Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais: ką aš supratau per 22 metus

Dirbu šitoje perkraustymų srityje jau virš dvidešimt dvejų metų ir jei atvirai kalbant, per tą laiką pasižiūrėjau į daugybę dalykų visai kitaip. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais atrodo paprastas – pakrauni, nuveži, iškrauni. Bet realybėje viskas kitai. Mašinos būna įvairios, orai greitai pasikeičia, o klientai kartais patiki dalykus, kuriuos patys supakuoja... na, gana tragiškai. Papasakosiu tiesiai, be karočė, apie tai, kas laukia jei ryžtės gabenti krovinius į Angliją mikroautobusu. Nežinau ar viską įsiminsiu, bet bandysiu dėstyti taip, lyg pasikalbėtume prie kavos.

Pradžia – kainos ir terminai

Kiek kainuoja krovinio gabenimas į Angliją mikroautobusu jei siunčiu apie 5 kubus daiktų?

Na, žiūrėk, čia kaip su automobilio remontu – pasakai mechanikui "truputį barška", o jis randa veleną. Šiuo atveju, 5 kubų pervežimas iš Lietuvos į Angliją paprastai kainuoja nuo 350 iki 600 eurų, priklausomai nuo sezono. Vasarą viskas brangiau, nes visi kraustosi. Kartais klientas skambina ir sako "bet gi ten tik kelios dėžės", o paskui paaiškėja, kad tos dėžės sveria po 40 kg ir be rankenų. Geriau mane informuot iš anksto, nei vėliau stebėtis kodėl reikėjo dviejų žmonių pakrovimui.

Ar galiu siųsti tik pora dėžių ar imate tik didelius krovinius?

Imame ir mažus, ir didelius. Mikroautobusai vyksta ne pilni – dažnai veža kelių klientų krovinius kartu. Jeigu turi dvi trijų dėžių siuntą į Londoną, tikrai priimsiu, bet kaina bus neproporcingai mažesnė negu tikėjaisi. Nes variklis sudegina tą patį kurą važiuodamas su dešimt dėžių ar su šimtu. Minimalus mokestis paprastai būna apie 120–180 eurų už mažytę siuntą. Tiesa, jei kažkur pasitaiko tuščia vieta kitam kroviniui, galiu pasiūlyt ir geresnę kainą, bet tai jau laimės dalykas.

Kiek laiko užtrunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono ir ar tikrai važiuojate tiesiai?

Teoriškai – apie 36–48 valandas. Praktiškai – visada ilgiau. Nesu tikras ar čia vis dar galioja po naujų taisyklių, bet vairuotojai privalo ilsėtis, o pasienyje eilės kartais stovi kaip prie sovietinės parduotuvės. Kartais pamini kelią per Lenkiją, o ten remontai. Vieną kartą vaikinas vėlavo visas keturias dienas dėl sniego Kalė. Tiesaus maršruto nebūna, nes paimame krovinius iš kelių vietų. Tai jei skubi, geriau neskubėk. Siuntų gabenimas į Londoną mikroautobusu visada turi šiokią tokią buferinę dieną.

Ruošiant daiktus prieš pakrovimą

Ar man pačiam reikia supakuoti dėžes ar jūs tai padarote už mane?

Galiu padaryti, bet brangiau. Dauguma pakuoja patys. Tik bėda – dažnai naudoja parduotuvių maišelius arba dėžes iš po bananų. Buvo toks atvejis, kai klientė supakavo visus indus į... šiukšlių maišus. Supranti, po 2000 km maišas nutrūksta ir indai lėkia per bagažinę. Nenorėčiau antrą kartą tai išgyvent. Geriau pirkti kartonines dėžes su dvigubomis sienelėmis. Jei abejoji – atvežk pas mane, pažiūrėsiu ar atlaikys kelionę į Angliją.

Kaip žinoti ar mano senasis komodas neiškris per kelionę?

Jei komodai jau devyniasdešimt metų ir kojos pavegetavusios – iškris. O jei klausi apie stiprinimą – bubnuojame jį antblokais ir movišinomis juostomis. Kartais aš pats padarau klaidą ir nepataisau durų atidarimo pusės, o kelias karštas ir durelės atsidarinėja. (nors gal ten spinta buvo, ne komoda?) Būna visko. Svarbiausia – tvirtai prispausti prie sienos ir nieko nepalikti viduje kas dūžta. Bet jei tai senelio dovana... žiūrėk, stiklinės lentynos visada padūžta jei neapvyniosi. Aš taip jaučiu.

Kas jei mano draugai padovanojo augalą – ar galiu siųsti į Angliją?

Augalai – bloga idėja. Ne dėl to, kad negalima, o dėl to, kad po tris dienas uždaryti bagažinėje jie numirs be šviesos. O jei kalbi apie dirvožemį – čia jau biologiniai dalykai, muitinė gali prikibti. Vieną kartą vežėm fikusą, klientas labai prašė. Atvežėm – visi lapai geltoni ir pora nukrito. Jis apsidžiaugė, kad gyvas, bet aš žinau, kad tas augalas pasmerktas. Verčiau atsivežk daigą vazonėlyje rankinėje, o ne mikroautobusu. Taupyk sau nervus.

Kas nutinka kelyje

Ar vairuotojai pernakvauja viešbutyje ar miega mašinoje?

Po Brexit ir tų naujų taisyklių dėl poilsio laiko – spausesnis režimas. Anksčiau važiuodavom tiesiai kaip kulkos. Dabar vairuotojai privalo statytis po 9 valandų. Miegama salone ant čiužinių, ne Hilton. Viešbutis būtų puiku, bet ką tu padarysi, kai kroviniai gabenami į Angliją mikroautobusais kas antrą dieną ir maršrutai nesvyruoja. Kartais pasitaiko normalus motorway hotel, bet dažniausiai – stovėjimo aikštelė prie autostrados. Bent jau kava yra. Kartais net geresnė negu mūsų biuro. Išvis, kodėl biuro kava tokia slogi?

Kas jei kelyje įsijungia variklio klaida ar pratrūksta padanga?

Tokiais momentais supranti, kodėl nereikia rinktis pigiausių paslaugų. Buvo praėjusiais metais – 2 valandą nakties, Belgijoje, turbo žiedas. Mašina sustojo. Aš pats kitoje Lietuvos pusėje. Vairuotojas skambina, aš skambinu pagalboms, o klientas rašo "kada krovinys?". Realybė – pristatymas prasitęsia. Jei mikroautobusas tvarkingas, gedimai retesni, bet vasarą perkaitęs oras gali padaryt bet ką. Turime draudimą, bet jis nepadeda kai reikia greitai. Geros įmonės turi atsarginį planą. Blogi pervežėjai tiesiog dingsta parašiutų.

Ar per Prancūziją tikrina daiktus dažnai?

Pasienyje tikrina nereguliariai. Daugiau tikrina ne krovinius, o dokumentus ir vairuotoją. Kartais atidaro duris, blyksi žibintu, paklausia "kas čia". Retai kada betarpiškai peržiūri kiekvieną dėžę. Nors... (ar čia dar galioja po tų naujų taisyklių? Atrodo taip.) Jei veži kažką įtartino – tada sustoja. O jei normalūs baldai, dėžės – praleidžia. Prisimenu, kartą muitininkas tikrino vien tik dėl to, kad vairuotojas pamiršo pasą. Nu, jo, tas pats. Žodžiu, popieriai turi būt tvarkingi – tada ramu.

Muitai, deklaracijos ir draudimai

Ar man reikia patiems pildyti muitinės popierius?

Paprastai ne, jei renkiesi normalų pervežėją. Mes pildome reikiamas formas – tu turi tik sudaryti daiktų sąrašą angliškai arba lietuviškai, o aš jau pasirūpinsiu. Svarbu nešūkiais rašyti "daug įvairių daiktų" – taip muitinė tikrai sustabdys. Reikia apytiksliai nurodyti: drabužiai 2 dėžės, buitinė technika 1 vnt. Jei krovinys asmeniniams tikslams, deklaruojama kaip naudoti asmeniniai daiktai. Po Brexit šitų reikalų daugiau negu anksčiau, bet aš jau įpratau. Tu neturėtum dėl to nervintis.

Ar privalomas draudimas ir ką jis dengia – tarkim jei dėžė sudrėks?

Ooo, čia jautri vieta. Kiekvienas sako "taip, esame drausti", bet mažai kas skaito sąlygas. Standartinis CMR draudimas dengia tik verslo krovinius, o asmeninius daiktus... na, ten ribos kitokios. Jei dėžė sudrėko dėl prakiurusio stogo, o tu pats prakiuriai, aš atsiprašau – o jei dėl vairuotojo neatsargumo, tada taip. Būna, kad firmos žada auksinius kalnus, o paskui "oi, jūs patys nepakavote taip kaip reikia". Todėl prieš pildant sutartį, paklausk konkrečiai – koks draudimo poliso numeris. Rimtas pervežėjas nesikuklins pasakyt.

Ar galiu gabenti maisto produktų pavyzdžiui kolūdžių?

Negaliu. Europos sąjungos taisyklės griežtos – mėsa, pieno produktai, kiaušiniai kerta sieną tik su veterinariniais pažymais. O kolūdžiai... na, medalio forma – viskas kas panašu į mėsą. Vieną kartą klientė įspaudė rūkytų lašinių į kojines tarp drabužių. Muitinėje rado. Nuo to laiko kiekvienas vairuotojas tikrina: jei randa maisto – neatveža. Nes man ne motais aiškintis su prancūzais dėl dešrelių. Jei nori nusivežti – ryžius, makaronus, sausas vyšnias – prašom. Mėsos – ne.

Ką slepia kaina ir kas vyksta realybėje

Kodėl vieni pervežėjai prašo visos sumos iš anksto o kiti tik pusės?

Kai kurie prašo visos sumos, nes ketina tavęs daugiau nebematyti. Rimtas pervežėjas prašo 30–50 proc. avanso, o likutį gauni atsiimdamas krovinį. Jei kas nors reikalauja 100 proc. pavedimu į asmeninę sąskaitą – signalas, kad galbūt neturi net įmonės. Aš dirbu taip: užsakai, pasiimame, pamatai nuotraukas, moki likutį. Buvo atvejis kai vyrukas paėmė 800 eurų iš trijų žmonių, pakrautas į mašiną, ir... dingęs. Numeris nebeveikia. Adreso nėra. Fly-by-night vadinasi. Skaudu, bet rinkoje pilna šitų personažų.

Ar būna kad pasiima krovinį o paskui reikalauja primokėti paslėptų mokesčių?

Būna. Ir ne taip jau retai. "Oj, jūsų daiktai sunkesni", "oj, reikėjo liftukas", "oj, Londono centras – papildomas mokestis". Visi šie dalykai turi būt aptarti prieš. Aš asmeniškai nekęsti tokių schemų. Kai klausi kainos, aš klausiu kiek daiktų, ar yra liftas, ar pirmas aukštas. Ir pasakau galutinę sumą. Jei kažkas per vidurį keičiasi – kalbamės. Bet tie, kurie meta kainą antrą kartą, paprastai dirba per tarpininkus arba skelbimų portaluose žemą kainą parašę pritraukti. Patarimas: jei kaina per maža – kažkur yra kabliukas.

Kaip atskirti tikrą pervežimo įmonę nuo tų kurie tik surenka užsakymus?

Tikroji įmonė turi licenciją, sąskaitas išrašo iš UAB arba MB, turi realų adresą. O ta, kuri tik surenka – dažniausiai parašo "vežame pigiai" ir telefono numeris. Nedavės sutarties. Nesutiks apžiūrėti mašinos. Pas mane gali ir ofisą aplankyti, ir mašiną apžiūrėt. Rinkoje pilna brokerių – jie paima tavo užsakymą, prideda 200 eurų, ir parduoda tikram vežėjui. Tu moki daugiau, o kokybė... na, priklauso nuo to, kas realiai vyksta. Geriau mokėk mažiau ir kalbėk su tuo, kas vairuoja.

Anglijoje – iškrovimas ir galimos bėdos

Ar pristatymas į duris reiškia kad nešate į antrą aukštą?

Ne, ne reiškia, nebent tai labai maža dėžė. Pagal standartą "iki durų" reiškia – iki namo laiptinės durų arba kiemo. Jei reikia nešt į butą, apie tai reikia tartis atskirai ir paprastai kainuoja papildomai. Kartais Anglijoje seni daugiabučiai be lifto ir tada du vyrai nešą komodą į trečią aukštą... svajok. Aš siūlau – jei gali, atsinešk pagalbininką. Arba sumokėk mums už pagalbą, bet perspėk prieš tai. Beje, Londone parkavimas kartais trunka ilgiau negu pats iškrovimas. Siauros gatvės, raudonos linijos... košmariška vieta.

Kas jei aš negaliu atsiimti krovinio tiksliai sutartu laiku – paliekate gatvėje?

Tikrai ne. Mes nebėra paštu. Jei negali – deriname kitą laiką arba paliekame sandėlyje. Sandėlys Londone kainuoja apie 10–15 svarų už dieną. Kartais klientas skambina "o gal palikit prie durų po kilimėliu?" – ne, nepaliksim. Londone dėžės dingsta greičiau negu spurgos ant stalo. Buvo atvejis, kai kaimynas pasiėmė krovinį manydamas, kad tai jo baldas. Iškrovimas be tavęs – tik su raštišku leidimu. Kitaip – saugumas pirmiausia. Aš nenoriu aiškintis su tavimi po savaitės kur dingo telikas.

Kaip dažnai pasitaiko kad mikroautobusas vėluoja dėl kelių dienų?

Žiemą – dažniau. Vasarą – rečiau. Realistiškai, jei kalbam apie krovinio gabenimą į Angliją mikroautobusais, planuok +1–2 dienas nuo pažadėto laiko. Kartais pasienis. Kartais vairuotojas susirgo, o aš negaliu per vieną naktį kito rasti su tinkama viza. (taip, viza – po Brexit reikia.) Neseniai vežėm, vėlavo dėl Channel tunelio. Ne dėl mūsų kaltės. Jei tau reikia absoliučios garantijos – oro uostas ir DHL. Mikroautobusas – tai gyvas procesas su netikėtumais. Bet ir kaina atitinkanti.

Specifiniai daiktai ir keisti atvejai

Ar galima vežti kartu gyvūną – katę ar šunį?

Gyvuliai – ne krovinys. Jiems reikia veterinarijos paso, ženklinimo, o vežti juos mikroautobusu su daiktais trims dienoms... žiauru. Aš vengiu. Buvo situacija kai klientas slėpė katę krepšyje tarp pagalvių. Katė išsigando, išlindo po vairuotojo sėdyne, ėmė miaukėt 800 km. Vairuotojas beveik išproto išėjo. Ne. Veterinarai nerekomenduoja. Jei gyvūnas – rinkis specializuotą gyvūnų pervežimą. Čia ne žiaurumas, o tiesiog... na, mikroautobusai skirti daiktams. Katėms – oro laineris arba su lydėtoju. Ką? Su korepetitorium. (matyt pervargau šiandien)

Kas jei noriu siųsti motociklą ar vinjetę ar tai skiriasi?

Motociklas – visai kita kalba. Reikia specialių ramentų, tvirtinimo diržų, o bagažinėje jis negali tiesiog gulėti ant šono. Kartais prikabiname priekabą – bet čia jau kainos auga. O vinjetė... (nors žinai, gal čia ne vinjetė, o kažkas kita? Turiu omeny Cargobike ar panašiai?) arba tiesiog nedidelis motopedas. Jeigu gabensi motociklą Anglijoje naudojimui, dar reikia MOT patikros duomenų prieš išvykstant. Aš pats ne visada atsimenu visas technines smulkmenas, bet mano meistras žino. Viena yra dėžės, kita – transporto priemonės. Čia viskas kitaip.

Ar problema gabenti kompiuterius žiemą kai šalta?

Elektronika nemėgsta drėgmės pokyčių. Jei mikroautobusas šildomas – ne, problema maža. Bet jei važiuoja kaip krovinys su daiktais ir salone minusinė temperatūra – tada ekranai gali kaupti drėgmę. Patarimas: apvyniok mova, dėk tarp drabužių. Monitorius geriau gabenti įstatytą dėžėje su putplasčiu. Buvo atvejis kai atvežėm PC, o jis neįsijungė pirmą savaitę – drėgmės rūkas viduje. Klijavių sutraukti ir viskas. Džiovinimo rėžimas... Režimas. (velniop, tas keyboard vis mane muša) Po kelių dienų veikė normaliai. Tai taip, žiemą reikia atsargiau.

Patarimai iš dvidešimt dvejų metų patirties

Kada geriausia rezervuoti pervežimą jei kraustausi rugsėjo mėnesį?

Rugsėjis – visų pamišimas. Studentai, emigrantai grįžta, mokytojai. Jei planuoji perkraustymą į Angliją mikroautobusais rugsėjo pradžioj – rezervuok liepos pabaigoj. Rimtai. Kartais žmonės paskambina rugsėjo pirmą savaitę ir stebisi, kad artimiausia laisva vieta – po trijų savaičių. Žinoma, jei tau tik kelios dėžės, galima įkišt. Bet jei pilnas butas – nelauk. Aš pats turiu po 4–5 užsakymus mėnesiu į priekį sezono metu. Geriau anksčiau negu vėliau. O jei žiema – tada vietų daugiau, bet orai blogesni.

Ar tikrai verta rinktis mažiausią kainą iš skelbimo portalo?

Ne. Ne verta. Ypač jei tai Facebook marketplace arba skelbimų lentė. Mažiausia kaina dažnai reiškia: be draudimo, be sutarties, be licencijos, be žodžio. Mačiau mašinas kurios pusiau suknežintos, vairuotojai pavargę kaip zombiai, o daiktai verčiami kaip akmenukai. Kodėl pigu? Nes nesumoka mokesčių, nes nedraudžia. O jei kas nutiks – tu neturės kam prikibti. Geriau mokėk 150 eurų daugiau ir miegok ramiai. Tai labai svarbus dalykai, kai renkiesi ką pasitikėsi savo daiktais.

Ką daryti jei gavau krovinį ir matau kad dėžė pažeista?

Pradžiai – fiksuok. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kol vairuotojas dar stovi šalia. Negali pasirašyti sąskaitos, jei matai, jog dėžė šlapia arba suplyšusi. Jei pasirašei "gavau tvarkingai" – paskui privalai įrodyti, kad pažeidimas atsirado kelyje, o ne tavo rūsyje. Rimtis pervežėjas tai supras ir neužsipuls. Blogiausia, kai žmonės paskambina po trijų dienų: "oi, aš dabar atidariau ir indai sudužę". Atsiprašau, bet per vėlu. Tikrinimas taškas – čia ir dabar. Nebijok atidaryti prie vairuotojo.

Koks pats svarbiausias dalykas kurį žmonės pamiršta prieš pervežimą?

Nepasako, kad yra gyvūnas ar augalą (arba atvirkščiai, žinai kaip aš). Ne, rimtai – nepamini apie paskutinio aukšto laiptinę be lifto. Arba pamiršta, kad Anglijoje durų angos siauresnės. Buvo atvejis, kai atvežėm didžiulę spintą, o ji netilpo pro durų išmatavimus. Kliuvo centimetru. Teko ardyti ant laiptų. Klientas piktas, vairuotojas piktas, aš galiausiai irgi piktas. Pamatuok duris. Pasakyk apie laiptus. Užrašyk ant kiekvienos dėžės kas viduje. Ir pasiūlyk kavos vairuotojui – gali nemokamai, bet padeda nuotaikai.

Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslo. Svarbiausia – rinktis tuos, kurie neslepia, sutinka parodyt mašiną ir duoda sutartį popieriuje. Aš nepretenduoju į šventą, per tiek metų ir pats klydau, bet dabar stengiuosi būt tiesmukas. Jei turi daugiau klausimų – rašyk, skambink, rėk per tvorą. Svarbu, kad tavo daiktai pasiektų Londoną ar Birmingemą sveiki. O jei nori pigiausio varianto – aš tik atsilaikysiu, nes ten per daug rizikos. Iki.