Krovinių gabenimas į Angliją – kaip sutaupyti?

Man dažnai rašo klientai – kaip man ten pigiau viską suveržt, kad nepraskolintų? Dvidešimt metų važinėju maršrutais Lietuva–Anglija ir atvirai – kaina kinta labiau nei oras Londone vasario mėnesį. Yra būdų sumažinti sąskaitą, bet reikia žinoti, kur pasispausti, o kur bandymas sutaupyti baigsis tikra katastrofa su sudaužyta antikine spinta arba dingusiu siuntiniu. Krovinių gabenimas į Angliją – kaip sutaupyti? Šitame tekste (ar kaip tai pavadinti) surašiau klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas, prieš pakraunam pirmą dėžę. Kai kurie klausimai juokingi, kiti – protingi, bet visi svarbūs tiek pat, kiek geros rankenos ant dėžės.

Pirmiausia – kiek kainuoja ir kaip skaičiuoja

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Londoną iš Lietuvos?

Žiūrėk, nėra fiksuotos kainos kaip parduotuvėje. Jei krauniosi vieno kambario butą ir viskas telpa į 5-10 kubinių metrų, mašina vadinama furgonu, tada skaičiuok nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų, priklauso nuo sezono. Vasarą kainos šoka aukštyn lyg teniso kamuoliukas, nes visi važiuoja tuo pačiu metu. Žiemą pigiau, bet tada rizikuoji, kad keltas vėluos per audrą. Buvo atvejų, kai klientas man skambino, kad rado 250 eurų pasiūlymą, o paskui paaiškėjo, kad be muito, be draudimo ir be krovėjų. Nepatikėk stebuklais, patikėk popieriumi. Dar atmink, kad kaina be PVM atrodys mažesnė, o paskui bus staigmena.

Ar galiu krovinių gabenimą į Angliją susiplanuot todėl, kad sumokėčiau mažiau?

Taip, tikrai gali, ir net turėtum. Aš visiems sakau – jei žinai, kad reikės pervežti daiktus rudenį, pradėk dairytis jau pavasarį. Kruopščiai suskaičiuok, kiek tų kubinių metrų išeina. Kartais žmonės galvoja, kad jų spinta yra milžiniška, o iš tikrųjų ji užima metro vietos ir viskas. Kuo tiksliau nurodysi tūrį, tuo mažiau mokėsi. Aš pats (nors čia gal nekreipk į mane dėmesio) dažnai aiškinu, kad dalinis krovinys – jei nesunkus – kainuoja ženkliai pigiau nei pilna mašina. Nepamiršk – planavimas yra pusė kainos, o manęs klausęs klientas sutaupo vidutiniškai penkiolika procentų. Tai nėra negirdėta paslaptis, bet laikas ją pritaikyti.

Kodėl viena įmonė prašo 600, kita – 900 eurų už tą patį maršrutą į Birmingamą?

O čia viskas paprasta – kaip restorane: vieni maitina cepelinais, kiti – traškučiais. Brangesnė įmonė dažnai turi pilną draudimą, savo vairuotojus, o ne samdos iš verslininkų grupių (ten būna tokių, kurie vairuoja po šešiolika valandų, nors niekas nedraudžia – na, nedraudžia? Draudžia, bet kontrolės lygiai nulis). Pigesnė gali prasukti per tris skirtingus kontaktus, ir kai dingsta daiktas – niekas nežino, kur jis. Buvo atvejis, kai klientė vežėsi porcelianą, sumokėjo mažiau, o daiktai atvažiavo supakuoti į laikraščius su trupiniais viduje. Sutaupė 200, prarado 800 vertės servizą. Aš nesakau kad taip visada bus, bet rizika reali, ypač jei pervežėjas slepiasi tik už telefono numerio.

Ką reiškia "dalinis krovinys" ir ar tai tikrai padeda sutaupyti vežant krovinius į Angliją?

Dalinis krovinys – tavo daiktai keliauja vienoje mašinoje su kitais žmonių baldais. Tu mokai ne už visą furgoną, o tik už tavo užimamą vietą. Realiai, jei turi vieną spintą, tris kėdes ir dėžes – tau nereikia pusės Mercedes Sprinterio. Šita opcija taupo ketvirtadaliu, kartais net pusę sumos. Aišku, reikia palaukti, kol surinks pakankamai krovinių, kad mašina pilnai pasisuktų. Kartais tai truksta dvi-tris dienas, o per pačias Kalėdas gali tempti ir savaitę. Jei neskubu – imu dalinį neabejotinai. Tik nepamiršk – daiktai perkeliami tarp mašinų terminaluose, tad turi būti gerai supakuoti, nes kitaip subraižys arba paliks įbrėžimų. Kai kurie galvoja, kad dalinis reiškia mažiau dėmesio – ne, reiškia mažiau vietos.

Ar verta pats nuvežti daiktus iki autoparko, ar geriau, kad pasiimtų iš namų?

Jei gyveni prie pat Kauno ar Vilniaus terminalo – gali pats atvaryti, sutaupysi apie penkiasdešimt-asešiasdešimt eurų už pasikrovimą. Bet jei esi iš Klaipėdos ar Panevėžio – minusai persveria. Degalai iki terminalo, laikas, stresas – neverta. Terminale pats dažnai lauksi eilėje ilgiau nei profesionalai, nes nežinai, kur stotis. Aš siūlau atvežti tik tada, kai tikrai arti ir mašina maža. Aišku, yra kurjerių paslauga, kuri paima iš namų, bet kaina ten... ech. Žodžiu, jei turi draugą su furgonu – paklausk, bet nepamiršk, kad tada pats atsakingas už pakrovimą. O pakrovimas – tai fizinis darbas, ne juokas. Aš pats prieš penkiolika metų skaudžiai nugara supratau, kad sofos nešt vienas – kvailysčių viršūnė.

Ką daryti su daiktais prieš pakrovimą

Kaip supakuoti, kad nereikėtų mokėti už papildomą aptarnavimą?

Čia pagrindinė klaida, kurią matau – žmonės meta daiktus į maišus ir galvoja, kad stebuklas apsaugos. Reikia dėžių. Tvirtų, dvigubų sienelių. Indai – į popierių, tada į burbulinę plėvelę. Knygos – mažose dėžėse, didelėje krūvoje nebus galima kelti. Jei daiktai supakuoti taip, kad krovėjas gali tiesiog nešt – sutaupi valandų valandas. O valanda Anglijoje kainuoja. Aš kartais pamatau klientus, kurie viską suverčia į juodus maišus. Ne, ne šiukšlių, bet į maišus, kurie plyšta. Tada privalai mokėti už mūsų medžiagas ir darbą. Užsakyk dėžes laiku, nenumalk laiko. Kitaip gausi sąskaitą tiek už medžiagas, tiek už nervus.

Ar galiu palikti drabužius pakabintus spintoje, ar tikrai taupiau iškrauti viską?

Šiaip geriau iškrauti, nes kabliukai lūžta kelionėje. Bet yra specialios spintos drabužiams – tavo drabužiai keliauja kabėdami. Jos užima daugiau vietos, taigi jei vietos mažai – nekabinėk. Aš asmeniškai drabužius vežu sudėtus į dėžes, o rimtus kostiumus – palieku kartoninėse spintutėse. Kaina... na, speciali spinta dažniausiai įeina į kainą jei pilnas krovinys, o jei dalinis – gali pakilti dešimt procentų. Hmm, gal dvidešimt? Ne, tikrai ne dvidešimt, gal čia aš jau pergyvenu. Žodžiu, sudėk šiaip jei nori sutaupyti vietos ir nesinervinti, kad pamesi sagas nuo smulkių švarkų. Aš ne drabužių ekspertas, bet taip darau jau metų metus.

Ar verta vežtis buitinę techniką – šaldytuvą, skalbimo mašiną – į Angliją, ar ten nusipirkti pigiau?

Anglijoje kištukai kitokie, įtampa kiek kita, nors dabar jau dauguma technikos universali. Bet šaldytuvas sveria toną (na, beveik), užima pusantro kubo, o naujas Birmingame gali kainuoti tokią pačią kainą kaip pervežimas. Aš sakau – jei technikai virš penkerių metų ir ne Siemens ar kažkas gero – parduok čia. Pinigų gausi, nereikės sukti galvos dėl garantijos JK. Dar reikia adapterių, o kai kurie seni boileriai išvis neprisitaiko prie jų sistemos. Be to, senas šaldytuvas gali prakiurti žarną transporto metu, atsivers durys ir sudaužys viską aplink. Buvęs atvejis prieš keletą metų, kai šaldytuvas sudaužė dvidešimt tūkstančių vertės pianiną. Nepamiršk, kai parduodi – mažiau krovos, mažiau mokesčių ir mažiau galvos skausmo rūpinantis.

Kaip teisingai išmatuoti kubus, kad pervežėjas nepasakytų kainą "iš lubų"?

Imi ruletę. Matuoji ilgį, plotį, aukštį. Keli kartu – gauni kubatūrą. Tada visų daiktų kubatūras sudedi. Paprasta matematika, bet aštuoniasdešimt procentų žmonių padaro klaidą – jie matuoja ant grindų, o daiktai viršuje neužima, tarkim, spintos apatinė dalis, bet pamiršta, kad ant spintos dar dėžės. Negalima pamiršti. Aš atsiunčiu skaičiuoklę, bet jei skubate – imkite dvidešimt procentų daugiau nei pasiskaičiavote. Kodėl? Nes visada išlenda dalykai. Kai paskutinį kartą pats krausiausi, radau dvidešimt senų žurnalų po sofa. Užėmė beveik ketvirtį kubo. Matavimas – šventas dalykas. Jei meluoji sau dėl tūrio, meluosi ir dėl pinigų, o sąskaita ateina tikra.

Ar galiu viską sutalpinti į maišus ir taip sumažinti krovinių tūrį vežant į Angliją?

Maišai – ne stebuklas, o problema. Jie neturi formos, tad užima daugiau vietos nei dėžės. Furgono pusėje viskas turi sluoksniuotis kaip tetris. Maišai – kaip šiukšlių krūva, jie griūva, praleidžia orą tarp jų ir prarandi brangų tarpą. Be to, pervežėjas gali atsisakyti priimti tokius daiktus, nes jie trūksta, plyšta, prisislapino – atsiprašau, bet taip būna su drabužių maišais, jei ką. Kartą klientas bandė sutalpinti antklodes į maišus... kaip jis ten buvo suvertęs... buvo kaip balionai. Dvi antklodės surinko pusantro kubo. Su dėžėmis būtų buvę septyni litrai. Ne, kubai. Matavimo vienetus sumaišiau, atsiprašau. Forma lemia viską. Be formos tu moki už orą viduje maišų, o oras brangus tik oro uoste, ne furgone.

Mašinos, keliai ir kodėl vieni važiuoja greičiau

Koks transportas pigiausias – furgonas, keltas, lėktuvas?

Lėktuvas – tikrai ne, nebent vežiesi tik lagaminą. Keltas plus furgonas yra standartas maršrute į Angliją. Yra autoparkiniai vilkikai, kurie surenka krovinį Lietuvoje ir varo per Vokietiją, Prancūziją, į Calais, per Eurotunelį arba keltą. Kaina priklauso nuo to, ar veši kartu su kitais. Furgonas tiesiogiai – greičiau, bet brangiau, nes visa kelionė skirta tik tau. Jei yra laiko – renkuosi kombinuotą. Kartais būna akcijų per Nyderlandus, bet ten muitai kitaip skaičiuojasi – per sunku paaiškinti. Realiai, lėčiau lygu pigiau, greičiau lygu brangiau. Nėra čia ko sukti galvos. Aš savo šaldytuvą vežiau per Prancūziją ir sutaupiau, bet tai buvo prieš dešimt metų.

Kodėl kai kurie vežėjai važiuoja per Prancūziją, kiti – per Olandiją? Ar nuo to priklauso kaina?

O čia tiesiog nuo maršruto: degalų kaina ir gabaritai keičiasi. Per Olandiją keliai platesni, bet mokesčiai kartais didesni. Per Prancūziją – jei vyksta protestai ar ūkininkai meta šiaudus – vėluoji. Aš pats dažniausiai renkuosi šiaurinį koridorių, bet kolega sako, kad per Belgiją dar greičiau, tik situacija ten tokia... sunkiai nusakoma. Kai kurie vairuotojai vengia Calais dėl emigrantų ant kelių – tiesa, ten buvo blogiau prieš kelerius metus, dabar kiek ramiiau. Nepamenu tiksliai kaip dabar yra. Bet kai maršrutas ilgesnis – kaina didesnė, aišku kaip du kart du. Na, kartais du su trupučiu. Ne viskas matematika, bet orientacija Europoje kainuoja.

Kiek laiko trunka krovinių gabenimas į Angliją ir ar skubant reikia mokėti daugiau?

Standartiškai trys-septynios dienos. Jei pats krauniosi Klaipėdoje ir reikia į Skotiją – gali tempti iki dešimties. Skubaus krovinio paslauga yra vadinama express – tada mašina važiuoja tiesiai, bet moka ne tik tu, bet ir aplinka, nes CO2 išmestas didesnis, bet čia jau filosofiniai dalykai. Express kainuoja trisdešimt-penkiasdešimt proc. brangiau. Aš neseniai vežiau klientui į Londoną per dvi dienas – sumokėjo beveik dvigubai. Jei darbai laukia, nuoma jau prasidėjo – tada spausk express. Jei turi savaitei – neišmesti pinigų. Keleto dienų vertimas BBC neparodys, o tavo piniginė tikrai pajus greitį.

Ar galiu pasistengti, kad mano daiktai važiuotų pirmuoju reisu, jei renkuosi dalinį krovinį?

Dalinėje krovinio vietoje eilė – pagal užsakymo datą ir logistiką, ne pagal prašymus. Gali prašyt, ašaroti, siūlyti papildomą mokestį – bet sistema nelabai lanksti. Paima ta tvarka, kuri efektyviausia. Jei turi brangius daiktus ir baiminiesi – renkasi pilną furgoną, tada tu – bosas. Aš suprantu, kad norisi greičiau, bet kai mašinoje šešių žmonių baldai, negalima atmesti Petro dėl to, kad tu gražiau paprašei. Buvęs atvejis, kai klientas bandė papirkti vairuotoją alumi... vairuotojas sutiko, bet alus neišgertas, nes draudimas draudžia. Tvarka yra tvarka, taškus pasidedi pats. Rinkis pilną furgoną, jei esi išrankus dėl datos.

Kokios yra dažniausios situacijos, kai krovinių gabenimas į Angliją pabrangsta transporto metu?

Dažniausiai – netinkamas matmuo. Klientas pasako: "ten mažai daiktų, penki kubai". Atvažiuojam – dvylika. Furgonas netelpa, reikia antros mašinos arba didesnės. Antra – papildomi maršrutai. "O gal dar galima į Braitoną užeit?" – Braitonas ne pakeliui, jei krovinys skirtas Londono terminalui. Trečia – blogas adresas. Anglijoje daug vienos krypties gatvių, sunkiai pravažiuojamų senamiesčių. Furgonas įkišamas, bet ištraukti – drama. Buvo atvejis Birmingame: vairuotojas įsikasęs ąžuolo gatvėje, prireikė traktoriaus. Klientas mokėjo papildomai. Ne visi vežėjai įspėja apie tokius niuansus – blogos įmonės nutyli tyčia, kad pritrauktų klientą maža pradine kaina. Aš tokių nemėgstu.

Dokumentai, draudimai ir kiti nemalonumai

Ko reikia dokumentų atžvilgiu, kad krovinys kirstų sieną be problemų?

Po Brexito reikia muitinės deklaracijos. Kiekvienas daiktas neturėtų būti aprašytas kaip "dėžė su stuffu". Reikia sąrašo: trys dėžės knygų, dvi – indų. Vertės deklaracija – nebūtinai reikia rodyti kvitus, bet nurodyti apytikslę vertę. CMR konosamentas – čia vežėjo popierius, bet tu turi jį pasirašyti. Aš visada fotografuoju su telefonu, nes originalai pasimeta kai vairuotojas palieka mašinoje. Kartais muitininkai klausia wiskio butelio vertės – jei veši. Būk sąžiningas: nevešk nelegalių dalykų. Žemės ūkio produktai – draudžiama daug kas. Buvo, kad sūris buvo konfiskuotas. Geras sūris, aišku, bet muitininkai nesijuokė. O aš irgi mėgstu sūrį, bet ne į areštinę dėl jo.

Ar privalomas draudimas ir ar be jo gali sutaupyti?

Gali sutaupyti be draudimo, bet tai tarsi važiuoti be diržų. Vežėjas privalo turėti vežėjo atsakomybės draudimą, bet jis dengia ne viską – tik iki tam tikros sumos. Jei veši vertingą daiktą, sakykime, tapybą ar antikvarą – reikia papildomo draudimo. Aš pats pilnai... pilnai? Na, visiškai... apsidraudžiu tik tada, kai klientas prašo, arba kai matau, kad daiktai tikrai nekažką. Sunku pasakyti ar ta praktika gera. Kita vertus, jei vežiau pianiną be draudimo ir jis subyrėjo – būčiau žlugęs. Geriausia – paklausti raštu: "Kiek draudimas dengia vienam kilogramui?" Jei atsako miglotai – pabėk. Sutaupyti ant draudimo – paskutinė kvailystė, atleisk už tiesmukumą.

Ar man reikia mokėti muito mokestius Anglijoje už savo naudotus baldus?

Hmm... čia aš ne muitinės agentas, bet kiek žinau – jei perkeliesi gyventi į UK ir tai yra asmeniniai daiktai, muitas netaikomas, bet privalai įrodyti, kad daiktai senesni nei šeši mėnesiai ir kad tu esi asmuo, kuris keičia gyvenamąją vietą. Jei veši prekybai – kita kalba. Deklaruoji, moki. Aš vežu daiktus, o ne darau spaudimą muitinei. Bet jei prekiauji per Ebay ir vėl – tai jau verslas. Geriau pasikonsultuoti su muitinės agentu Londone. Ten tokių pilna. Aš galiu rekomenduoti du numerius, bet nežinau ar jie dar veikia šiais metais... ar jau kiti metai? Metai bėga negailestingai ir aš pasenstu. Baldai tikrai neturėtų kelti problemų, jei tikrai seni.

Kas yra CMR ir kodėl jo nepasirašius gali tekti gailėtis?

CMR – tai tarptautinis važtaraštis, vežimo konosamentas. Jame nurodyta: kas siunčia, kas gauna, kas veža, koks krovinys, kokia pakuotė. Kai pasirašai – patvirtini, kad toks daiktas ir tokia pakuotė buvo perduoti. Jei pervežėjas atveža sulamdyta dėžę, o tu nepasižymėjai anksčiau, kad ji buvo sveika – tada ginčas be šansų. Visada apžiūrėk, pasirašyk "su išlygomis" jei matai pažeidimus. Aš žinau, kad skubama, vairuotojai skuba, visi skuba. Bet penkios minutės apžiūros gali išgelbėti tūkstantį eurų. Rimtai. Pasirašyk ir nufotografuok telefonu. Kartais parašas išeina baisus, bet geriau blogas parašas nei jokio įrodymo ant popieriaus. Popierius lieka, o žodžiai orą tirpdo.

Ką daryti, jei pervežimas vėluoja dėl muitinės ir aš turiu mokėti už sandėliavimą?

Muitinės vėlavimas – force majeure arba tiesiog biurokratija. Sandėliavimo mokestis krenta ant tavo galvos, jei dokumentai neteisingi. Jei vežėjas suklydė – jo atsakomybė. Jei tu pateikei netikslius duomenis – sorry, tavo krepšelis. Aš visada raginu žmones patikrinti adresą, pašto kodą, telefono numerį JK. Anglijoje pašto kodai absurdiškai svarbūs. Nėra pašto kodo – nėra pristatymo. Sandėlis Londone kainuoja dvidešimt-keturiasdešimt svarų už dieną. Jei stringi penkias dienas – jau du šimtai svarų. Arba tūkstantis litų (nebe litų, atsiprašau, eurų). Tai labai greitai surenka sumą. Patikrink dokumentus tris kartus, kad po to necheckintum (nors checkinti irgi galima, bet brangu). Laikas pinigai, ypač sandėlyje.

Paskutiniai dalykai, kuriuos žmonės pamiršta

Kaip rasti patikimą įmonę ir nepasiklysti tarp skelbimų internete?

Skelbimai internete – penkiasdešimt procentų tikrų, penkiasdešimt – vanagų. Patikima įmonė turi registracijos numerį, draudimą, galbūt seną Facebook puslapį su realiomis, neįsigytomis, nuotraukomis. Skambink, klausk kvito. Jei atsako "padarysim gerą kainą, bro" – tai ne įmonė, o pažįstamas vairuotojas, kuris gali ir neišvažiuoti. Atsiskaityk dalimis: avansas prieš pakrovimą, likutis pristačius. Nebūk naivus, nemokėk visko iš anksto. Buvęs atvejis, kai klientas sumokėjo šimtą procentų į sąskaitą, kuri buvo Danijos banke – Danija, rimtai? O įmonės neberado. Sutaupyti ant patikimumo – didžiausia klaida, kurios galima išvengti su sveiku protu. Geriau sumokėk truputį daugiau žinomai kompanijai.

Ar galiu vežtis maistą, vyną, augalus – ar tai pakeis kainą?

Augalai – ne. Absoliučiai ne. Jie neišgyvena kelių dienų tamsos, nebent kaktusai. Maistas – pavojingas, nes jei sūris pražius, tai gal ir nieko, bet jei mėsa... aš net nenoriu galvoti. Vynas – galima, bet skaičiuojasi kaip alkoholis ir reikia deklaruoti. Geriau ne. Anglijoje viskas yra Tesco, nereikia vežti agurkus iš Lietuvos. Yra išimtis – šiupiniai mamos, bet ir tie genda. Draugai prašo atvežti šakotį – nevešk, muitininkai išpjaus iš bėdų. Geriau atsiųsk atviruką. Kaina gali pabrangti, nes muitininkai tikrins. Buvo atvejis, kai krovinys sustojo dėl penkių kilogramų kiaušinių. Ne, aš juokauju, bet meluoju – buvo dešros. Nepamenu kokios. Rūkytos, gal? Nepamenu. Vežk ką reikia, ne ką nori, ir sutaupysi nervų.

Kada geriausia krautis – žiemą, vasarą, pavasarį?

Šiaip gegužė–rugsėjis yra karštas sezonas, visi važiuoja, kainos aukščiausios. Lapkritis–vasaris – pigiausia, bet trumpesnės dienos, temsta labai anksti, o tada jau nebeidirbt (atleisk, nebeidirbti) su daiktais kieme – nemalonu. Aš mėgstu balandį – oras jau geras, kainos dar nespėjo pašokti. Spalis irgi neblogas. Žiema... žinok, jei sninga per Kalėdas, keltas vėluoja, o tau reikia buto iki Naujų Metų – nervai kainuoja brangiau nei pinigai. Realiai, sutaupyti pigus sezonas padeda penkiolika-dvidešimt procentų. Bet ne visi gali rinktis. Darbas, būstas, mokykla lemia. Jei turi laisvę – rinkis lapkritį. Tik nepamiršk paduoti arbatos krovėjams, jei šlapia – tai maža kaina už didelį žmogiškumą.

Ar verta pirkti dėžes su antrašte "krovinių gabenimas į Angliją" ar pakanka bet kokių?

Antraštė neišgelbės. Svarbu kokybė. Kartono dėžės per du sluoksnius, su rankenomis. Gali paimti iš buhalterijos parduotuvių likučius – kartais nemokamai atiduoda. Aš gaunu iš sandėlių, bet ne visada turiu. Geriau ne naujų, o tvirtų, negu gražių ir minkštų. Rašyk ant jų turinį markeriu. Nenaudok senų bananų dėžių – jos kvepia ir dužta, o kartonas vietoj dvigubo sluoksnio turi pusantro. Buvęs atvejis, kai knygos buvo supakuotos į alaus dėžes. Gerai atrodė, bet svorio neatlaikė. Antras sluoksnis lygiai taip pat svarbu kaip pirmas. Dėl to ir sakau – kokybė, ne etiketė. Geriau saugios dėžės be užrašų, nei plona graži su firmos logotipu, kuri subyrės tarp Klaipėdos ir Calais.

Galiausiai – kas yra ta viena klaida, dėl kurios žmonės praranda daugiausiai sutaupytų pinigų?

Optimizmas. Rimtai. "Ai, sutalpinsm kaip nors", "ai, mano kaimynas sakė nereikia draudimo", "ai, Anglijoj viskas bus pigiau". Nebus. Planuok kaip paskutinį kartą, matuok kaip inžinierius, klausyk patyrusio, o ne giminaičio, kuris kartą nuvežė dėžę į Londoną su draugu. Krovinių gabenimas į Angliją – kaip sutaupyti? Atsakymas paprastas: nebūk lengvatikis. Skaičiuok realiai, dėkok laiku, tikrink dokumentus ir nepamiršk, kad mažiausia kaina dažnai kainuoja dvigubai kitame gale. Dvidešimt metų versle mačiau viską – nuo ašarų iki šypsenų. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir gauti daiktus sveikus, negu sutaupyti ir verkti vakarais prie sulamdyto veidrodžio.

Tiesą sakant, kai rašau, visad prisimenu tą jauną vaikiną, kuris prieš dvidešimt metų pats krautės pirmą furgoną į Kentą. Rankos drebėjo, sąmata buvo suplakta ant papirosinio lapelio. Dabar viskas skaitmenizuota, bet principai tie patys. Krovinių gabenimas į Angliją – kaip sutaupyti? Sutaupysi jei būsi budrus, klausiantis ir šiek tiek piktas ant nesąmonių. Ačiū, kad skaitai. Jei ką – parašyk, atsakysiu kai galėsiu, jei nebus užsikrovęs.