Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių gabenimas iš Telšių į Angliją – greitas pristatymas
Klausyk, jei sėdi Telšiuose ir galvoji, kaip visas buto turinys atsidurs Londone, Birmingeme ar net Edinburge per kelias dienas – aš tau pasakysiu, kad tai realu, bet ne taip paprasta, kaip atrodo. Krovinių gabenimas iš Telšių į Angliją – greitas pristatymas tikrai įmanomas, tik reikia žinoti dalykų, kurių Google nerodys. Aš šitame reikale jau dvidešimt ketverius metus, mačiau visko – ir gražaus greito pristatymo, ir tokių istorijų, kurių geriau neprisiminti. Nežinau visko šimtu procentu, bet pakankamai, kad atsakyčiau į tavo klausimus. Tai jei domina – skaityk.
Tai kaip ten iš Telšių išvažiuoja tie daiktai?
Ar tikrai vežikas atvažiuos pačius Telšius, ar turiu varyti į Kauną?
Atvažiuos. Na, bent jau tie, kurie dirba rimtai. Iš Telšių mes surenkame daiktus tiesiai iš kliento durų. Kartais, jei mašina pilnai užsikrauta Vilniuje, gali tekti palaukti dieną kitą. Bet dažniausiai – taip, atvažiuojame. Miestas nėra užkampis, nors kai kurie vairuotojai taip žiūri. Buvo atvejis, kai žmogus gyveno prie Rainių ežero – iš pradžių vairuotojas piktai bambėjo, bet nuvažiavo. Kiekvienas regionas Lietuvoje pasiekiamas, svarbu tik planuoti. Nereikia niekur tempti daiktų į Kauną.
Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar būtinai reikia profesionalų?
Gali pats, aišku. Bet daugelis galvoja, kad moka pakuoti, o paskui skambina iš pykčio, kad lagaminas atsidarė. Aš rekomenduoju bent dėl stiklo ir elektronikos pasikviesti pagalbą – ne dėl pinigų, o dėl patirties. Mačiau per daug sudaužytų televizorių. Vienas klientas šaldytuvą suvyniojo į laikraščius. Laikraščius! Į Angliją. Nesurado ten nieko, tik šlapią popierių. O jei jau pats pakuoji – dvigubos dėžės ir begalinė juosta yra tavo draugai. Rimtai.
Kada daiktai fiziškai palieka Telšius?
Realiai – dažniausiai kitą dieną po surinkimo. Antradienį paėmėme – trečiadienio vakarą jau judame link Kauno. Nors kartais, jei mašina pilna, Telšiuose paliekame dienai kitai sandėlyje. Tada greitas pristatymas vėluoja. Šeštadieniais iš Telšių niekas nevažiuoja, tai jei surinkimas penktadienį – išvažiavimas realiai tik pirmadienį. Sorry, tokia logistika. Kai kurie klientai galvoja, kad mašinos važiuoja kaip taksi bet kurią valandą. Ne. Yra grafikai. Yra žmonių poilsis. Reikia suprasti.
Ar galiu vežtis augalą ar šunį tomis pačiomis mašinomis?
Ne. Du skirtingi dalykai. Augalai – be šansų, muitai juos gniauoja iškart. O šuo – gyvūnų pervežimas yra visai kita sritis. Nors kartais klientai bando įgrūsti narvelius į krovininę mašiną – nereikia. Blogai ir nehumaniška. Dėl augalų – buvau atvejis, kai moteris norėjo savo fuksiją į Leicesterį. Teko pasakyti, kad muitinėje išmestų be ceremonijų. Rinkitės atskirą paslaugą gyvūnams. Daiktai ir gyvūnai – atskirai. Be to, augalai negyvena savaitę tamsioje mašinoje.
Kaip dažnai mašinos važiuoja tiesiai iš Telšių, o ne kažkur per krautuvę?
Vasarą dažnai turime tiesioginius reisus kas kelias dienas. Žiemą rečiau. Kartais Telšių siuntinys keliauja į Vilniaus sandėlį, ten sukomplektuojamas ir tik tada į Mažąją Britaniją. Tai prideda dviejų trijų dienų. Jei klientui reikia absoliučiai greičiausio varianto – ieškome tiesioginės mašinos. Bet tai brangiau. Ne visada verta permokėti šimtą eurų vieną dieną. Nors kai kurie nori saugumo daugiau nei greičio. Čia tavo pasirinkimas.
Kaina, laikas ir kas vyksta kelyje
Kokia reali kaina už kambario daiktų pervežimą iš Telšių į Londoną?
Oi, čia tas klausimas, kurį visi užduoda telefonu ir paskui tyli. Nuo keturių šimtų iki tūkstančio eurų, priklauso nuo kiekio. Jei lagaminai ir dėžės – apie 400-500. Baldai, šaldytuvas, sofa – gali ir 900 išeiti. Yra kompanijų, kurios meta 200 eurų, o paskui sąskaita būna 600, nes buvo sunki pakrovimo vieta. Aš nemėgstu tokių žaidimų. Geriau pasakyti brangiau nuo pradžių. Taip ir sąžiningiau, ir nereikia nervintis. Pigiausia ne visada laimi.
Kiek dienų reikia laukti, kol daiktai bus Anglijoje?
Greitas pristatymas? Keturios šešios dienos. Kartais trys, jei pasiseka su keltu ir Doverio uoste eilių nėra. Kartais septynios, jei Prancūzijoje sniegas. Aš pasakoju 5-7 dienas. Buvo istorija metų pradžioje – mašina iš Telšių išvažiavo sekmadienį, o antradienį jau buvo Mančesteryje. Kitą savaitę ta pati mašina į tą patį Mančesterį važiavo septynias dienas. Todėl garantijų neduodu. Kelias yra kelias. Vairavimas nėra matematika. Yra oras, eilės, nuovargis.
Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos nepasakoja?
Pas mus – ne. Bet rinkoje? Yra tokių... pavadinkime "pigiaisiais optimistais", kurie pamini tik kelionės kainą, o paskui prideda už keltą, už muitavimą, net už anglų kalbą. Absurdas. Aš viską suku į vieną sumą. Bet jei klausiate apie muitus – po Brexit jie tikrina dažniau, ir tai gali kainuoti papildomai. Nieko slapta, bet netikėtai – taip. Geriau paklausk iš karto nei keiki visus po pasaulio. Ai, ir dar – kai kurie neparašo apie draudimo mokestį atskirai.
Ar verta vežtis viską, ar Anglijoje pigiau nusipirkti naują sofą?
Kartais verta palikti. Sofos pervežimas gali kainuoti tiek, kiek nauja IKEA sofa Londone. Jeigu tai antikvarinis stalas iš močiutės – kito kelio nėra. Aš klientams sakau: paskaičiuokite sentimentalią vertę ir piniginę. Baldai iš IKEA, pirkti prieš trejus metus – parduokite Telšiuose ir nusipirkite ten. O jei tai jūsų gyvenimo daiktai... tada krovinių gabenimas iš Telšių yra vienintelis kelias. Nors IKEA dabar pabrango, nežinau tiksliai kainų. Nepasitikrinau. Bet faktas – ne visada verta tempti viską.
Koks pats didžiausias delsimas, kurį teko matyti kelyje iš Lietuvos į Angliją?
Daugiausia problemų keldavo oras per Lamanšą. Buvo atvejis, kai keltas atšauktas dvi paras – mašina stovėjo krovininiame uoste. Kitas kartas – eilė prie Eurotunelio kilometrų, nes patikrino kiekvieną dėl migrantų. Dešimt dienų vietoj penkių. Telšių klientas skambino kasdien, o aš nieko negalėjau padaryti – rankos surištos. Toks jau tas darbas. Kartais viskas veikia kaip laikrodis, o kartais atrodo, kad viskas prieš tave sąmoksle. Bet išlaukia. Daiktai vis tiek atvyksta, tik reikia kantrybės.
Pakavimas, draudimas ir kartais liūdnos istorijos
Ar mano daiktai bus apdrausti, jei kas nors atsitiks kelyje?
Teoriškai taip. Drausti būtina. Realybėje – draudimas turi sąlygų. Jei pats supakavote neteisingai ir dėl to įskilo veidrodis – draudimas nepadės. Aš sakau: jei sutaupėte šimtą eurų ant pakavimo, bet prarandate du tūkstančius vertės daiktų – tai ne taupymas. Draudimo polisus turi rimtos įmonės, bet skaitykite smulkųjį šriftą. Buvau liudininkas, kai draudimas atsisakė mokėti už fortepijoną, nes tai buvo "mechaninis gedimas". Kaip fortepijonas turi gedimą? Durnas aiškinimas, bet taip buvo. Nepatikėtum biurokratų išmintimi.
Kaip supakuoti daiktus, kad jie išgyventų kelionę iki Anglijos?
Gerieji burbuliniai vokai. Dvigubi kartonai. Vyniojimo plėvelė. Ir begalinis kiekis lipnios juostos. Žmonės galvoja, kad užteks šiukšlių maišų. Neišeis. Mačiau, kaip maišai suplyšta, ir visa puodo komplekta išbyrioja ant autostrados. Geriausia dėžes suvynioti į antrą sluoksnį. Stiklui – kampų apsaugos. Jei neturite – naudokite rankšluosčius, antklodes. Tai buitinis triukas, bet veikia. O jei rankšluosčiai per svarbūs... supakuokite drabužius, tada rankšluosčiai bus reikalingi. Du viename. Paprasta logika, bet daug kas pamiršta ją panaudoti.
Ar dažnai pasitaiko, kad daiktai sulūžta arba dingsta?
Vis pasitaiko. Aš nemeluosiu – per dvidešimt metų mačiau visko. Labiausiai nutinka perkraunant per punktus. Rinkoje yra kompanijų, kurios surenktus daiktus permeta du tris kartus. Kiekvienas perkrovimas – rizika. Dingo? Retai. Ypač mažos vertingos detalės stalčiuose. Klientai pamiršta. Sulūžta – dažniausiai dėl prasto pakavimo. Tai ne visada įmonės kaltė, nors kartais taip. Yra tokių vairuotojų, kurie važiuoja lyg bandytų ralį. Čia jau žmogiškas faktorius. Atsargiai renkites, kam patikite daiktus.
Kas atsitinka, jei aš kažko nepakuotų ir palieku atviroje erdvėje?
Dulkės. Drėgmė. Vairuotojai kartais rūko salone. Lyjant per sandūras įeina vanduo. Palikti atvirai – blogiausia. Mašinos nėra sterilios konteineriai. Kartais šalia važiuoja chemija. Turiu pasakyti – jei pakuojate daiktus į krovininių gabenimui skirtą transportą, jie turi būti bent minimaliai apsaugoti. Nes realiai... ne, geriau pakuoti. Atvirų paliktų daiktų nepriimu. Tik dėl visuotinės tvarkos ir ramybės. Jau geriau investuokite į kelis maišus ar kartoną, nei paskui dejuokite, kad viskas kvepia dūmais ir kuro išmetamosiomis.
Ar man reikės padėti krauti daiktus į mašiną Telšiuose?
Jei antras aukštas be lifto – gerai būtų. Vairuotojas vienas nepakels pianino. Mes turime pagalbininkus, bet jei esi jaunas vyras ir matai, kad vairuotojas pavargęs... būtų sąžininga padėti. Nors sutartyje parašyta, kad klientas nereikia padėti. Fiziškai sunkus darbas. Ne visada aš tai darau pats, nes turiu vairuoti. O gal ir neturiu – šiandien koordinatorius esu, bet vaikystėje kroviau. Buvo laikas. Pavieniais lagaminais – patys tvarkomės. Svarbu nepakenkti sau nugariai. Kėlėjas be technikos – traumų šaltinis.
Muitai, dokumentai ir kas gali nepasisekti
Kokie dokumentai reikalingi gabenant asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?
Užpildytas bagažo sąrašas. Asmens dokumentai. Ir įrodymas, kad judate – nuomos sutartis, darbo pasiūlymas ar pažyma. Muitininkai dabar labai akylai žiūri. Kartais reikia C3 formos. Dar... kokios ten, palauk... C88? Ne, gal C3 yra privaloma. Galiu suklysti dėl kodų, nes nesu muitinės agentas. Bet sąrašas lietuvių ir anglų kalbomis – būtinas. Be jo – stabdoma. Tikrinama. Deja, pamiršus popieriuką, gali stovėti savaitę. Tikrai mačiau tokių atvejų. Baisu žiūrėti, kai žmogus neturi sąrašo ir pradeda pasakoti atmintinai.
Ar gali muitinė atidaryti visas dėžes ir patikrinti?
Taip. Ir daro tai dažniau, nei pamanytum. Mačiau Doverio pusėje, kaip muitininkai išpakuoja dėžes ieškodami cigarečių ar alkoholio. Jei randa – baudos. Jei ne – chaotiškai supakuoja atgal (kartais blogiau nei buvo). Svarbu nevežti draudžiamų daiktų. Vieną kartą klientas po sofa įgrūdo butelį degtinės. Rado. Teko mokėti ir dar vėlai atvyko. Nesakyčiau, kad tai mano klientas buvo kvailys... bet labai neatsargus. Tai ne juokai – muitai rimti. Geriau viską deklaruoti sąžiningai, net jei kainuoja papildomai.
Kas būna, jei dokumentuose yra klaidų?
Sėdi. Daiktai sėdi pasienyje. Skambinėji. Rašai laiškus. Vėl lauki. Kartais dieną, kartais savaitę. Buvo istorija su pavarde – klientė buvo ištekėjusi, dokumente mergautinė, o ID kita. Muitininkai nepraleido. Teko siųsti santuokos liudijimą. Biurokratinis kosmaras. Todėl prieš surinkimą Telšiuose prašau pasitikrinti. Geriau anksčiau nei tada, kai mašina stovi pasienyje. Patikėk, niekam neįdomu neišvažiuoti ten. Yra žmonių, kurie bando apeiti taisykles. Neapeisite. Anglijos muitinė dabar baudžia visus be išimties.
Ar skirtingai vežti daiktai iš Anglijos į Telšius, ar iš Telšių į Angliją?
Procedūros panašios, bet psichologiškai skiriasi. Į Angliją dabar daugiau biurokratijos po Brexit. Atgal – paprasčiau, jei grįžtate gyventi. Smagiau dirbti iš Telšių, nes klientai labiau motyvuoti. Grįžtantys kartais nusivylę, pikti. Nors čia jau ne apie logistiką, o apie jausmus. Logistiškai keliai tie patys, kryptis kita. Kainos irgi kiek skiriasi, priklauso nuo paklausos. Kartais srautai į Angliją didesni nei atgal, tada pigiau pasiimame grįžtančias mašinas. Arba atvirkščiai. Čia kaip su lėktuvų bilietais – sezoniškumas viską lemia.
Kas jei į mašiną įkrauta daugiau daiktų, nei deklaruota?
Blogai. Muitinė gali skirti baudą arba net konfiskuoti perteklių. Jei radiniai – neapmuitinti, prasideda košmaras. Aš visada prašau parašyti sąrašą tiksliai. Vienas klientas pridėjo dar vieną dėžę robotų siurblį, o sąraše neparašė. Muitininkai pagalvojo, kad pervežame prekes. Užtruko penkias valandas aiškintis. Praradome parą. Tai nėra smulkmena – tai rimtas pažeidimas. Todėl nepiktnaudžiaukite mano ar vairuotojo kantrybe. Jei atsiranda daiktas – įrašykite. Geriau perdėkite nei praleiskite. Tikrai taip.
Paskutiniai patarimai prieš pakuojant lagaminus
Kurios savaitės dienos geriausios siuntimui iš Telšių?
Pradžiai – pirmadienis-antradienis. Tada daiktai juda visa savaite ir nespėja įstrigti kur nors savaitgaliui. Jei siuntimas penktadienį – dažnai sėdi visą savaitgalį. Anglijoje mūsų partneriai šeštadieniais retai dirba. Tai informacija, kurią visi žino, bet pamiršta. Aš sakau: jei neskubu – geriau antradienis. Ne, trečiadienis irgi gerai. Tiesiog venkite penktadienio vakaro, nes tada daiktai "miršta" sandėliuose. Dvi dienos – didelė skirtumas skubantiems. Taip jau veikia greitas pristatymas – reikia spėti į ritmą. Ir nieko čia nepakeisi.
Ką daryti, jei mano daiktai atkeliavo apgadinti?
Fiksuokite iškart. Nuotraukos. Vaizdo įrašas. NEPASIRAŠINĖKITE dokumento, kad viskas gerai, jei matote lūžį. Kartais vairuotojai spaudžia pasirašyti greitai, nes skuba kitur. Nespauskite. Pasirašę – viskas, baigta, draudimas nebėra. Aš žinau, kad po kelionės norisi greičiau baigti, bet palaukite. Peržvelkite. Buvo atvejis, kai moteris pasirašė, o paskui rado sulaužytą veidrodį. Nieko negalėjome padaryti. Labai gaila buvo. Tai jūsų teisė – tikrinti. Net jei vairuotojas piktinasi, laikykite savo poziciją. Jūs mokėjote.
Kaip atpažinti patikimą pervežimo įmonę, o ne sukčius?
Žiūrėkite, ar turi savo parką, ar perparduoda. Ar duoda sutartį su adresu. Ar prašo avanso per pavedimą, ar tik grynaisiais. Mačiau tokią įmonę... neįvardysiu, bet jie rinko po 300 eurų iš žmonių, o paskui pradingdavo. Kaip vaiduokliai. Rimti žaidėjai turi registraciją, licencijas, įrangą. Jeigu kaina per maža – kažkas ne taip. Per maža kaina yra raudona vėliava. Ne žalia. Ar aš painioju spalvas? Ne, raudona. Kai kurie aplamai neįregistruoti. Vengkite tokių kaip maro. Patikėk, aš per gyvenimą sutikau visokių.
Ar dar kažko nepamiršau paklausti apie krovinių gabenimą iš Telšių?
Turbūt. Visada ką nors pamirštama. Telefonai, įkrovikliai stalčiuose, žieminiai batai dėžėje, kurią tada reikia atidaryti artėjant šalčiui. Aš siūlau: palikite vieną dėžę su pirmos būtinybės daiktais. Dokumentai, vaistai, rūbai. Nes kitos gali atsidurti Anglijoje vėliau nei jūs. Lygiai taip. Arba anksčiau, jei skrisite lėktuvu. Dar geriau – paskambinkite man, jei nežinote. Aš čia ir padedu. Nesėdėsiu tylėdamas tyčia. Kartais net geriau pokalbis nei dvidešimt atsakymų internete. Nes tavo situacija – unikali. Tikrai taip.
Ar verta siųsti daiktus oru, jei labai skubu?
Nelabai. Oro siuntos į Angliją iš Telšių kainuoja turtą, be to, tūriai riboti. Kroviniai oru – ne asmeniniai daiktai. Tai verslui skirta. Jei tu skubi dėl kelių dėžių – geriau varyk į paštą ar kurjerinę. Mes dirbame sunkvežimiais. Krovinių gabenimas iš Telšių į Angliją greitu pristatymu – tai kelių dienų kelionė žeme, ne dangumi. Aš nesiūlyčiau oro nebent medicininėm reikmėm. Arba augintiniui. Bet mes to nedirbame. Tai tiesiog ne mūsų laukas. Klauskite aviakompanijų.
Ar yra koks nors paskutinis patarimas, kurio neparašei anksčiau?
Negalvok, kad viskas bus tobula. Net ir pas geriausius vežėjus nutinka nesklandumų. Svarbiausia – pasiruoškite dokumentus, pakuokite protingai ir nepulkite ant kainos kaip vėžlys ant agurko. Labiausiai nukenčia tie, kurie skuba ir neperskaito sutarties. O dar – nepamirškite pasakyti, jei turite košių laiptinėje ar durų angos per siauros. Tokios smulkmenos Telšiuose gali pakeisti kainą. Būna, kad žmonės apie tai prisimena tik tada, kai jau nebegrįžtamai. Ir dar – nepamirškite vandens butelio pirmos būtinybės dėžėje. Kelionėje pravers.
Ir taip. Krovinių gabenimas iš Telšių į Angliją – greitas pristatymas yra visiškai įmanomas, jei prieš tai padarysite namų darbus. Nepatikėsite pirmu pasitaikiusiu pigiausiu variantu. Pakuokite taip, lyg dėžė kristų nuo stalviršio – nes kartais taip ir būna. Ir nepamirškite – dvidešimt ketveri metai šitame darbe mane išmokė, kad sąžiningumas svarbiau nei gražūs žodžiai. Skambinkite, jei ką. Sėkmės persikraustant.