Krovinių gabenimas mikroautobusais – ar taip paprasta, kaip atrodo?

Na, jei jau atsidarėte šį tekstą, tai greičiausiai prieš akis turite krūvą daiktų ir klausimą – o ką dabar daryt? Aš šitoje perkraustymų ir krovinių pervežimo srityje lendu jau kokiems dvidešimt ketveriems metams, ir galiu pasakyti viena: krovinių gabenimas mikroautobusais privatiems klientams dažniausiai yra pats geriausias variantas, jei tik žinai, ko klausti. Ne visada viskas būna tobula, būna visko – ir paskutinės minutės pokyčių, ir durų, kurios neužsidaro, nes sofą pamatavai centimetru tiksliai. Bet apie viską nuo pradžių.

Iš pradžių – apie kainas, laiką ir smulkmenas

O kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu, jei tarkim iš Vilniaus į Kauną?

Elementaru, bet visi klausia. Maždaug šimtas dvidešimt, šimtas penkiasdešimt eurų už tokią distanciją, jei visko nedaug. Bet jei reikia kelti į aštuntą aukštą be lifto, tada jau kita kalba. Aš paprastai sakau – paskambinkit, mes per penkias minutes apskaičiuojam. Nes viena yra gabenti dvi IKEA dėžes, kita – keturių metrų sofa-lova. Ir dar – savaitgaliai brangesni. Kartais net nežinau kodėl, bet paklausiu kolegos, o jis sako – paklausa. Tai va, paklausa.

Ar man reikia ką nors rezervuoti prieš savaitę, ar galima ir rytoj?

Rytoj galima, jei turime laisvą mikroautobusą. Bet nu šeštadienį prieš vidurdienį paskambinus... na, tikėtis reikia realiai. Per vasarą ir prieš Kalėdas mes būna užkimšti savaitėm į priekį. (Atleiskit, „būname“ – nebemoku rašyti po vakar.) Geriausia skambinti bent porą dienų prieš, tada turim kur manevruoti. Jeigu skambinsite penktadienį vakare, kad šeštadienį rytoj reikia, galiu pasiūlyt tik vakarėlį su draugais.

Ar kaina skiriasi, jei kraunu pats, o ne jūsų vaikinai?

Aišku, kad taip. Jei kraunate patys, mokate tik už transportą ir degalus. Mūsų kaulytojai – jei reikia, prisideda, bet tada prisideda ir valandos kaina. Paprastai dviejų vyrukų komanda su mikroautobusu kainuos kokius trisdešimt–penkiasdešimt eurų valandai, priklausomai nuo miesto. Vilniuje brangiau nei Panevėžyje, nes nu gyvenimas. Draugiškas patarimas – jei turite penkis draugus ir alaus, krauti patiems apsimoka labiau.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nepasako?

Pas mus nėra. Bet rinkoj… yra visokių. Buvo atvejis, kai klientas skambino iš Kauno ir sakė – sumokėjo du šimtus eurų užstatą internetu, o mašinos niekas neatvarė. Firma vadinosi kažkaip panašiai į mūsų, bet mes net nežinojom tos. Tai va – jei jus prašo visos sumos iš karto pavedimu be jokio kvito, įsijunkite varpelį. Normaliai apmokama po darbo arba dalimis – užstatą prieš, likutį po.

Koks yra minimalus užsakymo laikas, jei aš turiu tik vieną šaldytuką?

Minimalus? Nu jei tas šaldytukas stovi ant paletės ir galime užsikrauti per penkiolika minučių, tai mokėsite tik už kelionę. Nėra tokio dalyko kaip „mažiausiai trys valandos“. Nors kai kurios firmos taip daro. Aš nesuprantu kam, bet jos taip daro. Mes bandom prisitaikyti. Kartais atvažiuojam, pamatom, kad klientas pasakė „mažas šaldytuvas“, o ten pramoninis – nu tada jau pasikraustom ilgiau, bet apie tai – kitam klausime.

Kas tilps ir kaip kraunama realiai

Tai kiek ten tonų tilpa į tą mikroautobusą?

Teoriškai – toną, pusantros. Praktiškai – priklauso. Mūsų baltas Renault Master telpa aštuonias europines paletes arba daugiausiai tūkstantis du šimtai kilogramų. Bet krovininių mikroautobusų yra mažesnių, yra didesnių – dar vadinamų kietašoniais. Svarbiausia kubatūra, ne svoris. Žmonės dažnai galvoja, kad svoris riboja, o realiai daiktai orą sveria ir viskas baigiasi tuo, kad ant stogo reikia dėt dviratį. O čia jau blogai, nes dviratis ant stogo – čia nebe privatus krovinių gabenimas, čia spektaklis.

Ar mano sofa tilps, jei ji trys metrai?

Aš čia turėčiau paklausti – o kokį mikroautobusą užsisakėte? Nes yra buvę taip: klientė Vilniuje pasakė, kad sofa moderni, kompaktiška. Atvarėm Ford Transit. Sofa buvo trys metrai, bet nešiojama dalimis. Paskui paaiškėjo, kad „dalimis“ reiškia atskirai pagalvę ir porankį. Pagrindinė dalis netilpo. Turėjom tempti viršuje su lynais. Aš nepatenkintas buvau, bet sutvarkėm. Matuokit namie du kartus – arba nufotografuokit ir atsiųskit man.

Ar galiu gabenti gyvūną tame mikroautobuse kartu su daiktais?

Jeigu tai katinas ar šuo – galima, jei važiuojate pats drauge. Bet mes nepervežam gyvūnų be šeimininko, nes nenoriu vėliau aiškintis su veterinarija. Kartą klientė norėjo, kad pargabentų triušį iš Klaipėdos. Nu ką aš su triušiu darysiu? Jis man biuro stalo nekenčia. Tai va – augintiniui reikia narvo, vandens, o daiktai neturi jo užspausti. Geriau mažas šunelis jūsų kelionėje su mikroautobusu nei atskiroje mašinoje.

Kaip su buitine technika – ar ją reikia kaip nors specialiai ruošt?

Šaldytuvai turi stovėt vertikaliai. Jei paguldysite ant šono, kompresorius gali supykti ir tada jūs turėsite labai brangią dėžę be skylės. Skalbimo mašinoms – užsukite būgną viduje, kad slopikliai dirbtų. Televizorių – į konkias dėžes, nes ekranai labai jautrūs. Žodžiu, krovinių gabenimas mikroautobusais nėra tiesiog „simesk ir varyk“. Dažnai tenka pagalvot. Aš paprastai primenu telefonu, bet žmonės pamiršta. Būna, nusimato vaizdas važiuojant.

O jeigu mano daiktai vos vos netelpa, ar galima kažką palikt ant stogo?

Techniškai taip, praktiškai – nenorėčiau. Mes turim skersinius, bet stogas skirtas ne sofoms, o turistinėm koferiam. Buvo toks atvejis Klaipėdoje – vyrukas primygtinai reikalavo dėt gultą ant stogo. Mes uždėjom, bet dėl to vidutinis greitis krito iki aštuoniasdešimties, nes bijojom vėjo. Ir dar – praradimui draudimas galioja viduje, o ant stogo – rizika jūsų. Tai geriau išsikraukite, ką nors atiduokit kaimynui ir važiuokit normaliai.

Kelias, vairuotojai ir kitos smulkmenos

Ar draudimas krovinį apima, jei kas nors sudužta kelyje?

Taip, CMR arba vežėjo atsakomybės draudimas. Bet čia smulkmenos, kurių daug kas nesupranta. Jeigu paketas nebuvo supakuotas ir dėl to sudužo – draudimas gali „nusimest“. Aš mačiau situaciją, kai vežėm stiklinę vitriną, klientas sakė „jinai tvirta“. Supakavom į pledą. Stabdant žalias šviesoforas, dėžė pasviro, stiklas tršk... Nu ir kas kaltas? Mes kompromisą radom, bet geriau paklauskit apie draudimą prieš, o ne po.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju į priekinę sėdynę?

Dažniausiai taip, jei yra vieta. Bet mūsų mašinose – dvi sėdynės, ne trys, dauguma krovininių mikroautobusų tokie. Jei draugė nori važiuoti vidury, kur daiktai – na, negalima, tai nelegalu ir dar pavojinga. Kartais žmonės pyksta, kad negali sėdėt kaip tarpmiestiniame autobuse. Atsiprašau, bet čia krovininis mikroautobusas, ne FlixBus. Nors, prisipažinsiu, kartą leidau klientui prisėsti gale tarp dėžių, nes šalo. Bet tai buvo 2009-ais, kai dar viskas buvo kitaip.

Ar jūsų vairuotojai krauna, ar tik vairuoja?

Kai kurie tik vairuoja, kai kurie – ir krauna. Mūsų Zbyszekas, lenkas, gali vienas kilnoti šaldytuvą per keturiasdešimt kilo sveriantį, o mūsų jaunasis Mantas – saugiau vairuoja, bet krauna lėčiau. Aš pažadu, kad bus žmonės, kurie padės, bet jei tai labai rimtas perkraustymas su pianinu – reikia specialaus antkakio. Pianinai, beje, mikroautobusais nevežiojami, nu bent jau ne tais, ką mes turim. Čia aš kažkaip nutolau, bet vairuotojai faini, klauskite.

Kiek trunka krovinių gabenimas mikroautobusais iš Lietuvos į Vokietiją?

Iki Berlyno – dvi dienos, jei važiuojam tiesiai. Bet mes dažnai vežam per Lenkiją, ten būna remontai. Realiai – dvi–trys dienos. Jeigu krovinius renkam iš kelių adresų, tada gali būt keturios. Nebūna taip, kaip DHL parašo – rytoj 10:00. Mes nesi DHL. Nors jie irgi kartais vėluoja, aš juos matau kiekvieną dieną. Geriausia klausti konkrečiai, kai žinom maršrutą.

O degalų kainos – ar jūs perskaičiuojat jei pakyla?

Mes turim fiksuotą įkainį, ne tiesiogiai susietą su degalų kaina, nes tada reikėtų kas savaitę perskaičiuinėt. Bet jeigu rinkoje kaina šokteli dvigubai, kaip buvo 2022-ais, tada metinė kainoraščio korekcija yra. Klientams to nematyti, nes taškas paskaičiuojamas iš anksto. Kai kurios įmonės prideda kuro mokestį atskirai – mes tiesiog įtraukiam į sumą. Man rodos taip yra teisingiau, nors apskaitininkė su manim nesutinka.

Dokumentai, muitai ir tos visos nesąmonės

Reikia man kokio nors muitinės prirašymo jei vežu asmeninius daiktus į Varšuvą?

Asmeniniams daiktams į EU vidų – nereikia. Bet jei tai nauji daiktai parduotuvėms ar eBay prekės, tada jau reikia EORI, SAN, žinokite ką... Aš čia jau turbūt kažko nebesuprantu, nes muitinės taisyklės keičiasi greičiau nei orai pajūry. Kasdien vežu, bet dokumentus mums ruošia logistikos skyrius. Skambinkite muitininkams arba pasitarkit su mumis prieš, jei ne ES šalis – ten jau jūsų galvos skausmas.

Ar reikia sąrašo daiktų rašyti ant popieriaus?

Ne visada, bet labai rekomenduoju. Ypač jei krovinys eina per kelias sienas. Aš pats prieš dešimt metų vežiau klientui daiktus į Norvegiją be sąrašo – muitininkai atidarė, pradėjo vardint, o aš spėjau iš lempos. Laimei, praleido, bet pasijungiau protingesnis. Dabar kiekvienam sakau – parašykit sąrašą, net ir aplamint ant A4. Muitinei lygiai tas pats, svarbu, kad nebūtų parfumerijos be akcizo ženkliukų.

Ar galiu vežti augalus per sieną?

Čia bėda. Augalai – fitosanitariniai sertifikatai, dirvožemis... Aš savo giminės iš Šilalės vežiau gėles į Birminghamą – Anglijos pasienyje sustabdė. Ant sienos viduje buvo pora vazonų. Muitininkas grasino sunaikint. Nuvežėm atgal pas draugą ant sienos. Tai augalams – atskira procedūra. Geriau parduokit kaimynei ir nusipirkkit naujų. Rimtai. Mikroautobusas augalų nepaslapins, jei ieškos, o jie tikrai ieško.

O alkoholis, cigaretės – kiek galima gabenti?

Asmeniniam vartojimui – nedaug. Į ES vidų – gal kokia dėžė vyno. Į ne ES šalis – ten tikrai vienas butelis ir dėžutė cigaretų. Aš ne degalinių darbuotojas, aš pervežimų. Draugiškai patariu – vežkit mažai arba jokio. Nes jei sustabdys, krovinį laikys, o jūs brangiai sumokėsit. Buvo klientas, kuris turėjo tris lagaminus alaus iš Prancūzijos. Muitininkai pasijuokė, bet baudą padarė. Neišgalvota.

Pakeliui nutinka ir ko geriau nepastebėt

Kodėl vienos įmonės prašo dvigubai mažiau nei jūs?

Aha, klasika. Gal jos turi savo kainas. O gal jos – ne įmonės, o Petras su Diplomatu. Petras gali ir nepristatyti, gali paprašyti dar pinigų pakeliui, gali pasmaugti daiktą laiptinėje, nes neturi antkakio. Aš nekalbu apie visas pigias įmones – yra sąžiningų. Bet rinkoje pilna tarpininkų be licencijų. Jie nedraudžiami. Jei kas įvyks – jūs nieko nepadarysit. Patikėkit, mačiau ašarų dėl tokių „sutaupymų“. Geriau mokėti šimtu eurų daugiau ir žinot, kad rytoj paskambinsit, o ne į orą.

Ar parduodate pakuotės medžiagas, ar turiu pats ieškoti dėžių?

Turim, bet ne visada ant mašinos. Kartais atvežam, jei užsakinėjat iš anksto. Kainuoja – dėžė maždaug du trys eurai, burbulinė plėvelė – metras už eurą (ar pusantro, jau tiksliai nepasakysiu, reikia šefo klaust). Realiai galit nueit į parduotuvę ir pasiimti nemokamai, bet tos dėžės skylėtos. Aš pats savo daiktus pakuoju į naudotas, bet klientams siūlom naujas. Dar yra tokios spalvotos lipnios juostos – be jų ne gyvenimas.

Ką daryti, jeigu atvažiavus paaiškėja, kad daiktų dvigubai daugiau nei sakėte?

Atsidusiu. Ne pirmas kartas. Jeigu tilps – vežam, bet jei reikia antros reiso, tada kaina auga. Kartais galim prikraut iki lubų, bet tada vaizdas pro galinį langą nulinis, o policija mėgsta matyti tuos langus. Buvo ir taip – klientė žadėjo dvylika daiktų, o turėjo trisdešimt du. Mikroautobusas pilnas iki pat stogo. Aš pats nežinojau, kad tai įmanoma. Sumokėjo už du reisus, žinoma. Bet pykau. Ne ant jos, ant savęs, kad netikrinau. Dabar klausiam foto.

Ar mikroautobusą galima užsakyti naktį, tarkim 3 valandą ryto?

Galima, bet kainuos kaip du paprasti. Naktiniai reisai – yra, ypač jei reikia pasiekti keltą Rygoje iki ryto. Bet vairuotojai irgi žmonės. Aš pats budėdavau naktį jaunystėje, bet dabar akys merkiasi. Yra naktinės pamainos, bet tik keli vaikinai sutinka. Tai įskaičiuokite, kad naktis – ne darbo laikas. Bet jei jūs persikeliat iš buto, kuriame nauji šeimininkai laukia 8 ryto... ką padarysi, važiuojam. Tik kava turi būt stipri ir kelias apšviestas.

O jeigu krovinys – ne daiktai, o metalo laužas ar statybinės šiukšlės?

Mikroautobusas skirtas daiktams, o ne šiukšlių konteineriui. Statybines atliekas veža specialios mašinos su cepelinu. Mes vežam baldus, dėžes, techniką. Bet jeigu tai keli maišai plytelių likučių – galima. Spalvotųjų metalų – ne, tam reikia leidimų. Ir tanku, jei klientas sako „keli maišai“, o ten žvyras – svoris viršija toną, o pakabos nėra tokiai apkrovai. Mes atsukam ir važiuojam. Geriau jau statybininkai patys susitvarko su savo atliekom.

Baigiamieji klausimai – apie tai, ko niekas neužduoda

Kaip aš galiu žinot, kad mano daiktai tikrai atguls ten, kur reikia?

Pasitikėjimas. Ir sutartis. Mes duodam važtaraštį, kvitą, o daugelis mūsų mašinų turi GPS. Galit sekti kas valandą. Bet atvirai – jei jums kyla tokia mintis, gal geriau rinkitės vežėją, kuriam nereikia sekti. Aš pats savo daiktus patikiu kolegoms, bet suprantu, kad pirmas kartas nervina. Skambinkite per kelionę, vairuotojas atsakys. Tik ne į pirmą valandą, nes jis vairuoja. Aš kartą pats važiavau paskui kliento mašiną per visą Lenkiją, nes jis labai jaudinosi. Užsakymas keistas, bet apmokėtas.

Tai va, čia buvo mano atviras pokalbis apie krovinių gabenimą mikroautobusais privatiems žmonėms. Dvidešimt ketveri metai kelyje moko, kad svarbiausia – ne kaina, o sąžiningas pokalbis prieš. Jei turite daugiau klausimų – skambinkite, rašykite, netgi pykite, jei reikia. Mes čia. Svarbu, kad jūsų daiktai nukeliautų ten, kur jų laukia ne tuščias butas, o naujas gyvenimas. O aš – varysiu kavos.