Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – ką verta žinoti prieš užsakant

Turiu prisipažint – per tuos dvidešimt kelerių metų mačiau visko. Mačiau, kaip žmonės džiaugiasi, kai daiktai sėkmingai pasiekia Angliją, ir mačiau, kaip rausta akys, kai krovinys pametamas kažkur prie Doverio. Mikroautobusai į Angliją dabar labai populiarūs, nes tai greičiau nei jūra, lanksčiau nei didelis furgonas. Bet yra niuansų, apie kuriuos niekas nešneka gražiai. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais atrodo paprastas, kol nenutinka pirmas nesklandumas. Atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien.

Pradžiai – kas tai per paslauga

Kiek maždaug kainuoja krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu?

Na žinai, čia kaip su automobilio remontu – jei paskambinsi ir paklausi "kiek kainuoja", niekas tiksliai nepasakys. Iš Lietuvos į Londoną pilnas mikroautobusas daiktų gali kainuoti nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Viskas priklauso nuo to, ar vežam tik stambius baldus, ar krūvą dėžių. Aš prieš metus vežiau vienam klientui iš Kauno – trys sofos, du šaldytuvai. Išėjo 650 eurų. Bet buvo ir tokia istorija, kad šeima persikraustė už 900, nes reikėjo paimti iš kaimo netoli Panevėžio, o ten kelias... na, prastas. Kuro kainos šokinėja.

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos iki Anglijos?

Teoriškai galima nulėkti per vieną dieną, jei vairuotojas keičiasi. Praktiškai – dvi dienos, kartais trys. Visko pasitaiko. Kartą turėjau situaciją, kai Calais uoste strigo dvylika valandų dėl vėjo. Klientas skambina "kur mano sofa", o aš negaliu jam pasakyt nieko, tik kad vėjas pučia. Iš Vilniaus į Londoną realiai 28–32 valandos kelyje, dar pristatymas. Jei vyksta pervežimai į šiaurę, į Manchasterį, pridėk dar pusketvirtos valandos. Nebent vairuotojas pažeidžia taisykles, bet apie tai... geriau nekalbėsime.

Ar galiu kišti asmeninius daiktus šalia to krovinio, kurį registruoju?

Tai yra vienas dažniausių klausimų. Taip, galima. Dauguma žmonių siunčia būtent asmeninius daiktus – drabužius, knygas, vaikų žaislus. Tik reikia suprasti, kad jei vežam per muitus, negali būti jokių prekių pardavimui. Kartą viena ponia bandė įkišti penkiasdešimt pakelių kavos "draugams". Muitininkai nekvaili. O jei registruoji "krovinį", tai dažniausiai taip ir bus laisvų rankų bagažas. Svarbu teisingai deklaruoti. (Ai, dar vienas dalykas – nerekomenduoju slėpti daiktų po drabužiais, nemaloniai atranda.)

Kaip vyksta pats procesas

O kaip vyksta pristatymas? Ar jie atvažiuoja į duris?

Atvažiuoja, bet ne visada tiesiai į butą, jei gyveni penktame aukšte be lifto. Mikroautobusai dažniausiai yra dideli transporteriai. Jei gatvė siaura kaip Kauno senamiesty, stoja kur gali, ir neši pats. Geri vairuotojai padeda į kiemą, blogi – atidaro duris ir sėdi. Buvo atvejis Birmingeme, gatvė tokia siaura, kad vairuotojas sukoosi pusvalandį. Galiausiai paliko už šimto metrų. Klientas piktas, bet ką padarysi – nepramuši sienos. Durų aptarnavimas dažniausiai reiškia "iki galimo privažiavimo".

Ar reikia kokių popierių ruoštis prieš siunčiant daiktus?

Reikia sąrašo. NE KVITŲ iš parduotuvių, o sąrašo kas yra viduje. Angliją dabar paliko ES, tai muitai stebi kitaip negu anksčiau. Reikia inventoriaus sąrašo anglų kalba. Galiu tau pasakyt – jei parašysi "dėžė su daiktais", muitininkas gali paprašyt atidaryt. Viskas turi būti palyginti konkretu: "12 porų batų, 5 striukės, knygos". (Arba batų – nežinau kaip taisyklingai sakyti, kai daug.) Kartą klientas nurašė tiesiog "rubbish", muitininkai pradėjo galvot, kad šiukšles veža. Aiškumas sutaupo nervų.

Ar man reikia būti namie Anglijoje kai atvažiuoja?

Nebutina, bet labai patartina. Jei tu nebusi – reikia ką nors įgalioto. Ne ten, kad parašas ant notaro popieriaus, bet žmogus, kuris priims. Nes vairuotojas nepaliks daiktų ant šaligatvio. Neturėtų palikt. Kartą turėjau klientą, kuris instruktavo "palikit po laiptais rūsy". Paliko. Ir dingo dviratis, nes durys buvo atidarytos į laiptinę. Nebuvo mūsų kalte, bet pyko ant mūsų. Geriau būt namie, arba bent jau kad tavo žmogus ten būtų su raktu ir telefonu. Paprasta.

Ar mikroautobusai veža ir keleivius, ar tik krovinius?

Abu variantai egzistuoja. Yra keleiviniai-krovininiai, kur veža kelis žmones ir daiktus. Bet kai veža daug krovinio, vietos žmonėms nelieka. Jei nori važiuoti pats – kita kaina, nes reikia vietas sutvarkyt. Kartą sena pora nenorėjo skristi lėktuvu, tai važiavo su vairuotoju. Pritempė jų lagaminus ir katę. Katė turėjo savo dokumentus. O jei klausi ar gali prisigriebti pigų bilietą prie krovinio – ne, taip neveikia. Verslas yra verslas. Mikroautobusai skirti kroviniams, keleiviai tik jei sutarta iš anksto.

Kainos ir kodėl visi apie jas pykstasi

Kodėl viena įmonė prašo 300, o kita 800 eurų?

Čia jautri tema. Kiekvienas taupo kur gali. Pigiausiai siūlo tie, kurie jungia krovinius. Tavo daiktai važiuoja su kitų daiktais – vadinasi dalinis krovinys. Brangiau, kai mikroautobusas važiuoja tik tavo daiktams. Bet yra ir žemų kainų spąstų. Kartą klientas sumokėjo 250 "Vladui iš interneto". Vladas dingo. Telefonas išjungtas. Gerai, kad dar nebuvo atiduoti daiktai. Pigiau nebūna. Jei kaina žemesnė už kuro kaštus – kažkas ne taip.

Ar kaina skiriasi nuo to, kurį miestą Anglijoje pasirenki?

Skiriasi, bet ne kosmosas. Londonas ir pietūs – populiariausias maršrutas, ten konkurencija didesnė, gali būt net šiek tiek pigiau. Šiaurė, Škotija – reikia daugiau laiko, daugiau degalų. Prisimenu, vežėm į Aberdyną... arba kaip ten... į tą Škotiją. Išėjo brangiau, nes vairuotojas turėjo nakvot Edinburge. Nakvynė Anglijoje kainuoja. Taip, atstumas ir vietovė keičia kainą. Bet jei siūlo tą pačią kainą ir į Londoną, ir į Škotiją – greičiausiai paslėptų mokesčių bus. Klausk ar yra papildomi mokesčiai iš anksto.

Ar pasitaiko slėptų mokesčių?

Turi būti atviras. Dauguma adekvačių firmų pasako sumą iš karto: vežimas, kuras, keltas, muitinės forma. Bet pasitaiko, kad atsiranda "mokestis už iškrovimą", "mokestis už aukštą aukštą" – na, kvailysčių. Aš asmeniškai prieš tokius dalykus. Kartą mačiau sąskaitą, kur pridėta £40 už tai, kad vairuotojas palaukė dvidešimt minučių. Dvidešimt minučių! Klientas vėlavos iš darbo. Tai čia jau išpymas. Klausyk įmonės iš karto – ar kaina galutinė. Jei atsako "na, priklauso" – gali būt įdomu.

Pakavimas, technika ir kiti fiziniai dalykai

Kaip supakuoti daiktus, kad jie išgyventų kelionę?

Aš tavęs klausiu – ar tu matęs mūsų Lietuvos kelius? O dar Lenkiją? Supakuok taip, lyg daiktai kris nuo metro laiptų. Kartoninės dėžės geriausios. Plėvelė – slidi, maišai plyšta. Baldai – jei gali išardyt, išardyk. Kartą klientas suvertė viską į maišus iš maximos. Atvyko... įsivaizduok maišų krūvą. Dar blogiau – indai buvo suvynioti į laikraščius. Kas trečias puodas įskilęs. Naudok burbulinę plėvelę, nebūk pasyvus stebėtojas. (Ar pasyvus? Turėjau omeny tinginys.) Gerai apkarstyk, pažymėk. Dėžėje viršuje rašyk "štai čia", nes krauna vienas ant kito.

Ar mikroautobuse mano daiktai apdrausti?

Oficialiai – taip, turėtų būt. Bet žinai kaip yra su draudimais... viskas apdrausta, kol nenutinka bėda. CMR draudimas yra standartas tarptautiniuose pervežimuose. Dauguma vairuotojų jį turi. Bet limitai skirtingi – vienur draudimas iki šimto tūkstančių eurų, kitur iki kelerių. Geriau paklausk KONKREČIOS sumos. Buvo taip – klientas vežė antikvarinį veidrodį. Veidrodis dingo. Draudimas padengė... centus, palyginus su verte. Tai jei veši vertingus daiktus, apie draudimą kalbėk atskirai. Gerai? Pasikartosiu: klausk atskirai.

Ar galima vežti buitinę techniką – šaldytuvą, skalbyklę?

Galima, bet reikia žinoti. Šaldytuvai turi būt išleisti iš vandens ir sudžiovinti. Ne kartą mačiau, kai žmonės uždaro duris, o viduje litrai vandens. Kelionė, siurbliai, rankšluosčiai reikalingi. Skalbimo mašina geriausiai vežama vertikaliai, bet mikriuke dažnai guli. Kietai, tarp dėžių. Indaplovė jautresnė, bet jei nukrauna atsargiai – nieko. Tik varžtai kartais nukeliauja. Kartą kažkieno šaldytuvo durys atsidarė viduje, nes nebuvo užsirišus. Dėl to vėlavom muitinėje, nes krėtėm atgal.

Kas kartais nutinka blogai ir kaip to išvengti

Ar daiktai pasimeta arba vėluoja?

Pasitaiko. Kaip ir bet kur. Ypač jei veža per grandinėlę – vienas paima, kitas perduoda, trečias veža. Mikroautobusas tiesiogiai iš taško A į tašką B yra saugesnis. Bet buvo ir mano praktikoj atvejis – vairuotojas užmiršo dėžę pasienyje per perkraustymą. Ne Anglijoj, o Lenkijoje. Radom po trijų dienų. Klientui atidavėm, bet vargas buvo. Vėlavimai daugiausia dėl oro, kelių, muitinės. Dažniausiai nėra dramos, bet jei žadėjo lapkričio trečią, o yra šeštas – skambink, nešauk. Vairuotojas irgi žmogus.

Ką daryti, jei atidaviau daiktus o firmos neberandu?

Ir vėl pas mus Vladas iš interneto. Žiūrėk, yra normalios įmonės su ofisais, sąskaitomis, adresais. Yra ir "vieno furgono istorijos". Jei žmogus nebeturi ką vežt, gali pasiimti užstatą ir dingt. Visada tikrink ar yra įmonės kodas, ar parašo sutartį. Jei tik SMS ar Messenger – rizika didelė. Vakar viena moteris skambino, kad toks vaikinas paėmė daiktus Šiaulių krašte ir numetė pokalbį. Dingo. Policijai nelabai įdomu, nes civilinė sutartis. Rinkis tuos, kurie turi Google apžvalgas. Ne visada jos tikros, bet geriau nei nieko.

Ar muitinė gali atidaryti mano dėžes?

Gali. Ir atidarinėja. Ne visada, bet tikrinimai pasitaiko. Dažniausiai nuskenuoja per rentgeną, bet jei kas įtartina – atidaro. Turi suprast, kad tu kerti sieną. Muitininkai dirba savo darbą. Kartą radau, kad atidarė dėžę su visais marškinėliais – paliko raštelį viduje "inspected by Border Force". Tvarkingai susuko atgal. Bet jei pakuotė prasta, jie nesuks galvos – grūs kaip buvo. Geriau pats nepridėk nieko metalinio maišų viduje, nes tada rentgenas pypsės ir bus atrakcionas. Aš taip pat vėlavau vieną kartą dėl to.

Kas atsakingas jei daiktai apgadinami kelyje, o ne vairuotojo kaltė?

Teisiškai – vežėjo atsakomybė, nes jis priima krovinį sveiką. Bet praktiškai... sudėtinga. Jei duobė Lenkijoje sugadino ratą – čia jau force majeure. Rimtai, teisminiai ginčai ilgi. Paprasčiau apdrausti. Ai, ir dar – jei vežėjas sako "aš tik vairuotojas, kreipkis į įmonę" – žinok, kad vairuotojas DAŽNAI ir yra visas biudžetas tos įmonės. Ypač maži pervežėjai. Tada jis yra ir direktorius. Buvo toks bičas, turėjo tris firmas, vienas jis. Sunku prisiteisti. Geriau kalbėti su atsakingu žmogumi prieš pakrovimą, kai dar visi geri.

Apie keisčius dalykus ir paskutines mintis

Ar galima siųsti augintinį tuo pačiu mikroautobusu su daiktais?

Gali, bet ne po dėžėmis. Katės ir šunys vežami tik specialiai. Reikia veterinarinio paso, skiepai, čipas. Mikroautobusas nėra gyvūnų pervežimo specialistas, nors kartais paima jei klientas važiuoja kartu. Taisyklės dabar griežtesnės. Jei kas nors siūlo įkišti terariumą tarp spintų – bėk. Buvo atvejis... hmmm... ne, geriau nepasakosiu, liūdna. Tiesiog vežk gyvūnus per patvirtintus vežėjus. Čia ne krovinys, čia gyvybė. O jei klausi apie auksines žuvis – nežinau, gal palik jas draugams. (Nors ir draugai ne visada pasiteisina, kaip žinia.)

Ar protinga gabenti maisto produktus?

ES taisyklės viena – Anglija dabar kita. Mėsa, pienas, kiaušiniai, medus – labai ribojama arba draudžiama. Naminiai kopūstai, dešros, sūriai – rizikinga. Muitininkai tai konfiskuoja, o kartais rašo baudas. Taip, lietuviška dešra skanesnė, bet nepirkit parduotuvių – matosi iš pakavimo. Vieną kartą senolis vežė šaldytą kiaulieną. Sakė "kaimiška". Atidarė muitinėje. Na, galėjo prisipirkti Londone be streso. Daržoves galima, bet irgi ne visur. Geriausia – sausi produktai, džiovinti grybai. (O gal ir grybus dabar nebeleidžia? Neatsimenu tiksliai, reikėtų pasitikslinti.)

Kas yra dalinis krovinys ir kodėl tai pigiau?

Jungtinis reisas. Tavo daiktai užima pusę mikriuko, likusioje vietoje – kitų. Vairuotojas surenka iš kelių adresų, veža, išdalina. Pigiau, nes kuras padalijamas. Bet ir ilgiau. Jei turi tris dėžes – puiku. O jei sofą, kuri užima pusę salono – ne, čia jau ne dalinis krovinys. Kartą pirkau vietą, o mikriuke buvo trys keturračiai ir mano dėžė. Daiktai atsidūrė po keturračiu. Nuostabu. Lankstumas turi savo kainą, kartais tai drabužiai po svoriu.

Ar vairuotojai padeda nešti daiktus į butą ar tik iškrauna?

Geros naujienos – dažnai padeda. Blogos – neprivalo, jei nebuvo sutarta. Įprastai jie pakrauna ir iškrauna mikroautobuse. Jei reikia į trečią aukštą – klausk iš anksto. Buvo juokingas atvejis – vairuotojas sutiko nešt pianiną be liftu. Fizikos dėsniai nugalėjo, pianinas nėr nėštas. (Ar neštas? Nešu, neši, kažkaip taip.) Apačioje paliko, nes prasidėjo draugystė su turėklu. Jei vienas – mokėk primest, kad padėtų. Ne viskas nemokama, bet neprašyk ant rankų nunešt šaldytuvo.

Ar mikroautobusai važiuoja ir į mažesnius miestelius, ne tik Londoną?

Važiuoja, bet čia tas pats kaip su autobusais – į didelius kasdien, į mažus pagal grafiką arba už priemoką. Bristolis, Birmingemas, Mančesteris – dažnas. O jei gyveni Kornvalyje arba Šiaurės Velse – gali tekti palaukti arba susitikti artimiausiame punkte. Kartą turėjom vežti į tokį kaimą... nežinau kaip skaityti pavadinimą... Llanfairpwllgwyngyll – ar kažkaip taip. Pats vairuotojas paskambino ir pasakė "ten nesuvalgau, susitinkam prie didesnio Tesco". Susitarėm. Normalu. Anglija didelė, kaimeliai maži. Mikroautobusai patogūs, bet ne visagaliai.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais prie durų Anglijoje?

Gali, bet nerekomenduoju. Pirma, neturėk prie savęs daug grynų. Antra, sąskaita-faktūra saugiau jei kas nutinka. Trečia – grynųjų vežėjai vengia, nes nepatogu. Yra tokių, kurie prašo pusės sumos iš anksto, o antrą dalį grynaisiais Anglijoje. Čia jau pavojaus signalas – jei įmonė nenori pavedimo, gal slepia pajamas. Ne tavo galvą skaudėtų, bet gali palikti be apsaugos. Aš sakau – pavedimas, sutartis, sąskaita. Jei žmogus piktinasi – sori, taisyklės visiems vienodos. Buvo vienas "grynasis", po to norėjo grąžinti – problemų kratinys.

Ką patartum žmogui, kuris pirmą kartą veža daiktus mikroautobusu?

Eik pas tuos, kurie turi realų adresą. Nepatikėk vien Facebook nuotrauka su furgonu. Paklausk dėl draudimo, kas bus jei vėluos, ir pasakyk KĄ tiksliai veši. Nebūk tas, kuris sako "nu tai dėžės, kažkokios". Per dvidešimt metų supratau, kad komunikacija sutaupo 90% problemų. Nepirk pigiausio. Yra riba, žemiau kurios prasideda atrakcionai. Pasitikrink, pasirašyk, supakuok. Nenusimink jei ką – dažniausiai viskas baigiasi gerai.

Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet ir ne vaikų žaidimas. Dvidešimt metų toj vietoj išmokė, kad sąžiningumas svarbiau nei greitis. Jei ieškai patikimo būdo persikelti daiktus – mikroautobusas geras variantas, jei tik nepamirši pasiruošti. Nebijok klausti, net jei klausimas atrodo kvailas. Geriau paklausti dabar, nei gailėtis vėliau. Sėkmės tvarkantis daiktus ir saugios kelionės tavo daiktams.