Krovinių gabenimas į Angliją: kaip tai padaryti saugiai ir be streso

Dvidešimt treji metai pervežimų. Ne, dvidešimt keturi. Nuo 2000-ųjų vežame daiktus į Londoną, Birmingemą, retkarčiais net į Edinburgą, nors ten jau Škotija. Kiekvienas klientas galvoja, kad jo sofa unikali, bet aš jau mačiau penkis šimtus tokių. Krovinių gabenimas į Angliją po Brexit šiek tiek pasikeitė – popieriai padaugėjo, bet tiesa tokia, kad jei žinai, ką darai, viskas vyksta kaip įprasta. Noriu papasakoti, kaip tai atrodo iš vidaus, nuo tos pusės, kuri pakrauna furgoną 6 ryto Klaipėdoje ir jau vakare bando rasti kliento namus Mančesteryje.

Bet nuo ko pradėti?

Kiek maždaug kainuoja krovinių gabenimas į Angliją iš Lietuvos?

Tai kaina yra labai priklauso nuo to, kiek turi daiktų, bet aš galiu apytiksliai pasakyti. Mažas krovinys – kelios dėžės – kainuoja mažiau nei galvojai, o visas būsimo namų turinys brangiau. Iš Vilniaus į Londoną mažas furgonas su penkiolika kubų vietos dažniausiai atsieina nuo keturių šimtų eurų, bet čia kai vyksta tiesiogiai. Būna pigiau, jei sutapai su kitu reisu. Kartais klientai pamaną, kad galima už šimtą eurų, bet tada tai jau ne mūsų sritis – ten siuntų tarnybos, o jos meta daiktus kaip nori. Mąstyk apie tris su puse kubo kaip minimalią prasmingą siuntą.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar būtinai reikia jūsų žmonių?

Gali, ir daugelis taip daro. Sutaupysi. Bet štai kur bėda – per dvidešimt metų mačiau, kad žmonės pakuoja blogiau nei mano pažįstamas aštuonerių vaikas. Parduotuvių dėžės iš parduotuvių netinka, jos sutrpa. Naudok banguoto kartono dėžes, nedėk knygų didelėje dėžėje, nes vėliau niekas jos nepakels. Bet jei tikrai nori pats – prašom, tik pasirašysi, kad pakavimas tavo atsakomybė. Tada jei kas įskyla – draudimas nepadengs. Todėl jei veži porcelianą, kurį paveldėjai iš močiutės, geriau tegul krauna žmonės, kurie matė šimtus tokių daiktų.

Kai reikia visko – dokumentai, muitai, popieriai

Ar po Brexit dar reikia kokių nors specialių popierių, ar viskas kaip į Vokietiją?

Ne, ne viskas kaip į Vokietiją, ir štai čia prasideda mano galvos skausmas per pastaruosius kelerius metus. Anglija dabar trečioji šalis, todėl muitinės deklaracija privaloma. Jei veži asmeninius daiktus, reikia sudaryti sąrašą angliškai arba lietuviškai, bet aiškiai. Dar reikia pateikti asmens dokumento kopiją. Būna klientų, kurie sako „o anksčiau nereikėjo“. Taip, anksčiau nereikėjo. Dabar reikia. Kartais dokumentų tikrinimas pasienyje užtrunka valandą, kartais penkias minutes. Nuo to nepriklausau, bet jei popieriai tvarkingi – praleidžia greitai. Esmė: be sąrašo – vargu ar pakrausim.

Kokių dokumentų reikia, jei vežu asmeninius daiktus?

Dukart klausai? Ne, juokauju. Reikia T1 procedūros dokumentų, jei tai komercinis krovinys, arba transfer of residence, jei persikraustai gyventi. Antrasis lengviau. Reikia patvirtinimo, kad gyvenai Lietuvoje metus, ir kad dabar kraustaisi į JK. Kartais muitinė prašo dar kažko papildomo, bet tai jau nebe mano stalo reikalas – tada siunčiu pas muitininkus. Svarbiausia – sąrašas su vertėmis. Nenustatinėk kainų kaip iš aukciono. Būk atviras. Jei rašysi, kad sofa verta dešimt eurų, o ji aiškiai dizaino klasika, muitininkas nusišypsos. Ir tegu nusišypsos.

Ar muitiniai tikrina daiktus dažnai?

Dažniau nei anksčiau, bet ne kiekvieną kartą. Štai atvejis iš praėjusio mėnesio: vežėme tris baldus ir dėžes į Braitoną. Viskas buvo suforminta, bet muitininkas nusprendė atidaryti vieną dėžę. Randu senus židinius. Ne, ne tuos – žvakides. Klientas pamiršo išpakuoti. Valanda diskusijų. Taigi tikrina, bet dažniausiai tik pusę krovinio arba vieną dėžę. Būna, kad praleidžia be eilės. O kartais – pilnas patikrinimas. Tai kaip ruletė, tik blogiau nei Las Vegase, nes laimėti čia reiškia tik tai, kad greičiau važiuosi.

Realybė – kas būna blogai

Ką daryti, jei vairuotojas neatvažiuoja sutartu laiku?

Skambini man. O jei neatsiliepiu – skambini vėl. Nes aš irgi miegu kartais. Būna taip: vairuotojas stringa Kylio uoste arba Calais dėl eilių. Kartais mašina sugedusi. Kartais – prieš tai buvęs klientas pasirodo ne tame aukšte, kur nurodė, ir viskas užsirūšiavo. Realybė tokia, kad nei viena įmonė negali garantuoti, jog bus tiksliai 8:00 ryto. Galiu garantuoti dieną. O jei vairuotojas vėluoja daugiau nei pusdienį – dažniausiai randame kitą mašiną. Bet tai kainuoja nervus. Tiek tavo, tiek mano.

Ar būna, kad krovinys dingsta pakeliui?

Dingti pilnai – ne, jei dirbi su normalia įmone. Bet būna, kad dėžė pasimeta perkraustymo metu, ypač jei krovinys vežamas su kitais. Sykį Anglijoje mūsų partnerių sandėlyje dingo dviratis. Ne, dingo ne. Jį padėjo į kitą sekciją. Radome po trijų dienų. O dėl praradimo – jei įmonė neturi CMR draudimo arba nieko nepasirašo – bijok. Yra mažų firmų, kurios nuomoja furgoną be jokio draudimo, parsiveža pinigus, o kai nutinka bėda – dingsta. Todėl pirmiausia klausk apie draudimą, o ne apie kainą.

Kodėl vienos įmonės žada per 2 dienas, o kitos sako savaitę?

Todėl kad vienos meluoja, o kitos – realistės. Ne, rimtai: jei mašina jau pilnai užkrauta iš anksto, galima ir per dvi. Bet jei surenka dalinius krovinius – turi suplanuoti maršrutą. Kas antradienį sakė „per 2 dienas“, dažnai turi omeny „per 2 dienas nuo tada, kai surinks pakankamai krovinių“. Aš pats sakau savaitę, nes mėgstu mažiau pažadėti ir daugiau padaryti. Būna, kad klientas pasiima skubų pasiūlymą, o paskui, praėjus savaitei, skambina pas mane per ašaras. Skubumas brangus. Labai brangus. Geriau savaitė ir ramybė nei trijulė ir nemiga.

Pakuotė ir pasiruošimas

Ar tikrai reikia dvigubų kartonų? Turiu tik senus iš parduotuvių.

Ne, nereikia dvigubų, reikia normalių. (Pataisau – parduotuvių dėžės dažnai vienpusės ir susprogsta kampuose, tada viskas išbyra ant grindų.) Senos bananų dėžės neišlaikys dvidešimties kilogramų knygų. Imi banguotą kartoną – dvigubo sluoksnio, storą. Jei nežinai, kur gaut – klausk, bet ne taupyk čia. Sykį vežėme krovinį, kur viskas buvo supakuota į maišelius iš vieno banko. Atvažiavus į Notingemą, liko tik maišeliai. Daiktai – viduje susimuilę. Pakuotė lyg pusė darbo. Arba net du trečdaliai. Nepamiršk storos juostos.

Kaip žymėti dėžes, kad Anglijoje nesimaišytų?

Angliškai. Didelėmis raidėmis. Svetainė, miegamasis, virtuvė – lūžusi anglų kalba bus suprasta geriau nei lietuviškas trumpinys „Mieg.“. Numeruok dėžes. Būna, klientai rašo „svarbu“ ant visų dešimties. Tada niekam nesvarbu. Užrašyk ir savo pavardę ant dėžės – sandėliuose Anglijoje kartais susimaišo kroviniai, ypač jei dirba didelė logistikos grandinė. Gerai dar nufotografuok, kas kur padėta. Nesiunčiu šito niekam, bet pats taip darau persikraustydamas. Tvarkingas žymejimas vakare sutaupo valandų, kai nori rasti telefono įkroviklį po visomis dėžėmis.

Ar leidžiama vežti maisto produktus?

Čia yra vieta, kur aš nežinau šimtu procentų. Tvarkingai – ne. Nebegalima asmeninių maisto produktų vežti į JK taip laisvai kaip anksčiau. Yra taisyklės dėl mėsos, pieno, medaus net. Bet jei tai fabrikinė pakuotė, uždara, su ingredientais – kartais praleidžia. Būna, kad mama įspaudžia šimtą blynų ir sako „reikia vaikui“. Aš suprantu, bet techniškai negalima. Kartais muitininkas pamato lietuvišką pakuotę ir meta į šoną, o kartais ne. Jei tai komercinis kiekis – garantuotai bėda. Asmeniniam – pilka zona. Aš pats verčiau nevežčiau, nes baimė nėra verta rizikos.

Kelyje ir transporto rūšys

Koks skirtumas tarp furgono ir konteinerio?

Furgonas – mažesnis, greičiau juda, lengviau grįžti. Konteineris – didelis, bet Anglijoje sunkiau manevruoti siaurose gatvelėse, kuriose aš pats kartais vos išsuku. Jei turi dviejų kambarių buto daiktus – furgonas arba mažas autovežis. Jei namas su kiemu – pilnas konteineris gali būti per didelis, nes ten vietos mažai. Be to, konteineris kainuoja brangiau, bet jei krovinys didelis – atsiperka. Aš dažniausiai siūlau furgoną iki dvidešimt penkių kubų, o tada jau žiūrim. Dar vienas dalykas: furgonas gali būti per Eurotunelį per dvi valandas, o konteinerį krauna ilgiau.

Kiek laiko realiai važiuoja mašina iki Londono?

Iš Lietuvos sostinės – maždaug dvi paras, jei važiuoji be sustojimų, bet niekas taip nevažiuoja. Vairuotojas privalo pailsėti, todėl realiai yra trisdešimt šešios–keturiasdešimt aštuonios valandos. Būna greičiau, kai keltas iš Kylio puikiai sueina. Būna lėčiau, jei Doverio uoste laukėme keturias valandas. Sykį mašina dėl sniego Prancūzijoje užtruko tris dienas. Klientas skambino kas tris valandas. Suprantu, jaudulys, bet aš vairuotojo pavarų dėžės nepasuksiu greičiau. Paprastai planuok tris dienas ir džiaukis, jei atvažiavo per dvi. Tokia jau ta logistika – ji lyg oras, prognozuojama, bet nevaldoma visiškai.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Negaliu. Ne, aš neprieštarauju asmeniškai, bet draudimas neleidžia ir darbo kodekso taisyklės taip pat. Furgonas nėra taksi. Be to, ten mažai vietos – sėdi du vyrai, bagažas, o tarp jų sumestos dėžės. Būna, kad paklausia senyvo amžiaus žmonės, nes bijo skristi. Aš suprantu. Bet tada reikia ieškotis kitų variantų – lėktuvo, traukinio. Yra tokių paslaugų, bet ne perkraustymo. Vairuotojai mano bičiuliai, bet jie dirba, o ne turistauja. Nors... kartais pats prisėdu, jei reikia pervežti įmonės dokumentus. Bet tai jau visai kita istorija, ne tavo situacija.

Ko žmonės paprastai nepaklausia, o turėtų

Kas bus, jei per Eurotunelį sustosime dėl eilių?

Tada lauki. Būna, kad eilės nutįsta iki kelių kilometrų. Vairuotojas guli kabinoje, o tu skambini man ir klausi, kodėl dar nėra Notingeme. Nieko nepadarysi – tai tarptautiniai reikalai. Kartais keltas atšaukiamas dėl audros. Tada persėdame į kitą. Tai kainuoja papildomai, bet jei sutartyje nurodyta, kad įmonė padengia force majeure – gerai. Jei ne, gali tekti susimokėti patį. Todėl visada klausk, kas bus su papildomais mokesčiais uoste. Kai kurios įmonės slepia tai smulkiu šriftu. Aš to nedarau, nes nemėgstu staigmenų gyvenime.

Ar draudimas padengia viską, kas sudūžta?

Ne. Draudimas dengia krovinį, jei įvyko avarija ar vagystė. O jei tu pats įpakavai molekulę stiklinę vazą į vieng sluoksnį popierių – čia jau tavo kaltė. Būna, kad klientai pyksta: „o kodėl nepadengia?“. Todėl mes turime pakavimo standartą. Jei jo nesilaikai – draudimas negalioja. Be to, CMR atsakomybė ribota. Ne visada gausi pilną kompensaciją, ypač jei daiktas buvo neįvertintas. Todėl vertingiausius daiktus – dokumentus, papuošalus – geriau vežk pats lėktuvu. Nebijok furgono, bet ir nesitikėk, kad jis magiškai apsaugos tavo porcelianą.

Kaip atpažinti, kad įmonė tik žada, bet nepristatys?

Jei kaina žemiau rinkos trigubai – sprunk. Jei nėra raštiško patvirtinimo – sprunk. Jei telefonu atsako kažkoks vaikinas be jokios informacijos apie įmonę – sprunk. Būna įmonių, kurios surenka penkių klientų pinigus, o tada dingsta. Mačiau tokių. Jie žada „poryt bus Londone“, paima avansą, o po savaitės numeris nebeveikia. Realios įmonės turi savo mašinas arba bent jau ilgalaikius partnerius. Jos sako „galim pirmadienį arba trečiadienį“, o ne „rytoj 7:00 tiksliai“. Nes niekas negali žinoti rytoj 7:00, jei šiandien penktadienis.

Anglijoje – paskutinė stotelė

Ar pristatote tik iki durų, ar į butą aukštai?

Standartas – iki durų ant žemės. Jei reikia įnešti į antrą aukštą be lifto – tai jau papildoma paslauga. Būna, kad klientai to nesupranta: „bet juk man ranka lūžusi“. Suprantu, bet vairuotojas vienas nestums pianino į septintą aukštą. Reikia arba lifto, arba papildomų rankų. Anglijoje daug senų namų be lifto, laiptai siauri. Todėl jei žinai, kad turi didelę spintą – perspėk iš anksto. Mes tada atsiunčiam du žmones, bet kaina yra kita. Būna jog lokacijos Londone centre visai netilps furgonas po namais, tada darbas sunkesnis.

Ką daryti, jei gatvė per siaura furgonui?

Tada pernešame iš artimiausios vietos. Būna, kad gatvės Anglijoje – siauros kaip Vilniaus senamiestyje, bet dvipusės. Sykį Kemberlyje turėjome tempti dėžes trisdešimt metrų. Tai irgi kainuoja laiko. Todėl kai užsakinėji, pasakyk, ar prie namų galima sustoti. Yra tokių privažiavimų, kur didelis furgonas tiesiog neatvažiuos. Ne dėl to, kad vairuotojas blogas, o dėl to, kad gatvių planavimas Anglijoje buvo daromas prieš šimtą metų. Kartais naudojame mažesnį furgoną persiuntimui, o kartais – rankinį vežimėlį. Gyvenimas reikalauja improvizacijos.

Ar galiu atsiimti krovinį iš jūsų sandėlio Anglijoje?

Gali, jei taip sutariame iš anksto. Mes turime partnerius netoli Londono rytuose. Bet sandėlys nėra viešas pašto skyrius. Ten reikia derinti laiką, nes tai ne parduotuvė. Aš asmeniškai mieliau pristatau iki durų, nes tada aiškiau – pasirašei, apsidžiaugei, viskas. Sandėlyje ateini, nerandi savo dėžių iš karto, prasideda paieškos. Būna, kad klientas sako „tai aš pats greičiau“ – ne, nevisada greičiau. Jei turi mašiną Anglijoje – gerai. Jei ne – tada dar reikia nuomotis, o nuoma čia kainuoja. Paskui skaičiuoji ir supranti, kad pristatymas būtų buvęs pigiau.

Pinigai ir sutartys

Kodėl negalima sumokėti grynaisiais vairuotojui?

Nes tai šešėlis. Aš nemoku mokesčių už juodosios kasos kvitus. Be to, grynieji – rizikingi: gali pamiršti, gali būti netikri, gali dingti. Mes dirbame sąžiningai, todėl atsiskaitom pavedimu. Avansas prieš išvykimą, likutis prieš pristatymą arba gavus. Būna klientų, kurie pyksta: „bet kaimynas sako gali“. Na, kaimynas gal ir gali. Bet kaimynas neturi CMR draudimo ir galbūt net nėra įmonė. Tada kai dingsta sofa – kaimyno randi gyvų nebeturi. Aš nenoriu būti tas kaimynas. Mokėk pavedimu, turėsi sąskaitą, turėsi ramybę visada.

Ar reikia užsakymo patvirtinimo raštu?

Reikia, nors daugelis to nepadaro, o paskui stebisi. Sąžiningos įmonės visada duoda patvirtinimą – sutartį arba bent komercinį pasiūlymą su parašais. Ten turi būti kaina, data, draudimo sąlygos. Jeigu įmonė rašo tik Messenger'yje „ok, rytoj atvažiuosim, mokėsi tada“ – didžiausias raudonas vėliava. Aš asmeniškai siunčiu PDF net ir mažiausiems užsakymams. Būna, kad spėju pamiršti, bet tada parašau vėliau. Bet visada parašau. Tai ne biurokratija – tai tavo apsauga. Jei kas nutinka, turi ką parodyti teisininkui arba draudimo bendrovei.

Keisčiausi dalykai, bet irgi svarbūs

Ar galima vežti dviratį, kurio niekas naudoti nenori?

Gali. Dviratis yra krovinys kaip krovinys. Tik reikia atsukti pedalus arba bent apsaugoti, kad neįsirėžtų į televizorių. Būna, kad klientai veža tris dviračius, kurie namie užima pusę laiptinės. Anglijoje dviračiai populiarūs, bet jei jis rūdijasi – pranešk, nes dėl drėgmės jis dar labiau aprūdys kelyje. Pakuotė – burbuliukinė plėvelė arba bent storas šlamštas. Kartais žmonės klausia apie paspirtukus – elektrinius. Ten jau baterijos, o su baterijomis yra taisyklių. Geriau atskirai pasitikslink, bet paprastas dviratis – be problemų. Tik nepamiršk, kad jis užima vietą.

Ką daryti su dideliu augalu – juk tai gyvas daiktas?

Augalai – tragedija perkraustymuose. Ne, logistiškai – jie tiesiog daiktai, bet fiziologiškai jie nenori keliauti uždaroje mašinoje tris dienas. Būna, kad persišaldys. Žiemą – tikrai nerekomenduoju. Vasarą – gali sulaukti saulės per langą ir nudegti. Jei labai brangus – vežk pats automobilyje, kur gali reguliuoti temperatūrą. Mes vežame, bet paprašome pasirašyti, kad tai tavo rizika. Ir šiaip augalai nepatenka į standartinį draudimą kaip gyvi organizmai. Kartais klientai pyksta, bet aš nesu botanikas, tik vadybininkas. (O gal vis dėlto reikėjo tapti botaniku – mažiau streso.) Trumpai – galima, bet nerekomenduoju niekada.

Ką reiškia, kai įmonė sako „pilnas krovinys“, bet turi laukti?

Tai reiškia, kad jie meluoja arba nepasako visos tiesos. „Pilnas krovinys“ yra terminas, kai tavo daiktai užima visą mašiną. Jei turi laukti – tai dalinis krovinys, kuriam renkama laisva vieta. Aš taip nedarau: jei sakau pilnas – tai tavo mašina važiuoja tada, kai tu pasiruošęs. Būna įmonių, kurios sutalpina tavo daiktus prie kažkokių trinkelių ir veža, kai prikaisiojo dar trijų klientų. Tu galvoji, kad tavo mašina – o tai tik kampas furgone. Klausk tiesiai: „ar tai bus mano asmeninė mašina?“. Jei atsakymas neišsamus – žinai, ką daryti. Eik pas kitus.

Dvidešimt ketveri metai šioje rinkoje išmokė vieno – krovinių gabenimas į Angliją gali būti paprastas, jei renkiesi ne kainą, o žmogų. O gal ne visada žmogų – kartais tiesiog įmonę, kuri neplėšia akių. Svarbiausia – paklausk, palygink, nepirk katės maiše. Aš čia, jei reikia pakonsultuoti, net jei galiausiai veši su kitais. Svarbu, kad daiktai sėkmingai nukeliautų iš taško A į tašką B. O visa kita – jau tik smulkmenos, kurias išsprendžiame pakeliui.