Krovinių gabenimas į Angliją: kaip visa tai vyksta iš tikrųjų

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau gal tiek... na, tikrai daugiau nei dešimt metų. Per tą laiką Londono, Birmingemo, Mančesterio gatves įveikiau ne vieną šimtą kartų. Krovinių gabenimas į Angliją atrodo paprastas – pasikrauni, važiuoji, iškrauni. Bet realybė? Kiek kitokia. Šiame straipsnyje – ne, ne šiame... pats nekenčiu to žodžio. Tiesiog pasišnekėkim. Jei planuojate kelionę per Lamanšą su savo baldais, tai viskas, ką reikia žinoti, kad neišprotėtumėte iki išvykimo. Be filtrų, be marketingo šūkių.

Pradžia – ką daryti pirmiausia

Kiek iš viso kainuoja krovinio gabenimas į Angliją?

Žiūrėkite, kaina – tai pirmas dalykas, kurį visi klausia, ir teisingai daro. Lt, standartinis dviejų kambarių buto perkraustymas į Londoną kainuoja nuo 800 iki 1500 eurų, bet... na, čia labai apytiksliai. Viskas priklauso nuo tūrio – kiek kubinių metrų daiktų turite. Buvo atvejis, kai klientė sakė, kad jai "tik dvi dėžės", o išėjo beveik pusė mašinos. Taip ir nutinka. Pigiausių pasiūlymų geriau neimkite – žinau keletą įmonių, kurios priduria kainą kelyje. Neįtikėtina, bet faktas.

Ar galiu pats apskaičiuoti kainą pagal svorį, ar manęs paprašys daugiau paskui?

Svoris čia beveik nieko nereiškia. Mes skaičiuojam kubiniais metrais – tiek užima jūsų daiktai mašinoje. Daugelis žmonių galvoja, kad svarstyklės padės, bet ne. Pasižiūrėkite į spintą – ji sveria mažai, bet užima daug vietos. Yra toks laisvas skaičiuoklės metodas: standartinė dėžė apie 0,1–0,12 kub.m. Suskaičiuokite dėžių skaičių ir turėsite apytikslį vaizdą. Nors, jei atvirai, aš pats kartais sunkiai nusprendžiu, ar daiktai tilps, kai jų nematau gyvai. Taip kad geriau tiesiog parašykite – apsirašysim.

Kiek laiko prieš išvykimą reikia ieškoti pervežimo?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Idealu – bent prieš 3–4 savaites, ypač jei planuojate piką – rugpjūtis arba rugsėjo pradžia, kai studentai laksto. Tada mašinos iššluojamos per dieną. Buvo toks pavasaris, kai klientas paskambino pirmadienį, o trečiadienį jau reikėjo būti Londone. Suradome variantą, bet kaina buvo trečdaliu didesnė. Skubūs darbai kainuoja. Jei turite lankstumo dėl datos, sutaupysite tikrai neblogai. Atvirai.

Dokumentai, muitinė ir visi tie biurokratiniai dalykai

Kokius popierius reikia paruošti, jei vežu asmeninius daiktus?

Po Brexit viskas pasikeitė, ir tai ne laikina. Reikia inventorinis sąrašas – detalus, anglų kalba. Reikia jūsų ID, kokios nors gyvenamosios vietos Anglijoje nuomos ar pirkimo dokumento, ir Transfer of Residence formos, jei norite lengvatos. Kurjeris (na, ne kurjeris, o vairuotojas) nebus muitinės agentas – popierius turite tvarkingai paruošti prieš tai. Bet žinote ką? Daug įmonių to nemoko klientų, o paskui stebisi, kodėl krovinys stringa pasienyje valandomis.

Ar reikės mokėti muitą už baldus, kuriuos pats naudojau Lietuvoje?

Jei pildote ToR formą ir įrodote, kad daiktai naudoti mažiausiai 6 mėnesius – ir jie skirti asmeniniam naudojimui, ne pardavimui – tai ne, nemokėsite. Bet čia svarbu: jei vienas baldas atrodo pernaujas, muitininkai gali užduoti klausimų. Buvo atvejis, kai klientas vežė visiškai naują šaldytuvą – aišku, kad ne asmeninis, o pirktas mamai. Muitas buvo taikomas. Taip kad nebandykite įkišti parduotuvės prekių tarp savo rankšluosčių. Matosi iš toli.

Kas nutiks, jei muitinėje sustos krovinys ir trūks kažko?

Tada prasideda įdomūs laikai. Mašina stovi, jums skambina, o kiekviena valanda kainuoja. Jei tai jūsų kaltė – pamiršote dokumentą – saugojimo mokestis gali siekti kelis šimtus svarų per savaitę. Jei kaltė vežėjo – blogai suformino CMR – tada jis turi spręsti. Bet realybėje abi pusės verkia. Geriausia – prieš išvažiuojant patikrinti sąrašą du kartus. Aš asmeniškai visada nusifotografuoju popierius, kad telefone turėčiau kopiją. Nežinau, ar padeda, bet ramiau.

Brexit vis dar kažką keičia, ar jau viskas kaip anksčiau?

Ne, nebe. Tai ne laikinas chaoso laikotarpis – taip dabar bus visada. Anglija yra trečioji šalis, o tai reiškia kontrolę pasienyje, deklaracijas ir tai, kad "kaip anksčiau" negrįš. (Nors, jei atvirai, aš kartais pats pagalvoju, gal koks susitarimas dar viską pakeis... bet ne, nelabai.) Krovinių gabenimas į Angliją dabar reikalauja kruopštesnio pasiruošimo nei į Vokietiją. Pripraskite prie popierių, jų reikės.

Ar reikia specialios formos, jei vežu dviratį ar slidėles?

Dviračiui papildomos formos nereikia, bet jis turi būti įrašytas į bendrą inventorių su verte. Tiesa, jei dviratis yra elektinis ir brangesnis nei 500 eurų, vertėtų nurodyti atskirai. Dėl slidžių – ką jūs ten slėpsite, jos pačios savaime įtartinos neatrodo. Bet jei po jomis bus kažkas kita... na, čia jūsų sąžinė. Aš tik vežu. Rimtai, paprastai sporto įranga problemų nesukelia, jei viskas sąžiningai deklaruota.

Pakavimas ir daiktų saugumas

Ar turiu pats viską supakuoti, ar jūs tai padarysite?

Galite patys – sutaupysite. Bet jei pakavimo paslauga įskaičiuota arba norite ramybės, mes padarome. Pats esu matęs, kaip žmonės supakuoja porcelianą į laikraščius – dažai nusispaudžia ant lėkščių. Vieną kartą vežėme dėžę, kurios apačia paprasčiausiai iškrito, nes klientas panaudojo seną batų dėžę. Indai sudužo. Jei renkatės patys – tvirtos dėžės, daug lipnios juostos, ir pildykite tuščias ertmes. O jei mes pakuojame – garantija paprastai galioja.

Ar galiu vežti augalus, vyno butelį ir šaldytų dešrų?

Trumpai – ne. Augalai – draudžiami dėl fitosanitarinių taisyklių. Maistas – techniškai ne, o praktiškai... niekas nekrauna dėl kelių sriubos paketų, bet šaldytas maistas, sūriai, dešros – ribojami griežtai. Alkoholis – limituotas kiekis, reikia deklaruoti. Buvo, kad klientai bandė pravežti dėžę "marinuotų agurkų" – iš tiesų kontrabanda. Patariu: nevežkit. Jei muitininkas atidarys ir pamatys pusę virtuvės, prasidės patikrinimas visam kroviniui. Neverta.

Ką daryti, jei turiu seną sofą, kurią noriu išmesti?

Kreiptis į savo namo administratorę arba išmesti savarankiškai PRIEŠ perkraustymo dieną. Vairuotojas neturi teisės palikti baldų prie konteinerio. Buvo atvejis, kai klientas vairuotojui pasakė: "palikit kieme, kaimynai pasiims". Ne. Sofa liko, kaimynai neėmė, o mes turėjom tempti į sąvartyną už kliento sąskaitą. Tvarkykite atliekas prieš atvažiavimą. Rimtai. Aš ne išvežiu atliekų tarnyba (nors kartais taip jaučiuosi).

Ar drabužiai gali būti palikti tiesiog spintose?

Spintose palikti galima, jei jos tinkamai apsaugotos. Bet dažnai tai brangiau nei supakuoti į maišus. Kodėl? Nes spinta užima labai daug vietos, kurią galima panaudoti efektyviau. Be to, drabužiai kelyje atsiveria. Ką aš darau sau – sudedu į didelius šiukšlių maišus (naujus, švarius) ir priklijuoju lipnia juosta. Kietas dėžes palieku indams. Čia nei taisyklė, nei draudimas. Jei dalinis krovinys – kiekvienas centimetras svarbus. O jei visa mašina – darykite kaip patogu.

Kelyje: transportas, laikas ir kas gali nutikti

Koks skirtumas tarp pilno ir dalinio krovinio gabenimo į Angliją?

Pilnas konteineris ar mašina – tik jūsų daiktai. Dalinis – kelių klientų kroviniai vienoje mašinoje. Jei perkraustote visą būstą, pilnas variantas aiškiai geresnis: greičiau, tiesiogiau. Dalinis – pigiau, bet laukiate, kol sukomplektuos kitus. Kartais tas laukimas trunka savaitę. Buvome turėję klientą, kuris pypko ant mūsų, kad daiktai dvi dienos vėlavo... bet jis rinkosi dalinį kovinį (krovinį – mašinistai taip sako, įprotis) ir sutartyje buvo parašyta "lanksti data". Skaitykite sutartis.

Kiek realiai važiuoja mašina nuo Vilniaus iki Londono?

Pats važiavimas – 30–35 valandos. Bet tai nereiškia, kad daiktai bus per dvi dienas. Yra pakrovimas, muitinės formalumai, keltas per Lamanšą (kartais vėluoja dėl audros), iškrovimas. Realiai skaičiuokite 5–10 dienų durų į durų. Jei kas nors žada per 48 valandas – arba meluoja, arba veža nelegaliai. Vieną kartą matėme mašiną, kuri "skrido" per Europą – vairuotojas paskui mėnesį atgavo teisę. Kitas reikalas.

Ar galiu vienu metu vežti automobilį ir baldus?

Techniškai taip, bet praktiškai tai du skirtingi procesai. Baldai keliauja perkraustymo mašinoje, o automobilis – atskirai per platformą. Nors yra specialių transportų, kur galima kombinuoti... na, čia brangu. Paprastai patariu: parduokite seną automobilį Lietuvoje, nusipirkite kitą Anglijoje. Dešiniavairių rinka ten didžiulė, o stumdyti mašiną per keltą kainuos porą tūkstančių. Nesusimąstykite, nebent tai tikrai retas modelis, kurio niekur daugiau nerastumėte.

Kas nutiks, jei keltas vėluos ar kelyje bus eismo ribojimų?

Tada vėluojame. Mes ne oro uosto valdžia, ne Dievas – jei Doverio uoste rūkas, sėdime ir laukiame. Prancūzijoje streikai irgi neišnyko. Sutartyje visada yra punktas apie force majeure. Tai nereiškia, kad jums neskaudės, kai turėsite miegoti be čiužinio dar savaitę. Bet mes skambiname, perspėjame. Kartais alternatyvų nėra. Patikėkit, nė vienas normalus vairuotojas nenori miegoti kabinoje be reikalo – ypač kai Anglijoje dušai mokami.

Kaip žinoti, ar mano studijos daiktai tilps į mašiną?

Suskaiciuokite. Studija – maždaug 5–10 kubinių metrų. Viena mašina ima 15–20 kub.m. Jūsų daiktai tilps, bet jei daliniame krovinyje vietos likę mažai, jūsų siunta gali būti perkelta kitai savaitei. Štai kodėl aš visada prašau nuotraukų. Vieną kartą klientas sakė: "tik lova ir kompas" – o kompas išėjo 180 centimetrų ploto. Nepykau, bet teko skubiai ieškoti vietos. Matytis gyvai arba nuotraukose – auksas. Ta sutaupo visiems galvos skausmų.

Kainos, sutartys ir kodėl kartais viskas skaudžiai kainuoja

Kodėl vienos įmonės siūlo pervežimą trigubai pigiau?

Nes dirba neteisėtai arba pridurs kainą vėliau. Labai seniai, rodos, 2018-ais, vežėm klientą, kuris sumokėjo 300 eurų kažkokiam "firmai" iš skelbimo. Mašina neatvažiavo. Paskui reikalavo dar 500 grynais. Policija, ikiteisminė... nu, nuotykių parkas. Legalūs vežėjai turi licencijas, draudimą, CMR, degalus ir algą. To nepadarysi už 400 eurų į Londoną. Jei kaina atrodo per maža, kad būtų tiesa – taip ir yra. Pasitikėkite instinktais. Aš rimtai.

Ar verta drausti krovinį ir kas bus, jei sudaužys televizorių?

Verta. Visa verta. Standartinė CMR atsakomybė – apie 8 eurai už kilogramą. Jūsų televizorius sveria 20 kg? Gaunate 160 eurų. Ekrano nėra, o kompensacija – juokinga. Buvome turėję, kai vežant į Birmingemą supleišėjo 65 colių OLED. Klientas turėjo pilną draudimą – gavo pilną kompensaciją. Be jo – ašaros. Nesiūlau brangiausio draudimo, bet bazinis – tikrai neblogas. Kaip sakoma, saugiau gailėtis, bet būti apdraustam... ar kažkaip panašiai.

Ką reiškia "durų iki durų" paslauga?

Reiškia, kad paimame iš jūsų buto ir atvežame į naująjį Anglijoje. BET. Jei jūsų gatvėje Londone nėra kur pastatyti 12 metrų mašinos – durys tampa laiptine. Tada reikia mažesnio transferio sunkvežimio, kas kainuoja papildomai. Arba jei laiptinėje neįmanoma pralysti – daiktai keliauja per langą. Vieną kartą kėlėm sofą per balkoną ketvirtame aukšte. Klientas sakė "durų iki durų". Na, techniškai taip ir buvo – tik durys buvo balkono. Skaitykite smulkųjį šriftą.

Kodėl negaliu tiesiog atsiskaityti grynaisiais be jokių popierių?

Nes tai vadinama šešėliu, o mes tokioj įmonėj dirbti nenorim. Be sąskaitos faktūros jūs neturite jokių teisių. Vairuotojas gali pasiimti pinigus ir numesti daiktus pakeliui – ir ką darysit? Skambinsite policijai ir sakysite "o aš gi jam daviau 500 grynų"? Juokinga. Normalus krovinių gabenimas į Angliją vyksta su sutartimi, avansu, sąskaitomis. Jei kas siūlo "tik tarp mūsų" – bėkite. Ne į tą pusę, kurioje Doveris, o atgal.

Atvažiavus į Angliją

Ar turiu pats būti namuose, kai atvežate krovinį?

Taip, geriausia – jūs arba įgaliotas asmuo. Vairuotojas neturi rakto (tikiuosi) ir negali palikti daiktų prie durų. Nors buvo vienas klientas, palikęs raktą po kilimu... nerekomenduoju. Jei negalite būti – sutarkite su kaimynu. Bet tada jis turi pasirašyti, kad priėmė be pastabų. Nes jei ką nors ras vėliau, o dokumente "tvarkingai", teks aiškintis telefonu per tris valstybes. Skambučiai brangūs, nervai – irgi.

Ką daryti, jei naujame bute nėra lifto?

Tada mokate papildomai arba nešate patys. Londonas pilnas senų pastatų, kuriuose liftas – prabanga. Yra toks dalykas kaip "paskutinė mylia" – kai didžioji mašina stovi gatvėje. Kartais tai 50 metrų, kartais – 5 aukštai be lifto. Buvau viename bute Noting Hilte – na, Noting Hile (kaip ten rašosi... Notting Hill?) – kur laiptai buvo tokie siauri, kad dėžes teko kilnoti per galvą. Angliškas žavesys, sako jie. Aš sakau – sportas. Nors atlyginimas to nepateisino.

Ar galiu laikyti daiktus sandėlyje Anglijoje, jei dar neradau būsto?

Taip, daugelis partnerių turi saugojimo patalpas – Londone, Birmingeme, retkarčiais Mančesteryje. Pirmas mėnuo dažnai nemokamas arba simboliškai kainuoja, paskui – 20–40 svarų per savaitę. Bet kai rastate būstą, pristatymas iš sandėlio kainuoja atskirai. Neišsirinkite penktadienio vakaro, kai visi agentai uždaryti. Planuokite. Buvome turėję klientų, kurie mėnesį mokėjo už sandėlį, nes negalėjo suderinti laiko. Negražu, bet taip būna gyvenime.

Ar didelis skirtumas, jei kraustausi ne į Londoną, o į Kaerdifą ar Bristolių?

Cardiffą ar Bristolį? (taip, taip, taisau save). Truputį brangiau, nes mašinos dažniausiai važiuoja į Londono pusę, o paskui tolyn – papildomi kilometrai. Bet ne dvigubai. Jei turite lankstumo dėl datos, galime sukomplektuoti krovinį, važiuojantį į Velsą. Nors prisipažinsiu – tikslaus tarifo į Aberystwyth (užsirašykite šitą žodį) nuo galvos neištrauksiu. Būtų melas jei sakočiau kitaip. Rašykite, pasitikslinsim. Per 15 metų dar ne visus pašoninius miestus įsiminiau.

Krovinių gabenimas į Angliją nėra rocket science, bet ir ne savaitgalio išvykimas. Reikia popierių, kantrybės, normalios įmonės ir šiek tiek lankstumo. Nesiūlau visko pasitikėti pirmu skelbimu iš portalo. Pasitarkite, palyginkite, paklauskite – net nedėkingų klausimų. Jau 15 metų vežioju daiktus per Lamanšą ir galiu pasakyti: geriausios kelionės tos, kurioms ruošiamasi iš anksto. Sėkmės kraustantis. Ir neužmirškit ToR formos.