Krovinių gabenimas į UK be vėlavimų garantuotas – mitas ar tikrovė?

Dirbu su tarptautiniais pervežimais jau dvidešimt treji metai ir galiu pasakyti vieną dalyką: frazė „be vėlavimų garantuotas“ skamba gražiai, bet realybėje viskas kitaip. Krovinių gabenimas į UK be vėlavimų garantuotas yra įmanomas tik tada, kai visi grandinės nariai dirba be klaidų – o tai, švelniai tariant, retai pasitaiko. Tačiau yra būdų, kurie leidžia sumažinti riziką iki minimumo ir pasiekti, kad daiktai pasiektų Londoną, Birmingemą ar Edinburgą laiku. Toliau atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda klientai beveik kiekvieną savaitę – paprastai, be filtrų ir kartais net nepatogiai. Nes taip jau yra – žmonės nori tiesos, ne reklaminio brošiūros teksto.

Apie tuos pažadus ir garantijas, kuriomis kasdien maitina klientus

Ką reiškia „be vėlavimų garantuotas“?

Tai dažniausiai rinkodaros triukas, nors iš principo – įmanoma. Esu matęs atvejų, kai krovinys iš Vilniaus pasiekė Londoną per 36 valandas be nusukimų. Bet čia idealios sąlygos: geras oras, tuščia eilė Doveryje, vienas pasienio patikrinimas. Dažniausiai „garantija“ reiškia, kad įmonė pasistengs padaryti viską, kas įmanoma, o jei vėluos – kompensuos dalį išlaidų. Kartais. Nes mažų įmonių sutartyse parašyta, kad force majeure atvejais jie nieko neprivalo. Skaitykite smulkųjį šriftą. Visada.

Ar tikrai nebus jokių vėlavimų?

Ne, negaliu šito garantuoti šimtu procentų. Per du dešimtmečius mačiau visko: sniego chaosą prie Kalėdų, vilkiką, kuriam Belgijoje neatlaikė stabdžių sistema, dokumentą su klaidingu HS kodu ir krovinys stovėjo muitinėje parą. Kartais vėluoja valandą, kartais tris dienas. Yra įmonių, kurios turi rezervinius planus – antrą vilkiką arba greitąjį orlaivį iš Hamburgio. Bet tai kainuoja. Ir ne visada klientas sutinka mokėti dvigubai. Realybė: be vėlavimų – utopija, bet minimalūs vėlavimai – realybė.

Kiek kainuoja toks greitas pervežimas į Angliją?

Žiūrėk, čia kaip su taksi – skubi schema brangesnė. Standartinis krovinių gabenimas į UK kainuoja priklausomai nuo svorio, apimties ir kur vežti. O jei nori „garantuoto laiko“, tarkim, į Londoną per dvi dienas, turėk omenyje, kad kaina gali šokti 30–40 proc. Atsimenu klientą iš Kauno – vežėm baldus į Menchesterį. Paprastai 800 eurų, o dėl skubos sumokėjo beveik 1200. Ar verta? Jam verta, nes laukė buto užrakto atidarymas. Kartais pinigai sutaupo nervus. Pats sprendi.

Kas atsakingas jei vistiek vėluoja?

(pataisymas: reikėjo rašyti „vis tiek“, bet taip jau gaunasi kai rašai greitai)

Čia jau sutarties klausimas. Dažniausiai vežėjas atsakingas tik jei pats sukėlė vėlavimą – pvz., sugedo jo technika ar dėl jo kaltės nebuvo tvarkingų dokumentų. Bet jei vėluoja dėl oro sąlygų, muitinės ar eilių prie kanalo – čia jau force majeure. Matęs situaciją, kai klientas nervinosi ant mūsų, o pasirodo – jo siuntėjas Ispanijoje nedavė eksporto deklaracijos. Mes stovėjome pasienyje 18 valandų. Kalti? Ne. Malonu? irgi ne. Ypač kai klientas rėkia telefonu. Tokia jau šio darbo dalis.

Ar express krovinių gabenimas į Londoną skiriasi nuo standartinio?

Skiriasi kaip diena ir naktis. Express variantas vyksta tiesiogiai – be perukrovimo sandėliuose, be keitimo iš vilkiko į vilkiką. Vairuotojas paima tavo dėžes Vilniuje ir važiuoja tiesiai į Croydoną. Standartiniame variante gali būti sustojimai Kaune, Varšuvoje, Berlyne, o paskui perkrovimas distribucijos centre. Aišku, express brangiau. Bet jei perveži į Notingamo rajoną ir reikia temperatūros kontrolės – verta rinktis express. Kitaip vaistai ar produktai gali sugesti. O tada jau nebe vėlavimas problema.

Ką daryti jei manęs laukia žmogus su raktais Liverpulyje o krovinys stringa?

Skambink kaip išpratęs lietuvis – kas pusvalandį ir klausk kur. Ne, juokauju. Geriausia iš karto turėti planą B. Pasakyk tam žmogui, kad gali vėluoti. Jei stringa muitinėje – kartais padeda papildomi popieriai arba brokerio įsikišimas. Kartais mums sekasi sutvarkyti klaidas per kelias valandas. Bet jei krovinys fiziškai dar tik Kopenhagoje, nors turėjo būti Doveryje – nieko nepadarysi. Teks mokėti už papildomą nakvynę Anglijoje. Arba prašyti to žmogaus paslaugos dar kartą. Būna ir taip. Gyvenimas.

Dokumentai, muitinė ir popieriai, kuriuos pamiršta net siuntėjai

Kokia dokumentacija reikalinga gabenant krovinius į Didžiąją Britaniją po Brexit?

Brexit viską apsunkino, nors jau prisijaukinome. Reikia EORI numerio – be jo praktiškai niekas nevyksta. Paskui eksporto deklaracijos, importo deklaracijos, CMR, sąskaitos, kartais kilmės sertifikatai. Aš stengiuosi turėti dvigubą kopiją. Klientai sako: „kam tiek popierių, juk ten Anglija“. O aš atsakau: tai jau ne ES. Muitininkai Doveryje dirba pagal savas taisykles. Buvo atvejis, kai vyras siuntė automobilio dalis į Bristoli, o dokumentuose trūko vienos eilutės apie prekės kodą. Stovėjom penkias valandas. Niekas nejuokavo.

Ar reikia CMR dėl pervežimo į UK?

Taip, ir ne tik reikia – tai tavo šventas raštas jei kas nutinka. CMR konvencija galioja ir su UK, nors jie išstojo iš ES. Jie vis dar yra CMR konvencijos narė... narė? (aibe, nesu įsitikinęs kaip tariant, bet konvencija galioja). Šitas popierius įrodo, kad perėmėm krovinį tokį, kokį mums davė. Sakau vairuotojams: jei pasirašote, kad krovinys nepažeistas – patikrinkite prie pakrauto. Nes atvežus sugadintą ir pasirašius švarų CMR – klientas teisus, o tu kaltas. Ir nieks neaiškins ar tai dėl muitinės, ar duobių.

Kas bus jei prekių aprašymas nesutaps (nors ir truputi) su tikrove?

Oho, čia prasideda problemos. Vienu metu vežėm į Birmingemą baldus, o klientas sąraše parašė „medinės kėdės“, o realiai buvo sulankstomos metalinės su medžio imitacija. Muitinininkas Doveryje nutarė, kad tai visai kas kita. Rezultatas – papildomas tikrinimas, popieriai, dvi prapultos valandos. Nors ir truputį skiriasi aprašymas, jie gali pradėti tikrinti viską smulkiai. Patarimas: rašykite tiksliai. Jei plastikas – rašykite plastikas. Jei sintetika – sintetika. Nes pasienyje turi per mažai laiko aiškinti. Ten dirba greitai ir agresyviai.

Ar muitinė Doveryje vis dar baisi kaip pasakoja?

Doveris... na, baisi ji ten visada buvo ir bus. Ypač penktadieniais ir prieš šventes. Eilės gali siekti valandas, kartais pusdienį. Nors pastaraisiais metais situacija kiek stabilizavosi, nes žmonės priprato prie Brexit taisyklių. Bet mačiau vairuotoją, kuris prastovėjo 11 valandų kanalo pakrantėje liepą. Karštis, 40 tonų krovinys ir generatorius, kuris vos negedo. Ar baisi? Ne, jei dokumentai tvarkingi. O jei ne – pasiruošk psichologiškai. Kartais net tvarkingi popieriai nepadeda, nes tiesiog too many trucks. Per daug vilkikų, kartais angliškai įsminga kai nervai.

Ar gali krovinys užstrigti pasienyje dėl popieriaus?

Gal. Ir ne kartą. Kartais dėl vienos trūkstamos parašto. Kartais dėl to, kad deklaruotojas Vilniuje padarė klaidą prekės kode. Kartais dėl to, kad popierius buvo šlapias. Nejuokauju, mateme visko. Kolega pasakojo, kad Vokietijos pasienyje sustabdė nes popierius nuo lietaus išsiliejęs ir nematė antspaudo. Skamba juokingai, bet tada vilkikas stovi, klientas laukia, o mašinos minutės tiksi. Mano praktikoje maždaug 5–6 proc. vėlavimų į UK yra dėl dokumentų bėdų. Tai nėra daug, bet kai pakliūni tarp tų procentų – jausi tai smarkiai.

Kiek laiko užtrunka muitinės tikrinimas kelyje į Bristoli?

Paprastai nuo 15 minučių iki kelių valandų. Jei raudona koridorius – pravažiuoji per 10 min. Jei žaliasis – stoji į detalų patikrinimą. Aš nekenčiu to nežinomumo. Kartais pasienio kontrolierius nusprendžia, kad tavo vilkikas atrodo įtartinas. Kodėl? Nežinai. Nes jie taip gali. Vykstant į Bristolio apylinkes mes dažnai renkamės Folkstoną, ne Doverį, ten mažiau spūsčių, bet muitinė irgi turi savo taisykles. Kartais kroviNiui... (velniop, rašau per greitai) – taigi patikrinti pakanka pusvalandžio. Bet jei atidarė – valanda dings tikrai.

Kas dedasi kelyje – vairuotojai, mašinos ir oras, kurio nepamatuosi

Ar eilės prie La Manšo kanalo vis dar didžiulės?

Praeitais metais buvo blogai. Šiemet... hmm. (čia reikia pagalvoti, nes kiekvienas sezonas kitoks). Šiemet geriau, bet vasarą vis tiek susidaro. Ypač jei važiuoji penktadienio vakarą. Turiu kolegą, kuris veža kiekvieną savaitę – sako, kad jei praleidi tam tikrą laiką prie terminalo, tada jau bedarbiškai stovi. O jei rezervuoji vietą keltui iš anksto, problema mažesnė. Bet mes kalbam apie krovinius, ne atostogas. Vilkikams reikia atskirų eilių. Kartais keltas vėluoja dėl oro. Tada laikas vėl iššoka pro šoną. Niekas nejuokiasi, tik buhalteris kabinete.

Ką reiškia „door to door“ pristatymas į Menceterį?

Tai reiškia, kad pasiimame daiktus nuo tavo durų Vilniuje ir atvežame iki durų Menčesterio rajone. Be tavo kišimosi. Tu tik atidaryk vartus arba pasakyk, kur pastatyti. Ši paslauga populiari tarp emigrantų. Bet yra niuansas: „durys“ turi būti pasiekimos sunkvežimiui. Jeigu gyveni senamiestyje, kur gatvė siaura kaip... na, atsimenu vieną gatvelę, ten vos pralįsdavo katinas. Nebežinau tiksliai kur. Bet jei vilkikas netelpa – tenka persikrauti mažesne mašina ir tai kainuos papildomai. Mes visada klausiame, bet ne visi klientai pasako tiesą. O paskui stebisi kodėl brangiau.

Ar vairuotojai keičiasi pakeliui į Jungtinę Karalystę?

Taip, ilguose maršrutuose tai normalu. Vienas vairuoja iki Vokietijos ar Lenkijos, kitas paima ir veža toliau. Taip mažiau pavargstama, mažiau pažeidžiama poilsio taisyklės. Bet kiekvienas perdavimas yra rizika. Kartais antrasis vairuotojas vėluoja į perdavimo tašką. Kartais popieriai lieka pirmoje kabinoje – buvęs atvejis, kai CMR liko prie Varšuvos, o krovinys jau buvo Berlyne. Tel ori... Oi. Kas čia dabar. (kai rašai per greitai). Turiu omeny – telefono laidų prireikė. Kolega vežė popierius paskui vilkiką pats. Tai buvo kažkur 2019 metais. Chaoso pilna.

Ar buvęs atvejis kai dėl techninė gedimo krovinys neatvažiavo laiku?

Be abejo. Vieną kartą kelyje į Šiaurės Angliją sugedo vilkiko šaldymo agregatas. Krovinys – vaistai, kuriems reikėjo plius dviejų iki aštuonių laipsnių. Vairuotojas paskambino trečią nakties. Ką daryti? Teko ieškoti artimiausio serviso Olandijoje, bet sekmadienis – niekas nedirba. Galiausiai iškraunėme į kitą šaldytuvą Roterdame, o tai užtruko 12 valandų. Klientui pasakiau tiesiai: bus vėluojama. Jis suprato, nes alternatyva buvo sugesti visam kroviniui. Kartais technika genda blogiausiu metu. Tai ne teorija – gyvenimas ant ratų. Kasdira... Oi. Kas dirba šitą darbą, turi nervus kaip plienines stygas.

Ar oras gali atsukti visą maršrutą iš Nyderlandų į UK?

O gal gali. Ypač žiemą. Šiaurės jūroje audringa, keltai stabdo eismą. Kartais sniegas užkemša kelius iki Ostendės. Vienais metais, atsimenu, lapkritį vėjas buvo toks stiprus, kad keltas iš Kaldoko neplaukė tris dienas. Trys dienos! Krovinys turėjo būt Edinburge, o stovėjo Belgijoje. Oras – vienas iš dalykų, kuriems negali pasiruošti. Net jei esi profesionalas su 24 metų stažu. Gali stebėti forecastus, bet jūra daro ką nori. Tada belieka skambinti klientui, atsiprašinėti ir derinti naujas datas. Nėra malonu. Bet ką padarysi.

Kiek dienų realiai trunka krovinio gabenimas iš Lietuvos į Škotiją?

Nu, jei viskas gerai – trys keturios dienos. Dažniausiai keturios. Reikia kirsti Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus ar Prancūziją, tada kanalas, o paskui nemenkas gabalas iki Glazgo ar Edinburgo. Aš sakau: jei reikia į Škotiją per dvi dienas – tai jau oro transportas. Jei veži kelyje – skaičiuok keturias. Penkias jei muitinėje spūstys. Kartais skaičiavimai iš pirmo žvilgsnio neatitinka realybės. Neklaidinkite savęs optimistiškais grafikais, kuriuos piešia pardavėjai, kurie niekada nevairavo vilkiko. Realybė yra kantresnė nei popieriuje.

Ar tikslinga vežti per Lenkiją ar geriau pro Vokietiją?

Abu keliai turi pliusų. Per Lenkiją – greičiau pasieki Vokietiją, mažesnės rinkliavos. Bet vokiški autobahnai stabilesni, mažiau duobių, ypač žiemą. Aš mėgstu maršrutą pro Vokietiją, nors brangesnis. Neseniai kolega Lenkijoje pateko į avariją – ne jo kaltė, bet užsibarikadavęs kelias dviem valandoms. O mes tuo metu vokišku maršrutu važiavome be problemų. Tiesa, Vokietijoje jie labai myli savo baudas. Kartais per daug. Bet jei laikas kritinis, rinkitės vokišką koridorių. Jeigu kas sako kitaip – gal jie turi komercinių interesų. Aš dalinuosi tuo, ką matau kasdien.

Pinigai, draudimas ir kaip atpažinti melą rinkoje

Jei vėluoja – ar galima susigrąžinti pinigus?

Teoriškai taip, jei sutartyje yra delspinigiai. Praktiškai – kovok kaip vargšas. Mažos įmonės slepiasi už force majeure sąlygų. Buvo atvejis, kai klientui vėlavome į Kardifą dėl jo paties netvarkingų dokumentų. Jis reikalavo 500 eurų. Mes nežinojome ar duoti, bet sutarėme – 150 eurų už papildomas kuro sąnaudas. Jei klientas pats kaltas, o vežėjas sąžiningas – randasi kompromisas. Bet jei kas žada pilną pinigų grąžinimą be jokių sąlygų – abejoju tokių įmonių sąžiningumu. Tai ženklas, kad meluoja.

Koks draudimas galioja kai pervežiame daiktus į Bristolį?

Galioja CMR draudimas – jis apima transporto priemonių civilinę atsakomybę. Bet aš sakau: jei veši vertingus baldus, elektroniką ar antikvarą – papildomas draudimas būtinas. CMR kompensuoja pagal kilogramą, o ne realią vertę. Kažkada vežėm į Bristoli apšvietimo įrangą – vilkikas pateko į avariją, daiktai apgadinti. Klientas tikėjosi 15 tūkstančių, o CMR davė 4. Skirtumą padengė jo nuostoliai. Nuo tos dienos visiems sakau: drauskite atskirai. Brangiau? Taip. Bet miegot ramiau – be kainos. Ypač kai žinai, kad Anglijoje remonto sąnaudos kandžiojasi.

Ar teko matyti įmonių kurios paprasčiausiai meluoja apie terminus?

Deja, taip. Ir ne vienos. Yra tokių, kurios žada per dvi dienas į bet kurį UK kampelį, nors fiziškai neįmanoma. Paima užsakymą, pasiima avansą, o paskui klientas skambinėja į tuščią orą. Žinau konkrečiai tris vardus, bet geriau neminėsiu čia, nes teisiniai reikalai. Bet šioje rinkoje yra blogų žaidėjų. Kaip atpažinti? Jeigu kaina žemiau rinkos 30 proc. ir žadama „rytoj bus pas jus“ – spruk. Rimtas vežėjas žiūri į žemėlapį, sako realias dienas ir nesiima pažadų, kurių negali įgyvendinti. Žmonės kartais apsigauna dėl pigumo.

Kaip atskirti profesionalą nuo mėgėjo tarptautinių pervežimų rinkoje?

Profesionalus turi licenciją, CMR draudimą, konkrečius terminus raštu ir nebijo pasakyti „nežinau, bet sužinosiu“. Mėgėjas žino viską iš galvos, žada auksines kalnas ir kaina žavinga. Aš klausiu klientų: ar matėte vilkiko nuotrauką? Ar žinote registraciją? Ar pasirašėte CMR prieš pakrovimą? Jeigu ne – jau rizikinga. Rimtas vežėjas į UK turi nustatytus maršrutus, partnerius, stebėjimą. O mėgėjas... važiuoja kaip pakliūna. Mačiau atvejų, kai savadarbiai verslininkai vežė krovinius mikroautobusais be leidimo. Užsiliks pasienyje. Ir ką tada darysi? Teisiškai bedugnė.

Ar verta mokėti daugiau už garantuotą pristatymą į Edinburgą?

Verta, jei krovinys jautrus laikui. Jei veši senelės komodą – gal ir ne. Bet jei tai parodos įranga, kurią reikia sumontuoti iki ketvirtadienio – taip, verta. Nesu tikras dėl 100 proc. garantijos, bet esu tikras, kad premium paslauga sumažina riziką perpus. Edinburgas toli, ten važiuoti viršutinei Škotijai reikia atidumo. Mūsų įmonė naudoja patikrintus vairuotojus būtent šiam maršrutui. Kaina didesnė, nes mokame jiems daugiau. Paprasta logika: geras darbuotojas nekainuoja pigiai. Jei kas siūlo viską už dyką – klauskite, iš kur atsiras pelnas. Kažkur bus spąstas. Garantiškai galiu pasakyti tai.

Ką reikia žinoti prieš pasirašant sutartį dėl pervežimo?

Pirmiausia – kas bus jei vėluos. Antra – kas bus jei dings daiktas. Trečia – ar yra paslėptų mokesčių. Ketvirta – kas atsakingas už pakrovimą. Aš matęs sutarčių, kur parašyta, kad klientas pats privalo turėti rampą Anglijoje. Arba... (stabteliu) – kad klientas pats turi pasirūpinti rampa. Jeigu to nežinojai – gali gauti 40 tonų mašiną į kiemą be galimybės kaip nors iškrauti. Ir tada moki už papildomą techniką. Skaitykite smulkųjį šriftą. Du kartus. Klausinėkite. Jei pardavėjas nervinasi – sprukite. Rimtas vežėjas turi kantrybės atsakyti į kvailus klausimus.

Išvada

Nesvarbu, ar gabeni daiktus į Londoną, Birmingemą ar mažą miestelį netoli Aberdyno – krovinių gabenimas į UK be vėlavimų garantuotas yra tikslas, kurio siekiame visi, bet pasiekiame ne visada. Per 24 metus supratau, kad sąžiningumas su klientu ir realių terminų nustatymas svarbesni nei gražūs žodžiai sutartyje.