Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 su patikimais vairuotojais

Sveikas. Jei skaitai šitą, greičiausiai galvoji, kaip pervežti daiktus į Angliją – gal į Londoną, gal į Birmingemą, o gal į kokią mažesnę gyvenvietę netoli Mančesterio. Dvejoji, ar tikrai reikia tų paslaugų, kurios reklamuoja "24/7 pervežimai į Angliją", ir kapstaisi tarp kainų. Aš šioj srityje jau gal kokių 22 metus – matęs visko: ir fūrų, kuriose viskas atkeliavo kaip iš laikrodžio, ir tokių situacijų, kai sutartas laikas tapo juokingu prisiminimu. Papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be to saldainių popierėlio, kuriuo dažnai vynioja šiuolaikinė reklama. Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 su patikimais vairuotojais – tai ne tik rožėmis klotas kelias, bet ir realus darbas su realiomis problemomis.

Kiek tai kainuoja, kiek trunka ir ar tikrai visą parą

Kiek maždaug kainuoja krovinio gabenimas į Angliją?

Tai kaip su remontu – kol neatidarai sienos, nežinai ką rasi. Standartinis krovinys į Londoną, mažesne mašina, dabar kainuoja nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų, jei daiktų nedaug ir kilometrai nesikandžioja. Buvo klientas, vežėsi tik dvi spintas ir dviratį į Birmingemą – sumokėjo penkis su trupučiu, nes sutarėm, kad jam patogiau bus dalis vietos fūroje. Jei visas butas – jau kita kalba. Svarbiausia – kaina priklauso nuo tūrio, svorio ir ar reikia pagalbos. Nenumaldomai traukia sutaupyti, bet atmink – kaina atsispindi ir kokybėje.

Koks realus pristatymo laikas iš Lietuvos į Londoną?

Visi sako "per 48 valandas", bet aš skaičuočiau tris dienas jei pasiseks, keturias jei eilinė pilnatis kely. Vasarą be eilių ir muitinių vėjų gal ir per dvi paras, bet Anglijos uostuose dažnai stringa, o žiemą kalnuose sniegas spąstus stato. Buvo atvejis, kad per 52 valandas pasiekė, nes visi žalieji šviesoforai. Kartais vairuotojas dar turi užsukti į Berlyną paimti dalinio krovinio, tada irgi truks ilgiau. Realiai skaičiuok 3–5 darbo dienas ir nesigailėsi.

Ar tikrai galima vežti 24/7 ar tai tik reklaminis triukas?

24/7 šitoje srityje reiškia, kad mes priimam užsakymus ir derinam visą parą, o ne kad fūra kaip taksi atrieda 4 ryto į tavo kiemą. Vairuotojai turi poilsio laiką – kas keletą valandų privalo sustoti, taip kad "pervežimas be sustojimo" yra mitas. Bet derinti krovinius, planuoti maršrutus galima bet kada. Sekmadienio vakaras? Prašom. Blogiausia, kai vežėjas žada, kad mašina neatstoja variklio paras laiko – tada jau melas. Vairuotojas yra žmogus, o ne robotas.

Popieriai, pakavimas ir muitinė – Brexit šventė tęsiasi

Kokius dokumentus reikia paruošti vežant į Angliją po Brexit?

Reikia packing list'o – sąrašo, kas yra kiekvienoj dėžėj. Jei didesnis krovinys, dar ir komercinę sąskaitą arba krovinio aprašymą. Brexit viską apsunkino, Anglija dabar muitine prasme kaip atskira planeta. Asmeniniams daiktams tenka įrodyti, kad jie tikrai tavo, ne parduoti skirti. Kartą Doverio uoste dėl vieno neteisingai užpildyto lauko sulaikė mašiną šešias valandas. Jei rašai "dovana" – nerašyk taip, jei ne dovana. Tai jei nežinai kaip užpildyti – klausk mūsų, padedam, bet sąrašas turi būti tikras.

Ar galiu pats supakuoti daiktus ar reikia specialistų?

Gali pats, aišku, bet jei supakuosi į maišus nuo bulvių ir krosnis sulūš kely, nei vairuotojas, nei draudimas nekalti. Kartą klientas supakavo viską į spausdintuvų popierių – atrodo tvarkingai, bet kai lijo visą kelią per Prancūziją, na, spėk kas nutiko. Yra ten drėgmės. Mes siūlom bent jau padėžes ir minkštą medžiagą, bet jei tikrai taupai – na, tavo rizika. Blogas pakavimas yra numeris vienas, dėl ko tenka ginčytis. Aš pats mieliau matau daiktus dvigubai apvyniotus, nei aiškinuosi su draudiku vėliau.

Kas jei muitininkas Londone nusprendžia, kad mano krovinys skirtas parduoti?

Tada prasideda šokiai su pašonės muzika. Trumpai – turi mokėti muitą arba krovinys grįžta atgal. Turi įrodyti, kad naudota: deklaracija, nuotraukos, jei baldai – net sąskaitos iš Lietuvos. Jei muitininkas pamato tris vienodus neišpakuotus dviračius, jis iškart galvos, kad prekiauji. Buvo tokia istorija su klijentu (taip, kli-jentu, ne klientu – mat kažkada taip pratarmiau ir įprotis liko) – vežėsi statybinių įrankių. Muitininkas Doverio uoste pasakė: "Tai jūs čia remontui vežatės?" Teko aiškintis iki vakaro. Tikrink, kad daiktai atrodytų naudoti.

Kai mašina pajuda – ką tada žinoti

Kaip sužinoti, kur dabar yra mano krovinys?

Modernios mašinos turi GPS, bet žinai kaip būna – ryšys dingsta kažkur Vokietijos miškuose arba baterija numiršta. Paprastai mes skambinam vairuotojui arba parašom, jis atsako kai sustoja. Didelėse įmonėse yra platformos, kur matai tašką žemėlapyje realiu laiku, o pas mažesnius vežėjus kartais tiesiog gauni žinutę "važiuoju pro Briuselį". Ir tai yra normalu. Nereikia klausti koordinačių kas dvi valandas, jei viskas sklandu. Svarbu, kad vairuotojas atsilieptų prieš pat atvažiuodamas. Jei ryšys blogas – nereiškia, kad krovinys dingo.

Ar vairuotojai tikrai laikosi poilsio laiko, ar čia tik popieriuje?

Žinai, dabar tachografai ir vairuotojo kortelės – jau gana rimta. Žinoma, pasitaiko „lengvų“ bendrovių, kur vairuotojai prispaudžia knopkę ir pamiršta apie taisykles, bet patikimi vairuotojai, su kuriais aš dirbu jau metų metus – jie nepaleidžia to reikalo. Kita vertus, poilsis kartais būna trumpas, nes reikia pasiekti uostą iki išplaukimo. Aš nesiūlyčiau to vadinti idealu, bet legalumu stengiamasi. O jei vežėjas viešai sako "be sustojimo parą" – bėk. Nes vairuotojas be miego yra kaip judantis ginklas. Pavojinga ir nelegalu.

Ar teko matyti, kad krovinys vėlavo dėl vairuotojo klaidos?

Na, nebūna taip, kad vairuotojas amžinai šventas. Buvo – geriau jau ne vienas kartas – kai vaikinas pasiklydo apylinkinėse Londono gatvėse, nors navigatorius rėkė. Kartą vairuotojas ne tą kodą įvedė į uosto terminalą, stovėjo eilėj ne tam tilte, ir dėl to praleido keltą Doverio uoste. Pasekmė – paros vėlavimas. Aišku, įmonė prisiėmė atsakomybę, bet klientas jau buvo supykęs, nes laukė Notingeme. Tai taip, vairuotojai irgi žmonės. Geri pripažįsta klaidą, blogi – ieško pasiteisinimų.

Kokiu numeriu galiu paskambinti naktį, jei kažkas nutiko?

Mes turime budinčio žmogaus numerį, bet būkim atviri – naktį skambinama tik tada, jei krovinys užstrigo muitinėje arba fūra avariją patyrė. Jei nerimauji, kad spyruoklės gerai supakuotos – geriau paskambink ryte. Bet 24/7 sistema veikia būtent kritinėms situacijoms. Aš pats esu atsibudęs tik dėl to, kad vairuotojas Belgijoje užmigo degalinėj ir kolega pamanė, kad krovinys pavogtas – naktinis skambutis, adrenalinas, o paskui paaiškėja, kad vairuotojas paprasčiausiai pavargo ir pūstelėjo pusvalanduko. Numeris veikia, bet naktį geriau miegoti. Mes irgi žmonės.

Kas tie vyrukai prie vairo – gi ne robotai

Kas tie patikimi vairuotojai ir kokiais automobiliais jie važinėja?

Patikimi vairuotojai dažniausiai tai vyrai – ir moterys, beje, yra, tik mažiau – kurie turi ne tik teises, bet ir kantrybę. Jie žino, kad Londone negalima taip lenkti kaip Vilniuje, ir išmano tuos mažus kiemelius Birmingeme, kur didelė fūra netelpa. Automobiliai – nuo 3,5 tonų mikroautobusų iki 20 tonų sunkvežimių, priklauso kiek daiktų. Mes dažnai naudojam puspriekabas su tentu, saugu ir universalu. Kartais jie pasiilgsta namų, būna pikti jei oras blogas, bet darbą padaro. Tai žmonės, ne algoritmai. O dėl kavos aparato mašinoj – pamąstysiu, bet saugumas svarbiau. Ne, turbūt nesąžininga.

Ar vairuotojai padeda nešti daiktus į vidų, ar tik išmeta prie durų?

Pagal standartą – vairuotojas vežioja, o ne dirba krautuvu. Bet realybė tokia, kad jei esi vienas, be pagalbininkų, ir vežiesi į trečią aukštą Londone be lifto – dažniausiai sutarsi individualiai. Kai kurie vairuotojai padės, jei mato, kad žmogus beviltiškoje situacijoje, bet tai nėra jų pareiga. Kartą vairuotojas nunešė viską iki būsto durų Liverpuly, nes klientas turėjo sulaužytą ranką – žmogiškumas, supranti. Bet jei tikiesi, kad du vyrukai dirbs porą valandų lyg krautuvai – užsakyk atskirai. Kitaip gali likti nepatenkintas, o vairuotojas bus įsiutęs, kad pats neperskaitei sutarties.

Ar visi vairuotojai moka angliškai?

Na... ne visi. Daugelis moka pagrindus, pakankamai kad pasakytų "hello", "where is entrance" ir suprastų muitininko klausimus. Bet buvo toks atvejis... vežėm į Mančesterį, vairuotojas labai stiprus profesionalas, vairuoja jau trisdešimt metų, bet anglų kalba – tai gal kokie trys žodžiai. Doverio uoste turėjau padėti telefonu – skambinėjau ten pasieniečiams ir aiškinausi. Nežinau, ar tai didelė problema, jei techniškai viskas tvarkinga, bet patogiau tikrai būna kai bent minimaliai bendrauja. Yra ir tokių, kur laisvai šneka – čia jau laimės klausimas, kas tą savaitę laisvas ir paims tavo krovinį.

Ar pasitaiko vairuotojų, kuriems bėdų su alkoholiu ar drausme?

Atvirai? Pasitaiko. Šitoj srityje kaip ir bet kur kitur yra visokių. Buvo nedidelė įmonė, su kuria prieš dešimtmetį teko dirbti, ten vienas vairuotojas... na, truputį mėgo išgerti. Ne darbo metu, bet vakare, o ryte veidrodinis atspindys nedžiugino. Laimei, dabar kontrolė daug griežtesnė, alkotesteriai uostuose ir vietomis kely. Mes, kurie jau seniai renkomės patikimą 24/7 krovinių gabenimo komandą į Angliją, tokios rizikos nebetoleruojam. Bet patartina klausti, kaip įmonė tikrina vairuotojus. Nes blogiausia – ne sulaužytas stalas, o neatsakingas žmogus prie vairo.

Kur vežam ir ko geriau neimti

Vežate tik į Londoną ar ir į kitus Anglijos miestus?

Ne tik Londoną, žinoma. Anglija nėra tik sostinė, nors daugeliui taip atrodo. Vežame į Birmingemą, Mančesterį, Liverpulį, Bristolį, į Lidsą, Niukaslį – net į mažesnius miestelius, jei maršrutas sueina. Aišku, jei reikia į kaimą prie Škotijos sienos, bus brangiau, nes fūra turi nuskrieti nuo pagrindinio kelio. Kartais tenka persėdimus derinti – mašina važiuoja iki Londono, o ten perkeliama į mažesnį mikriuką pristatymui. Tai visai normali praktika. Tik nepamiršk pasakyti tikslų adresą iš karto, nes Anglijos gatvių sistema kartais labai paini, ypač tuose senesniuose kvartaluose. Man vieną kartą teko valandą sukti ratus, kol radau duris be numerio.

Ar reikia mokėti muito mokesčius už asmeninius daiktus?

Brexit viską apsunkino. Anksčiau varydavai kaip į vieną kiemą, o dabar... jei daiktai nauji ar didelė vertė – gali reikėti mokėti. Jei tikrai asmeniniai, naudoti, be prekinio pavidalo – dažniausiai apeini muitą. Bet pasitaiko muitininkų, kurie į kiekvieną dėžę žiūri kaip į verslo siuntą. Kartą turėjau situaciją, kad klientas vežėsi seną sofą – atrodė gerai, odinė, vertė gal šimtas eurų, bet muitininkas įtarė, kad parduoda. Teko parodyti nuotraukas iš Lietuvos buto. Tai ne visada aišku iki galo, bet jei dokumentai tvarkingi ir daiktai tikrai naudoti – šansai geri. Geriau būti pasiruošusiam mokėti, negu gauti staigmeną.

Ar galima vežti maisto produktus į Angliją?

Šitas klausimas – pavojingas. Po Brexito su maistu į Angliją labai sudėtinga. Yra draudžiami produktai – mėsa, pienas, kai kurios daržovės. Net jei tai tavo močiutės sviestas ar dešra – muitininkas spjovės į sentimentus. Buvo situacija, kad klientas vežėsi rūkytos dešros – atėmė pasienyje Prancūzijoje, dar ir baudą priskaityti grėsė. Tai aš patarčiau: maistą suvalgyk prieš išvažiuodamas, o jei jau labai reikia – tik fabrikiniai, originalioje pakuotėje, su sudėtimi. Net ir tada rizikinga. Anglijos maisto standartai dabar kitokie nei ES, ir jie to nežaidžia. Geriau jau nuliūdinti močiutę, nei aiškintis Doverio uoste.

Fūros, svoriai ir keisti daiktai bagažinėj

Kiek sveria standartinis dviejų kambarių buto krovinys?

Tai priklauso, ar turi knygų, ar gyvenai kaip minimalistas. Realiai – nuo trijų iki šešių tonų. Kartą vežėm dviejų kambarių butą, o svorį sumetė virš aštuonių tonų, nes klientas rinko akmenis – ne, rimtai, dekoro akmenis. Vairuotojas įkišo akį po akimi, sakė: "Antras toks butas ir mes jau reikės leidimų sunkiai technikai." Jei turi pianiną ar seifą – iš karto pranešk, nes mašina turi deramai apkrauta būti. Mikroautobusai paprastai tempia iki 1,2 tonos krovinio, fūros – daugiau. Anglijos keliuose kontrolė griežta dėl svorio, tai vairuotojai tikrina, kad neperkrautų.

Ar galima transportuoti dviračius, augalus, padangas?

Taip, bet kiekvienas daiktas turi savo niuansų. Dviračiai – nuimk pedalus, apvyniok, kad neįdurtų. Padangos – leistinos, bet jei tai dėvėtos, naudotos, Anglija jas priims be problemų. Augalai – čia kita kalba. Yra fitosanitariniai reikalavimai, be to, jie kelionėj gali nuvysti. Turėjom atvejį su alyvuoge – klientas labai mylėjo tą augalą, bet Doverio uoste pasirodė, kad reikia sertifikato. Teko palikti jį laive draugui. Tai apie gyvąją gamtą – geriau pasitikrink iš anksto, o ne spėliok pakeliui. Ypač jei tai senelės rožė – verta pasidomėt ar verta rizikuot.

Kas geriau – fūra, mikroautobusas ar krovininis mikriukas su priekaba?

Jei krovinys mažas, mikroautobusas greičiausias ir pigiausias. Jei butas, tada jau fūra. Priekaba duoda vietos, bet Anglijos keliuose su priekaba sunkiau manevruot siaurose gatvėse. Kartą vairuotojas su priekaba užstrigo siauroj gatvelėj Birmingeme – atbulas tris kilometrus varyti, prakeiksmo verbatim. Mes dažnai renkamės 7,5 tonos arba 12 tonų mašinas be priekabų – optimalu ir mieste, ir plentu. Bet jei turi sodo namelį perkraustyti – na, reikės ir fūros, ir galbūt net mažo krautuvo. Svarbu iš anksto pasakyt ką veši, tada parinksim mašiną be galvos skausmo.

Kai bloga baigti – draudimai ir kiti nemalonumai

Ar krovinys yra draustas, jei kelyje kas nors nutinka?

Draudimas būtinai turi būti – CMR arba krovinio draudimas. Bet žinai, draudimo bendrovės mėgsta rasti priežasčių nemokėti. Jei vaizdo tinklas neprivalomas, o tu pats supakavai netinkamai – atsisakys mokėti. Buvo atvejis, kad fūra kliudė gulintį medį autostradoje, stiklo dėžės suskilo – dalį atlygino, bet ne viską, nes draudikas pasakė, kad "force majeure". Aš reikalauju, kad kiekvienas mūsų 24/7 reisas į Angliją būtų pilnai apdraustas. Bet vis tiek perskaityk smulkųjį šriftą – kartais limitai tokie žemi, kad sugadinus baldą už tris tūkstancius, gauni keturis šimtus atgal. Draudimas – ne stebuklų lazdelė.

Kas jei vairuotojas neatvažiuoja sutartu laiku?

Prisipažinsiu: atsitinka. Ne dėl to, kad vairuotojas tingi – dažnai prieš tai buvęs klientas pavėlavo krautis, arba keltas vėlavo dėl oro. Kartą fūra neatvažiavo į Kauną dėl to, kad prieš tai Vilniuje teko laukti, kol klientas atsikraustė iš devinto aukšto be lifto. Tada visas grafikas į Angliją krito. Sąžininga įmonė paskambins, paaiškins, siūlys kitą laiką arba kitą mašiną. O jei tyla – skambink pats ir tiesiog klausk kas pasikeitė. Nepatogu, bet taip yra logistikos pasauly. Geriausia visada turėti planą B, ypač jei išsikraustymo data sutampa su buto pabaiga.

Ar buvę atvejų, kad klientas tiesiog neatvažiuoja pasitikti fūros?

Oj, yra buvę. Ne kartą. Vienas atvejis – klientas Londone, fūra stovi prie namo, skambini, o jis – Havajuose atostogauja. Pamiršo. Fūra stovi, skaitiklis sukasi. Teko derinti su kaimynu, kuris turėjo raktą. Buvo ir tokių, kuriems paprasčiausiai "užsimiršo", kad šiandien pristatymas. Tada vairuotojas kreipiasi į mus, mes į jus, o laikas eina. Kartais problemos ne vežėjų pusėj – pripažinkim tai atvirai. Todėl reikia, kad būtum pasiekiamas tą dieną. Patikimi vairuotojai gali palaukti pusvalandį, bet jei informacijos nulis – krovinys grįžta į saugyklą, o tai kainuoja papildomai.

Ką daryti, jei krovinys užstrigo pasienyje Prancūzijoje?

Valdytis labai ramiai, nors žinau, kad tai neįmanoma, kai laukiesi.