Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais: ką slėpia „konkurencinga kaina“

Na, jei jau atsidūrėte čia, greičiausiai ieškote, kaip nugabenti daiktus į Angliją mikroautobusu ir nenorite permokėti. Aš šitame reikale jau dvidešimt ketvirti metai, ir galiu pasakyti – kaina svarbi, bet ne viskas. Kalbėsiu su tavimi tiesiai, kaip sėdėtume su kava. Daug kas priklauso ne tik nuo kelio, bet ir nuo to, ar sutiksi normalų vežėją, o ne akiplėšą. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais konkurencinga kaina tikrai egzistuoja, tik reikia žinoti, kur spintelės atidaromos.

Dėl kainų – ką reikia žinot iš karto

Kiek dabar kainuoja krovinį nuvežti į Angliją mikroautobusu?

Paprastai tarp trijų ir aštuonių šimtų eurų. Viskas priklauso nuo kiekio, atstumo ir kur tiksliai pristatyti. Kartą skambino vyras iš Marijampolės: trys dėžės į Birmingemą – keturi šimtai penkiasdešimt eurų. O štai perkraustymui iš Vilniaus į Londoną gali prireikti ir devynių šimtų. Jei kas žada už šimtą, tai arba melas, arba daiktai stovės garaže iki Kalėdų. Neimkite tokių pasiūlymų.

Ar galiu rasti pigiau nei du šimtus eurų, jei siuntinys mažas?

Mažų siuntukų atskirai beveik niekas nebeveža, nebent turite saviškį vairuotoją. Minimumas nusistovi dėl degalų, keltų ir sugaišto laiko. Žinojau atvejį – pažadėjo vyras už šimtą penkiasdešimt, dėžę pasidėjo garaže du mėnesius. Galiausiai klientas pats važiavo pasiimti. Skelbimų portaluose tokių „pigiausių“ pilna. Geriau sumokėti daugiau, bet žinoti, kad daiktai nukeliaus, o ne pradings kaip viena kojinė skalbyklėje.

Kodėl vieni sako keturi šimtai, o kiti septyni už tą patį krovinį?

Mašinos skirtingos, sąnaudos skiriasi, vieni važiuoja tiesiai, kiti suka. Keturi šimtai gali reikšti, kad draudimo nėra, arba tai tarpininkas perdavė kažkam trečiam. Septyni šimtai dažnai jau su CMR, muitinės popieriais ir vairuotoju, mokančiu angliškai paaiškinti muitininkui. Esmė – ne kaina, o ką už ją gauni. Kartais net aš stebiuosi, kaip vieni sumažina sumą perpus. Kaip? Tiksliai nežinau, bet įtarimų turiu.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Skirtumas yra, bet ne toks, kaip galvojate. Kursas iki keltų tas pats, keičiasi tik paėmimo atstumas. Klientė klausė, ar iš Klaipėdos dukart brangiau. Ne, ne dukart. O štai į Mančesterį nuo Vilniaus gal dešimčia procentų daugiau nei į Londoną. Nors kartais pas mus Lietuvoje keliai tokie, kad kol iš uosto iki greitkelio nuvažiuosi, gali suprasti, kodėl vairuotojai pavargsta iki pat Vokietijos.

Ką reiškia „konkurencinga kaina“ – tiesiog „pigiau nei kiti“?

Ne, tai sąžininga kaina už sąžiningą darbą. Buvo – pasiūlė du šimtus penkiasdešimt eurų, mašina sulūžo Berlyne, krovinį paliko kitam, o klientas galiausiai paklotėjo šešis šimtus. Konkurencinga kaina leidžia vežėjui dirbti normaliai ir nenukentėti jums. Tai kaip pirkti batus – pigiausi atsiklijuoja per savaitę. O čia kalba eina apie jūsų daiktus, kuriuos pamatysite tik po savaitės kitos.

Kas telpa ir kaip kraunama

Koks didžiausias svoris telpa į mikroautobusą, važiuojantį į Angliją?

Dažniausiai apie tūkstantį du šimtus kilogramų. (Na, gal kai kurie modeliai ir tūkstantį tris šimtus, priklauso nuo įrangos, tiksliai visų specifikacijų jau nebeatmenu). Svarbu neperkrauti, nes Didžiosios Britanijos keliuose tikrina, ypač prie Doverio. Kartą mačiau, kaip vairuotojas vežė beveik dvi tonas, spyruoklės akyse žiūrėjo į asfaltą. Nepraėjo. Nuobauda kosmosas, o krovinys dar ir stringa. Pasverskite namuose, jei turite abejonių.

Ar galiu vienu metu vežti šaldytuvą, dviratį ir dešimt dėžių?

Taip, jei mašina didesnė – maksus arba luton. Tačiau reikia galvoti apie kubatūrą, o ne tik svorį. Vienas klientas dar prigrūdo didelę gėlę su vazonu, o važiuojant per Vokietiją žemė išsipilė ant sofos. Teko valyti. Šaldytuvą gerai transportuoti vertikaliai, kelias valandas prieš tai išjungus. Dviratį apriškite apsaugine medžiaga. Vietos užtenka, jei viską sugalvojate kaip tetris. Esmė – matavimas prieš pakrovimą.

Ar vairuotojas man padės sukrauti, ar turiu pats viską supakuoti?

Jei neužsakėte krovikų, vairuotojas tik vairuoja ir prižiūri krovinį. Kartais padeda, kai mato, kad žmogus vienas, bet tai ne pareiga. Buvo atvejis Londone – klientas atidarė duris ir tarė: „Kraunam“. Vairuotojas pagalvojo: kas aš, samdinys? Sumokėjo tik už transportavimą. Jei reikia pagalbininkų, tai atskira eilutė sąskaitoje. Bent jau dėžes užklijuokite iš vakaro, nes laiko niekada nėra.

Kas bus, jei daiktai netelpa – vairuotojas veš su atvira mašina?

Jei netelpa, reisas neįvyksta, nebent sutinkate kažką palikti. Jei durys neužsidaro – niekas nepuls vežti. Kai kurie neapdairūs vairuotojai bando kitaip, bet tai pavojinga. Esu matęs nuotraukų iš mūsų kelių, kur blogai pritvirtinta dėžė nutrūko ir iškrito ant autostrados. Ne tik blogai, bet ir kvailai. Todėl blogai dirbančios įmonės – tai pavojus visiems. Reikalaukite, kad viskas būtų suveržta ir uždengta.

Ar mikroautobusas geriau už fūrą nedideliam kiekiui daiktų?

Labai dažnai taip. Mikroautobusas kerta sieną greičiau, stovėjimo aikštelių problemos mažesnės, o daiktus paima ir pristato iki durų. Fūros vairuotojai negali taip paprastai įsukti į kiemą ar po apartamentų langais. Jei perkraustymas nedidelis – dviejų kambarių buto daiktai – mikriukas yra auksinis variantas. Kaina dažnai irgi perpus mažesnė negu siųsti tuščia didžiulę mašiną dėl kelių spintelių. Praktiškesnio varianto nėra.

Dokumentai su Brexit – chaosas, bet įveikiamas

Ar po Brexit labai pasikeitė krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais?

Pasikeitė drastiškai. Dabar net asmeniniams daiktams reikia deklaracijos. Anksčiau tai buvo kaip vidaus ES kelionė. Dabar privalomi eksporto dokumentai, muitinės tikrinimai. Kartą žiemą klientas siuntė baldus į Brístolį, nieko neužpildė, ir Doveryje jie pastovėjo tris savaites. Nesąmonė, bet faktas. Štai kodėl dabar konkurencinga kaina turi įskaičiuoti ir popierius, o ne tik benzino sąnaudas. Tiems, kas sako, kad niekas nepasikeitė – netikėkite.

Kokie popieriai reikalingi asmeniniams daiktams, jei vežu į Londoną?

Sąrašas daiktų anglų kalba, vertės deklaracija. EORI numeris... na, jei asmeniniai daiktai, teoriškai gal ir neprivalomas, bet pastaruoju metu Doverio muitininkai tokie įnoringi, kad aš visiems rekomenduoju jį turėti. Buvo atvejis, kai verslo siunta be EORI grįžo atgal. Geras muitinės tarpininkas – stebuklas. Paruošia per dieną. Jei vairuotojas sako „nieko nereikia“, būkit budrūs. Greičiausiai jis dar nebuvo pagautas, o ne teisus.

Ar reikia deklaruoti dovaną sesei, jei vertė tik 50 eurų?

Reikia deklaruoti viską, kas kerta sieną. Taip, ir dovaną seseriai. Yra tam tikri limitai, bet aš tiksliai, sakau atvirai – nežinau kokia dabar tiksli suma, kai dovana nelaikoma prekyba. Geriau tiesiog rašyti „gift“ ir neprisigalvoti. Tačiau jei ten mėsos gaminiai, alkoholis ar tabakas – limitai griežti. Vienu metu konfiskavo lietuvišką šakotį, nes sudėtis – kiaušiniai, o kiaušiniai gyvūninės kilmės. Nepraėjo. Venkite tokių eksperimentų.

Ar vairuotojas tvarko muitinės dokumentus, ar aš turiu tai daryti?

Vairuotojas turi tranzito dokumentus, bet už turinį atsakingas siuntėjas. Jei muitinė atidarys dėžę ir ras kažką neleistino, keblu bus abiem. Buvo pervežėjas klientams sakydavo: „aš viską sutvarkysu“. O pats meldėsi, kad nepatikrintų. Taip irgi gyvena dalis rinkos. Geriausia – turėti savo muitinės tarpininką arba rinktis įmonę, kuri popierius tvarko oficialiai. Ne iš kišenės ir ne žodžiu, o su parašu.

Ar galiu vežti maisto produktus – pavyzdžiui, rūkytą dešrą – į Angliją?

Ne, arba beveik ne. Dauguma gyvūninės kilmės produktų draudžiama. Kartą klientas norėjo vežti rūkytos mėsos maišą studentui sūnui. Aiškinau – nepraeis. Galiausiai dešimt kilogramų suvalgė vairuotojo šeima prieš kelionę, nes mesti buvo gaila. Sausas maistas, konservai – gal kita kalba, bet mėsa, pienas, kiaušiniai – tikrai ne. Jūs rizikuojate prarasti gardumynus ir gauti baudą. Nepamenu tiksliai sumos, bet bauda rimta.

Kas nutinka kelyje (ir ne taip, kaip sutarta)

Kas jei vairuotojas vėluoja dvi dienas – tai normalu?

Ne idealu, bet pasitaiko. Keltai atšaukiami, eilės ištįsta, mašinos genda. Pernai keltas iš Dunkerko neplaukė dėl audros, vairuotojas praleido dvi paras kabinoje. Klientai rėkė. Suprantama. Bet jis irki buvo pavargęs kaip šuo. Svarbu, kad jus informuotų laiku. Jei nekelia ragelio tris dienas – problema. O jei skambina bei aiškina kodėl – tai force majeure. Gyvenimas. Palikite sau laiko rezervą.

Ar dažnai mikroautobusai stringa pasienyje su kroviniais?

Stringa tie, kurie neturi tvarkingų popierių arba veža neaiškų šlamštą. Legalios įmonės prasmunka sklandžiai, nors patikrinimai pasitaiko. Ypač jei vairuotojas anksčiau dirbo su neaiškiais kroviniais – turi „šešėlį“. Geri vežėjai to vengia kaip maro, nes viena tokia stotelė sugadina maršrutą savaitei. O kai kurie vežėjai tikrai atrodo, kad pakeliui tik neatrado tos pervežėjų pamainos. Nepasitikėkite, jei per daug viliojanti kaina.

Ar daiktai nesuduš kelyje, jei mikroautobusas mažesnis nei fūra?

Suduš, jei blogai supakuoti. Mikriukas tikrai juda kietiau nei fūra, amortizacija jautresnė. Turėjome atvejį – klientas sukrovė lėkštes be burbulinės plėvelės, o Prancūzijoje, kur keliai lyg po karo, reikėjo važiuoti. Rezultatas – porcelianas kaip dėlionė. Čia ne vairuotojo kaltė. Jei supakuosite tinkamai, kaip į paštą, viskas gyvos. Jei sudėsite į maišus be rišimo – tai jūs rizikuojate, ne jis.

Ką daryti, jei atvažiavęs vairuotojas sako, kad per daug daiktų?

Būna, kai klientas nufotografavo vieną kambarį, o išriedėjo keturi papildomi. Tuomet deramasi dėl antro reiso arba kažkas lieka. Fotografuokite viską, matuokite. Nors (žinokit, kartais net ir nuotrauka nepadeda, nes visi klientai sako „ten tik trys dėžės“, o kai atidaro rūsį – aštuoni kubai). Sutarkite apimtį raštu. Rimtos įmonės patikslina. Jei vairuotojas atvažiuoja ir vos tilpo pats į autobusiuką – nekentėkite, rinkitės kitaip.

Ar normalu kas valandą skambinti vairuotojui ir klausinėti, kur jis?

Normalu suprasti jūsų nervus, bet pagalvokite – žmogus vairuoja, muitinasi, privalo saugiai važiuoti. Kas valandą skambinant – pavojinga. Londone klientas skambino kas pusvalandį. Vairuotojas galiausiai išjungė telefoną. Supykęs. Geriau klauskite orientyrinį laiką ir paprašykite žinutės, kai kerta sieną. Pasitikėkite šiek tiek. Jis irgi nori kuo greičiau paleisti krovinį ir atsigerti kavos, o ne aukoti naktis prie vairo be reikalo.

Renkamės vežėją – ne pagal gražias akis

Kuo skiriasi rimtas pervežimas nuo pigiuko iš Facebook grupės?

Sertifikatai, draudimas, atsakomybė. Pigiukas paima pinigus, užblokuoja ir dingsta. Turėjau skambutį – super akcija du šimtai eurų. Vyras paėmė avansą, krovinį paliko Olandijos kieme. Policija nesiėmė, nes civilinis ginčas. Rimta įmonė turi CMR draudimą, licenciją, sąskaitas. Kaina didesnė, bet nereikia savaitės gyvenimo rizikuoti. Kai kurie tos grupės herojai ir dabar skelbiasi. Tik vienas kitas jau iškeliavęs į kitą profilį, kai susigriebė.

Kaip suprasti, kad kaina reali, o ne „nuo 300", kur virsta 600?

Prašykite raštiško patvirtinimo su galutine suma. „Nuo“ reiškia tik pradžią. Maždauga... oi, maždaug aštuoni iš dešimties tokių atvejų baigiasi ant visai kitos sumos. Paslėpti mokesčiai už keltus, degalus, tarpininkus. Sąžiningas pervežėjas viską pasako iš karto. Nuo dėžės turinio iki pristatymo adreso kainos. Jei neaišku, jei šleifuoja – nerašykite. Geriau truputį brangiau, bet žinoti, kad niekur nepakis.

Ar privaloma draudimas kroviniui, kai kelionė į UK vyksta mikroautobusu?

Vežėjas privalo turėti CMR draudimą, bet jis dengia pagal svorį, ne vertę. Įsivaizduokite penkis tūkstančius vertės technikos trijų kilogramų. Sugriauna. Draudimas atseikės pagal kilogramą – keliasdešimt eurų. Graudu. Papildomai apdrauskite vertingus daiktus. CMR – bazinis dalykas, kaip automobilio civilinis. Padengia, bet ne viską. Nemanykite, kad vienas popierius apsaugos jūsų kompiuterius nuo lietaus. Ne. Rūpinkitės iš anksto.

Ar galiu patikrinti, ar kompanija legaliai dirba tarptautiniuose pervežimuose?

Taip, paprašykite licencijos numerio ir CMR draudimo kopijos. Pažiūrėkite juridinį statusą. Jei vairuotojas tik „vairuotojas“, o įmonės vardo nėra – atsistokite. Realybėje dalis rinkos važinėja pasibaigusiomis licencijomis ir tiki, kad nepastuksens. Pastuksena. Tada jūsų daiktai nukeliauja į areštinę, o jums lieka tik bauda ir ašaros. Rimti vežėjai nieko nedraudžia parodyti. Jei slepia – bėkit. Kainą slepia, licenciją slepia – slepiasi ir jūsų krovinys.

Kodėl vieni prašo viską iš anksto, o kiti tik pusę sumos?

Tai priklauso nuo įmonės. Pilnas apmokėjimas iš anksto yra labai rizikinga... o, sorry, gramatiškai turėtų būti „rizikingas“ dalykas, bet jūs supratote. Aš rekomenduoju pusę prieš, pusę pristačius. Tai saugo abu. Jei imate viską priekyje, vežėjas gali prarasti motyvaciją skubėti. Jei nieko neimate – klientas gali pasislėpti. Londone buvo toks, tyli kaip žiurkėnė bute. Nejuokinga. O pervežėjas stovi vidury gatvės be pinigų ir be nuotaikos.

Kada geriausia užsakyti pervežimą į Angliją, jei turiu fiksuotą datą?

Idealu – trys savaitės. Minimalu – viena. Jeigu skambinate penktadienį, o reikia pirmadienį – kaina šoktels dvigubai arba vežėjų nebebus. Turėjome ponies atvejis – skrydis antradienį, skambino sekmadienį vakare. Vienintelis laisvas vairuotojas buvo Šiauliuose, reikėjo mokėti penkiskart daugiau, kad atvažiuotų į Kauną. Planuokite kaip atostogas. Kuo anksčiau, tuo daugiau pasirinkimo ir ramioji konkurencinga kaina.

Na, matote, krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais konkurencinga kaina – tai ne tik eilutė skelbime. Už jos slypi žmonės, jų sąžinė ir naktys prie vairo. Raskite tokį, kuriam pinigai svarbūs, bet klientas – taip pat. Geriausia kaina yra ta, kurią sumokėjote vieną kartą ir ramiai nuėjote miegoti. O jūsų daiktai tegul pasiekia Angliją sveiki, o vairuotojas – geros kavinės.