Krovinių gabenimas mikroautobusais: ar lankstus pristatymo grafikas tikrai egzistuoja?

Įvadas

Dvylika metų tarp perkraustymų ir krovinių – matai visko. Žmonės skambina visada paskutinę minutę: „Mikroautobusas galėtų atvažiuoti ryt 6 ryto?“ Taip, galėtų, bet ne visada taip paprasta. Krovinių gabenimas mikroautobusais dažnai asocijuojasi su greitu, bet chaotišku procesu, o lankstus pristatymo grafikas skamba kaip svajonė. Ta svajonė įgyvendinama, jei abi pusės kalbasi kaip žmonės, o ne kaip Excel lentelės. Paaiškinsiu, kaip tai atrodo iš vidaus, be marketinginių šypsenų.

Lankstumas – mitai ir realybė

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti 6 ryto arba 10 vakaro?

Taip, gali. Buvę ir penki ryto, ir vienuolika vakaro. Bet čia biški kainuoja kitaip nei standartinis darbo laikas. Vairuotojas irgi žmogus – jei jis po visos dienos vairuoja į Berlyną, nori pamiegoti. Jeigu jūs prašote 6 ryto, dispečeris turi rasti vairuotoją, kuris sutinka. Kartais sutinka, nes moka gerai, kartais – ne. Kaina pakyla 20–30 proc., bet jei jums to reikia – kodėl ne? Ne visada mikriukas stovi kieme ir laukia.

O jei aš pats nežinau, kurią valandą bus paruošta siunta – ar čia galioja tas lankstus grafikas?

Nu va, čia toks tipiškas atvejis. Skambina klientas iš Kauno pramonės zonos ir sako: „Bus paruošta gal iki pietų, o gal iki trijų... nežinau tiksliai.“ Tada mes žiūrime į grafiką ir dedame tą siuntą į langą tarp 12 ir 16 valandos. Mikroautobusas nestovi tuščias – jis turi kitų sustojimų. Jei vairuotojas laukia ilgiau, svyra kiti reisai. Būna, kad tenka mokėti už laukimo laiką. Apie 25–35 eurus už pusvalandį. Būna ir pigiau, bet čia jau sutartinė kaina, svarbu, kad neprivestumėte stovėti.

Kaip veikia tas grafikas, jei man reikia pristatymo tik antradieniais ir penktadieniais tarp aštuonių ir dešimties?

Oho, čia jau labai specifinė užklausa. Buvę tokių. Yra klientas Vilniuje, veža elektroniką į Rygą, ir jam tenka pristatyti tik pagal jų sandėlio langą – du kartus per savaitę, rytinis. Įmanoma, bet tada mikroautobusas dedamas į maršrutą kaip nuolatinė misija. Kaina fiksuojama mėnesiui, ne už kilometrą. Kartais mes negauname atgal kitų krovinių tos dienos – tada jūsų siunta subsidijuoja tuščią kelionę atgal. Arba mes randam backloadą. Bet jei norite tokio tikslaus lankstumo... turiu būti atviras – tai brangiau nei paprastas express. Bent jau kokie 15 proc.

Kainos, klientai ir kas nutinka blogai

Kiek tas lankstumas kainuoja papildomai?

Čia visada slidus klausimas. Buvę, kad žmonės skambina, paklausia kainos, aš pasakau 400 eurų standartas, o paskui priduriu: „O jei reikia šeštadienį vakare – bus 550“. Tada kai kurie sako, kad kitur viskas įskaičiuota. Rimtai? Šeštadienis vakare – viršvalandžiai, vairuotojas atitrauktas nuo šeimos. Žinoma, yra įmonių, kurios prisideda vos ne už dyką ir paskui nepriima skambučio, kai neatvažiuoja. Mūsų praktika – lankstumas kainuoja 20–40 proc. ant kapeikos, bet jūs tiksliai žinote, kad mikroautobusas bus ten, kada sutarta.

Ar buvo tokių, kurie prisžadėjo lankstų grafiką, o paskui neatvažiuėjo?

Oi, ne man jums pasakoti... Yra tokių „logistų“, kurie pasiima užsakymą, paskui pamato, kad nespėja, ir tada dingsta. Aš esu matęs situaciją, kai klientas laukė Hamburge prie fabriko vartų tris valandas. Skambina man, verkia beveik, nes jo siuntos niekas neima. Aš ten niekuo dėtas nebuvau, bet pasiūliau mūsų mikroautobusą, kuris buvo už 120 km. Išskubėjom, bet taip neturėtų būti. Lankstus grafikas – tai ne tik laikas, tai įsipareigojimas. Kai kuriems konkurentams tai tik gražus žodis ant interneto.

Ar mikroautobusas gali derintis prie Klaipėdos uosto laivų tvarkaraščio?

Žinote, čia reikia pasakyti, kad su uostais visada šventas reikalas. Mikroautobusas į Klaipėdos uostą gali įvažiuoti ne bet kada – ten reikalingas leidimas (ar dar vadinasi pravažos dokumentu, neatsimenu tiksliai, bet mūsų biuro merginos tai žino). Bet taip, galima derintis prie keltų. Pernai vežėm automobilių detales ir vairuotojas stovėjo nuo 4 ryto, nes rampa atsidarė tik 6. Miego kabinoje. Taip, tai lankstumas, bet jūs turite suprasti – vairuotojas tada pavargęs, ir saugumas svarbiau. Mes planuojam taip, kad jis nepervargtų, bet uostas – uostas, ten visi laukia.

Ar galiu keisti pristatymo adresą pakeliui, kai krovinys jau vežamas?

Taip, bet ne kasdien po tris kartus. Buvo toks atvejis – klientas Kaune pakrauna siuntą į Frankfurtą, o paskui skambina, kai mikroautobusas jau Panevėžyje: „Atiduokite kitam, ne į sandėlį, o tiesiai į parduotuvę“. Ok, galima. Bet jei naujas adresas yra priešingoje miesto pusėje – tai plius valanda, plius degalai. Mes skaičiuojam papildomą mokestį pagal realų nuokrypį. Kartais 50 eurų, kartais 120. Skaičiuojam pagal kilometrą ir laiką. Oi, vėl lipu ant to paties – laikas ir kilometrai. Svarbu pranešti ne paskutinę sekundę.

Mikriukas VS didelis vilkikas – ar verta?

Kodėl gi ne tiesiog fūra, jei krovinys didelis?

Na, žiūrėkit. Fūra iš Lietuvos į Italiją kainuos pigiau už du kubus, bet jei jums reikia penkių palečių ir pristatymo rytoj iki 10, fūra neužsikraus vien jūsų. O mikroautobusas bus jūsų privežtas. Be to, fūros neįvažiuoja į senamiesčius, į siauras gatves Amsterdame ar Milano centre. Mes turim klientą, kuris veža interjero detales į butus Paryžiuje. Fūra ten – katastrofa. Mikroautobusas – išsigelbėjimas. Žinoma, jei turite 20 tonų cemento, pirkit fūrą. Bet lankstus pristatymas su fūra... šventa karvė. Geriau mikriukas.

Ar 8 Euro paletės tilps į vidutinį mikroautobusą?

Standartinė „Sprinterio“ tipo mašina ima maždaug 6–8 EPAL paletes, jei jų nestačios viena ant kitos. Aš mačiau vairuotoją, kuris sugebėjo sutalpinti devynias, bet tai buvo stebuklas ir truputį pavojinga. Aukštis – maždaug 1,7–1,9 metro, ilgis – 3,2–4,2. Svoris – svarbiausia. Neviršykite 1,2 tonos naudingojo krovinio. Vienas klientas manęs klausė dėl dešimties palečių. Pasakiau „ne“. Jis pyko. Po savaitės pats paskambino ir atsiprašė, nes pabandė su kita firma ir gavo baudą Vokietijoje. Realybė tokia – mikroautobusas nėra fūra.

Koks realus svoris, kurį dar gali tempti mikroautobusas be priekabos?

Hmm... skaičiai. Leistina bendra masė dažniausiai 3,5 tonos. Mašina sveria kokia 2,2–2,4. Reiškia likutis – apie 1,1–1,3 tonos. Bet šitam klausimui aš 100 proc. pasitikėjimo neturiu, nes kiekvienas gamintojas kitaip. Dar skiriasi pilnas bakas ar pustuštis. Būna, kad pagal dokumentus gaunasi mažiau negu man rods. Aš visada lieku 200 kg rezervą saugumui. Geriau vežti 900 kg nei rizikuoti. Muitinėje ar techninėje kontrolėje Italijoje matęs, kaip sodina ant svarstyklių. Nejuokinga. Jei abejojate – klauskit konkrečios mašinos parametrus pagal techniką, mes pasakysim.

Techniniai dalykai ir šaltas prakaitas

Ar vairuotojas padeda pakrauti, jei pristatymas 7 ryto ir darbuotojų nėra?

Tai va, čia visada problematiška. Pagal taisykles – ne, jis vairuotojas, ne krautuvas. Bet gyvenime? Buvę šimtą kartų, kai vairuotojas mato dvi silpnas rankas priešais save ir padeda. Tai žmogiška. Tačiau jei kalbam apie 400 kg spaudos mašiną – ne, jis nelies. Ne dėl to, kad pats tingi, o dėl atsakomybės. Jei sušlubuoja nugara – kas kaltas? Geriau užsisakyti hidraulinį keltuvą arba forklifą terminale. 7 ryto laikas nereiškia, kad vairuotojas tampa stevedore. Angliškas žodis nesusilaikė, sorry.

Ar galima vežti šaldytus krovinius mikroautobusu lanksčiu grafiku?

Galima, bet reikia termovano. Ne kiekvienas mikriukas turi šaldymo agregatą. Mes turim du tokius. Temperatūra laikyda nuo minus 18 iki plus 2 – priklauso nuo prekės. Buvo labai nemaloni situacija: klientas vežė žuvį į Miuncheną, Vokietijos inspekcija paprašė termografijos ataskaitos. Vairuotojas neturįs. Nes mašina senesnė, be spausdintuvo. Aiškus pažeidimas, 400 eurų bauda. Dabar visi mūsų termovanai su internetu ir ataskaitomis. Lankstus grafikas čia irgi turi ribas – šaldiklis nesusitvarko, jei durys nuolat atidarinejamos. Planuojam stoteles trumpai.

Kaip greitai suskaičiuojate kainą, kai skambina klientas?

Aš? Per kelias minutes, jei žinau maršrutą. Ech, jei į Prancūzijos provinciją – galiu pagalvoti, pasižiūriu žemėlapį, ar yra vietinių mokesčių. Žodžiu, Vilnius–Ryga – iš galvos, 280–350 eurų priklausomai nuo svorio. Į Slovakiją – atidarau lentelę, nes ten ne taip dažnai važiuojam. Kartais klientai pyksta: „Kodėl ne iš karto?“ O aš atsakau – kad neapgaičiau. Geriau 5 minutės tyloje nei melaginga kaina po to. Būna, kad skambutis trunka 20 minučių, nes aiškinamės, ar tilps į liftą, ar reiks laiptais nešt. Kaina susideda ne tik iš kilometrų, o ir iš galvos skausmo.

Ar sekmadieniais paslauga brangesnė?

Žinoma. Tai šventadienis. Ar jūs dirbtumėt už standartinį atlygį sekmadienį? Vairuotojas irgi nebenori matyti vairo. Bet jei jūs mokate dvigubai – randaisi. Realiai antkainis yra 50–100 proc. Dar būna, kad sekmadienį Europos keliuose mažiau eilių pasienyje, tai laimėjimas laike. Bet nuostolis asmeniniame gyvenime. Mums, logistikams, sekmadienis – retas žvėris. Aš asmeniškai stengiuosi tuos reisus planuot tik jei klientas – ilgametis arba labai skuba. Naujokui be antkainio? Ne, nedirbam. Atsiprašau, jei skamba grubiai, bet taip yra.

Taisyklės, muitai ir paskutiniai niuansai

Kaip su PVM jei važiuojame iš Lietuvos į Vokietiją?

Oi, ačiū už klausimą, bet aš dėstęs nebuvau buhalterinius mokslus. Iš ES į ES – PVM neatstatome, viskas vyksta kaip viduje. Jei klientas – verslininkas, jis pats deklaruoja. Jei privatus asmuo... tada kitas reikalas. Mes dažniausiai vežam B2B, tai pro forma sąskaita, CMR, o PVM – tai tarp pirkėjo ir pardavėjo. Žinau tiek, kad jei krovinys keliauja į Šveicariją, ten jau muitai. Į Norvegiją irgi. Bet Vokietija – laisvas praėjimas. Vis tik, jei siunta vertingesnė nei 1000 eurų, tikrinkitės su buhaltere. Aš perduodu dokumentus, bet ne konsultuoju.

Ar mikroautobusas gali važiuoti į JK po Brexit?

Taip, tik dabar ten biurokratijos kaip niekad. CMR galioja, bet reikia muitinės sandaros. Klientas turi turėti importuotojo EORI numerį. Mes turim vežę į Londoną baldus mikroautobusu – vairuotojas praleido 4 valandas Doverio muitinėje. Anksčiau – pravažiavai pro langą ir sveikas. Dabar – popieriai, patikrinimai. Kaina pakilo bent trečdaliu dėl tos pačios priežasties. Lankstus grafikas JK irgi įmanomas, bet reikia planuoti maršrutą su kelių dienų rezervu. Nebent siunta – tikrai skubi express, tada mokate aukso kainą. Bet taip, mikriukas važiuoja ir dabar.

Ar galima sumokėti grynaisiais vairuotojui, kai jis pristato?

Techniškai galima, bet aš to nerekomenduoju. Buvę atvejis – vairuotojas paėmė 600 eurų grynaisiais Hamburge. Pinigai, kaip paaiškėjo, buvo padirbti. Jis nežinojo. Tada savaitę aiškinomės su policija. Dabar 99 proc. mokėjimų – pavedimas. Jei jūs mokate vairuotojui – jis turi duoti kvitą, o jis paprastai neturi blankų. Verslas toks – skaidrumas pirmoje vietoje. Grynieji sukuria daugiau problemų nei sprendžia. Ypač jei kalbam apie tarptautinius reisus. Tai taip, gali būti, kad sutiksime, bet labai nenoriai. Turėkit banko kortelę arba atlikit pavedimą prieš savaitę.

O kas jei mano klientas atidėjo pristatymą paskutinę akimirką?

Tai klasika. Vairuotojas yra prie vartų, skambina, o atsako: „O, mes šiandien negalim, ateikite rytoj“. Būna, kad tai kainuoja papildomą naktį viešbutyje, arba sandėliavimą. Mes skaičiuojam pagal faktą. Jei kliento kaltė – jis moka. Jei mūsų – mes. Teisinga. Buvo situacija, kai pirkėjas neatvyko ir vairuotojas turėjo tempti siuntą atgal 300 km. Apmokėjo siuntėjas. Lankstus grafikas nereiškia, kad mes turime būti vergai jūsų klientų nuotaikoms. Turi veikti abipusė pagarba.

Ar galiu lanksčiu grafiku vežti pavojingas siuntas ADR?

Ne. Taškas. ADR turi savo taisykles, temperatūra, ženklinimas, atskiri dokumentai. Mikroautobusas gali vežti ribotą kiekį tam tikrų medžiagų – pvz., lakus – jei turi ADR įrangą. Bet lankstus grafikas čia prieštarauja saugumui. Jūs negalite staiga pakeisti maršruto arba padaryti neplanuoto sustojimo kur nors restorano aikštelėje, jei vežate degius skysčius. Reikia planuoti degalines, stovėjimo aikšteles. Aš per 15 metų ADR vežiau gal du kartus mikriuku – ir abu kartus buvo specialūs reikalai, o ne everyday logistika. Nesudėkim, prašau.

Koks populiariausias maršrutas, kuriame prašo lankstumo?

Vilnius–Ryga–Talinas. Bent jau pas mus. Dar daug Kaunas–Varšuva. Žmonės nori, kad paimtų ryte iš Kauno ir vakare jau būtų Varšuvos kliento rankose. Kartais prašo pravažiuoti per Lodzę. Lankstumas čia pasireiškia tuo, kad vairuotojas pats susiskambina su gavėju. Nereikia stambaus terminalo, viskas mobiliai. Antras populiarus – į Nyderlandus per Vokietiją. Ten lankstumas reikalingas, nes olandai turi labai tikslų langą – pvz., 14:00–14:30. Vėluoji 10 minučių – nepristatai. Tada mikroautobusas prisiderina pagal buferinį laiką. Man atrodo, Nyderlandai apskritai kitaip gyvena pagal laikrodį nei mes.

O kas jei vairuotojas susirgo, o mano siunta jau pakeliui?

Čia blogiausias košmaras, bet nutinka. Prieš trejus metus mūsų vaikinas furgone tiesiog Kauno rajone pasijuto blogai. Iškvietėm pagalbą, siunta – saugi. Išsiuntėm kitą vairuotoją iš bazės, perkrovėm per dvi valandas. Viskas vėl vyko toliau. Bet jei tai yra kažkur prie Varšuvos, o kitas mūsų žmogus už 400 km? Tada tenka samdyti partnerių pagalbą. Mes turim tinklą. Galiu pasakyti tik tiek – jūsų siunta nežus. O atsilikimas... na, būna 2–4 valandos. Jeigu jūsų klientas pjauna iš proto dėl trijų valandų – tada gal problema ne logistikoje. Bet mes turim planą B.

Mikroautobusas ar krovininis automobilis – koks skirtumas vartojant?

Krovininis automobilis – kaip VW Transporter, kuriuo važinėja statybininkai. Mikroautobusas – Sprinter, Ducato, Master. Išvaizda panaši, bet skirtumas viduje. Krovininis turi ardytas sėdynes, paprastai tik vairuotojo, kartais keleivio. Mikroautobusas gali turėt dvigubas sėdynes galo ir nepriimti krovinio, jei neperdarinėtas. Mes naudojam tik specifinius kroviniams. Dar – krovininis automobilis gali būti 3,5 tonos arba lengvasis. Svarbu techninis pasas. Kartais klientas sako „mikriukas“, o galvoja apie Golfą su nulenkta sėdyne. Ne. Kroviniams reikia atitinkamos rūšies. Ir taip, mes vežam tik su tinkamais, nors kartais vairuotojas pats nežino skirtumo. Juokauju. Tikrai žino.

Ar galima vežti gyvus gyvūnus mikroautobusu lanksčiu grafiku?

Geriau ne. Teisiškai galima, jei laikomasi gerovės taisyklių, bet lankstus grafikas ir gyvūnai dažnai nesuderinama. Gyvūnai turi valgyti, gerti, išleisti orui kas kelias valandas. Buvo atvejis su šunimis į Italiją. Vairuotojas paskambino ašarodamas, nes negalėjo sustoti tinkamoje vietoje pagal grafiką. Dabar gyvūnus atiduodam specializuotai kompanijai. Aš ne veterinaras ir ne Gyvūnų gerovės inspektorius (ar ten oficialiai taip vadinasi, neatsimenu, bet yra tokia kontrolė). Mikriukai – daiktams, ne šuniukams. Rimtai, venkit to. Aš tikras.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

Tada siunta grįžta. Arba mes randam saugojimą. Atsisakymas – retas dalykas, bet būna. Kartais gavėjas sako: „Tai ne mano užsakymas“. Prasidėjo aiškintis tarp pirkėjo ir pardavėjo. Mes tampame tarpiniu. Jei turim CMR su parašu, kad atsiėmė – klientas mokėjo. Jei be parašo – problemos. Buvo situacija: mikroautobusas stovėjo Berlyne dvi valandas, kol aiškinosi dėl numerio. Degalai, laikas, vairuotojo pyktis. Galų gale – grįžo atgal. Apmokėjo siuntėjas. Visada parašas, visada CMR. Kitaip – jūsų problemos, ne mūsų.

Išvada

Krovinių gabenimas mikroautobusais mano akimis – tai ne matematika, o dialogas. Lankstus pristatymo grafikas įmanomas, bet jį turi daryti žmonės, kurie supranta, kad už borto – ne Excel, o realybė. Jei ieškote pigiausio varianto – rasite, bet kartais nepasieksite. Jei ieškote patikimo partnerio – mes čia. Ne tobuli, kartais pavargę, bet siuntos pasiekia tikslą. Skambinkit, paklauskit, net jei klausimas atrodo kvailas. Geriau paklausti dabar nei gailėtis paskui.