Krovinių gabenimas į Angliją: baldai ir buitinė technika

Žinot, per dvidešimt kelerių metų teko matyti visko – nuo tobulo išeivių iš Alytaus krovinio iki tokių „sąvartyno“ variantų, kad net vežėjas atsisakė įsikelti. Krovinių gabenimas į Angliją su baldais ir buitine technika šiandien nėra kosminis mokslas, bet po Brexit viskas pasidarė šiek tiek... keisčiau. Daug kas mano, kad pakanka paskambinti vilkikui ir ramia širdimi laukti Londono. Realybė kiek kitokia. Šitame tekste – ką aš atsakyčiau, jei sėdėčiau su jumis virtuvėje ir bandyčiau paaiškinti, kaip neprarasti nervų, sofos ir šaldytuvo pakeliui.

Planavimas – nuo ko pradėti, kai galvoji apie kainą

Kiek maždaug kainuoja pervežti dviejų kambarių buto baldus į Angliją?

Oi, čia tas klausimas, iš kurio viskas prasideda. Jei skambintumėte man rytoj, sakyčiau – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, priklauso nuo to, ar vilkikas bus jums vienas, ar dalinis krovinys. Dalinių krovinių gabenimas į Angliją su baldais ir buitine technika dažnai būna pigesnis, bet laukiate ilgiau, kol surenkami kiti daiktai. Vienas klientas iš Kauno vežėsi į Birmingemą už aštuonis šimtus – turėjo sofą, spintą, šaldytuvą. Kitas į Bristolį sumokėjo pusantro tūkstančio, nes norėjo visko per tris dienas. Taigi, nėra vienos formulės. (Nors kartais pats norėčiau, kad būtų.)

Kiek laiko užtrunka krovinys nuo durų iki durų?

Teoriškai dvi-trys dienos vilkikui iki Londono. Praktiškai? Na, pridėkite parą pakrovimui, pusę dienos muitinėje, dar pusę – jei vairuotojas pavargsta arba ieško adreso kokiame nors prieglaudžiame kvartale. Per 24 metus mačiau, kad žmonės labiausiai nusivilia dėl terminų, kai jiems pažada „ryt bus“, o iš tikrųjų prireikia savaitės. Krovinių gabenimas į Angliją greičiausiai pavyksta tada, kai viskas suplanuota ir nereikia vilkiko lyg taksi po visą Lietuvą rinkti daiktų po vieną butą.

Ar galiu gabenti vien tik buitinę techniką be baldų?

Žinoma, kad galima. Dažnai taip ir būna – žmonės palieka sofą, bet nepaleidžia savo Indesit skalbimo mašinos, kurią dar mama dovanojo. Buitinės technikos pervežimas į Angliją yra atskira paslauga, nors kai kurioms įmonėms neapsimoka važiuoti dėl vieno šaldytuvo. Jei turite mažai – paieškokite dalinio krovinio opcijos arba siųskite per kurjerinę paslaugą, nors aš asmeniškai to vengčiau dėl daužymo rizikos. Buvo atvejis, kai klientė siuntė tik džiovyklę. Atėjo – durelės įtrūkusios. Kurjerių tinkluose viskas kraunama per trisdešimt kartų.

Koks skirtumas tarp tiesioginio vežėjo ir tarpininko?

Tarpininkas suras vilkiką, o tiesioginis vežėjas turi savo. Abu variantai turi pliusų. Tiesioginis dažnai pigiau, bet jei sugesta mašina – stringa visas planas. Tarpininkas turi alternatyvų, bet ir maržą deda viršus. Aš pats dirbu tiesiogiai, bet nešiojuosi kontaktus atsargai. Kartais nutinka taip, kad mūsų vilkikas stringa, ir tenka kviesti kolegą. Klientas to net nepastebi, jei laiku perspėju. Svarbiausia – kad nebūtų tokių, kurie pažada krovinius parduoti, o paskui dingo su depozitu. O tokių, deja, yra.

Pakavimas – čia visi sukliūna

Ar man pačiam reikia supakuoti sofą, ar jus tai padarote?

Ai, paklausimas iš širdies. Mes galime ir supakuoti, ir sutrambuoti, bet kainuos. Jeigu norite sutaupyti – pakuokite patys. Sofai reikia ne plėvelės, o storos antčiužinės medžiagos arba kartono kampų. Mes dažnai atvažiuojame ir matome sofą apvilktą... patalais. Gražu, bet nepraktiška. Aš dažnai sakau klientams: jei pats nepakuoji bent trisdešimt procentų tvarkingiau nei mano komanda, better let us do it. Nors, tiesą pasakius, kartais ir mes skubame, tai kampas lieka neuždengtas. Žmogiška.

Ką daryti su stikliniu stalu, kad nesusprogtų transporto metu?

Stiklas yra blogiausias draugas perkraustymų metu. Aš esu matęs, kaip stiklinis stalas atkeliauja į Coventry tobulas, ir matęs, kaip toks pats stalas York'e susideda iš tūkstančio šukių. Pakuokite X-forma lipnia juosta – taip, net jei ir subyrės, šukės liks vietoje. Tada – putos, kartonas, sandarus kampas. Krovinių gabenimas į Angliją su baldais visada turi atsižvelgti į tai, kad vilkike viskas juda. Net jei stovite, važiuojant greičiu dvidešimt per valandą per duobę – tarkitės. Stiklas nepateisins.

Ar tikrai reikia iškraustyti visas spintas, ar galiu palikti drabužius viduje?

Viena klientė iš Panevėžio taip ir padarė – paliko drabužius spintoje, nes „jinai gi sunki, tai kur ji dės“. Problema ta, kad durys atsidaro. Ir jei viduje yra sunkių striukių – lankstai pasilenkia, durys atsiveria, bam – bandote riesti durų rėmą. Geriau iškraustyti. Arba bent jau sutvirtinti viduje kartoninėmis pertvaromis. Ir dar vienas dalykas – svoris. Spinta su daiktais sveria dvigubai, o mūsų vaikinai turi ją nešti. Kai kurie vežėjai atsisako nešti, jei per sunku.

Ar lovą reikia išardyti prieš vežėjams atvažiuojant?

Taip, ir dar kaip. Vežėjai nėra baldų surinkėjai, nors kai kurie sutinka padėti už papildomą mokestį. Bet jei lova yra didelė ir sunki – ardykite. Aš mačiau, kai kažkas bandė tempti antrą aukštą suvieną karališką loą... lova. (Žodį sugalvojau tik dabar, nes mintyse skrieju per atsakymą). Laiptai buvo seni, vingiuoti, lova įklimpo kaip tik aukšto viduryje. Valanda laiko švaistymo. Padarykite tai prieš tris dienas, pasidėkite varžtus į maišelį, priklijuokite prie rėmo.

Buitinė technika – kur daugiausia mitų

Kodėl negalima guldyti šaldytuvo, ar tai tiesa?

Šaldytuvą galima guldyti, bet nerekomenduojama. Na, aš ne šaldytuvų meistras, bet mačiau šimtus. Jei gulsite – kompresoriuje esantis alyva gali patekti į kondensato liniją, ir tada, kai pastatysite, jis gali veikti keistai arba išvis neveikti. Nors, jei jis naujesnis modelis, gal ir nebus bėdos... (Čia turėčiau patikslinti – aš ne šimtu procentų tikras dėl visų modelių, bet konservatyvus patarimas – vežkite statmenai. Jei jau guldote – palikite pastatytą kelias valandas prieš įjungdami). Geriau mokėti brangiau už vietą, negu pirkti naują šaldytuvą Anglijoje.

Ar skalbimo mašinai kažkuo užveržti būgną, ar tesunkia pakankamai?

Taip, fiksatoriai. Skalbimo mašinos – jautriausiai gabenami daiktai. Būgnas kabo ant spyruoklių, ir važiuojant per nelygumus jis daužosi į korpusą kaip pakaitalas. Transportuojant buitinę techniką į Angliją, visada naudokite gamintojo fiksatorius (originalius varžtus nugarėlėje). Jei pamečiate – nusipirkite universalių. Buvo atvejis, kai klientas pasakė „ai, bus gerai, ji nauja“, o atkeliavus Bristolinėje būgne – įskilęs plastikas. Nauja dar nereiškia, kad atlaikys tranzitą. Fiksuokite visada.

Ką daryti su indaplove, kurioje likę vandens ar žarnų?

Iš vandens žarnas atjunkite prieš savaitę. Ne, rimtai – likęs vanduo indaplovėje per kelias dienas vilkike pridvis, smirdės, gali sugadinti kitus daiktus. Aš pats kartą vežiau indaplovę su likusiu vandeniu... (na, ne aš pats, bet mano komanda) – klientas pasakė, kad išpylė. Neišpylė. Atidarėm duris Birmingeme – smirdėjo kaip iš pažliugusio pelėsio. Dabar visada patikrinu patys. Indaplovę transportuokite sausą, o žarnas – į maišą prie jos, kad nenutekėtų kas nors kito.

Ar televizorių galima vežti tiesiog ant stovo?

Ant sieninio stovo – tikrai ne. Jei tai stovas su koja, geriau atsukite ekraną, suvyniokite į antistatinį burbulą ir dedėkite į dėžę. Kartais žmonės palieka ant stovo, manydami, kad taip saugiau. O vilkike paspaudžia kita dėžė, stovas sulūžta – įskyla ekranas. Vaizdo technikos pervežimas į Angliją su buitiniais daiktais reikalauja atskiro balso. Ekranai baiminasi slėgio ir temperatūros pokyčių. Šaldytuve negalima vežti, beje. Ten drėgna.

Dokumentai, muitai ir kiti post-Brexit dalykai

Ar dabar reikia kažkokių popierių, kad baldai pralįstų pro muitinę?

Taip, reikia. Po Brexit viskas pasikeitė. TIN numeris, EORI – jei siunčiate verslui. Jei asmeniniai daiktai – reikia sudaryti sąrašą. Aš dažnai sakau žmonėms: parašykite viską, ką turite, net jei tai skamba kvailai. Du pagalvės, vienas stalas, šeši lėkštės. Nebūtinai turi būti vertė kiekvienam daiktui... (nors kartais reikia, priklauso nuo deklaruoto režimo). Krovinių gabenimas į Angliją dabar be tinkamų dokumentų gali baigtis tuo, kad krovinys sėdi pasienyje dienas, o jūs mokate saugojimo mokestį. Tikrina dažniau nei anksčiau.

Kiek laiko trunka muitinės tikrinimas, ar tikrai savaite?

Savaitė? Ne, nebent labai nepasisekė. Paprastai – kelios valandos, maksimaliai para. Bet aš čia ne šimtu procentų tikras dėl kiekvieno atvejo, nes muitinė Dover'yje ar Felikstove kartais turi savų keistenbių. Buvo, kad sulaikė dėl deklaruotos „medinės spintos“ – pasirodo, tai buvo ąžuolo masyvas, o muitininkai įtarė CITES ribojimus, nors ten nebuvo. Paskambino, patikslinome – paleido per pusdienį. Tai tokie dalykai. Bet savaitę? Tik jei aptinka kažką įtartino arba jei popieriai netvarkingi.

Kas bus, jei muitiniai atidarys dėžę su mano asmeniniais daiktais?

Atidarys. Ir dažnai atidaro. Ypač jei rentgenas rodo kažką keista – metalo gabalą prie spintos arba daug skysčių. Jūsų teisė – turėti sąrašą, kad jie žinotų, kas viduje. Realybėje jie neretai neatidaro, jei viskas gražiai atrodo ekrane, bet gali. Tada pakuotė suplyšta, daiktai išsibarsto. Todėl nenaudokite pigiausių dėžių ir visada klijuokite apatinį dugną X forma. Aš mačiau, kaip muitininkai atidarė dėžę su patalyne – turbūt ieškojo kontrabandos. Daiktai liko tvarkingi, nes dėžė buvo gera.

Kaip gabeni – transporto pasirinkimas

Ar verta užsisakinėti vilkiką tik sau, ar galima dalinis krovinys?

Jei turite visą butą – vilkikas jums. Jei tik sofa, šaldytuvas ir dvi dėžės – ieškokite dalinio krovinio. Dalinių krovinių gabenimas į Angliją su baldais ir buitine technika yra populiariausias variantas emigrantams, nes kaina dalinama. Minusas – laukiate, kol surenkami kiti kroviniai. Kai kurios įmonės, tiesą sakant, žada per greitai, kad pritrauktų klientą, o paskui stringa savaitę. Aš nemėgstu tokių triukų. Geriau pasakyti: „Mėnesio pabaigoje turime maršrutą, ar sueina?“, negu meluoti apie rytdieną.

Koks skirtumas tarp dvidešimties ir keturiasdešimties pėdų konteinerio?

Dvidešimt pėdų – maždaug trisdešimt kubinių metrų. Keturiasdešimt – dvigubai, beveik šešiasdešimt septyni. Dviejų kambarių butui dažniausiai užtenka mažesnio. Bet jei turite sodinius įrankius, dviračius, keturių stiklų indaują... tada didesnis. Kartais žmonės užsisako mažą, o paskui supranta, kad netelpa trys kėdės. Tada arba meta lauk, arba perka vietą antrame krovininyje. Kaina šokteli. Aš visada sakau – geriau truputį per didelis, negu per mažas. Nors konteineris tik sau jau brangesnis reikalas.

Ar gali gabenti mikroautobusu per kanalą?

Galima, jei turite mažai. Keltu per Doverį arba per tą... Eurotunelį, kuris po vandeniu. Folkestonas. Bet baldai turi būti išardyti. Mikroautobusu nesuvarysite kampinės sofos nesusukę į dalis. Buitinės technikos gabenimas mikroautobusu apsimoka tik jei jiems nereikia didelės amortizacijos. Aš pats mačiau, kaip vaikinas bandė gabenti šaldytuvą Renault Master – guldo jį ant šono, nes netilp statmenai. Atvažiavus į Notingamą, šaldytuvas garsėjo kaip traktorius. Tai jei jau mikroautobusas – tik dėžės, kėdės, kompaktiški dalykai. Kaip žinot, kai kuriems tai vienintelis pagrįstas budžetas.

Koks skirtumas tarp tiesioginio ir keltuojančio vežėjo?

O, pamiršau, jau apie tai rašiau aukščiau. Na, trumpai – keltuojantis vežėjas kelis kartus perdavinėja daiktus sandėliuose. Tiesioginis ima iš jūsų ir veža. Pirmasis pigesnis, bet rizikingesnis. Būna, kad daiktai pakimba sandėlyje prieš savaitę, nes neateina pagrindinis vilkikas. Patikimesnis būdas – vilkikas nuo durų iki durų. Ypač jei gabenate mechanines dalis, kurios subraižomos. Krovinių gabenimas į Angliją per tarpininkus gali sutaupyti porą šimtų, bet aš renkuosi ramų miegą.

Kas nutinka blogai – istorijos iš praktikos

Ar buvęs atvejis, kad vežėjas paprasčiausiai neatvažiavo?

Buvęs ir ne kartą. Ypač su tais, kurie siūlo kainą perpus mažesnę rinkos. Žmogus sutarė su kažkokiu „Vitalijumi“ per skelbimų portalą, sumokėjo avansą tris šimtus eurų. Dieną prieš perkraustymą – telefonas išjungtas. Baldai liko kieme, sutartas butas išleidžiamas, o žmogus nakvoja ant grindų su dėže. Krovinių gabenimas į Angliją su baldais ir buitine technika reikalauja arba didelės tarptautinės įmonės, arba bent jau žmogaus, kurį galite rasti ofise. Pigiausia pasiūlyma dažnai slepia apgaulę. Aš tai vadinu klasika.

Ką daryti, jei baldai atvažiavo subraižyti, o bendrovė neigia kaltę?

Aš žinau, kad dabar turėčiau pasakyti „būtinai darykite foto prieš pakrovimą“. Darykite. Bet realybė – 90 proc. žmonių to nedaro. Tada lieka jūsų žodis prieš jų. Jei yra CMR draudimas arba jūsų draudimas – galite kreiptis, bet procesas ilgas. Buvo klientas, kuriam atvežė stalą su įdauža. Jis pats įpakavo, pats neišmatino. Bendrovė pasakė – ne mes, gal jūs patys daužėit kraustydamiesi. Taip ir liko. Todėl aš visada sakau: fiksuokite būklę, ypač antikvarinius baldus. Neįdomu now, įdomu buvo vėliau.

Ar tikrai reikia draudimo, ar tai tik papildomas mokestis?

Draudimas... Aš pats anksčiau galvodavau, kad tai pinigų išviliojimas kol nepamačiau, kaip Doverio uoste vilkikas apsivertė dėl juodoledo. Ne, ne mūsų, kito vežėjo. Visi kroviniai – ant šono. Tie, kurie buvo apdrausti – gavo bent jau kompensacijas. Kiti – pradėjo teismų maratoną. Krovinių gabenimas į Angliją retai baigiasi katastrofa, bet jei ji įvyksta – be draudimo esate kaip basas stovintis ant ledo. Ypač su technika. Baldus dar kažkaip pataisysite, o šaldytuvą subražius – meistras Anglijoje kainuoja daugiau nei draudimo polisas.

Ar Anglijoje visada užneša baldus iki buto?

„Pristatymas iki durų“ reiškia iki pirmųjų durų. Ne iki jūsų virtuvės kampo. Jei gyvenate aukštą, be lifto – derėkitės atskirai. Londonas kupinas senų namų su vingiuotais laiptais. Trečias aukštas be lifto su šaldytuvu yra pragaras. Kai kurie vežėjai papildomai apmokestina už aukštus. Aš manau, kad tai teisinga, nes sąnariai nėra amžini. Jei žinote, kad jūsų bute nėra lifto, pasakykite iš anksto. Buvęs atvejis Londone – klientas nepasakė, vilkikas buvo per didelis kiemui, laiptai siauri. Šaldytuvas liko laiptinėje pusdieniui, kol išsinuomojome langų keltuvą. Kainavo papildomai šimtą svarų. Apie tai galvokite anksčiau nei dieną prieš.

Paskutiniai dalykai, kuriuos žmonės pamiršta

Kaip rasti normalų pervežėją, jei visos svetainės atrodo vienodai?

Internete visi gražūs. Nuotraukos iš akcijų bankų, šypseninės, autobraižiai be vairuotojų. Aš siūlau skambinti. Tikrai, paskambinkite. Paklauskite, ar jie turi ofisą, kur galėtumėt atvažiuoti. Paklauskite, koks vilkiko numeris, jei kas. Jei žmogus bijo atsakyti – raudona vėliava. Kita taisyklė – neskubėkite su avansu. Geriau sumokėkite po pakrovimo arba bent padalykite. Krovinių gabenimas į Angliją per neaiškius tarpininkus baigiasi blogai dažniau, nei rašoma statistikoje. Aš pats turėjau klientų, kurie prieš mane apgavo tris kartus. Trečias kartas – ne dėl sėkmės.

Ką aš dar nepaklausiau, bet turėčiau žinoti?

Jei bijote – geriau nepiginkite. Rimtai. Geriau sumokėti šimtu eurų brangiau ir turėti nervus, negu sutaupyti ir prarasti daiktus. Taip pat – Anglija turi savo standartus. Jūsų lietuviška spinta gali netelp į anglišką miegamąjį, bet tai jau ne mano sritis. O beje – jei vežate augalus – tai visai kita istorija. Dalis jų nepraleidžiama. Bet čia jau ne apie baldus. Pagrindinė taisyklė: jei nežinote – klauskite keistai. Geriau kvailas klausimas dabar, negu ašaros Doverio pasienyje.

Išvada

Krovinių gabenimas į Angliją su baldais ir buitine technika yra jūsų gyvenimo persikėlimo dalis, ne tik logistikos operacija. Nebijokite klausti, net jei klausimas atrodo keistas, ir nepasitikėkite vien tik gražiausia kaina. Aš per tiek metų sukirpau visus nago karti, kad žinočiau – tvarkingas pakavimas, sąžiningas vežėjas ir truputis kantrybės yra svarbiausia. Likusi dalis – tik kelias iki vilkiko.