Krovinių gabenimas į Angliją greitai ir saugiai nuo durų

Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų srityje ir vis dar nerandu paprastesnio būdo paaiškinti, nei tiesiog atsėdėti su kava. Jūs klausiate – o kas iš tikrųjų yra tas krovinių gabenimas į Angliją greitai ir saugiai nuo durų? Atsakymas: taip, įmanoma. Bet tarp jūsų durų Panevėžyje ir jūsų sesers durų Braitone yra visa sistema, kurios nei Google, nei agresyviai optimizuoti skelbimai nepasakys tiesiai. Aš pasakysiu. Ne viskas tobula. Ne viskas pagal grafiką. Kartais stringam pasienyje. Bet galų gale daiktai atkeliauja – nuo jūsų slenksčio iki kito slenksčio, be jūsų pirštų įdedimo į vairą ar muitininko uniformą.

Iš pradžių – kas tai išvis per paslauga?

Kas yra „nuo durų iki durų“ perkraustymas į Angliją?

Tai ne tai, kad burtų lazdele pamojau ir daiktai atsirado antrame aukšte Londone. Reikšmė paprasta: vežėjai atvažiuoja pas jus namo, pasiima dėžes, baldus, mantą, veža per Europą ir pristato į naują adresą Anglijoje. Jums nereikia nievežti į muitinę, nebūtina ieškoti sandėlių Tilbury ar Doverio apylinkėse. Mes atvažiuojam, susipakuojam jei prašote, sukraunam, vežam, iškraunam. Kartais klientai galvoja, kad tai kaip „Uber“ kroviniams. Ne visai. Čia reikia plano, laiko, ir dažnai kavos puodelio, kol aš svarstau, kaip tą senovinę spintą sutalpinti be jos nesubražant.

Ar galiu pasiųsti tik vieną sofą, ar būtina pilna mašina?

Galite ir vieną sofą. Nebūtina pirkti visos mašinos vietos. Mes vadiname tai daliniu kroviniu, o angliškai „part load“. Jūsų sofos Londone nevažiuos individualiai, o su kitais kroviniais. Nuostabu? Ne visada – priklauso nuo grafiko. Jei skubate, gali tekti mokėti už visą fūrą, bet realiai vienos sofos niekas neveš specialiai, nebent turime tuščių vietų. Kartais palankumas reiškia, kad pristatymas užtruks diena ilgiau, nes pirma aplankysime kitą klientą netoli M1 magistralės.

Kiek dienų daiktai važiuoja iki Londono?

Jei viskas slidi kaip sviestas ant keptuvės – apie keturias–šešias dienas nuo paėmimo. Bet... tarp mūsų... tas sviestas kartais prilimpa. Realybė: kad ir kaip skambiai rinkodaros skyrius rašytų „per 48 valandas“, tai galioja gal tik kurjeriui iš Yorkshire į Yorkshire. Iš Lietuvos iki Londono, per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Calais uostą ar Olandiją, tada keltas, tada Anglija – čia mažiausiai keturios dienos kelyje. Žiemą, kai snieguoja Alpėse, arba kai Doverio uostas stringa dėl rūko, savaitė – visai realus terminas.

Klausimai apie kainas – visi jų bijo

Kiek kainuoja siųsti daiktus mašinos dalimi į Londoną?

„Dujinės mašinos krovinys“ – gražus terminas, bet realiai kaina priklauso nuo tonų. Vidutiniškai pilnas 20 tonų sunkvežimis Lietuvos–Anglijos maršrutu šiuo metu kainuoja tarp 1800 ir 2500 eurų, priklausomai nuo sezono. Jei vežate pusę mašinos, mokėsite pusę sumos, plius minus. Būna, kad žmonės skambina ir klausia konkretaus skaičiaus per telefoną taip, lyg aš parduočiau agurkus turguje. Sudėtinga, nes reikia žinoti adresus, ar reikia liftų, ar liftų nėra.

Kodėl vienoje įmonėje kaina 800, o kitoje 1400 eurų?

Todėl kad rinkoje pilna „vaiduoklių“. Rimtai. Mačiau įmonių, kurios pažemina kainą iki kvailų ribų, paima užstatą ir dingsta arba atveža daiktus po mėnesio subraizytus. Kaina 800 eurų už fūrą į Angliją skamba kaip akcija aludėje – gal ir gera, bet rytą galvosite, kodėl taip pigiai. Brangesnė įmonė dažniausiai turi licencijas, CMR draudimą, sąžiningus vairuotojus. Pigiau ne visada blogiau, bet jei kaina kvapą gniaužia, patikrinkite adresą – kartais jis būna parkavimo aikštelėje.

Ar muitas Anglijoje dar egzistuoja, ar po Brexit viskas pasikeitė?

Egzistuoja ir dar kaip. Brexit viską apvertė aukštyn kojomis kaip mano senelis kaimo šieną. Dabar gabenant asmeninius daiktus į JK būtinai reikia tinkamai užpildyti muitinės deklaracijas. Jei daiktai naudoti, daugumoje atvejų mokėti nereikia, bet deklaruoti privalu. Problema, kad žmonės iki šiol galvoja „ES, tai nieko nereikia“. Anglija jau ne ES narystėje, tai muitinės postai tapo tikri. Kartais dokumentuose pasimetu ir pats – prieš du mėnesius vieną siuntą dėl klaidingo kodo laikė pasienyje diena ilgiau nei reikėjo. Reikia žinoti T1, EXS ar ENS – žodžių košė, bet be jos nepravažiuosi.

Ar reikia mokėti atskirai už pakrovimą name?

Dažniausiai taip, jei tai nėra įskaičiuota į bendrą pasiūlymą. Mūsų komanda pakrauna patys, bet jei reikia nešti nuo penkto aukšto be lifto, tada arba jūs draugai, arba mes su papildomu mokesčiu. Nežinau, kodėl klientai kartais tikisi, kad trise vyrai dings į daugiabutį ir nuneš šaldytuvą nemokamai. Mes stengiamės būti žmoniški, bet šaldytuvai sveria. Jei namas privaatus, kiemas prie pat mašinos – pakrovimas paprastai įskaičiuotas. Bet jei reikia varyti per sniegą trisdešimt metrų iki rūsio – tada kalbamės atskirai. Būna, kad žmonės mandagiai padeda patys, tada ir kaina nekandžioja taip smarkiai.

Dokumentai, muitinė ir kiti biurokratiniai galai

Koks EORI kodas ir ar man jo reikia siuntimui į Angliją?

EORI – tai toks numeris, kurio reikia, jei dažnai vežate kaip įmonė. Vienkartiniam asmens perkraustymui, jei tai jūsų asmeninė sofa arba dviejų kambarių buto turtas, EORI dažnai nereikia. Bent jau aš taip maniau dar praėjusiais metais (nors gal tai tik mano atminties spragos – po dvidešimt ketverių metų smegenys renkasi atmintį kaip reikia). Dabar po Brexit situacija tokia pamaišyta, kad kai kurie muitininkai jo prašo net ir privatiems asmenims. Patarimas – pasitikrinkite prieš veždami, arba verčiau klauskite savo perkraustymo vadybininko. Jei neturite ir staiga prireikė, stengiamės padėti gauti. Tai ne pasaulio pabaiga, bet gali užtrukti diena-kita.

Ar reikia pakuoti daiktus kaip eksportui, ar užtenka savo maišų?

Savi maišai iš parduotuvių nebus geriausias sprendimas. Kelias tūkstančius kilometrų per Europą – tai ne kelionė automobiliu į pajūrį. Kartoninės dėžės, lipni juosta, burbulinė plėvelė – tai minimumas (minimumas, ne minimumas – sakau kaip girdžiu kolegas). Aš mačiau, kaip žmonės veža porcelianą senose duonos dėžėse. Stebuklas, jei kas lieka sveika. Nesakyčiau, kad profesionalioji pakuotė būtina viskam – drabužius galima berti į maišus, bet tik tuos storos medžiagos. Jei norite saugumo, paslaugos beveik visada siūlo pakavimą. Kainuoja, bet kai išpakuojate Anglijoje taurę be įskilimo – pinigai užmirštami.

Ką daryti, jei muitininkai atidaro dėžę su asmeniniais daiktais?

Jie turi teisę. Tai ne Vilniaus oro uostas, kur prašoma išmti nešiojamą kompiuterį – čia gali atverti bet ką, jei įtaria, kad deklaracijoje meluojama. Paprastai, jei jūs sąžiningai išvardinote daiktus, nieko blogo. Geriau rašyti „seni namų apyvokos daiktai“ negu apsimelst, kad ten tik drabužiai, o viduje – elektrinė pūkų fėja. Atvirai, per mano karjerą muitinė atidarė gal dešimt siuntų, ir tik kartą radus ką nors keisto: metalinę skulptūrą, kurią klientas vadino „namų apyvokos reikmeniu“. Skulptūra nukeliavo, bet muitai nebuvo, nes deklaravome kaip meno kūrinį... na, pusiau meno kūrinį.

Ar reikia sąrašo kiekvienam daiktui, net jei tai seni batai?

Techniškai taip, bet praktiškai – pakanka bendrų kategorijų. Jei rašysite „20 porų batų“,niekas nevogs 15 minučių dėl to, ar viena pora buvo Adidas, o kita – dėdės Vlado tapkės. Sąrašas reikalingas muitinei suprasti, kad nepervežate prekybai skirtų prekių. Jei trylika identiškų dviračių, tada jau įtaria verslą. Asmeniniai daiktai – drabužiai, knygos, indai, seni batai – gali keliauti kaip „Used Household Goods“. Aš asmeniškai klientams sakau – surašykite ką turite kambariuose, nenusilenkite prie kiekvienos šakutės. Būna, kad žmonės pamišta dėl to sąrašo labiau negu dėl pačių daiktų.

Kas vyksta kelyje – realybė, ne reklama

Ar mano daiktai bus perkraunami Prancūzijoje, ar važiuos tiesiai?

Dažniausiai bus perkraunami. Aš žinau, kad „nuo durų iki durų“ skamba kaip tiesus smūgis, bet realybėje viskas vyksta šiek tiek kreivai kaip mano stuburas po darbo. Kroviniai iš Lietuvos dažnai vienijami tam tikrame terminale – pavyzdžiui, netoli Varšuvos arba Vokietijos vakaruose. Tada jie perkeliami į fūrą, kuri važiuoja į Jungtinę Karalystę. Retas atvejis, kai mašina iš Panevėžio važiuoja kaip raketa tiesiai į Bristolį be sustojimo. Perkraustymai į Angliją retai būna tiesioginiai dėl logistikos sąnaudų. Bet kiekvieną kartą, kai sakau tai klientams, jie žiūri lyg būčiau ištaręs jų močiučių paslaptį. Tai tiesiog taip yra.

Ką reiškia „konsoliduotas siuntimas“ – tai lėčiau, bet pigiau?

Tiesiai taikliai. Jūsų daiktai sulaukia kitų daiktų. Fūra pilnėja. Kai pilnutėlė – pajuda. Jūs sutaupote pusę kainos, bet prarandate laisvę – negalite rinktis datos. Kartais konsoliduoti kroviniai Angliją pasiekia per 10–12 dienų, kartais per 5. Itin sunku prognozuoti. Tai kaip laukti autobuso kaimo stotelėje – jis ateis, bet ar aišku kada? Jeigu pataikote į didelės įmonės surenkamąjį sistemą – viskas gerai. Jei pataikote į bobutės ūkio kamputyje veikiantį „vežėją“, tada daiktai gali sėdėti Lenkijos sandėlyje tol, kol suras tinkamą porinį krovinį. Pastebėjau, kad klientai bijo to žodžio, bet realiame pasaulyje be jo kainos būtų kosminės.

Ar vairuotojai nakvoja kabinuose, o lovą galima jame palikti?

Vairuotojai tikrai nakvoja kabinuose – kartais po kelias savaites, jei maršrutas toks. Lovų neįsileidžia jokių svetimų guolių į vidų, nebent jūs norite, kad jūsų čiužinys pripiltų svetimų kavos dėmių (nors šiuolaikiniai vairuotojai labai kultūringi). Jei jūsų lova yra sudedama arba be čiužinio, galim priglausti ją krovininės dalies gale, bet reikia atsiminti, kad oro drėgmė kelyje ir temperatūrų skirtumas gali paveikti medį. Aš paprastai patariu – nepalikite brangių čiužinių atvirai, nes prakaituoja. O gultą, jei metalinis – ramiausia širdimi. Vairuotojai miega prie savo vairo, o jūsų baldai stebi tai pro šoną.

Ką daryti, jei mašina stringa Doverio uoste dėl eilių?

Kąsti kumščius – nereikia. Eilės Doverio uoste po Brexit tapo kasdienybė kaip rytinė kava. Jūs nieko negalite padaryti tiesiogiai. Mes bandome rezervuoti keltus iš anksto, bet jei orai blogi ar prancūzai streikuoja – stovim. Tada skambiname jums: „atidėkite dėžių atplėšimą“. Jūrų uostas ne mūsų kiemas. Geriau niekada neplanuokite gyventi tiksliai dieną po atvežimo. Turėkite buferą dviem-trim dienoms. Pernai vieną kartą stovėjome 18 valandų – vairuotojas skambino, kad jau kojos nutirpo. Tokia realybė.

Kai reikia gabenti ypatingus ar trapius daiktus

Ar galima vežti šaldytuvą, kurį pirko mano mama 1987-aisiais?

Galima. Šaldytuvas yra šaldytuvas, kad ir senovinis. Bet – ir čia svarbu – jei jame yra freono, jūs jau slenkate į pavojingų krovinių teritoriją. JK taisyklės dėl freono griežtesnės nei mūsų seni pažymėjimai. Aš dažnai sakau – jei šaldytuvas senas kaip mano pažadai sportuoti, geriau pirkti naują Anglijoje. Bet sentimentai yra sentimentai, ypač jei mama priėjo prie to šaldytuvo per 37 metus. Jei be freono – ramiausia širdimi. Jei su – reikia atlikti išmontavimą ir sertifikatą. Dauguma perkraustymo įmonių to nedaro, nes per brangu. Tada lieka variantas parduoti per Skelbiu.lt ar dovanot kaimynei Onutei.

Kaip vežate gitarą – ar reikia specialaus dėklo, ar užtenka antklodės?

Antklodė yra gerai, bet nepakankamai gera. Kelionėje per daug šalių, per daug perkrovimų. Gitara turi keliauti kietame dėkle. Jei dėklo neturite – ir čia dažnas atvejis – suvyniojame į burbulinę plėvelę, tvirtai tampriu tvarsčiu, ir statome vertikaliai tarp minkštų daiktų. Būna, kad muzikantai pasiima instrumentą į saloną ir aš atsidūstu iš palengvėjimo – taip saugiausia. Bet mes ir mašinoje laikome švelniai. Temperatūros svyravimai kelyje – didžiausias priešas stygoms. Kartą vežiau klientui Gibson kategorijos instrumentą, vairuotojas net lemputes mašinoje naktį paliko šylančias. Jan, geras vyras, bet kartais per daug tausoja.

Ar leidžiama siųsti augalus į JK – kokie popieriai reikalingi?

Augalai... čia aš pasimesiu šiek tiek, nebūsiu melagis. Žinau, kad gyvi augalai į JK nebeįleidžiami taip lengvai kaip anksčiau. Reikalingas fitosanitarinis pažymėjimas. Jei tai kambarinė gėlė, nedidelė – kartais praslysta kaip asmeninis daiktas. Bet jei vežate sodo nasrus, bijau, kad reikia krūvos dokumentų. Po Brexit situacija su augalais tapo griežta. Aš paprastai siūlau – dovanokite juos mamai ar draugei čia, Lietuvoje. Vilkin truputį nežinios šitoje vietoje, nes įstatymai keičiasi kas kelis mėnesius, ir kas galiojo praėjusį pavasarį, gali būti atšaukta šiandien. Geriau palikite augalus tiems, kurie pasirūpins jais be raudonų popierių.

Ar mano dviratis bus prisegtas prie mašinos galo, ar gabenamas viduje?

Viduje. Jokiais būdais neprie mašinos galo, nebent tai specialus dviračių laikiklis ant fūros – o tokio mes nenaudojame perkraustymams. Dviratis keliauja arba salone, jei nedidelis, arba krovinių skyriuje, pririštas prie sienos. Nuimkite priekinį ratą, pasukite vairą, suvyniokite. Pedalai subraižo viską, ką pasiekia. Realiai problema, kad žmonės pamiršta, jog dviratis slidus metalinis daiktas. Prisimenu, kaip vienas klientas stebėjosi, kodėl jo „Specialized“ dviratis aptemptas plėvele – ogi todėl, kad kitaip jis būtų nubraižęs trijų šeimų lagaminus. Būkit malonūs, paruoškit dviratį, mes padarysim likusį darbą.

Ką daryti, jei dėžė atvažiavusi į Bristolį visas subraizyta?

Pirmiausia – darykit nuotraukas prieš pasirašant CMR. Jei dėžė subraižyta, o viduje sveika – moralinis pasitenkinimas, bet ne kompensacija. Jei viduje trupės – registruojame žalą pagal CMR taisykles. Atlyginimas pagal kilogramą, ne sentimentinę vertę. Buvo labai nemalonus atvejis, kai klientui atkeliavo antikvarinis veidrodis – na, atkeliavo jo dalys. Dėžė buvo GERAI sukapota, veidrodis nesumaniai pakuotas. Skaudu buvo žiūrėti. Mes sumokėjome, ką galėjome pagal draudimą, bet klientas verkė. Ne dėl pinigų – dėl to veidrodžio. Taisyklingas pakavimas – vienintelis būdas išvengti tokio liūdesio.

Iš gyvenimo – situacijos, kurių nerasi svetainėse

Ar gali mano draugė Londone priimti daiktus, jei aš negalėsiu būti?

Žinoma. Tai standartinė praktika. Svarbu, kad ji žinotų apie tai. Duodate mums jos telefoną, adresą – skambiname prieš atvažiuodami. Patarimas: pasakykite, kad pasiimtų laisvą dieną. Buvo atvejis Dulwiche, kai draugė buvo darbe be galimybės atsiliepti. Vairuotojas prastovėjo valandą, paliko daiktus prie durų. Laimė, lietus nelijo. Kitą kartą lijo. Tada dėžės tapo Nemuno dugno rekonstrukcija. Taigi – įgaliojimas nereikalingas, bet atsakingas žmogus prie telefono – būtinas. Būna, kad žmonės piktinasi, jog vairuotojas nepristatė į septintą aukštą be lifto, bet turi suprasti – jis vienas, o dėžių gali būti trisdešimt.

Ką daryti, jei laikas atvaryti daiktus, o manęs nėra namuose?

Sandėlis neatvyksta – vairuotojas atvyksta. Bet suprantu klausimą. Mes skambiname prieš pusdienį arba dieną, kad suplanuotumėte laiką. Jei niekas neatidaro durų ir telefonai užverti, vairuotojai palieka pranešimą ir veža krovinius į laikino saugojimo terminalą. Tada jūs mokate už saugojimą ir antrą pristatymą. Ir ne juokinga suma, nes JK nuomos kainos – kosminės. Kartais klientai sako „palikite kaimynui“, bet Londono kaimynai dažnai vieni kitų nepažįsta. Turėjau situaciją Brixtone, kai kaimynas atsisakė priimti svetimus baldus, bijodamas, kad tai kontrabanda. Tiesiog vežam atgal į saugyklą. Geriau jau pasirūpinkite, kad kas nors būtų vietoje, nes antras važiavimas kainuoja dvigubai.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 48 valandas, bet vėluoja savaite?

Todėl kad rinkodara ir logistika – du skirtingi universitetai. Viena dirba su pažadais, kita – su keliais. Pažadėti 48 valandas gali bet kas, ypač kai nori, kad paspaustumėte „užsakyti“. Realybėje net oro linijos vėluoja. O krovininė mašina su 20 tonų krovinio vingiuoja per Europą, keldami, muitinės. 48 valandos – tai galima tik maršrute Ostende–Londonas, ne iš Lietuvos. Kai kurioms įmonėms tai tiesiog kabliukas. Atsiprašau jei skambiu ciniku, bet aš per tiek metų mačiau, kaip žmonės verkia telefonu, kai pažadėtas pirmadienis tapo kitu pirmadieniu. Geriau rinkitės tą, kuris sako „savaitė, bet stengsimės greičiau“, negu tą, kuris šūkauja apie teleportaciją.

Ar tikrai turite draudimą, ar tai tik popieriaus skiautė?

Turim CMR draudimą, bet klausimas teisingas kaip kirvis. Mačiau įmonių, kurių „draudimas“ buvo spausdintas namų spausdintuvu. Rimtas vežėjas visada pateikia draudimo sutartį arba CMR draudimo pažymą. Mūsų atveju – taip, esame apdrausti pagal CMR konvenciją. Tai reiškia, kad jei fūra sudegs arba apvogs kelyje – turėsite kompensaciją. Tačiau CMR nekompensuoja natūralaus susidėvėjimo. Jei jūsų dėžė silpna ir viduje puodelis trūko dėl jūsų prasto pakavimo – čia jau ne draudimas, o gyvenimas. Būna klientų, kurie reikalauja milijonų už subražytą spintelės kampą. Draudimo bendrovės tokių emocinių vertių nepripažįsta.

Ką daryti, jei svoris krovinio paaiškėja didesnis negu nurodžiau užsisakydamas?

Tada atsiprašote ir mes perskaičiuojame. Ne bėda, jei skirtumas nedidelis – jei parašėte 300 kg, o realiai 450 kg, paprastai praleidžiam pro pirštus, nes sąnaudos mašinai nesikeičia radikaliai. Bet jei parašėte 300 kg, o realiai 1800 kg, tada jau pokalbis kitas. Maži nukrypimai įveikiami, bet jei jūs pateikėte sąmoningai mažesnį svorį tikėdamiesi sutaupyti – gali tekti mokėti žymiai daugiau arba net atiduoti dalį daiktų, jei vietos nebėra. Būna, kad žmonės pamiršta svorį namų apyvokos reikmenims, priskaičiuoja tik spintas. Orkaitė šiuolaikinė sveria beveik kaip mažas automobilis, ir tai žmonės atranda paskutinę minutę. Sąžiningumas čia padeda labiausiai, nes svorį pasitikriname prie keltų terminalų.

Kokia didžiausia klaida, kurią darote patys perkraustantys klientai?

Aš? Asmeniškai? Hm. Turbūt per didelių vilčių žadėjimas per daug greitai. Bet klientų klaida – bandymas viską sutalpinti į paskutinę savaitę. Žmonės parduoda butą, lėktuvas rytoj, o daiktai dar stovi koridoriuje ne supakuoti. Tada kaina auga, stresas auga, ašaros. Kita klaida – pamiršti, kad Anglija yra kitoje šalyje. Skamba juokingai, bet žmonės planuoja, kad pristatymas bus kaip į Šiaulius. Ne. Čia yra siena, vandenynas, muitinė, svetimos kelių taisyklės. Trečia klaida – tikėjimas, kad iš karto įsikraustys ir dirbsite sekantčią dieną. Nerealu. Palikite sau savaitę, dvi. Būna, kad pakuotės atvežamos penktadienį vakare, kai jūs jau nebeturite jėgų nei dėžės atidaryt. Ir dar – neimkite su savim senų sulčių stiklainių. Muitininkai labai jų nemėgsta.

Išvada

Jei po visų šių klausimų atrodo, kad perkraustymas į Angliją chaotiškas – tai dalis tiesos. Bet krovinių gabenimas į Angliją greitai ir saugiai nuo durų realiai vyksta tada, kai randate žmogų, kuris nemeluoja apie terminus. Nesirinkite pagal gražiausią svetainę. Rinkitės pagal sąžiningumą. Daiktai atkeliaus. Ne per 48 valandas. Bet atkeliaus – nuo jūsų durų iki naujųjų durų, kai jau būsite pasiruošę jas atverti.