Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais greitai ir laiku

Žiūrėk, per dvidešimt ketverius metus šitame versle... blin, gal jau dvidešimt penkeri? Nesvarbu. Kratinį daiktų į Angliją vežiau visokiausiais būdais, bet mikroautobusai – tai jei reikia greitai ir laiku, tai vienas geresnių variantų. Ne visada pigiausias, bet lankstus. Tu pats žinai, kad po Brexit viskas pasikeitė, bet ne naujai, tiesiog popierių daugiau. Aš čia papasakosiu, kaip tas krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais vyksta realybėj, be tos saldžios reklamos. Nes gyvenime būna ir vėlavimų, ir muitinių kurmynų, ir vežėjų, kurie prapuola kaip į vandenį. Tai jei ruošiesi važiuoti ar siųsti daiktus į Londoną, Manchesterį ar dar kur – skaityk. Bus naudinga.

Iš pradžių – kas čia per reikalas

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Kaina – klausimas numeris vienas. Sulaukiu jo dešimt kartų per dieną. Visi nori žinoti skaičių, nors aš nežinau, ką veši. Standartiškai, jei pilnas mikroautobusas daiktų iš Vilniaus į Londoną, šiais metais tai gali būti nuo keturių šešių šimtų iki tūkstančio eurų. Priekabos variantas – kitaip. Bet jei turi penkias dėžes ir dviratį – per pusę mažiau. Būna, kad klientas sako: „turiu mažai“, o pasirodo – trys spintos ir šaldytuvas. Tada kaina šokteli. Geriau jau iš karto viską pasakyti, kad nereikėtų po to raudonuoti iš gėdos prie vairo.

Koks laiko tarpas realus, jei reikia daiktus pristatyti į Londoną?

Greitai ir laiku – taip mes ir vadiname, bet realybė, į Londoną iš Lietuvos su mikroautobusu, jei viskas slidžiai – dvi trys dienos. Pamenu, kartą vežiau į Croydoną, vairuotojas palindo pasienyje dėl kažkokio pašalinio popierėlio, prasitampėm dar pusdienį. Šiaip jei išvažiuoji antradienio vakarą, ketvirtadienio popietę jau krauni iš naujo. Bet tai jei nėra eilių kelyje. Kartais fermeriai užkimša kanalą, o kartais oras kaprizingas. Tai duoti šimtaprocentinę garantiją būtų melas. Aš duodu realias dienas, ne pažadus iš reklaminio bukletuko.

Ar galiu vežtis ir baldus, ir dviračius, ir kokius nors šaldytukus vienu metu?

Taip, visa tai telpa į mikroautobusą, bet reikia protingai sukrauti. Aš mačiau vairuotojų, kurie sudeda kaip Tetris – kiekvienas kampas išnaudotas. Bet mačiau ir tokių, kurie meta viską antrašt ir važiuoja. Tada durys atsidaro ir daiktai išbyra. Šaldytuvą geriau būtų išleisti, nešaldyt, nors galvojau, kad galima ir veikiantį, bet ne, neturėsi kur kišt laidų. Dviratis – rūsys arba ant stogo. Baldai turi būti išardomi. Kartais sakau klientui: verčiau atsuk ir stalą, nes kitu atveju jis perima visą erdvę kaip kokis dramblys.

Ar mikroautobusas tikrai geriau nei didelis krovininis automobilis mano atveju?

Klausimas geras. Jeigu tau vienas lagaminas – ne, mikroautobusas per didelis. Tada esi siuntinio klientas. O jei kraustaisi iš dviejų kambarių buto – mikroautobusas auksinis. Didelis fūras negali įkišti nosies į daugumos Londono gatvių, ypač ten, kur gyvena normalūs žmonės, o ne centrinėje Londone. Atsiprašau, turėjau galvoti Londono centras. Gatvės siauros. Mikroautobusas sulekia pro vartus, prisiglaudžia prie šaligatvio ir nesukelia katastrofos. Be to, greičiau sutvarkomas muitinėje. Tai toks lankstumas, kurio negali nusipirkti už jokius pinigus su sunkvežimiuku.

Jei aš pats neišvažiuoju, ar galiu kažkaip patikėti viską jums?

Žinoma, tai darbas, kurį darom kasdien. Tu neturi sėst prie vairo per visą Europą. Mes pasiimam raktus, jei reikia – atrakinam sandėlį, patys supakuojam, keliam, vežam. Aišku, reikia pasitikėjimo. Aš neatiduosiu raktų pirmaam pasitaikiusiam. Bet jei jau duoda – reiškia, reikia pagalbos. Būna įvairiai: kartais klientai paslepia pinigines tarp palaidinių, tada nervinasi. Aš sakau – ne, mes nežiūrim, kas po palaidinėm. Tik dažniausiai. Juokauju. Rimtai, patikėti pilną procesą yra normalu, ypač jei tu jau Anglijoj lauki daiktų.

Kainos, maršrutai ir ta laiku sėkmė

Kodėl vieni vežėjai sako dvi dienos, o kiti – savaitė?

Oho, čia jautri vieta. Kai kurie skelbiasi greičiausi pasaulyje, o realiai tos dvi dienos – tik jų išsvajotas scenarijus. Realiau, įprastas krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais užtrunka tris penkias dienas, priklauso nuo krovinio. Jeigu jie veža tik tave – bus greičiau. Jei mikroautobuse trys užsakovai, atvežinėja po truputį – tada laikas stringa. Aš pats sakau labiau į blogąją pusę, nes geriau nustebinti klientą, nei aiškintis, kur dingo savaitė. Būna blogų kompanijų, kurios žada auksą, o paskui net nekelia ragelio.

Ar tikslus pristatymo adresas Londone turi įtakos kainai, jei tai vidinė gatvė?

Turi. Jei tu gyveni prie M25, vairuotojas apsidžiaugia – rap, rap, ir prie namų. O jei tenka bristi per Islingtono labirintus, kur namai iš eilės ir žalios zonos – jis jau verkia. Ne fiziškai, bet viduje. Nes baudos, jei kur nors užblokuosi pravažiavimą. Kartais privažiavimas mokamas, o kartais reikia leidimo. Tada arba eini pėsčiomis, arba klientas pats sutinka atsivežti į vietą, kur galima sustoti. Mokestis gali paaugti trisdešimt keturiasdešimt eurų. Nežinau tiksliai kiek, priklauso nuo situacijos. Kartais ir penkiasdešimt, jei labai blogai.

Ar sekmadienį galima gabenti, ar turi būti darbo diena?

Sekmadienį galima, bet kam reikia? Anglijoje daug kas nedirba, sandėliai uždaryti, o jei pristatai į butą – kaimynai neadekvatai reaguoja į triukšmą. Aš pats vengiu sekmadienių. Gali būti, kad pristatymas vyksta, bet jei reikia keltis per kanalą – ten irgi ne viskas atidaryta. Geriau pirmadienis arba antradienis. Vis dėlto, jei labai reikia ir klientas nusiteikęs – važiuojam. Tik nepamiršk, kad kai kurie mokesčiai arba leidimai savaitgaliais kitokie. Šiaip mano patarimas – planuok darbo dienai, tada ramiau visiems.

Kaip jūs planuojate maršrutus, kad viskas vyktų greitai?

Planavimas – tai pusė darbo. Aš žiūriu žemėlapį, bet ne tą, kurį tavo telefonas rodo. Mes turim savo maršrutus pro Vokietiją, kartais pro Nyderlandus, kartais pro Belgiją – priklauso nuo orų, eismo, arba tiesiog nuo nuotaikos. Ne, nuotaikos ne, ką aš čia šneku – priklauso nuo greičiausių kelių. Programinės įrangos irgi naudojam, bet dažnai pasikliauju patirtimi. Pamenu, buvo vasara, visi vilkikai stovėjo ant tilto prie Kolną, o mes sprukom kaimo keliukais per Belgiją ir sutaupėm penkiolika valandų. Tai taip ir planuojam – realiai, ne pagal kompiuterį.

Ar kuro kainos šiais metais jums labai pakeitė tarifus?

Oi, ne man vienam. Dyzelis – tai mūsų duona ir sviestas, ir kai jis šokteli, visas krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais brangsta. Mes negalime žaisti didžiųjų žaidimų kaip tos fūrininkų firmos, kurios absorbing – noriu pasakyti, sugeria – kaštus milžiniškais kiekiais. Mes maži. Tad jei kuras pakyla dvidešimčia centų, tarifas irgi koreguojasi. Klientai kartais piktinasi, bet aš parodau čekį – štai, brangsta visiems. Yra periodų, kai apsimoka vežti, o yra – kai verčiau palaukti savaitę. Nekokia paslaptis.

Dokumentai, muitinė ir kiti nemalonūs dalykai

Ar po Brexit viskas pasikeitė, ar galima vežti taip pat laisvai kaip anksčiau?

Ne, ne taip pat laisvai. Baigėsi tos dienos, kai tiesiog pravažiuodavai sieną ir pamojuodavai. Dabar reikia muitinės deklaracijos, kuri vadinasi T1 arba eksporto dokumentas. Jei veži asmeninius daiktus, reikia įrodyti, kad tai tikrai tavo – nuotraukos, sąskaitos, o kartais ir tiek užtenka pažado. Būna visokių istorijų. Kartais muitininkas žiūri į seną sofą ir galvoja: gal čia parduoti? Tada reikia aiškintis. Tai ne tragedija, bet popieriai padaugėjo trigubai. Aš pats dar nepripratau iki galo, nors jau keleri metai praėjo. Keista tiesiog.

Jei siunčiu asmeninius daiktus, ar reikia kažkokių specialių deklaracijų?

Taip, reikia. Vadinasi "list of items" – daiktų sąrašas angliškai, nes pasieniečiai nelabai skaito lietuviškai. Turi būti apytiksliai surašyta, kas yra. Nebūtina iki varžto, bet "3 dėžės rūbų, 1 mikrobangų krosnelė" – taip. Jei yra nauji daiktai, nepakuoti, gali kilti klausimų dėl PVM. Asmeniniams daiktams PVM netaikomas, bet turi būti naudoti. Turiu mintyje – ne iš parduotuvės tiesiai į mikroautobusą. Buvo atvejis, kad klientas vežė nesurinktą komodą iš IKEA. Londono muitinė nepatikėjo. Teko aiškintis atgal.

Ką daryti, jei muitininkai nori atidaryti mano dėžes ir patikrinti vidų?

Tu žinai, jie turi teisę. Tai nereiškia, kad jie blogi žmonės – jie dirba savo darbą, tik kartais tas darbas mums nepatogus. Geraiusia – pakuot ne su plėvele kaip šokoladukas, o taip, kad prireikus atidaryt. Jei užklijuoji dėžes amfetaminu – juokauju, taip nedarom – jei užklijuoji taip, kad atplėšus plyšta, muitininkas bus piktas. Tada jis traukia viską lauk. Aš sakau klientams: ženkliuokite dėžes, rašykit priekiniame šone, kas viduj. Taip patikra trunka penkias minutes, o ne dvi valandas. Buvo atvejų, kad per neapdairumą strigom pusdieniui.

Ar reikia draudimo, ar jūsų mikroautobusas jau apdraustas visiems kroviniams?

Automobilio draudimas ir krovinių draudimas – du skirtingi dalykai. Tas pats, kas drausti namą ir drausti daiktus viduj. Mes turim CMR draudimą, kuris dengia iki tam tikros sumos, bet jei veži antikvarinį veidrodį vertą dešimt tūkstančių – jis gali nebetilpti į standartinę ribą. Tada reikia papildomo draudimo. Aš visada klausiu: ar yra kas nors vertinga? Nes jei taip, nedelsiant apie tai kalbam. Nemėgstu staigmenų, kai kas nors supyko dėl subraižyto paveikslo. Ai, tiesa – CMR galioja tarptautiniuose pervežimuose. Vietiniams – kitokie skaičiai. Bet čia jau ne į temą.

Ar yra dalykų, kurių tiesiog negalima vežti per sieną, net jei asmeniniam naudojimui?

Žinoma. Ginklai, narkotikai, sprogmenys – tai aišku kaip du kart du. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų: augalai su žemėm – jie gali neleisti dėl fitosanitarinių priežasčių. Parfumerija dideliais kiekiais – muitininkai pagalvos, kad prekiausi. Degios medžiagos, dažai... Va, buvo atvejis, klientas vežė dešimt balionų statybinių klijų. Aš patikrinau, ką veža – draudžiama. Teko palikti Lietuvoj. Tai rinkdamasis daiktus pagalvok: ar tai degia? Ar tai tabakas tonomis? Jei abejoji – rašyk, pasakysiu be problemų. Geriau paklausti, nei prarasti.

Kas realybėje nutinka ne pagal planą

Ką daryti, jei vežėjas nepasirodo sutartu laiku ir aš turiu skrydį kitą dieną?

Oi, čia baisiausia vieta. Aš pats kai buvau jaunesnis... na, gerai, kolega taip prašovė. Klientė liko be lagaminų. Reikia visada turėti planą B. Jei skrendi – nedėk visko į vieną vietą, arba daryk tarpinį sandėlį. Mes paliekam saugiam punkte, pristatom vėliau. Bet jei pasirinkai vežėją iš skelbimo, kuris pažadėjo "vėliau šiandien" ir prapuolė – užuojautos. Geriausia rinktis firmas, kurios turi ne vieną mikroautobusą ir realų biurą, o ne vaikį su nulūžusiu passatu ir gražiom akim.

Ar buvote turėję klientų, kuriems teko papildomai mokėti dėl svorio skirtumo?

Taip, ir tai visada nemaloniai nuskamba. Klientas sako: turiu šimtą kilogramų. Realiai išrašom penkis šimtus. Mikroautobusas jau važiavęs, apkrautas, suverstas, o tada pasirodo, kad svoris ne tas. Tuomet reikia derėtis. Kartais sutinkam dėl pusės kainos perkroviui, kartais klientas piktas. Aš suprantu piktumą, bet kiek galima? Svarstyklės nemeluoja. Pamenu, kažkuris ponas vežė knygas. Knygos! Atrodo nekenksmingai, o svorio – kaip akmuo. Mes pasveriam, parodom skaičių. Geriau jau iš pradžių prisipažink, kad turi daugiau, pagalvok kartu. Neprotinga slėpti.

Ar Londono centre tiesiog įmanoma sustoti ir iškrauti?

Įmanoma, bet tai lyg bandymas pasistatyti palapinę ant vartoto trinkelės. Yra ULEZ zona, yra raudoni keliai, yra baudos. Vienas netinkamas pasukimas – minus šešiasdešimt svarų. Daugelis Londono rajonų reikalauja leidimų. Būna, kad vairuotojas stovi už pusės kilometro, o daiktus tenka neštis ant vežimėlio. Tai ne mūsų noras taip daryt – toks tiesiog miestas. Jeigu pristatymas Westminster – apsidžiaugsiu, jei neišrašys baudos. Kartais klientai pyksta, kad nepakišom po balkonu. Atsiprašau, bet Thamesis nepravažiuojamas.

Kaip elgiatės, kai klientas nepasako, kad reikia nešti baldą iš penkto aukšto be lifto?

Na, čia aš paprastai iš pradžių nurimstu, tada pasižiūriu į vairuotoją, jis į mane, ir abu dejuojam. Nesutartyje parašyta – "pristatymas iki durų", o ne "nešimas per penthouse". Jei klientas nepasako – tai tampa mūsų problema, bet ne visada sąžininga. Būna, kad padedame, jei daiktas mažas. Bet sofa iš penkto aukšto? Nebus pigu. Papildomas mokestis už laiptus – standartinė praktika. Geriausia – pasitikslinti iš anksto. Nors aš sykį pats kaltas, net nepaklausiau, o tada teko tempti. Nepatikraina mintis tądien buvo.

Ar buvote apgauti blogų vežėjų, kaip atpažinti tokius?

Apgauti? Asmeniškai ne, bet matęs esu šimtus istorijų. Atpažinti paprasta: kaina žemiau ribos, jokio telefono pokalbio tik žinutės, jokių atsiliepimų internete, o jei skelbiasi – tai vienintelis skelbimas su GM pasta. Blogiausia, kai jie ima avansą ir dingsta. O antra blogiausia – kai atvažiuoja, pakrauna, pakelia kainą dvigubai grasindami iškrauti vidury greitkelio. Tokių yra. Aš sakau: jei per pigu – neik. Paskambink pasiteirauk, paprašyk registro numerio. Jei vengia – spruk. Paprastai kaip du kart du.

Paskutinės mintys prieš paskambinant

Kiek laiko prieš reikia užsakyti, kad spėtumėte greitai ir laiku?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Jei skubiai – užsakyk bent prieš savaitę. Jei dar nežinai tikslios dienos – sakyk mėnesį, priderinsim. Paskutinės minutės pasiūlymai būna brangesni, nes reikia sutraukti planus. Aš pats darau lankstų grafiką, bet jei visi klientai skambins penktadienį dėl šeštadienio – nebūsiu geras. Savaitė – saugus laikotarpis. Tada galiu ir vairuotoją parinkti patikimą, ir maršrutą suplanuoti taip, kad viskas vyktų be streso. Skubūs užsakymai – tik skubėjimui.

Ar verta patiems pakavoti daiktus, ar palikti tai jums?

Jei turi laiko ir žinai kaip – pats. Bet aš mačiau, kaip žmonės krauna dėžes iš sutrauktų laikraščių ir mano, kad porcelianas išgyvens. Laikraštis nepadeda prie smūgių. Mes turim pakavimo medžiagas, burbulinę plėvelę, specialias dėžes. Tai kainuoja, bet paskui nematai šukių. Kartais sakau: pakuok būtiniausius daiktus pati, o brangius ir trapius – mums. Tokiu būdu ir sutaupai, ir neprarandi. Be to, jei paties supakuotą daiktą sugadinam – atsakomybė aiškesnė. Nes jei jau blogai supakuota – ką čia bepriduksi.

Ką reiškia, kai sako "dalinis krovinys", jei veža mikroautobusais?

Fūzinis terminas iš vilkikų pasaulio atėjęs žodis. Dalinis krovinys reiškia, kad mikroautobuse keliauja ne tik tavo daiktai. Yra klientas A, klientas B, gal dar C. Kiekvienas sumoka už savo vietą. Tu gauni mažesnę kainą, bet kartais kiek ilgesnį laukimo laiką, nes reikia atvažiuoti pas visus. Jei turi skubų vienatinį krovinį – tai FTL, bet mikroautobusu. Nors FTL tradiciškai sunkvežimiams. Kitaip tariant, mikroautobusu gali gabenti ir pilną perkraustymo krovinį, ir dalinį – čia lankstumas, kurį sunkūs automobiliai retai duoda.

Ar paliekate daiktus kieme, jei niekas neatidaro durų?

Ne, ir jokio normalaus vežėjo nepaliksi. Tai yra krovinys, ne kieme augantis medis. Jeigu niekas neatidaro, skambinam, laukiame, deriname. Jei klientas nerandamas – būna problemų. Kartais vežėjas privalo grįžti, o tada papildomai kainuoja. Yra variantas palikti pas kaimyną, jei klientas raštu sutinka. Bet kiemas? Ne. Buvę atvejų, kad lietus, šuo, kažkas pavogė. Tada kas kaltas? Aš? Ne, ne aš. Tad būk pasiekiamas tą dieną. Ir pasirūpink, kad kažkas priimtų, jei pats negali.

Kalbat kaip žmogus, kuris dirba dvidešimt metų – koks paskutinis patarimas?

Hmm... blin, dvidešimt ketveri... Ir vis dar mėtosi popierius ant stalo, ir vis dar kartais pamirštu pavalgyti, kai skubiu laikotarpiu. Paskutinis patarimas? Nepasitikėk vien pažadais. Pasitikėk rašytu žodžiu, kvitu, sutartimi. Per tiek metų mačiau gražių šypsenų, kurios baigėsi ašarom. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais greitai ir laiku yra įmanomas, bet tik su žmonėmis, kurie nebijo pasakyti "nežinau" arba "ne, taip negalima". Jei randi tokį – laikykis jo. Geriau leistis brangiau, nei pigiai ir be daiktų. Rimtai.

Tiek jau to. Išsitariau, ką turėjau. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais greitai ir laiku nėra stebuklas – tai darbas, logistika, žmonės ir kartais šioks toks galvos skausmas. Jei planuoji kraustytis ar siųsti siuntinius, skambink, rašyk, klausk. Geriau dvidešimt klausimų prieš, nei vienas priekaištas po. Svarbu, kad daiktai pasiektų tave sveiki, o tu liktum patenkintas. Jau penktadienis... o ne, dar ne. Ech, laikas greitai bėga, kai daug veiklos. Sėkmės ruošiantis!