Krovinių gabenimas į Angliją: kaip iš tiesų vyksta (ar bent jau bandau paaiškinti)

Hmm, tai kaskart, kai kas nors klausia, kaip vyksta krovinių gabenimas į Angliją, aš nežinau, nuo ko pradėt. Iš principo – tai paprasta. Bet iš kitos pusės... Patikėkit, per dvidešimt kelerių metų teko pamatyt visko. Saugių pervežimų, greitų pristatymų, bet ir tokių situacijų, kai klientas Londone laukia sofos, o ji kažkur užstringa... nežinau, gal pasienyje. Šiandien bandysiu atsakyt į dažniausius klausimus kaip paprastam žmogui, ne kaip Google botui. Jei ką praleisiu – pykit, papildysiu. O jei skamba netvarkingai – tai todėl, kad realybė irgi tokia.

Kainos, terminai ir tas painus planavimas

Kiek kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Londoną?

Oi, čia tas klausimas... Look, tiesiogiai – nuo 300 eurų mažam kroviniui iki kelių tūkstančių, jei vežam visą namų turtą. Buvo atvejis – klientė vežė 15 dėžių ir dviratį iš Vilniaus į Birminghamą, sumokėjo apie 450 eurų. Bet kitas klientas, Rimantas, vežė stalą, tris fotelių ir šaldytuvą – išėjo 700. Kodėl skirtumas? Nes tūris, svoris, ar reikia antrų žmogų pakelti, ar liftas veikia. Kai kurios įmonės, žinokit, meta kainą į orą, o paskui prideda už degalus. Tai jei kas pasiūlo 150 eurų – greičiausiai turi kažką blogo.

Kiek dienų dažniausiai važiuoja mašina iki Anglijos?

Teoriškai – per dvi tris dienas. Realiai? Na... Kartais per dvi, jei vairuotojas neužsibūna kelyje ir jei pasienyje eilės mažos. Buvo – išvažiavo antradienį ryte iš Kauno, ketvirtadienį vakare jau buvo Mančesteryje. O kartais, ypač žiemą, kai Dunkerke ar Kalėtuose bangauja keltas, gali užtrukt ir penkias. Aš paprastai sakau klientams: skaičiuokit keturias dienas, o jei atvažiuos anksčiau – bus maloni staigmena. Nereikia žadėti auksinių kalnų, kai kalbam apie krovinių gabenimą į Angliją.

Ar galiu vežtis maistą, prieskonius, tas kinder kiaušinius?

Šitas klausimas mane erzina, atvirai sakant. Ne, negalima vežti maisto produktų, kuriuose yra gyvūninės kilmės ingredientų. Kinderių? Neduok Dieve, bandykit – muitinėje atims ir dar baudą galit gaut. O prieskonius... na, jei užplombuoti, komercinės paskirties – gal. Bet vat kažkada vežėme dėžę su lietuviškomis dešromis klientui į Nottinghamą – muitininkai atidarė, paėmė pusę ir parašė įspėjimą. Tai verčiau ne. Rimtai.

O jeigu mano daiktai netelpa, ar galima užsakyti du vežimus?

Žinoma. Nors, tiesą sakant, paprastai pigiau užsakyti vieną didesnį furgoną nei du mažus. Skaičiai tokie: du transitai gali kainuot 900 eurų, o vienas didelis Iveco – 650. (Na, tiksliau, 640, bet apvalinu). Bet jei reikia gabenti skirtingomis datomis, tarkim, sofa dabar, o likusi virtuvė po mėnesio – tada du vežimai turi prasmės. Čia kaip su kilimu – kartais geriau du mažus sudėt nei vieną didelį tempt per duris. Ai, nuvingiavau. Tiesiog pasikonsultuokit prieš perkant paslaugą.

Ar reikia draudimo ir kas, jei sudaužys kompiuterį?

Draudimas... hmm... Tai reikia, bet ne visada. Kai kurios įmonės turi CMR draudimą įskaičiuotą – jis dengia iki 8,33 kilogramo, na, kažką tokio. Bet jei vežate kompiuterį už du tūkstančius, to neužteks. Buvo atvejis – ekranas atvažiavo į Readingą su įskilimu, nes dėžė per silpna. Klientas pyko ant mūsų, bet dėžę pats supakavo. Mes padengėm 100 eurų, nes taip sutarėm. Tai jeigu norit ramybės – pasiimkit papildomą draudimą. Verta. Rimtai, verta.

Ruošiant daiktus – pakuojamės daiktus ir darom klaidas

Kaip supakuoti indus, kad jie nesudužtų kelyje į Angliją?

Popieriniu pakavimo popieriumi! Ne, juokauju – reikia burbulinės plėvelės. Betgi žmonės kartais meta indus į dėžę, apkrauna knygomis iš viršaus, o paskui stebisi, kodėl lėkštės šukių krūva. Buvo – klientas iš Panevėžio vežė porcelianą į Bristolą. Mes jam liepėm dėti dubenį, burbulinę plėvelę, dar sluoksnį, dar dėžę. Jis nenorėjo mokėt už medžiagas, supakavo į laikraščius. Rezultatas? Anglijoje atidarė dėžę – išėjo archeologinis kasimas. Dvigubai kainavo, nes dar pirko naujas lėkštes. Nepinigykite ant popieriaus.

Ar galiu palikti drabužius spintoje, ar reikia išimti?

Reikia išimti. Arba – jei tai drabužių spinta, kurią veža visa, galima palikt, bet ... hmm... nežinau, yra rizika, kad durelės atsidarys kelione. Aš asmeniškai visada patariu: suvyniokit į plėvelę visą spintą, kad niekas neiškristų. Buvo tokia istorija – vežėm į Liverpoolą spintą, o viduje liko kaklaraiščiai ir buteliukas kvepalų. Kvepalai suplyšo (stiklas, nu), visi kaklaraiščiai kvepia... O jei dar ventiliacija bloga tą savaitę... Baisu. Tai geriau išimkit asmeninius daiktus.

Ar reikia išardyti baldus prieš pervežimą?

Lova – taip. Stalas – jei didelis ir netelpa pro duris. Aš buvau pamiršęs pasakyti vienam klientui, kad reikia išardyti IKEA sofą, ir tada vairuotojas furgone dardėjo tris valandas, kol ją prigrūdo ir prasisuko. Anglijoje durys siauros, laiptai vingiuoti. Jei baldas netelpa – vežėjas gali atsisakyti nešt į septintą aukštą. Arba paprašyt papildomai apie 80–120 eurų. Taip kad atsuktukas jūsų draugas. O jei neturite atsuktuko – pirkit, kainuoja kelis eurus. Arba pasisamdykit baldžius, kad išardytų.

Kas bus, jei aš neteisingai aprašysiu siuntą? Tarkim, parašau mažiau daiktų, nei yra?

Oi. Tai čia blogai. Labai blogai. Jei užsisakėt mažą furgoną, o pasirodo, kad reikia dviejų – vairuotojas turi teisę atsisakyti vežti. Nes dėl jūsų klaidos jis negali paimt kitų krovinių. Buvo toks atvejis – ponia Živilė sakė, kad turi dešimt dėžių, o jų buvo dvidešimt trys. Vairuotojas turėjo rinktis: ar jos krovinys, ar kitas, kuris jau mokėjo pilną kainą. Pasirinko važiuoti pas kitą. Ponios Živilės daiktai liko kieme. Lygiai taip pat ir jei krovinys sunkesnis nei nurodyta – gali tekt primokėt.

Kokią informaciją privalau pateikti prieš transportavimą į JK?

Adresą, kur paima, adresą, kur veža. Telefonus į abu galus. Turinčiojo sąrašą. ID. O jei perėjimas per muitinę – gali prireikt EORI numerio, bet čia... hmm... gal aš čia painioju su verslo siuntomis. Individualiai gal nereikia. Bet jei vežate automobilį – tada TAIP, reikia dokumentų. Geriau turėkite ID kopiją šalia, nes kartais paklausia. Kartais nepaklausia. Bet jei kils įtarimų muitinei, kad vežate parduoti – dokumentai gelbsti. Rašykite tikrą aprašymą. Ne "asmeniniai daiktai", o "dėžės su buitine technika". Ai, tiesa – jei nauja, gali reikėt čekio.

Kas dedasi kelyje ir pasienyje – ten visko būna

Ar vairuotojas veža mano daiktus tiesiai, ar krauna kitus irgi?

99% atvejų – krauna kartu. Vieno krovinio furgonai yra, bet kainuoja brangiau. Dažniausiai logistikos įmonės pildo mašiną: paima iš keturių penkių klientų, važiuoja. Jūsų dėžės gali stovėti šalia kažkieno sofa, o šalia – dar kažkieno keturračiai. Tai visiškai normalu ir taip efektyviau. Tik blogai, kai vienas klientas pavėluoja dviem valandom, tada visi kiti laukia. Buvo – vienas vyras Vilniuje nepasiruošė laiku, tai visi likę penki klientai gavo SMS: "vėluojame pusdienį". Pyko. Bet ką padarysi, taip yra.

Kas, jei mano daiktai apgadinami kelyje?

Tada rašote aktą. Pažymite. Fotografuojate. Ir skambinate. Bet ... sutikite, kad jei supakavote stiklą be plėvelės, tai 50% atsakomybės ant jūsų. Mes visada sakom: jei norite saugaus gabenimo į Angliją, pakavimas – pusė darbo. Vairuotojai staugia stabdydami mašiną, vingiuoja kelius, kartais duobės Prancūzijoje būna baisios. Buvo situacija, kai vežėme pianiną – pririšom kaip reikiant, bet kelias kalnuotas. Atidarėm – kojelė truputį atšoko. Klientas suprato, mes sutvarkėm. Bet be foto įrodymų – nieko nepadarysi.

Kaip vyksta muitinės patikra, ar tikrinti kiekvieną dėžę?

Ne kiekvieną. X-ray skaito irgi. Bet jei muitininkas blogai išsimiegojęs arba jei jūsų krovinio aprašymas kvepia emigracija "visam gyvenimui" – gali atidaryti. Buvo atvejis Doverio uoste – atsidarė keturias dėžes iš dvidešimties, pažiūrėjo, ar nėra cigarečių ir alkoholio. Alkoholio leidžiamą kiekį – na, kelis butelius vyno asmeniniam naudojimui dar praleidžia, bet dešimt butelių vodka – jau pardavimui. Ir muitai. Jei randa komercinį kiekį – bauda. Tikrinimas trunka valandą, dvi. Kartais pusdienį. Tada visi laukiam.

Ar galiu vežtis augalų, vazonų, žemės?

Neeee. Augalai – Phytosanitary sertifikatas reikalingas. Žemė – išvis tabu. Vazoną išplautą – gal. Bet jei ten likęs moliolapis dirvožemio – muitinė turi teisę atimti. Buvo – vežėm į Londoną didelį fikusą. Klientė sakė, kad išplauta šaknis. Pasieniečiai atidarė, pamatė drėgmę žemėj – uždraudė įvežti. Augalas liko Prancūzijoje, kažkur pasienyje. Gaila. Tai jei mylite savo monstreras – verčiau padovanokit kaimynei ir Anglijoje nusipirkit naują. Arba aš nežinau... išsiųskit paštu? Irgi neleis. O gal leistų? Hm.

Ar vairuotojas padeda nešti, ar tik atveža furgoną?

Priplaiuso nuo sutarties. Standartiškai – vienas vairuotojas, jis vairuoja. Jei prieš tai sutarėt, kad reikia pagalbininko – bus du. Kaina skiriasi apie 100–150 eurų, priklauso nuo miesto. Ai, ir dar – jei gyvenate High Rise pastate Londone, kur liftas neveikia... na, neseniai buvo toks adresas Tower Hamlets, trečias aukštas, be lifto. Vairuotojas pasakė: "Arba padedat nešt, arba kaina +80". Klientas įsižeidė. Bet pagalvokit – nešt 90 kg spintą į trečią aukštą vienas? Neišeis. Tai planuokit arba draugus pasikvieskit, arba mokėkite.

Popieriai, draudimai ir tos smulkios sąlygos, kurių niekas nenori skaityt

Ar reikia sudaryti raštišką sutartį perkraustant į Angliją?

Taip. Net jei draugas-draugui – raštiškai. Nes kai kas nors nutinka, visi prisimena skirtingai. Aš mačiau situacijų, kai buvo tik telefoninis "okay, atvarysit penktadienį", o paskui klientas laukia, o vairuotojas – kitur. Be sutarties – nieko neįrodysite. Normalioje įmonėje visada išrašo sąskaitą-faktūrą, CMR važtaraštį. Jeigu jums to neduoda – raudona vėliava. Rimtai, yra tokių "vaiduoklių", kurie pasiima daiktus ir dingsta. Geriau sumokėt šimtu eurų daugiau, bet su rimta įmone. Aš čia nebijau sakyt tiesos – rinkoj yra visko.

Kas yra CMR ir ar aš turiu jį suprasti?

CMR – tai tarptautinis važtaraštis. Jums nereikia jo suprasti giliai, bet pasirašyt reikia. Jame parašyta: kas siuntėjas, kas gavėjas, kiek dėžių, kam veža. Kartais ten būna smulkus šriftas ir žmonės nepaskaitya, kad vežėjas atsako tik iki tam tikros sumos. Pasirašęs – sutinki su visais punkais. Buvo situacija, kai klientas Londone parašė ant CMR "priėmiau be priekaištų", nors dėžė buvo truputį sulamdžyta. Po trijų dienų kilo skandalas – jis norėjo pinigų, bet pasirašė, kad viskas gerai. Tai skaitykit. Na, arba bent peržiūrėkit.

Ar reikia mokėti muitus ar PVM už asmeninius daiktus?

Jei persikraustote pirmą kartą arba grįžtate po ilgo laiko – paprastai ne. Bet turi būti naudoti daiktai, mažiausiai šešis mėnesius. Jeigu vežate naują sofą iš BNS baldų ir sakot "tai mano asmeniniai daiktai" – muitininkai nekvaili. Jie mato, kad etiketė dar ant kaklo. Tada mokate PVM (20% Jungtinėj Karalystėj) ir dar gal muito rinkliavas. Buvo – klientas vežė "naudotą" šaldytuvą. Tik ant dėžės buvo lipdukas "warranty 2 years". Muitininkas nusijuokė ir įvertino 180 svarų mokesčių. Taigi neapsimoka taip daryt. Tiesiog sakykit tiesą.

Kaip pasirengti, jei krovinys turi praeiti pro Prancūziją?

Prancūzija... sunki šalis kroviniams. Kalnai, aukšti mokesčiai, kartais streikai. Ai, ir migrantai prie Calais – kartais bando įlipti į furgonus. Mes vairuotojams duodam instrukcijas: nestokit atokiose vietose, tik stebėtose aikštelėse. Buvo tokia savaitė, kai vairuotojas atsivėrė duris Rieumes poilsiui – rado... nu, ne svarbu ką rado, bet perkratė visą krovinį. Užtrukom penkias valandas. Tai jums kaip klientui reikia žinot, kad furgonas gali užtrukt ne dėl jūsų kaltės. O dėl to, kad pasaulyje visko būna. Tiesiog kantrybės.

Ar galiu pats vairuoti ir vežti savo daiktus?

Gali. Bet ar apsimoka? Na, iš Lietuvos į Angliją – kokios 2300 km vienų puse. Keltas, dyzelis, gal viena naktis viešbutyje, maitinimas. Išeis gal 600–800 eurų. O dar laikas, vairavimo nuovargis. Buvau apskaičiavęs klientui – pats važiuosi, gausis brangiau nei mums sumokėt. Bet jei turite du vairuotojus ir mažą krovinį – gal ir taip. Tik nepamirškit CMR daryti ir draudimo. O ir dar – Anglijoj vairuot kairėn reikia priprasti. Aš pats pradžioj bijojau ten įsijungt į žiedus.

Po pristatymo Anglijoje ir tie erzinantys dalykai, kuriuos reikia žinot

Ką daryti, jei dalis daiktų pasimetė kelyje?

Iš karto skambinat. Rašot el. paštu. Tikėkitės, kad įmonė ieškos. Kartais dėžė lieka ankstesniam klientui garaže. Buvo atvejis – dėžė su batais atsidūrė Bristol vietoj Birmingemo, nes etiketė atšoko. Radom per savaitę, bet klientas jau pyko. Mes atsiprašėm, nuvežėm. Jei įmonė rimta – ieškos. Jei ne – na, tada galite kreiptis į teismą, bet tai ilga. Geriau fiksuojat turinčiojo sąrašą. Numeruokit dėžes. Aš visada sakau: rašykit ant šono "virtuvė / skysti". Tada mažiau šansų, kad kas nors supainios.

Ar vairuotojas padės iškrauti trečiame aukšte be lifto?

Pagal mano patirtį – jei sutartyje nėra "krovimo darbai", jis neprivalo. Morališkai – padeda, jei mato, kad žmogus vienas ir senjoras. Bet jei 80 kg dėžės ir penki aukštai – sveikata brangiau. Mes turėjom situaciją Leicesteryje – vyras atidarė duris, o jo koja traumota. Vairuotojas nešė pats, nes negera širdis. Bet tai buvo jo gera valia. Oficialiai – užsakykit keltuvą arba pagalbininkus. Anglijoj yra tokių paslaugų. Kainuoja ~50–70 svarų valanda. Bet tinginių nevežioti į viršų – tikriausiai suprantat.

Koks laikas tinkamiausias gabenti daiktus į Angliją?

Na, žiemą – brangiau, nes keliai blogesni, švenčių sezonas. Kovo-balandį ir rugsėjį-spalį – idealu. Ne taip karšta, ne taip brangu, eilės mažesnės. Kalėdų metu – geriau ne. Kartą gruodžio 20-ą vežėm krovinį – Doverio uoste praleidom 14 valandų eilėj. Klientas Londone negaudo sniego, bet mes gaudėm nervus. Tai mintykit apie oro sąlygas, mokslo metus jei vaiką registruojat. O šiaip... vasarą irgi gerai, tik furgonai karšti, vaškas gali nutekėt, jei vežat žvakes. Hmm, gal nereikėjo tos minties. Na bet tiesa.

Kaip atrodo geras vairuotojas, o kaip – prastas?

Geras – priekabiai tikrina sąrašą, paskambina prieš atvažiuodamas, švariai apsirengęs, na, ne kostiumu, bet tvarkingai, kalba aiškiai. Prastas – vėluoja be žinios, rūko salone prie jūsų sofos, išmeta dėžes ant grindų be pagalvės. Buvau matęs tokių... ne mūsų įmonėj, ačiū Dievui, bet rinkoje. Tikrąjį specialistą atpažinsi pagal klausimų kiekį: jis klaus, kur padėt, ar reikia pasukt, kaip pastatyt. O ne tik meta pro duris. Aišku, jie irgi žmonės, ne robotai, bet atsacingumas matosi. Na, ir jei dar kantrai apsisuka, kai aiškinate, kaip nešt – tada jau dešimt balų.

Ką reiškia "saugus ir greitas gabenimas" realybėje?

Tai nereiškia, kad per parą. Ir nereiškia, kad absoliučiai niekas neįbrėš. Reiškia, kad įmonė žino, kur ta mašina yra, komunikuoja, vairuotojas saugiai vairuoja, o daiktai aprašyti. Greitas – per dvi-keturias dienas, o ne savaitę. Saugus – kad nepaliks stovėti dykumoj. Bet kartais nutinka force majeure – avarija priekyje, tunelis uždarytas. Tada net pats greičiausias gabenimas į Angliją vėluoja. Svarbiausia, kad jums pasakytų tiesą, o ne pradėt meluot, kad jau beveik atvežė. Mes taip nedirbam.

Išvada

Na va, išrašiau gal daugiau, nei planavau. Krovinių gabenimas į Angliją – tai ne raketų mokslas, bet ir ne pieno pirkimas parduotuvėj. Reikia laiko, pinigų ir šiek tiek kantrybės. Jei ką – klauskit prieš pirkdami paslaugą, o ne po to. Geriau išsiaiškinkit dėl draudimo, pakavimo ir kainos dabar, nei gailėsitės vėliau. Aš čia sėdžiu ir rašau, bet realybėj esu kelyje arba terminale. Sėkmės persikraustant, ir kad viskas pasiektų Londoną sveiką.