Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – kaip čia dabar su tomis kainomis ir viskuo?

Žinai, jei prieš dvidešimt ketverius metus kas būtų pasakęs, kad krovinius į Angliją vešiu mikroautobusiais ir dar rašysiu apie kainas internete – būčiau pasijuokęs. Bet štai mes čia. Tu sėdi, tikriausiai ieškai, kaip pigiai ir saugiai pervežti daiktus į Londoną, Birmingemą ar gal kur į šiaurę – Mancesterį, Liverpulį. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais šiandien yra vienas lankstesnių būdų, ypač kai turi ne pilną kamioną, bet ir per daug, kad temptum lagaminus į lėktuvą. Kainos svyruoja labiau nei orai prie Baltijos, bet jei žinai keletą dalykų – gali sutaupyti nemažai. Aš papasakosiu, kaip iš tikrųjų yra.

Pradžiai – ką svarbiausia žinoti nuo pat pradžių

Kokiais maršrutais dažniausiai veža krovinius mikroautobusiais į Angliją?

Daugelis važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltas iš Dunkerko ar Kalė į Doverį. Nors aš kartą važiavau per Prancūziją vidurį – ilgiau, bet buvo gražiau... na, ne apie tai. Dažniausiai tikslas Londone, nes ten didžiausias lietuviškas tinklas, bet vežam ir į Birmingemą, Notingemą, Bristolį. Į šiaurę – Mancesterį, Liverpulį – rečiau tiesiogiai, dažniausiai persikrauna iš didesnių furgonų. Maršrutas priklauso nuo to, kiek užsakymų surinkta – jei turi kelis krovinius, gali šiek tiek nukrypti. Bet Anglija pasiekiama per dvi dienas paprastai.

Ar galiu vežti ne tik daiktus, bet ir, tarkim, motociklą ar spintą?

Mikroautobusas nėra stebuklų dėžė, bet motociklą ten tikrai įtilinsi – juk nereikia jam visos priekabos. Spinta... na, jei didelė ir rankų darbo, aš rinkčiausi išardyti. Mes ne visada turim su savimi įrankius (kartais turim, bet nežinau kodėl tą dieną gali ir nebūti), o Britanijoje kai kurie kiemai tokie siauri, kad didelė spinta į duris neįeina. Buvę atvejų, kai klientas sako "tikrai tilps", o paskui tenka palikti ant laiptų. Tai taip, galima vežti, bet apie matmenis pagalvok iš anksto.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelionė iš Lietuvos į Londoną mikroautobusui?

Realiai, jei vairuotojas pasiima krovinį Vilniuje pirmadienio rytą ir nieko netrukdo – trečiadienio vakarą jau gali būti Londone, kartais antradienio vėlų vakarą. Bet aš noriu būti sąžiningas – retai būna taip idealiai. Kartais pasienyje bereikalingai užlaiko, kartais keltai vėluoja dėl oro sąlygų. Praeitą žiemą vienas vaikinas iš mūsų komandos strigo prie Dunkerko beveik parą. O jei vairuotojas paima kelis krovinius pakeliui – gali užtrukti keturias dienas. Niekas nenori meluoti, kad bus per parą, nes taip nebūna, neb tai tuščias furgonas lėktuvu skrenda.

Ar man pačiam reikia važiuoti kartu su kroviniu?

Ne, nereikia, ir dažniausiai taip net nedaroma. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais yra vairuotojo darbas, o ne kelionė su draugais. Aišku, yra tokių atvejų, kai klientai prašo pavyti – pvz., jei vyksta patys ir turi daiktus – tada suderinam vietą salone. Bet tu turi suprasti, kad viduje pilna daiktų, vietos mažai, ir jei tu dar su augintiniu... nu, nepatogu bus. Automobiliuose draudžiama vežti keleivius be leidimų, bet kartais sutariam. Aš asmeniškai rekomenduočiau atskirai pirkti bilietą į lėktuvą – ramiau bus tau, ir man.

Kainos ir kodėl skaičiai taip smarkiai svyruoja

Kiek dabar kainuoja krovinio gabenimas į Angliją mikroautobusais – nuo kiek prasideda?

Na, čia tas klausimas, kur visi nori girdėti konkrečią sumą. Šiuo metu, 2024-ųjų pabaigoj, standartinis kiekis – 5–7 kubiniai metrai, kelios dežės, baldas – kaina dažniausiai svyruoja nuo 400 iki 800 eurų. Jei palyginsi su siuntų bendrove, gali atrodyti brangoka. Bet čia tavo daiktai važiuoja tiesiai, be perskirstymo sandėliuose. Mažesni kroviniai – galima ir už 250–300 eurų, jei sutampi su kitu reisu. Buvę, kad žmonės mokėjo virš tūkstančio už pianiną ir dar norėjo skubiai.

Ar yra kokia nors kvaila priemoka, apie kurią niekas neperspėja?

Yra, ir aš apie ją papasakosiu, nes man nepatinka, kai žmonės paskui pyksta. Kilometrinis mokestis kurui gali pasikeisti. Jei tu gyveni kaime prie Utenos, o ne Vilniaus centre – bus pristatymo išlaidų. Kai kurie dorojasi su "liftu reikalingas" mokesčiu, nes senų namų Londone liftai tokie maži, kad tenka viską neštis laiptais. Ir pats kvailiausias – tardymo mokestis, kai vairuotojas laukia tavęs daugiau nei pusvalandį, nes tu užrakinai butą ar pamiršai raktus. Tai taip, visada klausk iš anksto.

Kodėl vieni pervežėjai prašo dvigubai mažiau nei kiti?

Čia yra tas momentas, kai reikia atidaryti akis. Ar žinojai, kad rinkoje pilna vairuotojų, kurie neturi licencijos kroviniams vežti? Jie važiuoja su prancūzišku draudimu asmeniniam automobiliui, o jei įvykis – tu gali liedėti ašaras. Tokie ir pigūs, nes jie nemoka mokesčių, neturi CMR draudimo, gyvena kabinoje būtiniausio minimumu. Aš nesakau, kad visi pigūs blogi – kartais tiesiog grįžta tuščias ir nori užsidirbti kelionės pinigų. Bet jei kaina žemiau 300 eurų už didesnį krovinį... na, aš būčiau atsargus. Kartais geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir turėti ramybę.

Ar mokėti dalimis yra normalu, ar tik sukčiai taip daro?

Mokėti dalimis yra visiškai normalu, bet tik jei aiškiai susitari iš anksto. Standartas – 30 proc. avansas užsakymo patvirtinimui, likutis prieš pristatymą arba pristatymo metu. Jeigu to paprašo pervesti viską iš karto prieš tai, net neparodęs mašinos – tai jau keista. Buvęs atvejis, kai klientas pavedė 500 eurų žmogui iš feisbuko, o tas ištrynė profilį. Policija gaišo, pinigų neatgavo. Kai kurios normalios įmonės ima avansą mažesnį. Tai dalinis mokėjimas yra ok, bet pilnas išankstinis – neverkis, jei pasiūlys.

Kaip sumažinti kainą, jei vežu daiktus pirmą kartą?

Senuman tau nepasakysiu jokių stebuklingų triukų. Jei gali palaukti diena kitą ir prisijungti prie esamo reiso, kur furgonas dar turi vietos – sutaupysi 20–30 proc. Kita taisyklė – pats atvežk daiktus į terminalą Vilniuje arba Kaune. Trečia – rinkis ne sezono metu, bet čia ne visada padeda, nes žmonės emigruoja ištisus metus. O, dar – pakuok daiktus pats. Kai kurie pervežėjai ima už pakavimą po 50 eurų valandą, o tai ten... na, gana daug. Jei turi draugų, kurie jau vežęsi – paprašyk kontakto. Asmeninė rekomendacija visada pigiau nei rinkodara.

Popieriai, svoriai ir ką daryti su dideliais baldais

Kokių popierių man reikia, jei siunčiu daiktus į Angliją po Brexito?

Brexitas visiems sujaukė gyvenimą, tiesiogiai pasakysiu. Jei veži asmeninius daiktus – reikia detalaus inventorizacijos sąrašo anglų kalba. Nežinau, kaip tiksliai dabar su T1 ar T2 dokumentais po paskutinių 2023 metų pakeitimų – čia jau muitininkus reikia klausti, aš pervežėjas, ne diplomas. Reikia kopijos paso, gyvenamosios vietos deklaracijos patvirtinimo. Kartais prašo dar ir darbo sutarties ar studijų pažymos. Jei kažko trūksta – gali baigtis tuo, kad krovinys stovi pasienyje savaitę. Geriau per daug popierių nei per mažai.

Ar muitinėje visada tikrina krovinį, ar tik jei įtartinai atrodo?

Ne, ne visada. Būna, kad tiesiog praleidžia be žvilgsnio. Bet po Brexito x-ray patikrinimai pasidarė dažnesni. Jei tavo deklaruotas inventorius neatitinka to, kas matoma skeneriu – atidarom. Ir jei veši ką nors draudžiamo... na, aš mačiau atvejį, kai vyrukas vežė rūkytos dešros keletą kilogramų "mamytei į Angliją". Muitininkai ne tik konfiskavo, bet dar ir baudą įkėlė. O jei furgonas kvepia benzino ar augalų teršalais – irgi gali sustabdyti. Jei viskas supakuota vienodai ir sąrašas tvarkingas – 90 proc. pravažiuosi. Bet "visada" nieko nebūna.

Ką daryti, jei mano daiktai yra per dideli standartiniam mikroautobusui?

Standartinis mikroautobusas talpina apie 8–10 kubinių metrų. Jei veši tris sofas ar gigantišką šaldytuvą – nepasime. Tada reikia didesnio furgono arba dviejų reisų. Kartais pigiau paimti 3,5 tonos furgoną nei gabenti du kartus. Aš pats skambinu klientui ir sakau – dalinam į du vežimus, arba didesnė mašina. Būna, kad žmonės nenori extra mokėti, tada dėliojam kaip tetris. Kartais netinkamai įtvirtintas daiktas kelionėje apsiverčia. Tad jei per didelis daiktas – geriau būk sąžiningas iš anksto, nei vėliau raudos.

Draudimas, saugumas ir ar kas nors padės neštis

Ar mano daiktai apdrausti, jei mikroautobusas pateks į avariją?

Teoriškai – taip. Turi būti CMR draudimas arba vežėjo civilinės atsakomybės draudimas. Bet praktiškai... žinai, aš mačiau, kaip viena įmonė turėjo draudimą tik Europoje, o ne UK teritorijoje. Krovinys sudužo netoli Birmingemo – teko aiškintis mėnesiais. Norma yra 8,33 SDR už kilogramą, bet jei turi brangius daiktus – papildomas draudimas kainuoja papildomai. Jei krovinys neįrašytas sąraše – gali būti sunku įrodyti. Todėl aš visada sakau: fotografuok daiktus prieš pakeldami. Pigūs vežėjai dažnai turi minimalų draudimą, kuris, tiesą sakant, nieko neatlygina.

Ką reiškia, kai įmonė sako "viskas apdrausta" – ar tikrai?

Aš suspaudžiu kumščius, kai girdžiu frazę "viskas apdrausta". Tai šūkis, ne paaiškinimas. Koks draudimas? Kokia suma? Ar galioja JK teritorijoje? Aš vieną kartą klausiau tokią įmonę – jie atsiuntė man draudimo poliso nuotrauką iš 2019 metų. Nu, rimtai. Draudimas gali būti tik iki tam tikros sumos, gali neapimti elektronikos, gali turėti išimčių dėl netinkamo pakavimo. Jei tau sako "viskas apdrausta" ir nieko daugiau nepasako – bėk. Geriau tegul rodai dokumentus. Aš pats nesu draudimo agentas, bet per dvidešimt metų įsitikinau – jei nėra rašytinės garantijos, gali ir neturėti iš ko reikalauti.

Ar vairuotojas padės užnešti daiktus, ar tik atidarys duris ir žiūrės?

Tai priklauso nuo sutarties ir... nuo vairuotojo žarnų. Oficialiai – jei mokėsi už pakrovimo paslaugą, tai taip, padės nešti. Jei ne – tai jis tik veža. Bet mes gyvename pasaulyje, kur daugelis vairuotojų yra normalūs žmonės. Jei matai, kad klientas vienas su dviem dėžėmis – beveik visada padės bent iki laiptų. Bet jei tau reikia išnešti iš ketvirto aukšto be lifto tris spintas – ne, čia jau samdykis pagalbininkus. Kartais vairuotojai skauda nugarą, turi važiuoti toliau – fiziškai negali padėti. Aš pats, jei būnu reide, stengiuosi, bet nesakyčiau, kad tai mano pareiga. Užsakydamas būtinai pasiklausk – ar įeina pakrovimas.

Kai nutinka ne taip – realybė be cukraus

Ar buvę, kad daiktai tiesiog dingsta kelyje – kaip tai įmanoma?

Taip, buvo, ir tai yra šlykščiausia dalis darbe. Paprastai taip nutinka su mažais nelegaliais vežėjais. Jie paima krovinį, paskui pasideda kažkokiame neprižiūrimam sandėlyje prie Peterborough ar kur nors Olandijos ir pabėga. Arba parduoda tavo daiktus. Buvęs atvejis, kai vienas "verslininkas" paliko tris krovinius sandėlyje nepaimtus mėnesiui, nes suprato, kad klientai neužmokės. Policija ten mažai kuo padeda, nes civilinis ginčas. Kaip to išvengti? Keli patarimai: nevežk su anonimas, kuris neturi juridinio adreso. Tikrink įmonę Registrų Centre. Ir jei jie vengia rašyti sutartį – tai tavo signalas. Malonu apie tai rašyti? Ne. Bet taip yra.

Kodėl kartais krovinys vėluoja savaitę net jei ir ne sezono metas?

Oras. Gedimas. Muitinė. Žmogiškas faktorius. Buvę taip – keltas atšauktas dėl audros Lamanše, vairuotojas praleido dvi dienas Dunkerke. Kartais furgonas sugedsta Vokietijoje, reikia laukti dalies iš Lietuvos. O kartais... na, kartais pervežėjas tiesiog meluoja, kad krovinys jau išvažiavo, o iš tikrųjų dar nepaimtas, nes jie nepataikė į kitą klientą. Taip, taip būna. Aš nepykstu ant kolegų už tiesą – gedimai yra gedimai. Bet pykstu, kai meluojama. Jei tau sako, kad dėl muitinės vėluoja savaitę – klausk konkrečios muitinės posto pavadinimo. Jei nesugeba pasakyt – meluoja. Deja, vėlavimai daugiau techniniai nei politiniai.

Ar teko matyti, kad klientas pats supakuoja blogai ir paskui kaltina pervežėją?

Oho, tai kas antras reisas beveik. Žmonės deda stiklines lėkštes į maišelius nuo batų, paskui stebisi, kad truputi... truputi... suskilusios. Arba knygas į milžinišką dėžę, kurią neįmanoma pakelti. Arba nepriklijuoja dangčio, važiuoja furgonas, dėžė apsiverčia – viskas išsibarsto. Ir tada rašo atsiliepimą: "vairuotojas netvarkingai vairavo". Aš sakau klientams: jei tu supakavai pats – atsakomybė tavoji. Mes paimkim, kas matomai saugu. Bet jei dėžė atrodo kaip kūdikio pirmas meistravimas – mes gali atsisakyti vežti (nors, būkim atviri, dažniausiai įspėjam ir duodam lipnios juostos). Buvę, kad vairuotojas prieš paimdamas padarė nuotraukas – labai protingas žingsnis. Tai taip, pakuotė – tavo tvirtovė. Nepatingėk.

Ar galiu vežti maisto produktus ar augalus į Angliją su mikroautobusu?

Brexitas čia nulėmė griežtą draudimą. Mėsos, pieno produktų, augalų su žemėm vežti negalima. Kartais žmonės bando įkišti šaknų ar svogūnų – muitininkai tikrina, konfiskuoja. Medus... nežinau, kaip tiksliai su medumi, man atrodo, kad leidžiamas tik tam tikras kiekis? Geriau nepasikliauti. Vaisiai ir daržovės be žemių, neperėjusios patikros, dažnai kelia problemų. Jei tau reikia atsiųsti lietuviškos dešros giminaičiui – ne per mus. Rimtai. Bausmės gali kisti nuo konfiskavimo iki baudų. Ir dar įrašymas į sistemą, kad kiekvieną kartą vėliau tikrins kruopščiau. Anglijos veterinarijos tarnybos nesijuokauja su maisto importu.

Ką reiškia, kai kalbama apie pilną arba dalinį krovinį furgone?

Pilnas krovinys – kai visas mikroautobusas skirtas tau. Dalinis – kai dalis vietos, likusi kitam. Paprasta logika. Pilnas krovinys į Angliją mikrobusu kainuoja brangiau absoliučiai, bet pigiau už kubinį metrą. Dalinis pigiau bendrai, bet jei turi keletą nedidelių daiktų – gali nepateisinti minimumo. Mes vadiname tai "groupage". Būna, kad žmonės galvoja: pilnas furgonas – tai galiu kimšti ir ant grindų, ir ant sėdynių. Ne, yra svorio taisyklės. Mikroautobusas negali tempti begalo, nors atrodo didelis. Vienas kartą per daug prikrovėm – teko palikti dėžę pasienyje. Negerai. Tai matuok ne tik erdvę, bet ir svorį.

Kaip išsirinkti ir nepasiklysti pasirinkimuose

Kada geriausia užsakyti pervežimą į Angliją – prieš mėnesį ar gali ir skubiai?

Ideaaliausia – prieš 2–4 savaites. Tada turi laiko palyginti kainas, rasti gerą datą. Užsakovams, kurie skambina vakarui – vienintelė galimybė yra "jei kas atšauks" arba mokėti dvigubai. Būna, kad kažkas atšaukia ir per dvi dienas surenki. Bet nepasikliauk tuo. Ypač vasarą ir rugsėjo pradžioje – visi studentai važiuoja, kainos kyla, vietų nėra. Žiemą lankstumo daugiau. Aš pats skambinu klientams atgal po poros dienų, jei jie rašo el. laišką. Jei skubiai – skambink, ne rašyk. Skambutis greitesnis. Ir dar – savaitgaliais biurai nedirba, bet vairuotojai važiuoja. Tai jei šeštadienį randi numerį – gali būti laimingas atsitikimas.

Ar verta rinktis lietuvišką pervežėją, ar geriau britų firmą iš tenos?

Aš šiek tiek šališkas, nes pats lietuvis, bet... na, lietuviškos įmonės dažnai lankstesnės kainoje. Jos supranta lietuvišką mentalitetą, paprastesnė komunikacija – WhatsAppų nerašinėji nežinia kur. Be to, Lietuvoje konkurencija didesnė, todėl kainos kartais mažesnės. Bet britų firmos geriau žino lokaliai – kur galima stoti Londone, kurie rajonai uždaromi eismo. Kartais lietuviški vairuotojai pasiklysta Birmingeme labiau nei aš Vilniuj (juokauju, nors... yra buvę). Šiaip jau kompromisas – lietuviška įmonė su patirtimi UK rinkoje. Jei jie turi vietinį agentą arba bent žino postkodus – jau gerai. Svarbiausia – kad atsakytų į skambutį, kai reikia.

Koks yra pats didžiausias mitas apie krovinių gabenimą į Angliją mikroautobusais?

Didžiausias mitas? Kad mikroautobusas yra visada pigiausias variantas. Ne, jei turi 30 kubų baldų – pigiau krovininis mikroautobusas arba mažas krovininis. Dar vienas mitas – kad visi pervežėjai turi GPS stebėjimą ir tu realiu laiku matai, kur tavo sofa. Kai kurie turi, bet daugelis – ne. Dar mano mėgstamiausias: "pervežėjas bus tiksliai dešimtą". Oi... autostradoje nėra tikslių valandų, yra intervalai. Jei kas nors tau sako, kad bus lygiai 14:35 – jis arba lažinasi, arba meluoja. Anglijoje eismas, ypač aplink Londoną, nenuspėjamas. Tai didžiausias mitas – absoliuti tikslumo ir pigumo garantija. Šitos sritys ne tokios.

Kaip žinoti, ar mikroautobusas tikrai atvažiuos tą dieną, kurią pažadėjo?

Tu negali žinoti šimtu procentų, bet gali padidinti tikimybę. Pirma – ar jie davė vairuotojo telefoną ir mašinos numerius? Antra – ar sutartis turi konkrečią datą, o ne "tarp pirmadienio ir ketvirtadienio"? Trečia – ar gavote patvirtinimo laišką su visa informacija? Aš žinau vieną istoriją: klientui sakė "bus antradienį", bet "antradienis" buvo ketvirtadienis dėl eiliškumo. Aiškumas svarbus. Patikrintos įmonės skambina dieną prieš. Jei tyli iki paskutinės akimirkos – kažkas ne taip. Ir dar – nereikia planuoti savo skrydžio į Angliją tą pačią valandą, kai ateina furgonas. Būna vėlavimų. Palik dienos rezervą. Patikėk, nervų sutaupysi.

Ar reikia iš anksto mokėti, jei pervežėjas yra mano pažįstamo draugas?

Pažįstamas pažįstamą gali ir labiau apgauti, nenoriu būti cinikas, bet mačiau. Draugystė ir verslas – skirtingi dalykai. Aišku, jei jis turi normalią įmonę ir rašys sąskaitą – tvarka. Bet jei tai "va, žinom draugą, kuris važiuoja", ir prašo grynųjų be jokio popieriaus – rizika tavo. Buvęs atvejis, kai "draugo draugas" paėmė 300 eurų, privežė daiktus kažkur į vidurį Anglijos ir pasakė "pasiimk pats, man skubu". Klientas liko vidury laukų. Nežinau, ar atgavo pinigus. Tad jei pažįstamas – dar geriau reikalauk sutarties, nei priešingai. Taip saugiau bus abiem pusėm.

Išvada

Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais yra paprastas tik tada, kai supranti, kad jis nėra stebuklingai paprastas. Kainos, draudimai, muitinės ir žmonių sąžinė – viskas tai susipina į vieną kelionę. Aš per tiek metų įsitikinau – sutaupyti gali, bet tik ne permokant šūdniekam. Rinkis patikrintus vežėjus, skaityk sutartis ir nepamiršk – jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Saugios kelionės tavo daiktams.