Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais greitai ir apsaugotai: ką būtina žinoti prieš siunčiant daiktus?
Sveikas. Aš čia jau… na, kelis dešimtmečius vežioju daiktus po Europą, tarp jų ir į tą salą per Lamanšą. Žinau, jog dabar visi ieško krovinių gabenimo į Angliją mikroautobusais greitai ir apsaugotai, ir aš suprantu kodėl. Fūros šiuo metu brangiai kainuoja, o kartais žmogus turi tiesiog dešimt dėžių, senelės fotelį ir dviratį. Kam čia samdyti didelį vilkiką? Mikroautobusas – daug asmeniškiau, greičiau ir, sakyčiau, praktiškiau mažesniam kiekiui. Bet yra niuansų. Daug niuansų. Šiame pokalbyje papasakosiu, kaip viskas vyksta realybėje, be cukrainių ir be sausų brošiūrų.
Pradžiai – apie kelionę ir transportą
Kiek maždaug trunka krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais?
Iš Lietuvos iki Londono – dažniausiai per dvi–tris dienas. Jei Vilnius–Londonas, kartais per dvi, jei laimingai sueina keltas iš Calais. Iš Kauno – tas pats, gal pusdieniu ilgiau. Kartais vairuotojas sustoja Vokietijoje pakeliui, reikia ir jo pailsinti, ir mašiną patikrinti. Mikroautobusas yra mažesnis, todėl važiuoja vikriau nei fūra. Nebent žiema, tada kanalą gali uždaryti dėl audros – tuomet vairuotojas geria perbrangę kavą uoste. Bet taip ne kasdien.
Ar mikroautobusas tikrai saugesnis nei vilkikas mažam kroviniui?
Atsakysiu atvirai – mano galva, taip. Fūroje dažnai kroviniai perkeliami, perstumiami, tarp jų vaikščioja kiti daiktai. Mikroautobuse dažniausiai krauna vieną kartą ir tiek. Mažiau manipuliavimo – mažiau rizikos subraižyti. Aišku, viskas priklauso nuo vairuotojo. Jei jis lenktynininkas – saugu nebus. O jei normalus žmogus su kantrybe, dažniausiai viskas atvažiuoja taip, kaip ir buvo sudėta. Bent jau iš mano patirties taip būna kone visada. Yra išimčių, bet labai mažai.
Ar galiu pats važiuoti salone drauge su savo daiktais?
Dažnai galima. Jei mikroautobuse yra laisvų vietų – kodėl gi ne. Tuomet tai jau virsta tokiu smulkiu perkraustymu. Būna, klientai taip ir daro: sėdi šalia vairuotojo, stebi kelią, kartu perka kavą Calais uoste (ten kaina kosminė, beje). Tik turi žinoti – tuomet kelionė gali kainuoti brangiau, nes degalų sąnaudos didesnės. Ir dar – negalėsi vairuotojo nervinti. Nesijuokiu, turėjau klientą, kuris visą kelią aiškino, kaip reikia vairuoti. Buvo… įtempta.
Kur vairuotojai miega – su daiktais ar normaliuose viešbučiuose?
Na, priklauso. Jei vežame brangius baldus ar techniką, stengiamės rasti normalų viešbutį su aikštele. Bet kai kurie vaikinai taupo ir miega kabinoje – aš to nepatariu, bet suprantu. Svarbiausia, kad mašina būtų prižiūrėta. (O jei rimtai, miegoti kabinoje žiemą yra tiesiog nesaugu, čia jau per daug nebesireklamuoju.) Kartais nutinka, kad vieną naktį praleidžia kabinoje, kitą – viešbutyje. Čia jau kaip susitariama. O jei krovinys vertingas – tai neturėtų net kilti klausimo, vairuotojas privalo pailsėti normaliai.
Kainos, mokėjimai ir kiti nemalonūs dalykai
Kiek realiai kainuoja krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais dabar?
Sunku pasakyti žodį į akis, bet nuo maždaug 350 iki 1200 eurų. Kodėl toks skirtumas? Na, jei siunti du lagaminus į Londono centrą – viena kaina. Jei keturių kambarių buto baldus į Birminghamo priemiesčius – visai kas kita. Būna įmonių, kurios meta kainą 250 eurų, o paskui prideda už kiekvieną papildomą dėžę. Aš nemėgstu to. Geriau iškart pasakyti brangiau, bet be staigmenų. Dėl to ir dirbu su savo klientais dvidešimt trečius metus – jie pasitiki, kad neišsišoksiu.
Ar kaina priklauso nuo to, ar siunčiu iš Vilniaus, Kauno ar kokio Pasvalio?
Ai, taip. Kuo toliau į šiaurę ar rytus – tuo brangiau. Iš Vilniaus ar Kauno dar viskas gerai, keliai normalūs. Iš Pasvalio, Biržų ar Utenos reikia važiuoti pasiimti, o tai yra papildomi kilometrai, papildomas laikas. Kartais susitariame, kad klientas pats nuveža daiktus iki mūsų bazės Kaune – sutaupo šimtą kitą eurų. Būna netgi taip, kad senelis iš Kupiškio atveža dėžes pikapu. Tai praktiška. Bet jei nėra kaip – važiuojam mes ir skaičiuojam kurą.
Ar reikia mokėti prieš kelionę, ar galiu sumokėti gavęs daiktus Anglijoje?
Dažniausiai – pusę iš anksto, pusę pristačius. Taip jau nusistovėjo. Yra tokių vežėjų, kurie prašo visos sumos iš karto – aš to vengiu, nenoriu, kad klientas jaustųsi įkliuvęs. Bet ir visiškai pristatęs sumokėti – rizikinga, nes būna visokių žmonių. Neseniai turėjau atvejį: pristačiau krovinį į Bradfordą (o ne, atsiprašau, į Leeds buvo prieš savaitę, šitas buvo Bradforde). Klientas sako – oi, banko kortelė neveikia, žmona atveš pinigų rytoj. Laukiu. Bet dažniausiai viskas tvarkinga ir sklandu.
Kodėl vieni prašo 300, o kiti 800 už tą patį krovinį į Angliją?
Na, čia kaip su viskuo gyvenime. Yra žmonių, kurie turi naujus mikroautobusus, draudimą, licencijas, patirtį. O yra tokių, kurie nusiperka rūdijantį Opel Vivaro, užklijuoja lipduką ir jau – tarptautiniai pervežimai. Jie gali ir už 300 vežti, bet paskui gali paprašyti dar už keltą, dar už kelio mokestį, dar už kuro priemoką. Arba apskritai dingsta. Mano patarimas – jei kaina per žema, kažkas ne taip. Geriau paimk vidurkį ir būsi ramus.
Reikia kokio nors draudimo siuntai, ar čia tik mandagumas pasakyti, kad apdrausta?
Būk atsargus. Daug įmonių sako, kad viskas apdrausta, o realybėje turi tik privalomąjį vairuotojo draudimą. Tai reiškia – jei sudegs mašina, niekas nekompensuos tavo sofos. Aš tikrai rekomenduoju papildomą krovinio draudimą, ypač jei veži elektroniką, meno kūrinius ar antikvarinius baldus. Kaina – maždaug 1–2 proc. nuo vertės. Kartais klientai sako – oi, kam čia, nieko nenutiks. Ir dažniausiai nenutinka. Bet buvo atvejis… na, geriau nepasakosiu apie tą sudegusį mikriuką prie Liono. Sutvarkėm viską, nes draudimas buvo mokėtas.
Muitai, popieriai ir daiktai, kuriuos žmonės bando slėpti
Kaip yra su muitais po Brexit – ar dar reikia kažkokių popierių siuntimui?
Čia šiek tiek painu, ir aš pats nebežinau visko šimtui procentų nuo šių metų. Anglija jau ne ES, tai tam tikros taisyklės galioja. Jei siunti asmeninius daiktus persikraustymo metu – reikia parodyti, kad tu ten gyveni ar planuoji gyventi. Mano nuomone, kad sistema čia keista, bet tokia yra. Jei tiesiog prekės – gali tekti sumokėti VAT. Man rodos, limitas dabar yra apie 135 svarų deklaruojamai vertei, bet šitą pasitikrink oficialiai, nes prieš mėnesį kažkas keitėsi. Geriau paklausk muitininko – nenoriu klaidinti.
Ar galiu siųsti maisto produktų, pavyzdžiui, sūrių iš turgelio, drauge su baldais?
Oho, senelis ir močiutė vis siunčia. Techniškai – mėsos, pieno produktų siųsti negalima, tai griežta. O jei džemai, medus, sausainiai – dar galima, bet reikia deklaruoti. Turėjau klientą, kuris slėpė rūkytą kumpį vidury sofos. Muitininkai rado. Buvo labai nepatogu visiems. Jie konfiskavo kumpį, o sofą paleido. Tai… tiesiog neikite tuo keliu. Verčiau parvežkite atskirai, jei jau taip norisi, bet jei paklausite manęs – neverta rizikos dėl poros kilogramų lašinių.
Kas bus, jei muitininkai nusprendžia sulaikyti mano daiktus nagrinėjimui?
Tuomet lauki. Kartais dieną, kartais savaitę. Aš atsimenu atvejį prieš kelis metus – vežiau antikvarinį veidrodį. Muitininkai atkreipė dėmesį, galvojo, kad tai senovinis pavogtas meno kūrinys. Patikrinimas truko penkias dienas. Klientas buvo piktas ant manęs, bet aš gi nekaltas. Jei taip nutinka, mokėti nieko nereikia, jei įrodoma, kad tavo daiktai. Bet laiko prarandi. Todėl visada vežu originalius dokumentus, nuotraukas, kvitus. Tai palengvina procesą dvigubai.
Pakavimas, dydžiai ir kaip viskas telpa
Ar man pats pakuoti, ar jūs atvažiuojate ir padarote tai už mane?
Gali pats, gali mes. Jei pats – turi žinoti, kad kartoninės dėžės iš prekybcentrių neatlaiko svorio. Būna, žmonės deda knygas į Rimi dėžes, o paskui stebisi, kad dugnas iškrito kelyje. Mes turime pramoninių dėžių, lipnia juosta apsukame, burbulinę plėvelę naudojame. Bet jei nori sutaupyti – pakuok pats, tik prašau, daryk tai protingai. Kartais net padedu telefonu – siunčiu nuotraukas, kaip teisingai suvynioti stiklinę lentą ar veidrodį.
Ką daryti, jei krovinys per didelis ir netelpa į mikroautobusą, nors sakiau, kad tilps?
Tada reikia arba dviejų reisų, arba didesnės mašinos. Kartais pervedame į fūrą, jei matome, kad mikroautobusas neatlaikys. Būna taip – klientas sako, trys dėžės ir šaldytuvas. Atvažiuojame, o ten dar ir pianinas. Pianinas, Karlai! Tada jau derinam vietoj. Kartais nukraunam, kas netelpa, ir vežam kitą savaitę. Tai brangiau nei vienu sykiu, bet ką darysi. Geriau iš karto pasakyk tikslų sąrašą, net jei gėda, kad turi daug visokių rakandų. Mes ne teisiam.
Ar galima vienu metu vežti ir baldus, ir dėžių su drabužiais, ir kompiuterį?
Žinoma. Netgi rekomenduoju – tuomet daiktai stabilizuoja vieni kitus. Baldai juda mažiau, kai aplink dėžės. Tik elektroniką reikia geriau suvynioti, ypač jei žiema. Šalčio bangos yra karingos, baterijos nemėgsta minusinės temperatūros. Turėjau atvejį, kai kompiuteris atšalo – nežuvo, bet reikėjo parodyti IT žmogui. Dabar mes dedame šildomas antklodes aplink techniką. Brangu, bet saugiau. Drabužius tiesiog į maišus, jie greičiausiai nieko nepažeis, nebent suplėšys patys save.
Kas gali nutikti blogai – ir kaip to išvengti
O jei vairuotojas vėluoja – kiek apskritai normalu laukti?
Na, parą–dvi dar toleruotina. Jei ilgiau – kažkas negerai. Kartais vilkikai apvirtę priešais, eilės ties Doveriu, oras blogas. Paskambink ir paklausk, o ne sėdėk ir nervuokis. Mes visada paskambiname pirma, bet būna, ryšys blogas kanale. Atvyko sms apie vėluojantį keltą. Buvo atvejis – vairuotojas užstrigo Prancūzijoje dėl tech apžiūros. Pranešė tik po pusdienio. Klientas jau galvojo, kad apgautas. Ne, tiesiog taip nutinka. Svarbu, kad žmogus paskui paskambina ir viską paaiškina.
Ką daryti, jei krovinys atvažiavo, o dėžė sulūžusi, sofa subraižyta?
Pirmiausia – fiksuok. Nuotraukos, vaizdo įrašai, prieš pasirašant aktą. Jei pasirašei, kad viskas gerai, paskui labai sunku ko reikalauti. Turėjau situaciją: klientė atsidarė dėžę su porcelianu – iš byrėjo šukės. Pasirodo, ji pati buvo supakavusi į laikraščius. Laikraščiai! Nei burbulo, nei putų. Aš jaučiausi baisiai, bet kaltės neprisiėmiau – ji pati atsakė už pakavimą. Mes, aišku, padėjome surinkti draudimo dokumentus, bet sumokėjo nulis. Pakuokite atsakingai, kitko ir nepasakysiu.
Ar pasitaiko, kad mikroautobusas su daiktais tiesiog dingsta?
Deja, taip. Ne mano, ačiū, bet kolegų istorijų esu girdėjęs. Yra tokių, kurie surenka kelis krovinius, meta viską į vieną mikriuką ir dingsta. Paskutinį kartą skaitęs apie tokius iš Kauno. Jei vežėjas neturėjo licencijos, realiai nėra kur kreiptis. Todėl aš visada sakau – pažiūrėk, ar įmonė egzistuoja ne tik Facebook'e. Ar turi adresą, kitus klientus. Jei kaina žemesnė už žemę, pagalvok. Negali normaliai vežti už du šimtus eurų į Londoną. Nebent veža oro balionu vien tik spalvas.
Kaip atpažinti, kad įmonė blefuoja ir neturi net normalaus mikroautobuso?
Jei telefonu žada viską, ko paprašysi, per penkias minutes, ir kaina krenta dukart per pokalbį – bėk. Tikri vairuotojai pasako, kad negali tą dieną, nes jau pilnas grafikas. Blefui visada tinka viskas. Dar – jei nėra sąskaitos-faktūros, tik "parašysiu ant popiergalio". Dar – jei internete nėra nei vieno blogo atsiliepimo? Tai irgi įtartina. Kiekvienas, kas dirba ilgai, turi bent vieną pikmigį klientą. Jei visi atsiliepimai tobuli – jie pirkti. Štai taip ir atskirsi. Paprasta.
Paskutiniai patarimai prieš renkantis pervežimą
Kada verta rinktis mikroautobusą, o kada jau tikrą fūrą?
Mikroautobusas tinka, jei neperkrauni viso namo. Tai yra – jei iki dviejų kambarių buto baldai. Jei trys kambariai ir daugiau – geriau fūra. Ne todėl, kad negalėčiau dviem reisais, bet dėl kainos. Kartais du reisai mikroautobusu atsieina brangiau nei viena fūra. Be to, fūra turi liftą, o mikriukui reikia nešti. Jei daug sunkių dėžių – vairuotojas nenori nušauti nugaros. Jis irgi žmogus, ne koks terminatorius. Ir tuo labiau ne krovikas.
Ar verta taupyti ir rinktis pigiausią pasiūlymą į Londoną?
Ne. Nebent ten pažįsti vairuotoją asmeniškai ar jis tavo pusseserės vaikinas. Pigiausi dažniausiai reiškia arba be draudimo, arba be licencijos, arba vairuotojas pavargęs, nes dirba jau dvidešimtą valandą. Aš ne savo noru esu brangesnis. Degalai, draudimas, mokestis už kelius, amortizacija. Viskas kainuoja. Jei kažkas meta 200 eurų, paklausk savęs – iš ko jis maitina šeimą? Ne iš to reiso tikrai. O gal iš tavo daiktų pardavimo, kai juos pavogs. Sąmokslo teorija? Ne visai.
Kiek laiko prieš pervežimą geriausia užsakyti mikroautobusą?
Savaitė–dvi idealu. Kartais ir savaitei surandame, bet tada stresas didesnis. Yra sezonai – rugpjūtis ir rugsėjis studentams, gruodis prieš Kalėdas. Tuomet grafikai lūžta. Jei skubi – skambink. Kartais būna laisvų vietų dėl atšaukimo. Bet jei planuoji persikraustymą į Angliją – paskambink anksčiau. Aš jau dvidešimt trečią kartą kartoju: ankstyvas paukštis – ne tik sveikesnis, bet ir laimingesnis, nes gauna tą mikroautobusą su patyrusiu vairuotoju, o ne paskutinę liekaną.
Ar galiu vežti augintinį kartu su baldais, ar jam reikia atskiros siuntos?
Katės ir šunys keliauja, bet ne mikroautobuso krovinų skyriuje, aišku. Turi būti su tavimi salone arba specialiame narve. Jei veši šunį didelį, tas narvas užima vietą. Turėjau vežti labradorą į Manchesterį. Šeimininkas bandė sutalpinti narį tarp dėžių – nepasiteisino. Susidėjome narį ant galinių sėdynių, dėžės – šalia. Bet tada dėžių tilpo mažiau. Labai svarbu – augintiniui reikia veterinarinio paso. Brexit pasikeitė taisyklės, tai pas veterinarą nueik prieš savaitę, ne paskutinę dieną.
Ar galiu atsiskaityti bankiniu pavedimu iš UK sąskaitos, jei pats jau Anglijoje?
Žinoma. Mes dirbame ir taip. Tik atmink, kad pavedimas iš Anglijos banko į Lietuvos banką gali užtrukti dieną kitą. Jei skubi – naudok TransferWise arba Revolut, ten greičiau. Buvęs atvejis: klientas padarė pavedimą penktadienį vakare, o mes jau ruošėmės išvažiuoti šeštadienį ryte. Nenorėjau vežti be apmokėjimo. Pavyko susitarti, bet stresas. Tai jei gali – sutvarkyk prieš kelias dienas. Ne visi JK bankai dirba taip greitai, kaip norėtųsi, o čia savaitgalis.
Ką daryti, jei pats sugebu sutalpinti viską į mažą mikroautobusą, o jūs siūlote didesnį ir brangesnį?
Klausimas geras. Kartais klientas įsižeidžia – sako, aš pats susipakuosiu taip, kad tilps. Gerai, bet ar tilps saugiai? Jei daiktai remiasi į lubas, spaudžia langus – tai kelionės metu gali judėti. Buvęs toks atvejis: sutalpino lyg ir viską, bet staigiai stabdant ant autostrados dėžės pajudėjo. Niekas nesužalota, bet atsirado įbrėžimas ant spintos. Todėl aš kartais siūlau didesnę mašiną ne dėl pinigų, o dėl to, kad nereiktų žaisti Tetriso su tavo turtu. Brangus Tetrisas gaunasi.
Išvada
Apskritai, krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais greitai ir apsaugotai yra puikus pasirinkimas, jei turi protingą vežėją ir pats esi pasiruošęs bent minimaliai. Nepatikėk stebuklais už du šimtus eurų, nepakuok porceliano į laikraščius ir visada paklausk apie draudimą. Jei ką – skambink, net jei šeštadienį vakarą. Aš pasakysiu tiesiai, ar apsimoka, ar geriau palaukti savaitę. Dvidesimt treji metai kelių rodo, kad sąžiningumas svarbiau nei greitis. Daiktai atvažiuos. Svarbiausia – tavo ramybė.