Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais su greitu pakrovimu

Jau kokią 22 metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, ir pastaruoju metu žmonės labai klausia apie krovinių gabenimą į Angliją mikroautobusais su greitu pakrovimu. Daug kas galvoja, kad čia kaip taksi – paskambinai, per valandą atvažiavo, vakare jau Londone. Realybė kiek kitokia. Taip, mikroautobusas yra lankstesnis už fūrą, bet jis irgi turi taisykles, svorius, muitinę. O tas „greitas pakrovimas“ kartais reiškia, kad vairuotojas neturi laiko laukti tris valandas, kol tu krutinsi spintas. Paaiškinsiu, kaip tai atrodo iš mūsų pusės.

Kas tas greitas pakrovimas ir kokios mašinos važinėja

Kada mikroautobusas iš tikrųjų geresnis už didelę mašiną į Angliją?

Nu, jei turi kokių penkių–šešių kubų krovinį ir reikia užsikrauti kieme kur nors Antakalnyje, fūra ten net neįvažiuos. Mikroautobusas – kita kalba. Aišku, jei veži tris tonas marmuro, geriau neskambinti, nes mikrikas paprasčiausiai neatlaikys. Buvom situacijų, kai klientas nenori suprasti, kad maksimaliai telpa apie 1200 kilogramų, ne daugiau (na, gal 1300, jei mašina naujesnė, bet geriau nepersistengti). Šiaip kalbant, lankstumas – mikroautobuso privalumas numeris vienas.

O jei mano krovinys tik viena didelė dėžė, ar verta užsakinėti mikroautobusą į Londoną?

Viena dėžė? Čia jau tavo sprendimas. Jei ten brangi serverinė įranga – taip, tikrai verta, nes nenorėsi jos siųsti bendru konteineriu su kampeikais. Bet jei tai tiesiog keli lagaminai asmeninių daiktų, pažiūrėk į kurjerines paslaugas. Mes ne kartą vežėm vienintelę dėžę į Birmingemą, nes klientas bijojo, kad pašto tarnyba ją pavers bulvių maišu. Svarbiausia pasakyti išmatavimus. Kartais viena didelė dėžė užima beveik visą mikroautobusą, nors sveria penkis kilogramus. Tada kaina yra už vietą, ne už svorį.

Kaip tas greitas pakrovimas vyksta praktiškai – tenka patiems nešti ar vežėjai krauna?

Greitas pakrovimas nereiškia, kad atvažiuoja stebėtojai ir žiūri, kaip tu kruvi. Paprastai vairuotojas padeda, bet turi būt aišku – mes nesame perkraustytojai, o vežėjai. Buvo atvejis, kai ponia Palangoje laukė, kol vairuotojas vienas išneš 150 kilogramų seifą. Ne, taip neveikia. Turi būt kas padeda vietoje, arba sumoki extra už krovikus. Jei krovinys prie durų – per pusvalandį pakrauta, ir nurūksta link Kaliningrado... turiu omeny, link keltų.

Mikroautobuso kubatūra – kiek maždaug telpa, jei kalbam be melo?

Regis, apie 12–15 kubų, priklauso nuo modelio. Senesni VW telpina vos 9, bet mes dažniausiai turim Mercedes Sprinterius. Buvo atvejis, kad tilpo keturios sofos, du foteliai, įrankiai ir dar keturios dėžės liko. Bet nemėgstu žadėti, nes klientai matuoja akimis kaip tetrisą, o realybėje kampai nesueina. Atsiųsk nuotrauką – pagal ją jau galima pasakyti tiksliau nei telefonu.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti į kiemą ar tik į kažkokį terminalą?

Vat čia viskas priklauso nuo kiemo. Jei vartai trys metrai pločio – problemų nulis. Bet jei siauras pravažiavimas tarp garažų, gali tekti krauti iš gatvės. Mes neplėšom apdailos dėl kažkieno kiemo. Mikriukas daug kur prasispraudžia, kur fūra net nebandytų. Buvom situacijų, kai vežimėlį iš kiemo naudojom, bet tai detalės. Svarbu, kad krovinys paruoštas prieinamoje vietoje.

Kainos ir laikas – kodėl vieni pigūs, kiti paskui prašo papildomai

Kiek maždaug kainuoja gabenimas į Londoną mikroautobusu su greitu pakrovimu?

Šito klausimo bijau labiausiai, nes nėra vienos sumos. Iš Vilniaus į Londoną su pilnu kroviniu – galima rasti ir už 900, ir už 1600 eurų. Kodėl? Nes jei mikroautobusas grįžta tuščias, nori ką nors prigriebti ir kaina lankstesnė. Bet jei reikia važiuoti skubiai konkrečia data, vežėjas žino, kad tu neturi pasirinkimo. Dar priklauso nuo kuro kainų – anksčiau buvo pigiau, dabar... na, matai pats. Geriausia skambinti, pasakyti ką veži, kada, ir gauni realų skaičių. Jokių slaptų formulių čia nėra.

Kodėl vieni paspaudžia kainą 800, kiti – 1400 eurų už tą patį maršrutą?

Aš į tokius 800 žiūriu įtariai. Buvo atvejis, kai klientas pasirinko pigiausią variantą į Mančesterį. Paaiškėjo, kad mašina sugedo pakeliui, krovinys perkrautas į kitą automobilį, o paskui paprašė dar 400 eurų „muitiniam tarpiniam sandėliui“. Apgailėtina. Brangesnis tarifas dažnai reiškia normalų draudimą, patikrintą vairuotoją ir faktą, kad mikroautobusas važiuoja tiesiai pas tave, o ne renka tris krovinius pakeliui. Kartais brangiau yra tiesiog taupiau. Nemėgstu šito posakio, bet čia jis tinka.

Ar kaina keičiasi, jei kroviniui reikia skubaus išgabenimo tą pačią savaitę?

O taip, ir dar kaip keičiasi. Jei skambini pirmadienį ir nori antradienio ryto – tai „karštas krovinys“. Vairuotojas turi nutraukti planus. Aš stengiuosi padėti, bet skubumas kainuoja. Jei gali palaukti savaitę, sutaupysi 200–300 eurų. Buvo tokių, kurie manė, kad „skubus“ reiškia „man patogiu laiku“. Reikia suprasti skirtumą. Laikas yra pinigai, čia ne parduotuvė, kur padargali.

Koks realus laikas nuo pakrovimo iki pristatymo Anglijoje?

Na, iš Vilniaus iki Doverio – gal dvi su trupučiu paros. Tada keltas, dar pusantros iki Londono. Jei gludu, trečią dieną išpakuosi. Bet esu matęs, kaip Calais eilė stovi 8 valandas. Realiai skaičiuok tris–keturias dienas. Kartais pristato greičiau, bet tuo pasikliauti negalima. Pasakiau klientui, kad dvi dienos, o jis po dviejų dienų piktas skambino iš Hastingso. Geriau prognozuot ilgiau ir nustebinti greičiu.

Ar yra koks nors skirtumas kainuoj, jei kraunu Kaune ar Vilniuje?

Skirtumas yra. Iš Vilniaus kelias trumpiausias, logistika patogiausia. Bet jei esi Marijampolėje ar Klaipėdoje, vairuotojui reikia atvaryti, o tai degalai ir laikas. Kartais sudarom maršrutą: vienas kraunasi Kaune, kitas Vilniuje, kaina dalinasi. Buvo maršrutas Panevėžys–Vilnius–Bristolis, visi mokėjo mažiau. Bet čia laimės dalykas, neplanuok taip. Iš esmės – kuo arčiau pagrindinio kelio, tuo pigiau.

Dokumentai, muitinė ir kodėl kartais pareigūnai atrodo pikti

Kokie popieriai reikalingi gabenat daiktus į Angliją mikroautobusu dabar, po Brexit?

Brexit viską apsunkino. Reikia krovinio aprašymo, pakuočių sąrašo, kartais vertės deklaracijos. Komerciniam kroviniui – dar EORI. Asmeniniams daiktams sąrašo irgi reikia. Pas mus dokumentų skyrius padeda, bet aš pats visų niuansų neišsimenu – muitinė keičia taisykles dažniau nei aš padangas. Svarbiausia – sąžiningas sąrašas. Jeigu rašai „dėžės su daiktais“ – muitininkas įtars blogiausia.

Ar vežėjas tvarko muitinės formalumus, ar aš turiu sukti galvą?

Normalus vežėjas paruošia eksporto deklaracijas. Bet jei pats nesi pasiruošęs sąrašo, mes negalim magiškai sužinoti, kas tose dvidešimt dėžių. Tvarkau dažnai viską, bet būna, kad paskui sako „oi, o ten dar šaldytuvas“. Bam – sustojimas. Mažesnė įmonė dažnai suteikia asmeniškesnį dėmesį. Kartais net padedame užpildyti, jei matome, kad zmogus neatlaiko streso. Tai paslauga, ne pareiga.

Kas bus, jei krovinio sąraše kažką pamiršau įrašyti – labai baisu?

Baisu taip, kad gali grąžinti atgal. Buvo atvejis: vyrukas vežė mopedą dalimis, pamiršo akumuliatorių. Muitininkai rado, jis dar ir nešvarus. Teko mokėti baudą. Jei tiesiog dvi papildomos dėžės drabužių – kartais praleidžia, bet nebūk ant ribos. Patarimas: rašyk geriau per daug. Vienas klientas pavadino dėžes „odos gaminiai“, nors ten buvo ir knygų. Atvėžiau be problemų, bet prisegiau lapą „kita – 15%“. Rizikinga.

O jei vežu buitinę techniką, ar reikia kokių specifinių leidimų?

Šaldytuvai, kondicionieriai – taip, reikia leidimų. Dėl freono reikia sertifikatų. Aš ne tiria tuos vožtuvus, bet žinau, kad Anglijoje tikrina griežčiau nei Vokietijoj. Vieną kartą vežėm seną šaldymo spintą, klientas sakė „tušta“. Paaiškėjo – likęs šaltnešis. Sprendėm problemas per pažįstamus muitinėje. Naujai technikai – dar CMR ir kilmės deklaracijos. Geriau nesiųsti senų šaldytuvų, jei nesi tikras. (Kreipkis į mus – patikimesniai.)

Ar galiu vežti maisto produktus, pavyzdžiui, sūrius ar dešras, savo automobiliu... turiu omeny mikroautobusu?

Čia pataisysiu – mikroautobusu, ne savo automobiliu, nes paslaugos skiriasi. Maistas į Angliją? Tikrai ne dešros. Po Brexit net šunų ėdalui reikia leidimų. Buvo baltas pūdas, kai klientė vežė šviežių kiaušinių seseriai. Teko išmesti Calais. Kartais klientai slepia džiovintos mėsos pakelius. Aš atsakomybės nenoriu – jei randa, kenčiu aš. Paprasčiausiai – ne maistą.

Kas gali nepavykti ir kodėl rinkoje pilna aferistų

Ar dažnai pasitaiko, kad mikroautobusas vėluoja dėl gedimo – kaip tada būna?

Gedimai pasitaiko, nors retai. Prieš porą metų važiavo Fiat Ducato, praplyšo aušinimo žarna Prancūzijoje. Vairuotojas sustojo, iškvietė pagalbą, krovinys paseno dvidešimt keturias valandas. Išsiuntėm kitą mašiną, perkrovėm daiktus. Klientas supykęs, bet suprato. Svarbu, kad įmonė komunikuotų, o ne dingtų. Blogiausia, kai sako „viskas gerai“, o mašina stovi netoli Lilio tris dienas be paaiškinimo. Tada kyla įtarimų.

Ką daryti, jei krovinys atvažiavo apgadintas, o vairuotojas sako, kad taip buvo?

Čia bėda, su kuria retai susiduriame, tad nesame pasirengę. Visada daryk nuotraukas prieš pakrovimą. Skamba kaip iš draudimo brošiūros, bet tikrai reikia. Buvo sofos atvejis – kampas nutrintas. Vairuotojas aiškino, kad jau buvo. Be nuotraukų – žodis prieš žodį. Jei matai problemą, rašyk aktą iškart. Geriau įkyrus nei apgautas. Tik maža dalis tai daro. Asmeniškai sakau: fotografuokit pakrovimo metu, net jei jaučiatės paranojikas. Atsiprašau, jei užsispyriau.

Kodėl kai kurios bendrovės žada „greitą pakrovimą ryte“, bet vakare dar niekas neatvažiavo?

Aš šito nemėgstu, bet pasakysiu – kai kurios įmonės žada, ko neturi. Paima užsakymą, paskui ieško mašinos. „Greitas pakrovimas“ virsta „o gal poryt?“. Aš dirbu kitaip – pirma patikrinu, ar mikroautobusas laisvas, tada sakau laiką. Buvo, kad klientui skubėjo ir aš beveik pažadėjau rizikingai. Paskambinau atgal, prisipažinau – galima tik poryt. Klientas pyko, bet pagarbino sąžiningumą. Jeigu negali pasakyti mašinos numerio ir vardo – kažkas nešvaraus.

Ar tikrai viskas apdrausta, ar tik ant popieriaus taip rašo?

Draudimas... teoriškai taip. CMR arba civilinis draudimas. Bet limitai skiriasi. Vieni apdraudę iki 100 tūkstančių, kiti – minimaliai. Mačiau atvejų, kai draudimo kompanija atsisakė mokėti, nes krovinys netinkamai supakuotas ant palubės. Klientas galvojo, kad pakako parašyti „įskaitant draudimą“. Visada prašyk poliso kopijos ir skaityk išimtis. Ar tai paranoija? Gal. Bet kai veži neatstatinėjamus daiktus, geriau būti keistuoliu.

Ar pasitaiko, kad krovinys perkeliamas iš vieno mikroautobuso į kitą pakeliui?

Pasitaiko, nors stengiamės to nedaryti. Kartais vienas vežėjas perduoda kitam – tu užsakei Kaune, o mašina tuščia grįžta iš Rygos, tai perduodi kolegai Varšuvoje. Tai legalu, jei žinai. Problema kai nežinai. Klientas laukia „savo“ Petro, o pasirodo kažkoks lenkiškais numeriais. Buvom ir taip, kad perkrovimo metu dėžė nukrito, nes lijo. Daiktai buvo medžiaginiai – išgyveno, bet vanduo nemaloni staigmena.

Ko paklausti vežėjo, kad nepasigailėtum vakare

Kokių klausimų verta užduoti telefonu, kai skambini pirmą kartą?

Nebijok būti įkyrus. Paklausk, ar jie vežėjai, ar tarpininkai. Kokia mašina, ar yra draudimas, pats vairuoja ar samdo. Paklausk, kas bus, jei suges. Aš negaliu visko atsiminti, bet stengiuosi atsakyti tiesiai. Jei telefone zyzia „viskas bus gerai“ be konkretikos – kelk ragelį. Rimtas vežėjas nesimaivys. Dar geras klausimas – ar gali atsiųsti nuotrauką ir gauti įvertinimą raštu. Jei vengia – raudona vėliava.

Ar reikia sudaryti sutartį, ar užtenka žodinio susitarimo?

Užtenka rankos paspaudimo... pff, nereikia. Visada raštu. Ne dėlto, kad apgaučiau, bet po trijų mėnesių niekas neatsimins, ar sutarėm dėl dviejų ar trijų stalių. Siunčiu laišką su sąlygomis, data, kaina. Užtenka atsakymo „sutinku“ – jau geriau nei nieko. Buvo atvejis, kai klientas skundėsi dėl vėlavimo, bet jokio rašto neturėjo, net SMS. Teisiškai – nulis. Pasitaiko, kad klientai paskui prisimena kitaip. Raštas saugo abu.

Kaip žinoti, ar vairuotojas tikrai atvažiuos tą dieną, kurią sutarėm?

100% garantijos nėra. Bet jei likus dienai dar neturi vairuotojo numerio – blogas ženklas. Aš duodu kontaktus laiku. Geras signalas – mašinos nuotrauka. Jeigu sako „penktais“, o jau aštuoni vakaro – skambink drąsiai. Buvom atvejų, kai vairuotojas užstrigo muitinėje ir pats pranešė. Bet jei tyla – skambink tu. Geriau nervuotis aktyviai nei kentėti tyloje.

Ar verta pakuoti patiems, ar geriau leisti vežėjui, jei jie siūlo?

Jei turi laiko – pakuok pats. Ypač trapius daiktus. Vairuotojas, siūlantis pakavimą, dažnai turi tik ruloną burbulo. Jis susivynios greitai, bet neatsakingai. Buvom: klientas leido vairuotojui supakuoti biuro techniką. Atvažiavo celofane, bet monitoriai be apsaugos. Du iš trijų ekranų buvo sudaužytas. Pats geriausiai žinai, kas svarbu. Patarimas „palikit mums“ kartais reiškia tik papildomus šimtą eurų.

Koks paaiškinimas turi būti dėl to greito pakrovimo – kaip suprasti, ar tai ne pinklės?

„Greitas pakrovimas“ turi reikšti, kad mašina laisva ir atvažiuos per kelias valandas ar rytoj. Jei sako „greitai“, bet negali pasakyti kada – triukas. Aš vartoju šią frazę tik kai žinau, kad vairuotojas Vilniuje laukia. Tikras greitas pakrovimas = mašinos vieta + tavo pasiruošimas. Jei dar neišnešęs daiktų, o jie kieme stovi – kas čia greito? Susitariam, paruošiam, pakraunam, važiuojam. Taip paprasta.

Tiesą sakant, krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais su greitu pakrovimu yra puiki paslauga, jei nenori ilgai laukti ir turi aiškius planus. Bet nepamiršk – greitis neturėtų reikšti skubos be galvos. Rinkis vežėją, kuris kalba aiškiai, rašo laiškus ir nebijo pasakyti „nežinau, patikrinsiu“. Tokie žmonės dažniausiai sąžiningesni. Aš ne šventasis – pridaręs klaidų, bet stengiuosi, kad nesikartotų. Skambink ir klausk, net jei klausimai kvaili – geriau kvailai dabar nei paskui per ašaras.