Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją iki durų: ką verta žinoti prieš skambinant
Žinai, per dvidešimt kelis metus, kiek teko varyti mikroautobusais į Angliją... nesuskaičiuosiu. Nuo Vilniaus iki Londono, nuo Kauno iki Mančesterio, ir atgal. Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją iki durų skamba paprastai – paskambini, sutari, vairuotojas atvažiuoja, pakrauna, nuveža. Bet jei taip lengva būtų, mes nekalbėtume iki dviejų nakties, kai klientas skambina iš Braitono, nes jo daiktai dar neprivežti. Taigi jei galvoji siųsti baldus, dėžes ar visą buto turinį per mikroautobusą, pasisėdėk – paaiškinsiu kaip čia iš tikrųjų veikia. Be tos dirbtinės šypsenos.
Kainos ir kodėl skaičiai taip šokinėja
Klausimas: Kiek dabar realiai kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją iki durų?
Na, žiūrėk. Jeigu kalbam apie pilną mikroautobusą iki sienų, iš Lietuvos į Londoną ar Birmingemą, dabar reali kaina svyruoja nuo tūkstančio iki tūkstančio keturių šimtų eurų. Arčiau dvylikos šimtų jei vežama iš Vilniaus, gal kiek daugiau jei iš Klaipėdos, nes važiuoti reikia pirmiausia pasiimti daiktus. Bet aš sakau – pilnas mikroautobusas. Jeigu turi tik keturias dėžes, neapsimokės privatus reisas. Tada geriau ieškoti bendro vežimo arba mašinų, kurios važiuoja kas savaitę su reguliariais maršrutais. Tada moki nuo šimto iki dviejų šimtų eurų už kubinį metrą. Skaičiai šokinėja dėl kuro, dėl mokesčių... išvis prieš metus buvo pigiau, čia faktas.
Klausimas: Ar man reiks primokėti jei svarsčiai parodys daugiau nei sakiau?
Oho, klasikinis klausimas. Taip, reiks. Ir čia ne aš toks blogas, čia tiesiog fizika. Mikroautobusas turi ribas – svorį, tūrį, ašies krūvį. Aš esu matęs situaciją, kai klientas aiškino, kad turi „tik kelias dėžes“, o pakrauname dviejų kambarių butą su akvariumu. Vairuotojas tada stovi ir galvoja – ar tilps, ar reikės antros mašinos. Jeigu svoris viršija, ypač krovininiam mikroautobusui, gali tekti primokėti už perkrovą arba persikrauti į kitą auto. Todėl visada geriau pasakyti per daug nei per mažai. Lengva nebūna, ypač kai laiptai siauri ir fosilijų sluoksnis ant jų padengtas.
Klausimas: Kodėl vieni prašo 800, kiti 1800 eurų – juk tas pats maršrutas?
Aha, čia tas pats kas lyginti parduotuvės kepurę su dizainerio. Yra vaikinai su tranzitu, kuris atrodo tarsi iš devintojo dešimtmečio (nors gal ir ne devinto, bet tikrai senas), draudimu galiojančiu nežinia kur, ir nėra jokio CMR. Yra normalios firmos su dviem vairuotojais, GPS, draudimu kroviniui. Tas pats atstumas, ta pati Anglija, bet vieni veža tavo daiktus taip, tarsi tai būtų šiukšlės, kiti – taip, tarsi tai būtų jų paties sofa. Brangesni dažnai turi muitinės atstovus ir techniką su oro pagalvėmis. Pigūs kartais palieka tave Doverio pasienyje su pusiau atidaryta dėže. Taip kad – matai ką moki.
Klausimas: Ar kaina skiriasi jei vežu iš provincijos, o ne iš Vilniaus?
Žinoma. Iš Vilniaus į Londoną – tiesiausias kelias, daugiausia užsakymų. Logistikos centrai ten. Jeigu tu gyveni Rokiškyje arba Zarasuose, vairuotojas turi nuvažiuoti pirmiausia iki tavęs, o tai kuro, laiko, dienpinigių. Kartais mes bandom sujungt kelis klientus vienam reise, tada kaina provincijai krenta. O kartais važuoji vienas ir moki už visą kelią. Būna ir taip, kad neapsimoka mūsų bazės mikroautobusui važiuoti į kokį Naująjį Akmenę, tada siūlome pervežti daiktus iki artimiausio miesto mūsų sandėlyje, o ten jau kraunasi į pagrindinį reisą. Kaina tada žemesnė. Reikia skambinti, pasakyti adresą, tada skaičiuojam konkrečiai. Be adreso – spėlionės.
Klausimas: Ar galiu mokėti grynais kai atvyks į duris Anglijoje?
Dažniausiai taip, bet reikia sutarti iš anksto. Mes kaip įmonė preferuojame pavedimą, nes grynieji – tai popieriai, deklaracijos, o kai esi pakeliui per Europą, paskutinis dalykas kurio nori – skaičiuoti marias svarų sterlingų per vidurnaktį lauke prie namo Liverpulyje. Yra klientų, kurie moka pusę iš anksto, pusę grynais atidavus. Tai realu. Tik būtinai pasakyk prieš tai, ne tada kai vairuotojas jau stovi prie durų ir tu pradedi ieškoti banknotų po pagalvėmis. Buvo atvejų kai reikėjo važiuoti su klientu iki bankomato, nes jis „pamiršo“ kad reikės atsiskaityt. Neefektyvu ir vėlų valanda visiems.
Mašinos, kelias ir kiek telpa viduj
Klausimas: Kiek valandų realiai važiuoja mikroautobusas iki Londono su kroviniais?
Nuo Lietuvos sienos iki Kalė, jei kelias geras ir kamščių nėra, galima įveikti per dvidešimt dvi valandas vairavimo. Bet tai nereiškia kad pervežimas įvyksta per vieną parą. Reikia pakrauti, sutvarkyti dokumentus, perlipti kanalą. Ir vairuotojai negali varyti be sustojimų – tachografas fiksuoja viską. Jeigu kirsi pirmąją neregistruotą pertrauką, laukia bauda. Paprastai realus krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją iki durų trunka dvi–keturias dienas nuo paėmimo. Jeigu mikroautobusas paima dar tris klientus pakeliui, gali užtrukti ilgiau. Kartais orai Kalė uoste sustabdo keltus ir tada sėdi prie jūros kavos puodelyje tris valandas. Taip būna.
Klausimas: Ar tilps mano trijų kambarių buto baldai į tą mikroautobusą?
Standartinis krovininis mikroautobusas, tipo Ford Transit ar Mercedes Sprinter, turi apie penkiolika–aštuoniolika kubinių metrų naudingos vietos. Dabar pagalvok – trys kambariai. Jeigu ten tik baldai be buitinės technikos, gal ir tilps, bet jau be dviračių ir augalų. Jeigu turi kampinę sofą, kuri išsipučia kaip oro pagalvė, ir dar spintą su veidrodžiu... va tada gali kilti problemų. Esu matęs kaip vairuotojas, kuris manė jog tilps viskas, staiga turi improvizuoti ant pakelės prie Vokietijos sienos. Nepatogu. Geriausiai atsiųsk sąrašą su nuotraukom, o mes jau pasakysim ar reikia dviejų reisų arba didesnio furgono. Mažų gabaritų mikroautobusas visai netinka dideliems pervežimams.
Klausimas: Ar vairuotojas pats kraus mano daiktus, ar turiu samdytis pagalbininkų?
Čia tokia sritis kur įmonės labai skiriasi. Yra pilnas paslaugas teikiančių – jie atvažiuoja su dviem vyrais, supakuoja, užneša. Bet jei užsisakei tik krovinių gabenimą mikroautobusu į Angliją iki durų be krovėjų, tada vairuotojas dažniausiai vienas. Ir žinai ką? Jis vairuoja. O ne kilnoja šaldytuvus. Aišku, jei mažas koselis, padės, bet sofos, spintos – arba turi turėti savo žmones, arba pirkti paslaugą „su krovėjais“. Aš asmeniškai rekomenduoju – jei esi vienas ir turi stambią buitinę techniką, sumokėk extra. Vairuotojo nugaros negrąžinsi už jokius pinigus, o traumos pasienyje – labai blogai. Būna kad klientai padeda, bet negalvok kad vairuotojas yra tavo perkraustytojas.
Klausimas: Kas bus jei mano krovinys pasienyje užstrigs dėl popierių?
Oi, čia nemaloni tema. Po Brexit viskas pasikeitė. Anksčiau varydavome per Prancūziją, parodydavai pasą, nuspyndavai. Dabar kiekvienas krovinys turi turėti savo dokumentus. Jeigu deklaracija neteisinga, muitininkai gali laikyti daiktus, o kartais net konfiskuoti jei randa kažką itin įtartino. Tavo dėžės su drabužiais niekas neatims, bet jei trūksta eksporto deklaracijos arba valstybinis numeris neatitinka važtaraščio, sėdi ir lauki. Kartais tenka mokėti papildomų muito mokesčių, laiko baudas arba sandėliavimą. Buvo taip, kad klientas siuntė motociklą be CE dokumentų. Savaitę stovėjo. Praradome kitą užsakymą dėl to. Taip kad prieš išvažiuojant viską sutvarkom iki galo.
Klausimas: Ar galima vežti augalus mikroautobusu į Angliją?
Geriau ne. Aš draugiškai. Augalai – karantineis reikalavimai, fitosanitariniai pažymėjimai, o Anglija dabar ypač jautri viskam kas gyva. Fikusuoji? Ne, netoli. Augalai – jų neveši be specialių leidimų. Net jei tai tavo mylimas kaktusas iš močiutės. Kartais žmonės bando slėpti vazonus tarp dėžių, muitininkai turi šunis, rentgenus, temperatūros jutiklius. Pameni tą istoriją su citrusų medeliais? Ne? Na, aš prisimenu. Taigi – augalai ir mikroautobusai į Angliją nesusiduoda. Geriau atiduok kaimynui ir nusipirk naują Braitone. Toks patarimas iš širdies, nors ir skaudus.
Dokumentai, muitai ir ta visa biurokratija po Brexit
Klausimas: Ar reikia CMR lapo kai vežu asmeninius daiktus mikroautobusu?
Techniškai jei tai tik asmeniniai daiktai, CMR nėra privalomas kaip komerciniam kroviniui, bet aš visada reikalauju bent jau važtaraščio. Nes kas tada įrodys ką aš vežu? Jeigu policija pasienyje klausia – tu sakei keturios dėžės, o aš turiu sąrašą. Ir dar – draudimas kroviniui dažnai reikalauja dokumentacijos. Tiesą sakant, nežinau ar tai 100% privaloma pagal paskutinius pasikeitimus po naujų susitarimų... gal ir nebe, bet praktikoje be popieriaus nevažiuojame. Niekas nenori aiškintis pasieniečiui vokiečiui tris valandas be vokiško žodyno. Be to, jei daiktai yra nauji, ne naudoti, muitinė gali traktuoti kaip komercinį krovinį, ir tada CMR jau būtinas. Sumoj – rašom popierius. Saugiau visiems.
Klausimas: Kaip dabar su muitais po Brexit, kuo skiriasi nuo seniau?
Va čia baisu. Anksčiau – ES. Keliauji kaip į kaimyninę gatvę. Dabar Anglija – trečioji šalis. Kiekvienas daiktas, kurio vertė viršija tam tikrą sumą, gali būti apmuitinamas. Yra išimtis perkraustymams – jei tikrai keliauji gyventi, gali deklaruoti asmeninius daiktus be muito, bet reikia dokumentų. Reikia įrodyti kad gyvenai Lietuvoj bent metus, kad daiktai naudoti, sąrašas anglų kalba. O jei veži parduotuvės prekes? Tada importo PVM, muitai, deklaracijos. Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją iki durų dabar reikalauja daugiau laiko biurokratijai nei pačiam vairavimui. Atsimenu pirmą kartą po Brexit Doverio eilėje stovėjome septyniolika valandų (nors gal šešiolika, bet atrodė kaip amžinybė). Nieko gero.
Klausimas: Ar galiu pats užpildyti eksporto deklaraciją ir sutaupyti?
Gali pabandyti, bet ar verta? Deklaracija reikalauja kodų, KN kodų, šalių kilmės, sandėliavimo vietų. Jeigu vieną laukelį blogai užpildai – atsiranda delspinigiai, baudos arba krovinys atsiduria patikros zonoje. Aš paprastai siūlau – leisk tai daryti žmogui kuris tai daro kasdien. Kaina nedidelė palyginti su galima galvos skausmu. Yra klientų kurie patys verslininkai, deklaruoja kasdien, tada suprantama, jie tvarko patys. Bet jei tu eini iš darbo statybose ir nori perkraustyti butą – nesusidėliosi. Patikėk. Geriau pervesk keturiasdešimt eurų ir miegok ramiai. Muitai nėra vieta eksperimentams, kaip aš mėgstu sakyti. Yra buvę kad pataisyti kliento klaidą kainavo dvigubai.
Klausimas: Ar reikia specialaus draudimo kai daiktai važiuoja mikroautobusu į Angliją?
Draudimas CMR – tai viena. Bet jis dengia tik tam tikrą sumą pagal kilogramą, ir tai ne visada padengia visą tavo turto vertę. Jeigu veši antikvarinę komodą ar kompiuterį su darbine medžiaga, geriau pirkti papildomą krovinio draudimą. Kainuoja nuo keliasdešimt eurų, bet kai atsitinka eismo įvykis, arba kai keltas per ilgai stovi ir dėžės susidrėksta... tada dėkingas būni. Buvo atvejis kai mikroautobusas pateko į nedidelę avariją Belgijoje, krovinys apgadintas, bet nesudegė. Draudimas padengė remontą ir daiktų žalą. O jei nebūtų buvę – klientas būtų likęs be žalos atlyginimo. Tiesa, daugelis vairuotojų kabina tą draudimą ant sienos, bet geriau paklausk konkrečiai apie tavo atvejį. Aš viską parodysiu.
Klausimas: Kas jei muitininkai atidaro dėžę ir randa kažką netikėto?
Tada prasideda. Jeigu randama draudžiama prekė – ginklai, narkotikai, neatiduoti eksportuoti daiktai su apribojimais – gali būti baudos, areštas, tyrimas. Net jei ne tavo kaltė, o kažkas įdėjo nežinia ką. Todėl visada sakau – pakuoji pats? Rašyk ant dėžių kas viduje. Ir nepakuok svetimų daiktų. Buvo atvejis kai klientas vežė batų dėžę, o viduje – du buteliai degtinės be akcizo žymių. Nežinojau, tiesa, gal jis pats... bet muitininkai nusprendė patikrinus. Valanda laiko, bauda, o kelias vėluoja. Taip kad – žinok kas yra tavo dėžėse. Nes baudos gauname mes, firmos. Ir tada ginčytis reikia su valdžia.
Pakavimas, įmonės ir kodėl pigiausia retai geriausia
Klausimas: Ar privalau pats supakuoti, ar galite tai padaryti už mane?
Mes galime, bet tai kainuos. Kitu atveju – pakuoji tu. Ir žinai ką aš pastebėjęs per tuos dvidešimt keturis metus? Žmonės pakuoja siaubingai. Kartono dėžės iš parduotuvės, be burbulo plėvelės, tiesiog daiktai metami į vidų. Tada stebisi kad lekštės vaikui atrodo kaip dėlionės. Profesionalus pakavimas reiškia – dėžės, lipni plėvelė, pakavimo popierius. Ypač stiklas, elektronika. Jeigu pasirinkai krovinių gabenimą mikroautobusais į Angliją iki durų su pilnu servisu, mes ateiname su medžiagomis. Jeigu be – tada tu esi atsakingas. Ir atmink, vairuotojas ne visada turi laiko tau padėti pakuoti gyvenamajame name, nes greičiausiai po tavęs jis dar turi tris stoteles.
Klausimas: Ar tikrai patikima ta įmonė kuri siūlo kainą dvigubai mažesnę už kitas?
Atsakyk pats sau – kodėl ji tokia pigi? Gal jie tik pradeda ir kaupia klientus. O gal jie neturi licencijos vežti krovinius į trečiąsias šalis. Gal jų mašina techniškai netvarkinga. Aš nesakau kad brangus automatiškai geras, bet kai matai šešis šimtus eurų už pilną mikroautobusą į Londoną... na, skambink atsargiai. Yra tokių kurie paima avansą ir pradingsta. Rimtai. Skelbimų portaluose pilna. Arba veža viską į bendrą sandėliuką ir tik kai surenka pilną mašiną – tada juda. Jeigu turi laiko laukti mėnesį – gali rizikuoti. Aš tiesiog sakau – patikrink registraciją, licenciją ir paklausk ar turi jie krovinio draudimą. Jei atsakinėja nenoriai – bėk. Net jei mano konkurentai pyks.
Klausimas: Ką daryti kai atvežus radau sudaužytą spintelę?
Pirmiausia – fiksuok. Nuotraukos, vaizdo įrašai, rašyti pranešimai. Antra – tikrink sutartį. Jeigu ten buvo parašyta kad vairuotojas nekaltas dėl blogai supakuotų daiktų – sunkiau įrodysi. Bet jei tai buvo mūsų kaltė dėl bagažinės netvarkos – tada mes atlyginame žalą. Svarbu pranešti ne po savaitės, o iškart. Nes po trijų dienų jau galima sakyti kad tu pats tą spintelę numetei. Sunku, bet taip yra. Aš mėgstu klientus kurie supranta kad pervežimas – tai fizinis procesas, dūžiai pasitaiko, bet jie turi būti minimalūs ir apdrausti. Taip kad jei vežei šaldytuvą kuris jau buvo subraižytas – nepasakok kad jis buvo naujas. Būna ir tokių.
Klausimas: Ar leidžiama vežti benzininį pjūklą ar sodininko techniką?
Techniką leidžiama, bet pripiltą kuro – ne. Bet kokia technika su degalais turi būti visiškai ištuštinta. Ir ne tik bakas – žarnelės, purkštukai. Anglijos pasienis dėl to labai griežtas, nes tai potencialiai pavojingas krovinys. Kartais reikia specialaus ženklinimo, ypač jei veši daug sodininkų įrankių ar statybinę techniką. Buvo atvejis kai vyrukas vežė trimerį į Lidzą. Pamiršo kad baku likęs benzinas. Uoste prasidėjo. Muitininkai iškvietė ugniagesius... na, gerai, neužsidegė, bet valanda laiko patikrų. Taigi – išpilk viską, net jei tau atrodo kad ten tik lašelis. Jei abejoji, atsiųsk nuotrauką, mes pasakysim ar galima imti. Geriau saugus nei atsiprašinėjantis Doverio uoste.
Klausimas: Kodėl kai kurie atsisako vežti maisto produktus?
Nes yra yra taisyklių. Šviežia mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – tai greičiausiai draudžiama arba reikalauja veterinarinių pažymėjimų. Dešrelių skardinės, sausainiai savo vartojimui gal ir praeis. Bet jei veši šaldytuvą prikrautą mamos kotletų ir sviesto – rizikuoji. Pasieniečiai gali išmesti, skirti baudą, o jei supūva kelyje – smarvė mikroautobuse bus neįsivaizduojama. Ne veltui sakoma – maistas ir tarptautiniai pervežimai nėra geriausi draugai. Yra specializuotos šaldymo mašinos, bet mikroautobusai tokių retai turi, nebent tai specifinis transportas. Paprastai vežame tai kas negyva, nekvapioja ir neapleis. Išskyrus kates ir šunis, bet tai jau kita paslauga ir reikia veterinaro.
Pristatymas Anglijoje, durys ir paskutinės mylios
Klausimas: Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti pervežimą mikroautobusu į Angliją?
Idealu – dvi-trys savaitės. Ypač jei reikia pilno mikroautobuso ir konkrečios datos. Kartais turime laisvų reisų už savaitę, bet jei nori žinoti tiksliai kad penktadienį paims, o kitą trečiadienį atiduos Londone, reikia planuoti. Šventiniu laikotarpiu – prieš mėnesį. Rugsėjo pradžioje studentai varo į universitetus, liepa-rugpjūtis – perkraustymų sezonas. Tada mikroautobusai išsimušami per dvi dienas. Aš turėjęs atvejų kai paskambina: „rytoj reikia išvažiuoti“. Na, jei tuo metu kažkas yra Kupiškyje, ar gali paimti? Galime bandyti, bet kaina bus aukštesnė dėl skubos. Bet čia kaip su taksi oro uoste – jei skubi, moki daugiau. Daug kas nesupranta, kad mikroautobusas nėra kaip miesto autobusas, kuris stovi kieme laukdamas.
Klausimas: Ar vairuotojas palauks jei aš vėluosiu į sutartą vietą Londone?
Pagal sutartį – pusvalandis, gal valanda. Bet jei tu vėluoji tris valandas be žinios, o jis turi kitą krovinį Birmingeme... na, jis negaudys žuvų. Būna kad susiskambiname, perkeliame laiką. Bet realybė – parkingas Londone brangus, valandos kainuoja, ir vairuotojas negali amžinai stovėti prie tavo durų su geltonomis linijom. Kartais mums tenka nuvežti daiktus į sandėlį, o tada tu pasiimi papildomai mokėdamas. Taip kad jei žinai kad vėluosi – paskambink. Iškart. Ne po to kai jau išvažiavome tavo rajoną. Buvo toks klientas Brikstone, mes laukėme valandą, jis neatėjo, kitą rytą jis paskambino išpyškęs. Teko mokėti už saugojimą.
Klausimas: Ką reiškia pristatymas iki durų Anglijoje realybėje?
Reiškia kad mašina privažiuoja kuo arčiau tavo namo durų, kiek tai fiziškai įmanoma. Bet jei gyveni siauroje gatvelėje Soho kur net kleinas automobilis netelpa – tada „iki durų“ reiškia artimiausią legalią vietą. Vairuotojas atneš daiktus iki buto durų jei tai pirmas aukštas ir jis vienas gali panešti. O jei ketvirtas be lifto? Tada arba moki už krovėjus, arba padeda jei sutartis numato. Kai kurie mano kad „iki durų“ reiškia kad įnešime į miegamąjį, sudėliosime į spintas ir sutvarkysime šiukšles. Ne. Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją iki durų reiškia – atvežame prie namo, atnešame iki buto ar apartamentų įėjimo. Visa kita – atskira paslauga. Nors kartais geri vairuotojai ir padeda daugiau, bet tai jau iš geraširdiškumo, ne iš pareigos.
Klausimas: Ar galima palikti daiktus saugoti jei dar neradau buto Londone?
Taip, bet reikia tartis. Yra sandėliavimo paslauga – savaitė, dvi, mėnuo. Mes turime partnerių Londone, Mančesteryje, Birmingeme. Kainos nuo dvidešimt iki keturiasdešimties svarų per savaitę priklausomai nuo tūrio. Bet čia svarbu – ne visi pervežėjai tai siūlo. Kartais mikroautobusas atvažiuoja, tu neišsinuomojęs buto, ir jis turi arba laukti tavo, arba važiuoti atgal. Laukimo kainos didelės. Geriausias planas: sutvarkyk gyvenamąją vietą, tada vešk daiktus. Jei negali – rūsyje laikyti galima, bet ne šlapiame rūsyje, nes tavo sofanam nepatiks. Geriau jau sandėlys su sausomis sąlygomis ir apsauga. Pas mus daiktai saugomi su išrašomais dokumentais, ne kiemo kampelyje po brezentu. Tai svarbu.
Klausimas: Ar pristatote sekmadieniais jei aš visą darbo savaitę dirbau?
Teoriškai galima, bet Anglijoje sekmadieniais daugelis uostų, sandėlių nedirba, o vairuotojai irgi žmonės. Be to, kai kurie rajonai turi triukšmo apribojimus sekmadieniais – krovimas laikomas triukšminga veikla. Kartais sutariame, bet papildomai. Aš paprastai siūlau šeštadienį ryte, tada dar turi visą dieną išsipakuoti. O sekmadienį... na, jei labai reikia, pažiūrėsime. Bet nesakyčiau kad tai standartas. Kita vertus, per dvidešimt metų ir Kalėdas varydavome jei skubiai reikėjo. Bet tai buvo ne standartinė praktika. Dėl Dievo meilės, geriau planuok iš anksto. Nenorėčiau pats sekmadienį kelti šaldytuvo.
Taigi, krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją iki durų nėra raketų mokslas, bet ir ne automatinė plovykla. Reikia žinoti ką veži, kiek tai kainuoja, kaip supakuoti ir kokių popierių prašys. Jei ką – rašyk arba skambink. Aš neatspėsiu tavo situacijos iš straipsnio, galiu padėt tik kai žinau adresą, datą ir kiek tos dėžių iš tikrųjų yra. O jei sakai „daug“ – mes dar paklausim. Sėkmingo kraustymosi.