Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 su profesionalia įmone: ką aš atsakau klientams per dvidešimt ketverius metus?
Vežame jau... ne, palaukite, skaičiuokite patys, bet tikrai daugiau nei dvidešimt metų. Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 su profesionalia įmone skamba kaip išlipęs iš reklaminio lankstinuko, bet realybėje tai reiškia, kad kažkas turi atsiliepinti telefonu sekmadienį vakare, kai vairuotojui sugedo mašina prieš pat Kanaalą. Gerai, paprasčiau: surašiau atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas. Ne viskas čia bus idealu, ne viską žinau šimtu procentų, bet bent jau tikrą patirtį gausite.
Pradžia – kaina, pakuotė ir pirmas įspūdis
Kiek kainuoja? Sofą, dvi dėžes ir tą lagaminą vežame į Londoną.
Na, viskas pareina nuo kubinių metrų, bet mažas krovinys, tarkime, aštuoni kubiniai metro ar mažiau, svyruoja nuo keturių iki aštuonių šimtų eurų. Blogiausia, ką gali padaryti – pasirinkti tą, kas siūlo du šimtus. Nes aš jau mačiau situaciją, kai toks „vežėjas“ pasiima pinigus, o po to prigrasina palikti daiktus pakelėje, jei nepristatysite dar trijų šimtų. Kaina turi būti sąžininga, o ne pašauni. Įskaičiuojame keltą, kurą, vairuotojo nakvynę – viską atvirai.
Ar privalau dėti viską į dėžes, ar galima maišuose?
Maišai – tai blogiausia, ką galima padaryti, nebent tai sportiniai rūbai. Kartais klientai atneša... (ne, atsiprašau, atveža namo) dideles juodas šiukšlių pūsles su savo daiklais. Rimtai? Muitinėje tai atrodo nekaip, o ir fūroje maišai trinasi, plyšta. Perkraustymo paslaugos į Londoną ar Birmingemą prasideda nuo normalios pakuotės. Kartoninės dėžės, lipni juosta, orą laikančios plėvelės. Jei neturite laiko – mes supakuojam už papildomą mokestį, bet pasirūpinkite bent jau indais. Čia jau ne pirmi metai kalbam tą patį.
Popieriai... ar dabar po to Brexit dar reikia kažko?
Reikia. Tai jau nebe tie seni geri laikai, kai tiesiog varydavai per Europą be stabdymo. Dabar reikia inventorizacijos sąrašo, vertės deklaracijos, kartais EORI numerio. Mūsų darbas – paruošti dokumentus, bet jūs turite pasakyti, kas yra viduje. Vieną kartą klientas paslėpė po striuke du dviračio akumuliatorius – ir stebisi, kodėl muitinėje atidarė visą dėžę. Krovinių pervežimas į Didžiąją Britaniją tapo rimtesnis procesas nuo 2021-ųjų. Jei norite be streso – neslėpkite to, kas viduje, net jei atrodo nekenksminga.
Kada mašina atvažiuos pasiimti daiktų – galiu tiksliai planuotis?
Planuotis galite, bet fūros vėluoja. Ne mūsų noru – tiesiog eilės prie keltų, oro sąlygos, o kartais ir klientai prieš jus pavėluoja patys. Sakome dieną, o ne valandą, nors stengiamės į laiką pataikyti. Būna, kad paskambiname ryte ir sakome: atleiskit, vairuotojas užtruko pasienyje, atvažiuos vakare. Tai yra normalu tarptautiniuose pervežimuose. Jei jums reikia chirurginio tikslumo – reikės mokėti daugiau už ekspresinį variantą. O standartinis režimas lankstus.
Kelyje – fūros, laikas ir kas nutinka, kai kelias ne toks lygus
24/7 – ar tai reiškia, kad pristatote ir 3 valandą nakties?
Toks krovinių gabenimas į Angliją 24/7 su profesionalia įmone tikrai egzistuoja, bet pristatymas tris nakties – retas kreivas atvejis. Paprastai dirbame visą parą, nes važiuojame naktimis, kai mažiau kamščių. Bet pristatymas Londone į butą penktą ryto – ne tik jums nepatogus, bet ir kaimynams. Kartais, žinoma, skubūs kroviniai vyksta naktį, ypač jei verslas laukia. Tada skambiname iš anksto. O jei privatus klientas – deriname normalų žmogišką laiką. Naktį vežame, ne visada pristatome.
Kiek laiko važiuoja nuo Vilniaus iki ten, į tą Londoną?
Du su truputį paras geriausiu atveju. Tai apie du tūkstančius du šimtus kilometrų plius keltas, plius muitinės patikra. Neegzistuoja „rytoj jau bus“, jei šiandien kraunama. Buvote kada nors Paryžiuje pervažiavę vakarinį aplinkkelį? Grėsminga. Taip ir čia. Vairuotojai privalo ilsėtis pagal tachografą, fūros neraketos. Tikėkitės dviejų–trijų dienų. Jei kas nors žada per vieną parą – meluoja arba viršija visas įmanomas normas. Geriau lėčiau, bet saugiau.
Ar mano dėžės važiuos vienos, ar su svetimais baldais?
Jei mažas krovinys – taip, fūroje bus ir kitų klientų daiktai. Bet mes skiriame erdves, naudojame pertvaras. Jei perkraustote visus namų baldus – skirta fūra tik jums. Kaina skiriasi kardinaliai. Vieną kartą matėme, kaip konkurentai supylė penkių klientų daiktus be jokios tvarkos... tiesiog kalną. Ir paskui ieškojo tos vienos dėžės su dokumentais tris valandas. Mes taip nedirbame. Kiekvienas krovinys turi savo zoną, savo sąrašą. Tvarka yra saugumo dalis.
O jei suges mašina? Kur garantija?
Garantijos nėra nuo gedimų – jie pasitaiko. Praėjusią žiemą vairuotojui sugedo turbokompresorius kelyje prie Hanau. Šešios valandos stovėjimo, perkraustymas į kitą fūrą. Skambinome klientui į Bristolį iš karto. Jokio slėpimo. Yra įmonių, kurios pradingsta dvylikai valandų ir atsako tik tada, kai patys prisiskambinate. Krovinių pervežimas į Angliją reikalauja sąžiningumo gedimo metu. Mes turime techninę pagalbą, partnerius, rezervinius vilkikus. Jūsų daiktai pasiekia tikslą, bet kartais kelias būna banguotas.
Popieriai ir muitai – post-Brexit realybė
Kokie popieriai dabar reikalingi, kad praeitume tą britų muitinę?
Inventorius anglų kalba, vertės deklaracija, CMR važtaraštis. Kartais reikia dar ir įrodymų, kad daiktai naudoti. Čia, tiesą sakant, pasikeitė tiek kartų nuo 2021-ųjų, kad aš pats nebeturiu visko galvoje. (Anksčiau reikėdavo ir taip vadinamos T1 formos, bet dabar jau CMR ir EORI daugelyje atvejų pakanka – bent jau vakar taip buvo.) Svarbiausia – tiksli informacija apie turinį. Jei rašote „įvairūs namų apyvokos daiktai“ ir viduje radijo stotelė – bus klausimų. Būkite konkretūs.
Ar galiu vežti savo rūkytą dešrą ir sūrelį vaikams į Angliją?
Ne. Atsakymas trumpas, bet tvirtas. Gyvūniniai produktai iš ES į JK asmeniniams tikslams dabar daugiausia draudžiami. Buvo atvejis, kai ponia iš Panevėžio paslėpė rūkytą spirgą lagaminėlyje tarp megztinių. Muitinė rado, surašė protokolą, vėlino visą fūros patikrą. Jūs ne tik rizikuojate prarasti maistą, bet ir apkraunate visus kitus klientus. Taip, žinau, kad skanu. Taip, žinau, kad Anglijoje kitaip kvepia. Bet palikite dešras čia. Vežkite džiovintas grybas ir medų – tą leidžia.
Ar reikia mokėti muitą už savo penkių metų sofą?
Jei gyvenote Lietuvoje metus ir daiktai jūsų nuosavybė ilgiau nei šešis mėnesius – galite prašyti atleidimo nuo muito ir PVM kaip perkraustymo atveju. Bet... (patikslinu: ne visada taip paprasta) reikia pateikti įrodymus – sąskaitas, senas nuotraukas, deklaraciją. Kartais muitininkas nusprendžia kitaip. Būna, kad žmonės nusiperka naują sofą prieš mėnesį iki išvykimo ir tiki, kad prasmuks. Ne, muitas bus. Štai kodėl profesionalus perkraustymas į UK po Brexit skiriasi nuo buvusio laisvo judėjimo – dabar reikia motyvuoti kiekvieną daiktą.
Kiek laiko daiktai gali sustingti muitinėje?
Paprastai para ar dvi. Bet aš jau nebesu tikras, ar standartinis terminas Anglijoje dabar keturiasdešimt aštuonios, ar septyniasdešimt dvi valandos, nes jie ten viską keičia kas pusmetį. (Reikės pasitikrinti konkrečiai jūsų atvejui – skambinkit, kai jau bus aktualu.) Jei dokumentai tvarkingi – praleidžia greitai. Jei vienas laukelis blogai užpildytas – sėdi savaitę. Ir jokios logikos čia nepadės. Kartais atrodo, kad muitiniai sprendžia pagal nuotaiką. Ypač Doverio uoste pirmadieniais.
Sutartys, pinigai ir kaip atpažinti apgavikus
Kodėl vieni prašo du šimtus, o jūs – aštuonis?
Nes mes žinome, kas bus kelyje. Pigūs pasiūlymai slepia žaidimą: pasiūlo mažai, o paskui „staiga“ paaiškėja, kad reikia mokėti už keltą, laiptus, kiekvieną aukštą atskirai. Turėjome atvejį, kai klientas susimokėjo tris kartus daugiau nei planavo. Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 su profesionalia įmone turi apimti viską – kurą, draudimą, muitinės dokumentus, vairuotojo darbą. Jei kažkas siūlo mažiau nei kainuoja kuras į abi puses – arba jie dirba nuostolingai, arba jūsų laukia staigmena.
Ar reikia rašyti sutartį, ar užtenka telefonu susitarti?
Telefonu – tik buitiniams pokalbiams. Mes darome raštišką sutartį ir CMR važtaraštį. Prieš dvidešimt metų, kai pradėjau, kartais dirbdavau ir taip, pasitikėdamas žodžiu. (Taip, buvau naivus, prisipažįstu.) Tada supratau, kad be parašo neįrodysi nei kainos, nei atsakomybės. Dabar net ir mažam siuntiniui – dokumentas. Tai saugo ir jus, ir mus. Jei įmonė atsisako parašyti ką nors ant popieriaus – bėkite. Rimtai, nėra tokio scenarijaus, kur tai būtų normalu.
Kas jei fūroje mano stalas apgadins kito kliento televizorių?
Čia veikia draudimas, bet yra sąlygos. Kiekvienas daiktas turi būti deklaruotas, o jei ant dėžės nėra etiketės „stiklas – atsargiai“ – tai irgi svarbu. Mūsų draudimas dengia standartinę atsakomybę pagal CMR konvenciją, bet tai ne visada pilna vertė. Jei vežate auksinę monetą – nerašykite, kad vertė dešimt eurų. Būna, kad klientai tyčia sumažina vertę, o paskui nori milžiniškų kompensacijų. Tai... nelogiška? Aš taip ir pasakau. Deklaruokite tikrąją vertę, mokėkite už pilną draudimą ir miegosite ramiai.
Kaip mokama – prieš, po, o gal kas savaitę sąskaitą?
Paprastai trisdešimt arba penkiasdešimt procentų iš anksto, kad užfiksuotume vietą kalendoriuje, o likutis pristatymo metu arba prieš jį. Grynaisiais vairuotojui galima, bet nerekomenduoju – be popieriaus pėdsako lieka vietų interpretacijoms. Kartais pervedimas tiesiogiai į sąskaitą greitesnis. O dėl kas savaite... ne, mes nebankas. Kai kurie klientai klausia, ar galima po truputį. Suprantu, finansai būna įtempti, ypač persikeliant į naują šalį. Bet mes irgi turime mokėti už kurą iš anksto. Taip veikia logistika.
Realybė, apie kurią niekas neparašo brošiūroje
Ar mano daiktai tikrai apdrausti, ar čia tik gražus žodis?
Standartiškai – ne pilna verte. CMR atsakomybė apima maždaug aštuonis eurus už kilogramą. Jūsų minkštasuolis dešimties kilogramų gali būti apmokėtas kaip aštuoniasdešimt eurų, nors pirkinys kainavo tūkstantį. Pilnas draudimas kainuoja papildomai, bet verta, jei vežate techniką ar antikvarą. Mes siūlome abu variantus. Daugelis renkasi pigesnį, o paskui stebisi. Aš jiems sakau: rinkitės sąmoningai. Tai jūsų rizika, ne mūsų. Mūsų patirtis, kuris leidžia įvertinti realią padėtį, yra didelė, bet... na, ką jau čia bepridursiu.
Ką daryti, jei aš negaliu būti Londone tą dieną, kai planuojamas pristatymas?
Skambinkite kuo greičiau. Fūros eina grandinėmis – jei vėluojame pas jus, vėluojame pas kitą. Mes ieškome sprendimo: arba perleidžiame kitam vairuotojui, arba sandėliuojame keletą dienų. Papildomai kainuos, žinoma. Būna, kad žmonės pradingsta – nei atsiliepia, nei rašo. Tada mes stovim prie namų durų, skambinam, o kaimynai stebisi. Nebūkite tas. Jei žinote, kad skrydis vėluoja arba darbdavys neišleidžia – tiesiog perspėkit. Aš suprantu, gyvenimas nestovi vietoje. Bet komunikacija nieko nekainuoja.
Kodėl kai kurios įmonės pradingsta po avanso ir nebeatsiliepia?
Nes tai ne įmonės, o tarpininkai be fūrų. Jie pasiūlo gražią kainą, paima užstatą, perparduoda pigiausiam subrangovui, o tas neatvažiuoja, nes niekam neapsimoka. Mes turime savo vilkikus ir stabilų partnerių tinklą JK. Siuntų gabenimas į Birmingemą ar Lidlsą (Lidlsą? Atsiprašau, į Ličfildą ar kur ten...) reikalauja atsakomybės. Tikras vežėjas turi SPĮ numerį, savo transportą, fizinį adresą. Jei puslapyje tik telefonas ir graži nuotrauka – tai ne įmonė, o ruletė.
Aš pirmą kartą vežuosi – ko pirmiausia reikia nepamesti iš akų?
Sąrašo. Ne daiktų sąrašo (nors ir jo), o kontaktų. Jūsų telefono, pašto, gavėjo Anglijoje, mūsų dispečerio. Ir kantrybės. Jei jūs nori, kad viskas vyktų sklandžiai, reikia suprasti, kad tarptautinis perkraustymas nėra taksi. Tai mašina, keltas, kelias, muitinė, vėl kelias, spūstys M25 žiede prie Londono. Jei tikitės magijos – nusivilsite. Jei suprantate procesą – viskas bus gerai. Pagrindinė taisyklė: nekraukite, ko nereikia. Mažiau daiktų – mažiau rūpesčių.
Ar galiu gabenti automobilį drauge su baldais toje pačioje fūroje?
Taip, jei fūra pritaikyta. Standartinė moving truck neturi platformos automobiliui. Turime specialias puspriekabes su hidraulinėm lentynom – krovinys apačioje, automobilis viršuje. Bet tai atskira paslauga su savo muitine verte. Negalite automobilio tiesiog įstumti tarp sofos ir dėžių. Būna klientų, kurie galvoja, kad jei turi roletus, viskas telpa. Deklaruojame automobilį atskirai, draudžiame atskirai. Kaina į Londoną su vienu automobiliu ir baldais prasideda nuo tūkstančio virš. Realistiškai.
Kas yra pats pavojingiausias daiktas, kurį žmonės slepia siuntiniuose?
Dujų balionėliai. Degikliai, dažų aerozoliai, peroksidai. Kartą klientas supakavo turistinį dujų balioną į dėžę su užrašu „virtuvės reikmenys“. Vairuotojas užuodė dujas patikros metu. Galėjo būti baisu. Aš tuoj pat pasakiau: jei tai sprogmenys potencialūs, mes net nekrauname. Ir jūs negaunate nuolaidos už pavojingus daiktus – gaunate atšaukimą. Rimtai, neverta. Degių skysčių taisyklės galioja visose tarptautinėse trasose. Tiek į Angliją, tiek atgal.
Klausimai, kuriuos galbūt nedrįstate užduoti
Ar tikrai fūroje nėra vietos man pačiam prisėsti ir sutaupyti už bilietą?
Ne, neįmanoma. Draudimas neleidžia keleiviams be sėdimųjų vietų ir saugos diržų. Fūros kabinoje du žmonės – vairuotojas ir jo pagalbininkas, jei reikia. Kartais žmonės klausia gal aš gale prisėsiu ant sofos? Ne. Tai ne mikroautobusas į Palangą. Be to, muitinėje klausia, kas yra keleiviai, o be tinkamų vizų ir dokumentų – tik problemos. Nusipirkite lėktuvo bilietą arba kelionę autobusu. Geriau jau išleisite šimtą eurų už skrydį, nei vėliau mokėsite baudas.
Stebėjimas realiu laiku – tai tiesa ar mitas?
Dalis tiesos. Mes matome, kur yra fūra per dispečerinę. Bet ne visada klientas gauna nuorodą į interaktyvų žemėlapį taip, kaip Uberyje. Kartais tiesiog paskambiname ir pasakome: „šiuo metu esame netoli Brastos, vokiškai Mannheim“. Praktiškai GPS yra, bet jei tikitės programėlės su žemėlapėliu – ne visada. Yra įmonių, kurios taip sugeba, bet kaina kita. Mums svarbiau, kad vairuotojas žiūretų į kelią, o ne atnaujintų jums koordinates kas penkias minutes. Skambinkit, mes atsakom.
Ką daryti, jei pristatymo metu matau, kad dėžė sulūžusi, bet vairuotojas skuba?
Nestebėkite. Pasirašykite važtaraštį su pastaba „paimta neatidžiai apžiūrėta“ arba fiksuokite nuotraukas. Jei pasirašysite švariai – vėliau pretenzija beveik neįmanoma. Būna, vairuotojai spaudžia: „skubu, skubu, esu sutartas kitur“. Nesileiskite. Turite teisę patikrinti. Mes patys mokome vairuotojus palaukti. Bet kai kurie freelanceriai dirba kitaip. Nekaltinkite mūsų dėl visų logistikos problemų, bet šitą žinokite: penkios minutės apžiūros gali sutaupyti penkis šimtus eurų vėliau. Verta.
Jei aš jau naudojausi jūsų paslaugomis praėjusiais metais, ar gausiu nuolaidą?
Žinoma. Mes ne parduotuvė, kurioje procentai parašyti ant lentynos, bet grįžtantiems klientams aš asmeniškai stengiuosi sumesti dešimtąją dalį ar bent jau apvalinti kainą žemyn. Jūs jau žinote, kad mes neapgaudinėjam, mes žinome, kad jūs nekeitinėjat sąlygų. Tai abipusis pasitikėjimas, kuris taupo laiką. Užsakykite prieš du mėnesius – turėsite geriausią kainą. Paskutinės savaitės skubūs užsakymai visada brangesni, nes tenka tempti vairuotoją iš kito reiso. Taip jau yra. Bet seni klientai pirmi eilėje.
Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 su profesionalia įmone nėra raketų mokslas, bet ir ne pigių skrydžių užsakymas internetu. Reikia laiko, kantrybės ir žmonių, kurie atsilieps, kai kažkas nepasiseka. Jei skaitėt iki čia – turbūt jau supratot, kad verčiau permokėti šiek tiek už ramybę negu vytis vairuotoją, kuris pradingo su jūsų baldais kažkur prie Magdeburgo. Skambinkit, parašykit, paklauskit. Mes kažkur važiuojam, bet visada atsiliepsim.