Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais 24 valandas per parą

Žinai, per tuos dvidešimt kelerių metų teko matyt visko – ir idealiai supakuotų siuntų į Birmingemą, ir tokių situacijų, kai žmogus paskambina vidurnaktį klaust, ar dar galim pasiimt sofą iš Klaipėdos. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais 24 valandas per parą skamba lyg reklama, bet realybėj viskas šiek tiek... žemiškiau. Ne visada tas mikroautobusas stovi kieme pasiruošęs tavo kėdžiai. Kartais reikia palaukt, kartais prisiderint. Bet faktas – pervežimas vyksta, ir jei randi normalius žmones, tai net ir per išeigines daiktai pasiekia Angliją be didelių nervų. Tik reikia žinot kelias taisykles, kurias aš dabar papasakosiu kaip draugas, o ne kaip instrukcija.

Kainos. Kur slepiasi kabliukai?

Kiek realiai kainuoja mikroautobusu gabenti daiktus į Angliją?

Tai čia tas klausimas, nuo kurio viskas prasideda. Žmonės nori skaičiaus dar prieš pasakydami, ką veža. Bet jei 5 dėžės į Londoną – viena kaina, o stalas į Bristolį – visai kas kita. Nuo šimto eurų iki kelių šimtų. Kartais pigiau, jei mašina važiuoja pustuštis ir įsitaisai į grupažą. Bet nereikia tikėtis, kad kainuos kaip pašto siuntinys. Buvęs atvejis – klientas nustemba, bet paskui supranta, kad tai privatus reisas per kelias šalis ir degalai patys nepasikraus.

Ką daryti, jei mano daiktai sveria daugiau nei sakiau užsakinėdamas?

Oho, klasikinė situacija. Yra buvę – klientas sako, trys dėžės, lengva. Atvažiuojam, o ten penkios ir dar lagaminai. Paprastai bandom spręsti vietoj, bet jei mikroautobusas jau beveik pilnas, gali tekt palaukt kito reiso. Papildomai apmokestinam pagal realų svorį. Geriausias patarimas – sverk sąžiningai, net jei truputį gėda. Nes jei vairuotojas atvažiuoja ir mato, kad realybė skiriasi nuo tavo žodžių kaip diena nuo nakties, visi lieka pikti. Tu, mes, vairuotojas. Logistika sugriūva per minutę.

Vežu daiktus iš Panevėžio – ar tai brangiau nei iš Kauno, nes tolėliau?

Žinai, kartais žmonės galvoja, kad jei gyvena toliau nuo pagrindinio kelio, tai automatiškai prisideda šimtas eurų. Nebūtinai. Jeigu mikroautobusas tą savaitę renka krovinius ir pro Panevėžį važiuoja, tai papildomas pasikrovimas nieko nepabrangina. Bet jei esi vienintelė stotelė šiaurėje, tai taip, maršrutas ilgėja. Aš stengiuosi nepaimt be reikalo, bet kuras ir laikas kainuoja. Buvęs atvejis – ponia iš mažesnio miestelio sutiko atvežt daiktus į Kauną ir suma krito beveik per pusę. Čia jau logistinis sprendimas, o ne sentimentalumas.

Sutartiniai dalykai – kur daiktai važiuoja

Kelias iš Lietuvos – kiek dienų dažniausiai važiuoja siunta į Londoną?

Na, čia jau skirtingai, jei mikroautobusas važiuoja tiesiogiai, ar renka krovinius po visą Lietuvą. Jei jau pilnas ir išrieda iš Vilniaus, tai per dvi-tris dienas daiktai gali būti Londone. Kartais greičiau, jei vairuotojai keičiasi. Kartais lėčiau dėl Doverio uosto eilių ar remontų. Aš asmeniškai mėgstu nežadėt aukso kalnų. Saugiau pasakyti trys keturios dienos, o tada nustebinti, kad atvežėm per dvi. Nors būna ir atvirkščiai – žiema, audra, ir tiek tos kelionės.

Ar mikroautobusas važiuos pilnas mano daiktų, ar dar kažkieno?

Čia dažnas nesusipratimas. Kai kurie galvoja, kad užsisako privatų pervežimą, nors sumokėjo už dalį vietos. Jeigu tau sakė, kad tai dalinis krovinys – tavo dėžės guli šalia kažkieno daiktų. Jei nori tuščio mikroautobuso, mokėk už visą transportą. Kai kurios įmonės tai nutyli. Buvo – skambina piktas klientas, atidaręs dureles pamato svetimus daiktus. O jis sumokėjo ne pilnos kainos. Tai va, visada klausk. Aš aiškiai sakau – ar vyksta tik tavo krovinys, ar grupažas.

Ar vairuotojas padės man nešt dėžes į butą, jei aš vienas gyvenu Kinų rajone?

Teoriškai padeda, bet praktiškai viskas įvairiai – nuo žmogaus, oro, ir nuo to, ar gyveni trečiame aukšte (na, gal trečiame ar ketvirtame, nesvarbu, aukštai yra) be lifto. Aš neprižadu stebuklų. Jei krovinys stambus, o vairuotojas jau parvažiavęs tikrai daug kilometrų, ant aštunto aukšto jis nesivers. Kartais sutariam iki durų, toliau – tavo reikalas. Buvo situacijų, kai klientas pasiūlo arbatpinigių ir tada viskas juda greičiau. Nors čia ne paslaugos dalis. Jei esi pagyvenęs arba moteris viena – paprastai kažkaip susitvarkom. Bet verst nieko neveršim.

Ar man reikia būtų namie, kai atvažiuoja pasiimti daiktų, ar galiu prašyt kaimynės?

Gali prašyt kaimynės, bet rizikuoji. Ne dėl to, kad kaimynė pavogs – o dėl to, kad ji nežinos, kas pakuota, kur kokia dėžė. Buvo taip – vienas klientas pasiuntė draugą, o tas padavė ne tas daiktus. Atvažiavo vairuotojas, pasiėmė, ir tik Londone paaiškėjo, kad vietoj asmens daiktų atgabeno langines. Aš rekomenduoju bent jau būti telefonu. O jei krovinys vertingas – patariu patiems sudėlioti ir pasirašyt, ką perduodi. Kaimynės geros, bet jos neturi atsakomybės už tavo sofa.

Popieriai, muitinė ir kiti skausmai

Ar siunčiant senas knygas į Angliją reikia rašyti kažkokius popierius?

Reikia, nors skamba kvailai. Po Brexito viskas pasikeitė. Knygos, drabužiai, technika – viskas deklaruojami. Mes paruošiam aprašymą, bet tu turi pasakyti, kas viduje. Buvęs atvejis – biblioteka į Notingemą, muitininkai atidarė. Jeigu deklaruoji "knygos, naudoti daiktai", paprastai praleidžia. Tik nebandyk slėpt maisto produktų tarp drabužių. Tuomet grėsmė baudoms ir konfiskavimui. Ir tada jau nei krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais 24 valandas per parą nei kas kitas nebeišgelbės.

Kaip ten tiksliai su dovana seseriai – ar ją irgi reikia deklaruoti?

Taip, net jei dovana. Muitinei nesvarbu, ar pirkai parduotuvėj, ar tai senelės vaza. Kaina turi būti nurodyta. Jei verta iki tam tikros sumos, papildomai mokėt nereikia, bet deklaruot privalu. Kartais galvoja, kad parašius "dovana" viskas praeis. Ne, reikia sąrašo. Naudoju taisyklę – jei abejoju, rašau. Geriau popieriuje daugiau žodžių nei vėliau problemos pasienyje. Kai kurie vežėjai to neklausia ir tempia viską kaip šventą karvę, bet aš taip nedirbu. Per didelė rizika.

Po Brexito ar dabar viskas labai sudėtinga tapo?

Sudėtingiau nei buvo, tai jo. Dabar reikia muitinės dokumentų, kartais EORI numerių, ir pasieniečiai žiūri atidžiau. Jei veži asmeninius daiktus, ne komercinį krovinį, procesas paprastesnis. Žinoma, atsirado pareigūnų, kurie nori parodyt savo galią. Buvę, kad stabdo ir klausia papildomai. Bet neįveikiamų barjerų nėra. Jei tavo pervežėjas normalus – viską sutvarko. Čia atsakomybė ne ant tavo pečių, bent jau turėtų taip būt. Šimtu procentų, žinoma, niekas negali garantuot.

24 valandos per parą – kas tai realiai reiškia?

Tai jūs tikrai naktį važiuojat, ar čia tik gražus šūkis?

Važiuojam, bet ne kaip filmuose. 24 valandas per parą reiškia, kad mes priimam užsakymus ir stebim maršrutus bet kada. O važiuoja mikroautobusai tada, kada logistiškai prasminga. Vairuotojas irgi žmogus – jei užsnūsta vairuodamas, niekam negerai. Realybė – siuntos renkamos net ir savaitgaliais, bet naktinį važiavimą taikom kai reikia suspėt į keltą arba kai skubiai reikia. Nebūna taip, kad vidurnaktį paskambini ir mašina po penkiolikos minučių kieme. Nebent labai pasisekė ir esi tinkamam mieste.

Ar galiu paskambinti pusę dviejų nakties ir sužinot, kur mano sofa?

Gali paskambinti, bet keliu galvą – ar kas atsilieps. Mes turim sekimo sistemas, bet aš irgi kartais miegu. Vieną kartą skambino klientas, panikavo. Atsiliepiau, nes miegojau prastai. Bet nerekomenduočiau laikyti taisykle. Geriau rašyk žinutę – matysim ryte. O jei skubiai – skambink, bet suprask, kad naktinis disponavimas turi ribas. Veikiau 24/7 reiškia, kad priimam informaciją ir stebim daiktus sistema, o ne kad aš sėdžiu prie telefono lyg priėmime.

Kodėl kai kurios įmonės rašo, kad dirba visą parą, o kai paskambini – niekas nekelia?

O čia apie tuos, kur rašo viena, o gyvenimas kitas. Svetainėje "DIRBAME 24/7", o realybėj vienas vyrukas su tranzitu, kuris po darbo nebedega atsakinėt. Nepatariu tokių rinktis. Rimtas žmogus arba turi sekretorę, arba nurodo faktines valandas. Kartais mano, kad 24 valandos reiškia visišką pasiekiamumą. Ne. Tai operatyvumas. Bandau atsakyt vėlyvu metu, jei matau nepažįstamą numerį. Bet ne visada pavyksta, ir aš dėl to niekada neapgaudinėju pasakydamas kitaip.