Krovinių gabenimas į Angliją – patogus paėmimas namuose

Jau vienuolika metų vežioju daiktus, ir krovinių gabenimas į Angliją man tapęs antra prigimtimi. Tai nėra raketų mokslas, bet kai tavo gyvenimas supakuotas į dėžes, norisi žinoti, kad kas nors atvažiuos į kiemą, pasiims viską ir kitą savaitę daiktai jau bus Bristolyje ar Mančesteryje. Šiandien rašau apie tai, kaip veikia pervežimas iš namų, ką realiai reiškia „paėmimas namuose“, kiek tai kainuoja ir kurios vietos, atvirai sakant, iš tiesų erzina. Jei ketinate siųsti daiktus – štai kas padės nesuklysti.

Kaip vyksta pats paėmimas iš namų

Ar tikrai nereikia man niekur važiuoti, jūs pasiimate viską tiesiai iš buto?

Taip, būtent tai ir reiškia paėmimas namuose. Sutariam dieną, dažniausiai rytą arba pavakarę, ir vairuotojas atvažiuoja su fūra arba dideliu mikroautobusu. Jeigu gyveni penktą aukštą be lifto – nesijaudink, tai mūsų bėda, o ne tavo. Aišku, būna dienų, kai laiptinė siaura kaip urvas ir su staliaus darbais reikia pasukt galvą, bet tau nereikia niekur tempti. Kartais klientai net nežino, kad tokią paslaugą galima užsisakyti, o jau prieškambaryje sako: „Oho, aš galvojau, kad pats turėsiu varyti iki Kauno.“ Ne, taip nėra.

Ar paėmimas galimas tik Vilniuje, ar ir iš mažesnių miestų, pvz., Panevėžio ar Šiaulių?

Vilnius yra patogiausia, nes ten mašinos dažniausiai renka paskutinį tašką. Bet iš Panevėžio tikrai pasiimam, tik reikia skambinti prieš savaitę ar dvi. Šiauliai irgi aptarnaujami. Mažesniuose miesteliuose kaina gali šoktelti dešimt ar penkiolika eurų, nes reikia nuvažiuoti atskirai. Kartą turėjom klientą iš Rokiškio – puikiai viskas praėjo, tik keliai ten vakare tamsūs. Tai jei esi už miesto – rašyk, suskaičiuosime. Dažniausiai apsimoka.

Kaip sutariame tikslų paėmimo laiką, jei aš dirbu ir negaliu visą dieną laukti?

Laiko langai – du ar trys variantai per savaitę. Paskambinu dieną prieš paėmimą ir sakau: „Busime tarp keturių ir šešių.“ Jeigu tu dirbi iki penkių – problemą spręsk iš vakaro, nes vairuotojas nelauks dvidešimt minučių. Per tuos metus teko matyti visko: vienas žmogus Panevėžyje užsimiršo, išėjo į parduotuvę, o mašina jau stovėjo gatvėje. Kurjeris skambino tris kartus. Niekas neatidarė. Tai jei sutarei – būk namie.

Ar reikia man padėti nešti daiktus iki mašinos, ar jūs patys įnešate iš buto?

Nešam mes. Tai įskaičiuota į paslaugą, kitaip tas „patogus paėmimas namuose“ neturėtų prasmės. Aišku, jei turi pianiną ar šaldytuvą, kuris netelpa į duris, tada reikia pagalvoti apie ardymą – čia jau ekstra. Bet dėžės, maišai, lagaminai – viską susipešam patys. Praėjusį mėnesį klientė trečiame aukšte tiesiog atidarė duris, o mes per penkiolika minučių viską nunešėm. Ji net batų apsiavęs nespėjo. Taip ir turi veikti. Tik prašau – dėžės neperkrauti, nes nugaros nebeįmonės.

Kainos, svoriai ir kiek tai trunka

Kiek maždaug kainuoja krovinių gabenimas į Angliją, jei turiu dešimt-keliolika dėžių?

Čia atsakymą visada vengiu dėti į lentelę, nes realybė kinta. Šiuo metu už standartinę dėžę apie šešiasdešimt litrų sumokėsi nuo penkiolikos iki dvidešimt eurų, jei renkam dalinį krovinį. Dešimt dėžių – maždaug šimtas penkiasdešimt eurų. Bet jei tos pačios dėžės važiuoja su visa mašina tik tau – bus kita kaina, gal keturi šimtai. Žodžiu, suma priklauso nuo svorio ir apimties.

Ar kaina skiriasi, jei gyvenu ne Vilniuje, o pvz., Zarasuose ar Neringoje?

Skiriasi, ir nėra čia jau taip smarkiai, bet faktas. Nuo Vilniaus iki autostrados – kelių minučių reikalas. O jei reikia sukarti tris šimtus kilometrų iki Zarasų atskirai, tai laikas ir degalai. Neringoje dar papildomas dalykas – perkėla. Mažesniuose miestuose pridėsim dvidešimt-trisdešimt eurų. Kartais, jei tenka fūra pro Rokiškį pakeliui, tai net įskaičiuojam be antkainio. Kaina – tai atstumo ir laiko daugyba, nors aš skaičiuoju paprasčiau: kiek kartų reikės pilti degalus.

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Lietuvos į Angliją, jei siunčiu į Londoną?

Londonas – iš visų Anglijos miestų pats greičiausias dėl kiekio. Paprastai keturios-penkios dienos. Pilnai užkrauta mašina važiuoja tiesiai – tada per tris dienas gali būti vietoj. O jei dalinis krovinys, tai renkam kelias dienas po Lietuvą, paskui dar dvi kelionėje. Kartais nutinka taip, kad vairuotojas prie keltų laukia pusdienį. Tai dalykai, kurių nepaspėsi. Daugelis klientų susitaiko, jei žino, kad per šešias dienas bus.

Ar svorį matuojat tiksliai, ar jei dėžė persveria keliais kilogramais – problema?

Sandėlyje pas mus yra svarstyklės, bet prie tavo laiptinės – ne. Daugiausia vertiname apytiksliai, pagal dėžės dydį ir turinį. Jei pasakai „maždaug penkiolika kilogramų“, o realiai yra aštuoniolika – niekas nepasimes. Problemos prasideda, kai žmogus sako „trisdešimt“, o ten sėdi dvidešimt penki. Tada jau einam į techninius niuansus apie ašių apkrovas. Kartais žmonės, norėdami sutaupyti, tyčia sumažina svorį, bet mes matuojam ir pakeliui. Tiesiog būkit sąžiningi. Sutaupysite nervų mums visiems.

Ar galima mokėti grynaisiais kurjeriui, ar tik iš anksto pavedimu?

Grynieji vairuotojui – taip, tai viena seniausių formų. Bet dabar dalis vežėjų atsisako grynųjų dėl mokesčių. Mes dar priimam, bet sąskaita faktūra vis tiek eina elektroniniu būdu. Bankinis pavedimas iš anksto – saugiausia. Buvo atvejis: vairuotojas paėmė krovinį, klientas atidavė pinigus, o paskui prireikė grąžinti daiktą. Su grynaisiais apskaičiuoti sudėtingiau, nei su pavedimu. Tai jei gali – pervedi prieš paėmimą, viskas aiškiau.

Dokumentai ir muitinė po Brexit

Ar po Brexit dabar reikia krūvos popierių gabenant krovinius į Angliją?

Brexit viską apsunkino, bet ne taip, kad reikėtų advokato. Esmė – sudaryk daiktų sąrašą, nurodyk apytikslę vertę. Jei siunti asmeninius daiktus – tvarka lengvesnė. Buvo laikas prieš trejus metus, kai muitinėje chaosas. Dabar jau... na, sakyčiau, kad įprato. Dėl alkoholio ar tabako normų šiuo metu nebūsiu šimtu procentų tikras – reikia pasitikrinti atskirai, nes ten keičiasi. (Tiksliai taip – čia griežtos taisyklės, ne nuolaidžios.) Kas stringa dažniausiai, tai jei sąrašas netikslus ar vertės per mažos nurodytos.

Jei muitinė sulaiko krovinį – ar aš moku tuos mokesčius, ar jūs?

Tu moki. Aš vežu, bet aš nesu tavo mokesčių konsultantas. Jei muitas nusprendžia, kad tavo dviratis vertas šimto eurų, nors sąraše parašei penkiasdešimt, jie gali taikyti mokestį už skirtumą. Mes pervežame fizinį daiktą iš taško A į tašką B. Už dokumentų teisingumą atsako siuntėjas. Kartais įmonės, kurios žada „viską sutvarkyti“, turi omenyje tik transportavimą, o ne muitines procedūras. Būkite budrūs. Vieną kartą klientas piktas skambino dėl sąskaitos Anglijoje, o deklaraciją pildė jis pats. Perskaityk, ką pasirašai.

Ar mano daiktai yra apdrausti, jei mašina pakliūna į avariją kelyje į Angliją?

Draudimas priklauso nuo pasirinkimo. Standartinėje kainoje yra CMR draudimo riba, bet ji ne visada dengia pilną vertę. Jei vežioji senas knygas – nieko tokio. Jei kompiuterį ir televizorių – geriau pilnas draudimas. Jis kainuoja papildomai, kartais kelis eurus daugiau. Verta? Kartą mašina prie Doverio rūko neatlaikė ir buvo kontaktas. Tie, kurie turėjo papildomą draudimą, atgavo pinigus per mėnesį. Kiti – diskutavo pusmetį. Patarimas – nepiršk šiam reikalui, ypač jei siunti elektroniką.

Ar reikia sąrašo rašyti angliškai, aš gi nemoku geros tos kalbos?

Angliškai yra patikimiau, bet mes priimam ir lietuviškai. Svarbu, kad sąrašas būtų suprantamas. Rašyk taip, kaip pats supranti. „Dėžė su drabužiais“, „lagaminas su indais“ – puikiai. Muitininkai tiesiog nori matyti, kad tai ne komercinis krovinys. Jeigu turi techninių prietaisų, parašyk paprastai: „elektrinis įrankis“ – nereikia žodyno. Aš pats prieš metus galvojau, kad reikia vertėjo, bet ne – paprastumas laimi. Jei labai nerimauji, atsiųsiu šabloną.

Pakavimas ir draudžiami daiktai

Ar man pačiam reikia supakuoti, ar jūs galit tai padaryti vietoje?

Pats supakuok. Ne todėl, kad mes nemokam, o todėl, kad sutaupysi. Mūsų pakavimo paslauga egzistuoja, bet kainuoja brangiai. Jeigu turi trapių daiktų – apvyniojam, bet rūbus į dėžes susidėk pats. Nenaudok maišelių parduotuvių, kurie plyšta vidury kelionės. Kartą vairuotojas atidarė mašiną Birmingame, o ten tavo kojinės išmėtytos po visą puspriekabę. Dėžės su lipnia juosta, storos – to prašom. Kuo tvarkingiau pats supakuosi, tuo mažiau šansų, kad atsidarysi dėžę su sudaužytom lėkštėm.

Kokia yra didžiausia klaida, kurią žmonės daro pakuodami daiktus kelionei į Angliją?

Jie deda sunkius daiktus į didžiules pašto dėžes. Atrodo logiška – daug telpa. Bet kai dėžė sveria trisdešimt kilogramų, vairuotojai keikiasi. Kita klaida – knygos vienoje dėžėje su stiklinėmis vazomis. Logiška? Visai ne. Knygos – sunkios, vazos – trapios, jos duoda atbulinį smūgį važiuojant. Daliniai kroviniai kraunami per kelis kartus, svoris slenka. Geriausias patarimas – sunkų sluoksnį dėk apačioje, lengvą – viršun, o tarp sluoksnių padėk popieriaus. Tai ne raketų mokslas, bet vienuolika metų matau tuos pačius nesusipratimus.

Ar galiu siųsti baldus neišardžius, pvz., sofą ar didelę spintą?

Gali, bet ar verta – kitas klausimas. Sofos normaliai važiuoja, jei ne milžiniškos. Bet spinta? Ji atims labai daug vietos, kurią galėtų užpildyti dėžės. Daliniame krovinyje mokam už kubinius metrus. Neišardyta spinta gali kainuoti tiek, kad vietoj jos būtų galima nusipirkti naują IKEA. Rimtai. Jei baldas sentimentinis – geriau apmatavimus atsiųsk iš anksto, paskaičiuosiu. Kartą vežėm komodą iš Alytaus... priskiriu mintyse, į Vestminsterį. Sumokėjo daugiau nei už bilietą sau. Pagalvok du kartus.

Ar leidžiama siųsti maisto produktų, uogienių ar sūrio mamoms į Angliją?

Čia jautru. Mėsos produktai, pienas, kiaušiniai, sūriai – įvežti asmeniniams kroviniams draudžiama. Uogienės, medus – teoriškai galima, jei sandariai supakuota. Bet muitinė kartais vis tiek konfiskuoja, jei kyla įtarimų. Vieną kartą klientė siuntė šaltalankių uogienių. Muitininkas atidarė, pažiūrėjo ir praleido. Kitą kartą dešrų siuntė – dešros atsidūrė šiukšlyne, o sąskaita – kliento sąžinėje. Tiksliai pasakysiu: jei maistas – geriau nesiųsk. Ypač mėsa. Nepelnyk sau galvos skausmo dėl dešrų.

Kas gabenyje būna blogai ir kaip to išvengti

Kas yra dalinis krovinys, ar mano daiktai bus vienoje mašinoje su svetimais?

Taip, būtent taip ir yra. Dalinis krovinys reiškia, kad tavo penkios dėžės stovi šalia kažkieno sofos ir lagaminų. Tai ekonomiškas būdas, nes kainą dalijatės. Mes palyginam, ko gabename, ir dedam tvarkingai, kad nesimaišytų. Niekas nežvalgo į tavo daiktus. Tik kartais pasitaiko, kad svetima dėžė panašios spalvos atiduodama ne tam klientui, bet mes žymim kiekvieną kodu. Ši sistema veikia jau metų metus ir yra populiariausias būdas gabenti daiktus į užsienį nepermokant.

Kaip atskirti patikimą vežėją nuo sukčių, nes skaičiau baisių istorijų internete?

Geriausias metodas – ar prašo visos sumos iš anksto prieš nepamačius daiktų. Normalus vežėjas ima avansą, tarkim trisdešimt procentų. Jei prašo visko į privačią sąskaitą – pabėk. Antras dalykas – ar turi realų adresą, ar tik telefono numerį. Trečias – per mažos kainos. Jei pas visus šimtas eurų, o pas jus trisdešimt – kažkas ne taip. Ypač feisbuko grupėse pilna graudžių istorijų. Pernai vienas vaikinas sumokėjo penkis šimtus nežinomam vežėjui, o tas ištrynė profilį. Daiktai dingo.