Krovinių gabenimas į Angliją: patikimos mikroautobusų paslaugos

Kiek metų jau vežam? Nuo dvidešimt antrųjų, tai reiškia, kad per Lietuvą, Lenkiją, Prancūziją ir tą jūros tiltą į Angliją esu pravažiavęs... ne, tikrai neįsivaizduoju kiek kilometrų. Bet pakankamai, kad žinočiau – krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais nėra tik įkrauni ir važiuoji. Tai planningas, derybos dėl laiptų, kai klientas Londono centre gyvena penktame aukšte be lifto, ir kartais – staigūs muitinės pokštai. Žmogus klausia apie patikimas mikroautobusų paslaugas? Aš atsakysiu taip, kaip atsakyčiau saviškiam – tiesiai, šiek tiek netvarkingai, bet be cukraus.

Pradžioje visada tie patys – kaina, laikas, vieta

Kiek dabar kainuoja pervežimas iš Kauno į Londoną, jei mašina pilnai nesikrauna?

Aišku, priklauso... oi, pasakiau kaip robotas. Nu, žodžiu, jei turi kokius tris-keturis kubus daiktų ir nereikia darbo jėgos – skaičiuok nuo šešių šimtų. Pilnas mikroautobusas, tarkim maksimalus krovinys ir du vyrai, jau bus tūkstantis dvi ar net keturi šimtai. Aš dabar tiksliai neprisiminsiu, nes kuras kinta kaip oras Londone – nuolat. Užsukau pas vieną klientą Panevėžy ir net nežinojau, kad jis dar tris spintas prijungė. Kaina pasikeitė. Toks gyvenimas.

Ar tikrai reikia manęs ten būti, kai jūs kraunatės mano daiktus?

Eee... nebūtinai. Mes galim ir patys surinkti, bet tu tada turi būti supakavęs viską į dėžes. Aš nežinau, kur tu dedi savo dokumentus ar po visa lova paslėptus senus žurnalus. Buvo atvejų, kai klientas išvažiavo į darbą, paliko raktus kaimynei, o mes atvažiavom ir... kaimynė visko nežinojo. Prastas sumanymas. Bent jau prieš tai paskambink, parodyk kur daiktai. Arba būk prie Skype – ne, Skype jau niekas nenaudoja. Video skambutis, žinai, per tą... WhatsAppą. Taip, geriau ten.

Kiek laiko užtrunka krovinio gabenimas iki Anglijos?

Žiūrėk, nuo durų iki durų – dvi-trys dienos, jei viskas lygu. Bet gi nėra viskas lygu. Vieną kartą mes įstrigom prie Calais eilėj devyniolika valandų. Devyniolika. Prisimenu, nes mamos gimtadienis buvo, o aš sėdžiau su kroviniu pilname mikroautobuse ir valgiau sausainius, kuriuos buvau pasilaikęs vaikams. Normaliai – trečiadienį pasiimam, šeštadienį jau galima susitikti Londone arba Birmingeme. O jei skubi – yra express variantas, bet tada brangiau. Nežinau, ar minėjau, bet kelionės laikas priklauso nuo to, ar Doverio uoste vėl kažkas streikuoja, nes tada Dievas nepadeda.

Ar galima vežti tik šaldytuvą ir dviratį, ar per mažai krovinio?

Galima. Tu man moki už vietą mikroautobuse, ne už tai, kad prikraunu pilną mašiną dokumentais. Buvo klientas, vežė tik katiną ir du kartoninius rūsio stoelius. Sumokėjo už keturis kubus. Katinas, beje, keliavo geriau nei kai kurie mano keleiviai – narvas, šiltai. Tai jei turi šaldytuvą ir dviratį, mes surišam, pritvirtinam ir vežam. Tik šaldytuką paleisk pusdienį prieš tai, kaip reikia (oi, pataisau, taip ne taip, tiesiog reikia jį pastatyti vertikaliai ir gerai išjungti prieš transportavimą).

Kai jau aiškus kiekis – planuojam ir kraunam

Ar jūs suteikiate dėžes ir pakavimo medžiagas, ar aš pats turiu susirūpinti?

Mes galim atvežti, bet tikrai ne už dyką. Dėžės, burbulinis popierius, tie kampų protectoriai – viskas kainuoja. Kai kurie klientas bando taupyti ir ima parduotuvių dėžes iš po bananų. Nežinau, ar žinojai, bet tos dėžės – šlapios, silpnos. Aš esu matęs, kaip trisdešimt kilogramų knygų krovinys subyra tiesiog ant Šiaulių žiedo. Dėl penkių eurų sutaupymo. Rimtai, investuok į normalias dėžes.

Ar reikia ką nors specialaus daryti su elektronika – kompiuteriu, televizorium?

Televizorių į suvyniok į antklodę, o į dėžę dėk tik su putplasčiu. Bet kompiuterį, ypač stacionarų – geriau pats nugabenk, jei gali. Aš prisimenu vieną perkraustymą į Mančesterį, tiksliai į Sale rajoną. Klientas padėjo kompą ant kitų dėžių, o mes dar pridėjom viršaus. Nebuvo smūgių, bet kietasis diskas... na, gal ten jau buvo senas, bet vistiek po kelionės nebepasileido. Aš ne teisėjas. Jei labai brangu – vežk pats salone arba aprašyk kaip krovinį su verte ir draudimu. Svarbu – atjunk visus kabelius, nepalik maitblokio įjungto.

Kaip žinoti, kad mano daiktai tilps į mikroautobusą?

Standartinio mikroautobuso krovinio skyrius – apie keturiolika kubų, kartais šešiolika. Bet čia teorija. Praktikoje, jei turi tris sofas, dvigulę lovą ir dar šešias spintas... ne, netilps, nebent sudarinėsim baldus. Aš dažnai prašau klientų atsiųsti nuotraukas per WhatsAppą. Ne, nereikia profesionalių – tiesiog stovėk kambaryje ir suk ratu. Pagal tai aš ir pasakau ar imam didesnį, ar du mažus. Kartais geriau du mikroautobusai nei vienas persikrautas. Tenka atidirbti keturis kartus daugiau, bet daiktai sveiki.

Ar galima vežti maistą, prieskonius, alų?

Maisto produktai... hmmm. Techniškai, po Brexit – tai tampo su muitais. Ir aš čia ne muitininkas, bet žinau pagrindus. Aš asmeniškai vežu tik uždarus nepramuštus produktus, bet jei veši dešrą ar kiaušinius – gali muitinėje turėti problemų. Buvo toks atvejis, kai klientas slėpė šaldytuve rūkytą lašinį. Mes nežinojom. Doverio muitinėje šuo nerado, bet pareigūnas atidarė šaldytuvą... kvapas išdavė. Valanda baudžiamojo pokalbio. Aš nebedirbu su tokiu kroviniu atvirai. Ai, ir alkoholis – limituotas. Dviejų litrų degtinės nelaikysiu atsakingu jei konfiskuos. Rimtai, geriau palik.

Ar pakuojate jūs patys, jei aš neturiu laiko?

Taip, bet tai jau kainuoja. Turiu komandą, dažniausiai du vyrai, bet jei skubu – atsivedu ir trečią. Viename Vilniaus aukštadvary... oi, ten aukštadyvis? (taip, aukštadvaryje) mes pakavom visą butą per šešias valandas. Klientė tiesiog sėdėjo ant sofos ir gėrė kavą. Sumokėjo gerai, bet buvo patenkinta. Tik prieš tai turime apžiūrėti. Asmeniškai nepatinka kai žmonės slepia po lova dulkių arba... nu, ten buvo šokoladiniai kiaušiniai, bet jau pasenę. Nepriimk manęs blogai.

Kas darosi mašinoje ir kelyje – realybė

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu?

Deja, ne. Mikroautobusas – tai krovininė transporto priemonė, ne keleivinė. Nors turi tris sėdynes kabinoje, paprastai ten sėdi du vairuotojai keičiasi. Kai važiuojam į Angliją – kas kas antrą valandą. Pats bandyti įkišti save ir katą... ne, katinas gali, jei narve ir su dokumentais. Bet tu – ne, nebent imi atskirą bilietą lėktuvu. Kartais klientai pyksta, bet aš rizikos prisiimti negaliu. O jei nori stebėti – sek realiu laiku per dalijimosi nuorodą, aš atsiunčiu ją prieš išvažiuodamas iš Kauno.

Kaip aš žinosiu, kur dabar yra mikroautobusas su mano daiktais?

Trackingas. Tiesiog. Telefone pamatysi – važiuoja per Lenkiją, sustojo netoli Lodzės prie kokių degalinių. Aš asmeniškai nenaudoju tų brangių GPS sistemų, tiesiog dalinuosi savo telefono lokacija per programėlę. Kai kurios nedidelės įmonės vis dar sako „paskambinsim kai atvažiuosim“. Tai juokinga. Tu turbūt nori žinoti, ar mano krovinys saugus. Suprantama. Aš irgi taip norėčiau. Tai aš siunčiu nuotraukas kiekvieną kartą kai uždarom mašiną. Kartais pamirštu, bet stengiuosi.

Ar vairuotojai nakvoja mašinoje?

Aš? Kartais taip. Nors neturėčiau. Yra tacho taisyklės, privalomi poilsiai. Bet jei klientas sako „rytoj turi būti“, o mes dar tik Paryžiuje... na, pasikeiti, kitas miega. Realybė gi nelabai graži. Vieną kartą buvau priverstas miegoti salone šalia krovinių, nes visas ibisas buvo užimtas dėl kažkokio futbolo čempionato. Prabudau su siaubingu nugaros skausmu ir supykęs ant Orly oro uosto regiono. Bet tai buvo prieš penkerius metus. Dabar stengiamės laikytis taisyklių. Bausti Tenčerio motoway policija – ne juokinga. Buvau, nepatiko. Ir brangiai kainavo.

Kas būna, jei kelionės metu sugedus mašina?

Turiu partnerių beveik visose pagrindinėse trasose – Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Jei rimtas gedimas, skambinu vietiniams. Mikroautobusą perkrauname kitur. Nežinau, ar esi matęs, kaip persikrauna visas krovinys vidury nakties prie autostrados – puiku, jei lyja. Buvo Silvestro dieną, terminas į Liverpulį, o pas mus nuleido padangą. Nebuvo kur trauktis. Pats kai pakeičiau, buvo minus penki. Bet daiktai pasiekė. Svarbiausia – draudimas. Bet ne kasko, o krovinio civilinės atsakomybės. Aš apie tai visada pasakoju, nes daugelis klientų net nepagalvoja.

Popieriai, muitinės ir kiti skausmai nuo Brexit

Kokių dokumentų reikia kroviniui į Angliją vežti?

Principas – CMR sąskaita faktūra, tavo asmens dokumento kopija. Jei veši asmeninius daiktus – deklaracija, kad tai ne prekybinis krovinys. Po Brexit viskas pasikeitė. EORI numeris? Kartais reikia, kartais ne. Aš tiksliai neatsimenu kiekvieno atvejo, nes muitinė Doveryje keičia taisykles kaip kojines. Paskutinį kartą paklausiau savo brokerio, tai jis tris dienas aiškino. Geriausia – paruošk sąrašą daiktų anglų kalba su vertėmis. Nebūtinai tiksliomis, bet bent apytikslėm. Sutaupysiu tau nervų.

Ar mano daiktai bus tikrinami muitinėje?

Taip, jei pasirodys įtartini. Jei veši seną skalbyklę ir dvi lagaminus drabužių – vargu. Bet jei mikroautobuse pilna naujų dviračių pakuotėse – sulauksi dėmesio. Muitininkai turi šunis, rentgenus. Aš nežinau, kaip jie nusprendžia, kurią mašiną stabdyti, atrodo lyg loterija. Kartą patikrino, nes vairuotojas panašus į kažką iš paieškos. Nekenčiu tų valandų laukimo. Bet jei viskas švaru – greitai paleidžia. Svarbu – nedėk to, ko negalima, ant viršaus. Ir nešykšlėk su deklaracija.

Ar reikia draudimo, jei pervežu asmeninius daiktus į Angliją?

Reikia. Ir ne bet kokio. Daug kas galvoja, kad draudimas yra tik tada, kai veši vertingus meno dirbinius. Ne. Aš mačiau, kaip per lietų kuriuo nors 2018-ais pralijo pro neuždarytas mikroautobuso duris ir suplojo kartonines dėžes su rašytojo rankraščiais... ar ten buvo rankraščiai, gal prisimenu per daug detaliai. Bet faktas – vanduo sugadino. Krovinių gabenimas į Angliją be krovinio draudimo – kaip važiavimas be diržų. Legalu gal ir nėra privalu, bet jei esi protingas – susitvarkyk. Aš galiu padėti, turiu pažįstamų.

Kaip su gyvūnais – ar galiu vežti šunį mikroautobusu kartu su baldais?

Šuo, katė – taip, bet turi būti mikročipas, vakcinacijos, tas pasas. Aš ne veterinaras, bet žinau, kad į Didžiąją Britaniją negali tiesiog įmest gyvūną į narvą tarp sofos. Yra taisyklės. Vieną kartą vežėme nekastruotą... kalę? (pataisau, kalę ar šunę – šunę) su dokumentais, bet muitinė pakibo dėl kažkokio skiepo datos. Penkios valandos telefonų į veterinarus. Savininkas buvo beprotiškoje panikoje. Tai jei gyvūnas – vežk pats lėktuvu arba samdyk specializuotą gyvūnų pervežėją. Mano mikroautobusas skirtas stalams ir dėžėms.

Apie pinigus – be užuolankų

Kodėl vieni pervežėjai kainuoja dukart pigiau nei jūs?

Aš nevardinsiu vardų, bet yra tokių, kurie ima pusę kainos, nes neturi licencijos, draudimo, arba veža tavo krovinį su nelegalu. Aš kartais pavydžiu tų kainų – rimtai. Bet tada prisimenu klientą Bradforde, kuriam dingusios pusės spintos radom likučius paliktus prie M20 greitkelio. Pigus pervežėjas išmetė, kad tilptų kitas užsakymas. Aš ne toks. Patikimos mikroautobusų paslaugos kainuoja tiek, kiek kainuoja kuras plius žmogaus darbas plius mokesčiai. Jei per mažai – kažkur nupjauta. Paprasta matematika. Nebūk avinėlis.

Ar galima mokėti grynaisiais, ar tik pavedimu?

Grynaisiais – tiksliau, dalį. Dažnai taip: pusė avanso pavedimu, kad užtikrintum rezervaciją, o kita dalis grynaisiais kai atiduodu daiktus Londone. Bet jei suma didesnė nei trys keturi tūkstančiai eurų – pavedimas geriau. Aš nenoriu važinėti su maišu pinigų po Londono rajonus, yra pavojinga. Buvau Stratfordo stotyje, tai ten... geriau nesinešiosiu grynų. Dar svarbu – sąskaita faktūra. Net jei mokėsi grynais, prašyk dokumento. Nenoriu šnekėti blogai apie kolegas, bet kai kurie neapskaito. Tau to nereikia.

Ar reikia palikti užstatą ar pinigus prieš tai, kol pamatau savo daiktus sveikus?

Avansas – taip, paprastai dvidešimt arba trisdešimt procentų. Tai standartas. Kas nors be avanso – jau įtartina. Aš dirbu taip: pervedi avansą, mes planuojam maršrutą, mikroautobuso vietą. Jei atšauki likus savaitei – grąžinu pusę. Jei likus dienai – negrąžinu, nes jau buvau atsisakęs kito užsakymo. Buvo toks atvejis Hastingse... Hastingse ar Hastingse – ten tas pajūrio miestas Anglijoj. Klientas atšaukė, nes gavo darbą ir nereikėjo įsikraustyti. Suprantu, bet verslas yra verslas. Pinigai tik po atidavimo daiktų.

Ar kaina keičiasi, jei mano daiktai pasirodo esą sunkesni nei sakiau?

Žiūrėk, mikroautobusas turi svorio limitą – trys su puse tonos pilnai pakrautas. Jei tu man sakei, kad ten dvidešimt dėžių, o išėjo šešiasdešimt ir dar akvariumas – problema, nebent antros mašinos reikia. Kaina auga, nes auga sąnaudos. Aš ne apgaudinėju, tiesiog faktas. Kartą klientas pasakė: tik dėžės. Atvažiavom – dviejų šimtų kilogramų marmurinis stalas. Penki vyrai kilnoti. Nepykau, bet ir nemokėjau to daryti už dyką. Apie viršsvorį reikia pranešt iš anksto. Arba nusimesk tuos akmenis.

Kodėl mikroautobusas, o ne fūra – privalumai ir keistenybės

Kuo mikroautobusas geriau už didelį krovininį automobilį?

Manevringumas. Fūra neprivažiuoja prie senų namų siauroje gatvėje Londone. Mikroautobusas – taip. Be to, fūros kaina dažnai per didelė mažesniam kiekiui. Jei veši dviejų kambarių butą – kam tau penkiolikos metrų mašina? Aš vežu Citroen Jumper, Peugeot Boxer tipo mašinomis – turbūt žinai, kas tai. Jos tos baltos, didelės. Gerai, kad Anglijoje galima judėti ir kairiuoju vairu, bet aš turiu ir dešiniarčius modelių Europos važinėjimui. Kiekvienos šalies eismas išproto varo. Prie ko čia nuėjau? Ai, taip – mikroautobusas yra ekonomiškesnis ir lankstesnis.

Ar mikroautobuso krovinių skyrius yra saugus – klimatas, temperatūra?

Saugus nuo vagių – taip, durys metalinės, spynos. Nuo lietaus – dažniausiai. Bet temperatūros kontrolės nėra. Tai ne šaldytuvas. Jei veši pianiną žiemą ir paliksi mašiną stovėti vidury nakties prie Nemuno... oi, prie kanalo kur nors šaltyje, stygos gali atšokti. Aš negaliu kontroliuoti oro sąlygų. Skubios siuntos – važiuojam tiesiai, nesustojam. Ilgesnės pervežimo paslaugos – kartais tenka pernakvoti. Dairosi – ne visada idealios sąlygos. Bet aš dengiu daiktus tentais, kartais net termo blanket... termo apklotais? (termo uždangalais, taip) jei labai jautru.

Ar pilnai užkrautas mikroautobusas dar gali pasiimti dar vieną daiktą?

Tu kaip mano žmona paklausai. Ne. Pilnas reiškia pilnas. Kartais klientas prie durų sako: „ai, dar tik du maišeliai“. O tie maišeliai yra dvylika milžiniškų Ikea maišų. Aš ne stebukladarys. Krovinio gabenimas į Angliją mikroautobusu reikalauja tikslaus plano. Jei tenka ką nors palikti – paliekam pas kaimynus, pasiimam kitą kartą arba siunčiam kita mašina. Nebandyk tempti – jei matys policija Anglijoj, bauda kanda. O ir daiktai gali pareiti per galinius langus. Rimtai, matyta.

Galų gale – patarimai iš savo patirties

Ką svarbiausia prisiminti renkantis pervežėją į Angliją?

Kad jis atsakytų į tavo skambutį net vakare. Kad turėtų normalią svetainę, o ne tik Facebook paskyrą su dviem nuotraukomis. Kad paklaustų tavo adreso, laiptų skaičiaus, o ne tik „kiek moki“. Patikimos mikroautobusų paslaugos į Angliją – tai ne tik ratai. Tai žmogus, kuris supakuoja, prisiima atsakomybę, atvažiuoja laiku. Aš per dvidešimt metų mačiau visko. Blogiausia – kai klientas renkasi pagal vieną kriterijų: pigu. Tada rauda. Geriausia – kai renkasi pagal draugo rekomendaciją. Aš toks irgi būnu – nevisada pigiausias, bet dažniausiai grįžtantis.

Jei viskas gerai – ar jus galima rekomenduoti kitiems, ar turite nuolaidą?

Ačiū, jei rekomenduosi. Nuolaidą? Kartais. Jeigu užsakinėsi trečią kartą – tikrai. Pirmą kartą neturiu kur rinkti, nes kaina ir taip be pelno šakų. Bet jei atveši draugą – mes sutarsim. Aš gyvenu iš rekomendacijų. Didesnio reklamos biudžeto neturiu, viskas iš lūpų į lūpas. Vienas klientas mane atvedė į lietuvių bendruomenę Peterborough... ar Peterboro? (ten Peterborough, bet lietuviškai kartais Peterboras) ir ten dirbau trejus metus be perstojo. Tai taip, rekomendacija – geriausias atlygis. Ir šviežias kavos puodelis ryte, kai kraunam.

Taigi, krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – tai ne internetinė parduotuvė, kur spaudi mygtuką „pirkti“. Tai procesas, kur reikia žmogaus, kuris supakuoja, ir žmogaus, kuris atveža. Aš per dvidešimt metų matau, kad pigiausias pasiūlymas retai būna ramiausias. Jei planuoji persikraustymą – skambink iš anksto. Nes jei skambinsi penktadienį vakare, kad „rytoj reikia“ – tikriausiai jau busiu užimtas arba labai pavargęs. Sėkmės tvarkantis. Ir nepamiršk geros dėžių.