Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 su efektyviu transportu

Dirbu šitoje srityje jau... na, beveik dvidešimt treji metai. Perkraustymai, krovinių gabenimas į Angliją, atgal, šonu – matęs esu visko. Žmonės dažnai klausia, ar tikrai dirbame 24/7. Atsakymas – taip, bet ne visada taip, kaip įsivaizduojama. Efektyvus transportas šioje trasoje nereiškia, kad viskas kaip pagal laikrodį. Kartais būna vėlavimų, kartais – malonių staigmenų. Surinkau čia dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu prie kavos puodelio, telefonu ar kai žmogus pats atsistoja prie kabineto durų.

Kainos, skubumas ir pirmas kontaktas

Kokia kaina gabenti baldus į Angliją, jei važiuoju į Londoną?

Na, čia tas klausimas, kurį girdžiu bene dažniausiai. Jei kalbam apie standartinį dviejų kambarių buto baldų kiekį su buitine technika, iš Vilniaus į Londoną – orientaciškai nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Bet aš tiksliai pasakyti negaliu, kol nematau sąrašo. Būna, kad žmogus sako „trys dėžės“, o atvažiuojus paaiškėja, kad jos dvimetrinės. Kai buvau jaunesnis, dar galvodavau, kad galiu įvardyti kainą telefonu akimirksniu. Dabar žinau – reikia nuotraukų arba apžiūros. Kaina priklauso nuo tūrio, aukščio, ar reikia liftų. Dar jei skubu – kaina šoka. Tokia jau rinka.

Ar reikia mokėti viską iš karto, ar galima dalimis?

Mes paprastai darom taip – trisdešimt procentų užstatas, kai susitariam dėl datos, likę prieš pat pakrovimą arba pristatymo metu. Buvo atvejų, kai klientas prašo atsiskaityti tik gavęs daiktus. Suprantu baimę, ypač jei prieš tai turėjo reikalų su tomis „superpigiai-į-Angliją“ firmomis, kurios paprašo visos sumos iš karto ir paskui dingsta savaitę. Aš tokių istorijų girdėjęs per daug. Bet jei nori atsiskaityti tik galo gale – reikia derėtis. Nemėgstu to, nes pasitaiko, kad žmonės tiesiog pamiršta piniginę. Nejuokauju, taip buvo.

Kaip greitai suorganizuosit vežimą, jei man viskas labai skubu?

Šitą klausimą labai mėgstu, nes dažniausiai jis užduodamas ketvirtadienį vakare, o išvykimas turi įvykti šeštadienį ryte. Kartais pavyksta. Ne visada. Jei turiu laisvą vietą mašinoje arba jei krovinys mažas – galiu įkišt į artimiausią reisą. Bet jei reikia pilno furo, tada reikia laiko susiplanuoti maršrutą, patikrinti vairuotojų grafikus. Efektyvus transportas nereiškia stebuklų. Geriausia skambinti bent prieš savaitę, dvi. Bet buvo ir tokių atvejų, kai penktadienio rytą paskambino, o iki vakaro jau sukomplektavau. Tiesiog neprisiek, kad taip bus.

Daiktai, pakavimas ir ką galima vežti

Ar jūs patys supakuojate daiktus, ar turiu tai daryti pats?

Mes galim, bet už papildomą mokestį. Pakavimas trunka laiko, reikia medžiagų, rankų. Jei nori sutaupyti – pakuok pats. Bet oi, kai kurie žmonės supakuoja taip, kad sandėlyje atidarę nuolat nustembam. Kartais televizorių įvynioja į du popieriaus lapus ir tiek. Suprantu, norisi sutaupyti ant medžiagų, bet trasa iki Anglijos nėra rožėmis klotas. Vibracija furoje išmuša daiktus per bortus jei nėra amortizacijos. Tada pykstamės dėl sugadinimų, nors pakuotė buvo... na, tragiška. Geriau pakviesk mus, jei nežinai kaip. Arba bent jau paskambink patarimo.

Ką daryti, jei visko nesutalpinam į mašiną – kiek anksti reikia žinoti tikslų kiekį?

Būna, kad žmonės sudaro sąrašus, o paskui priduria dar sofą, kurią „būtinai reikia paimti, nes kaimynas atmetė“. Jei žinai iš anksto, kad daiktų daugėja – pranešk kuo greičiau. Kartais galima pastatyti didesnę mašiną, kartais – paimti du jungtinius reisus. Blogiausia, kai vairuotojas jau stovi kieme ir aiškėja, kad reikia dar penkių kubinių metrų. Tada viskas stringa. Buvo atvejis – atvažiavom furgonu, o ten lygiai pusė namų palikta. Teko skambinti antrai mašinai, laukti penkias valandas. Klientas piktas, mes pikti. Taip kad geriau išsiųsk sąrašą su nuotraukom. Kur neaišku – aprašyk. Nes vėliau bus problemų abiem pusėms.

Ar reikia atskirai drausti krovinį, kai vykstate į Angliją?

Mano įmonė turi CMR draudimą – tai standartas visam transportui. Bet jis turi limitus. Jei veši vertingą techniką, meno kūrinius arba antikvarinius baldus – standardinis draudimas gali neužtekti. Tada reikia papildomo. Tiksliai nepamenu visų limitų iš galvos – jie karts nuo karto keičiasi ir priklauso nuo vežėjo. Geriau pasiūlyk sąrašą, mes pasitikslinsime su draudikais. Girdėjau, kad kai kurie pervežėjai aplamai nedrausti ir slepiasi už mažų raidžių sutartyje. Nesąžininga, bet pasitaiko. Mes stengiamės viską išdėstyti atvirai, kad netektų vėliau aiškintis teisme ar dar blogiau – per WhatsApp naktį.

Mašinos, maršrutai ir kaip vykstam

Kokiais maršrutais vykstate į Angliją – tiesiai per Europą ar kaip nors kitaip?

Daugiausiai važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltu per Lamanšą. Kartais, jei reikia greičiau ir klientas sutinka mokėti – per Prancūziją tiesiai. Būna, kad vairuotojai patys pasirenka trasą pagal eismo sąlygas, ypač žiemą. Efektyvus transportas į Angliją nereiškia trumpiausio kelio. Kartais važiuoji aplinkui šimtą kilometrų, bet aplenkiai didžiulį kamštį (ai, ne, čia Monako nėra...) ties Kauno apžvalgos punktu. Geriau pavažiuoti aplinkui. GPS padeda, bet senų vairuotojų intuicija – auksinė. Naujokai dar stato į priešpriešinę juostą rikiuotėje prie keltų.

Ar tikrai dirbate 24/7, kai vežate krovinius į Angliją, net savaitgaliais?

Taip, bet su loginu. 24/7 reiškia, kad mes atsiliepiame į skambučius ir besąlygiškai ieškome sprendimų bet kuriuo paros metu. Bet fiziškai furos po Jungtinę Karalystę naktį nevažinėja, jei nėra skubaus termino. Pristatymai registruojami pagal kliento patogumą – kartais šeštadienį ryte, kartais pirmadienį vakare. Vairuotojai taip pat žmonės, jie turi miegoti. Buvo nutikę, kad klientas Londone pareikalavo pristatymo sekmadienį vidurnaktį. Įmanoma, bet kainuoja dvigubai. Mes ne robotai. 24/7 – tai palaikymas ir lankstumas, o ne automatiškas važinėjimas be sustojimų.

Kokį transportą naudojate – furos, furgonai, ar kažkas didesio?

Turim skirtingas mašinas. Galiniams kroviniams į Angliją dažniausiai važiuojam tentinėmis fūromis po aštuoniasdešimt kubų – universalu. Jei krovinys mažas – mikroautobusai arba furgonai. Kartais prireikia tralo, jei vežam automobilį drauge su baldais. Būna situacijų, kai palečių trisdešimt, o žmogus užsisakė pilną fūrą. Tada galvojame, ar neverta pasiūlyti dalinio krovinio gabenimo. Efektyvus transportas – tai ne didžiausia mašina, o ta, kurią tiksliai reikia šiuo atveju. Nereikia mokėti už tuščią vietą, jei gali sutalpinti į kampą su kito kliento daiktais.

Dokumentai, muitai ir Brexit

Ar po Brexit reikia daugiau popierių gabenant krovinius į Angliją?

Reikia. Tai faktas. Anglija dabar trečioji šalis ir reikia bent jau prekių aprašymo, sąskaitos arba packing list'o. Jei asmeniniai daiktai – reikia užpildyti deklaraciją, kad neparduosi to turto pirmą savaitę. Muitiniai kartais tikrina, kartais praleidžia. Esu matęs, kai vežėme buitinę techniką – stabdė pasienyje ir tikrino serijinius numerius. Truko dvi valandos. Bet tai normalu. Svarbu neturėti draudžiamų daiktų – mėsos produktų, augalų, daug alkoholio. Nes jei randa – baudos didelės, o laikinai net atima mašiną pasieniečiai. Geriau būti atidžiam su popieriais, nei aiškintis vėliau.

Kas atsitinka, jei muitinė sustabdo krovinį Anglijoje?

Tada lauki. Ir mokėk. Kitaip nepasakysiu. Buvo toks atvejis prieš dvejus metus – sustabdė Calais pusėje, nes dokumente trūko vienos paraštės. Nieko neveikėme pusdienį. Vairuotojai sėdi kabinoje, nervinasi, mes visi skambinėjam aukštyn. Klientas Anglijoje laukia ir neatidaro durų, kol neišvysta mašinos. Sprendimas – vietinis brokeris, keli šimtai eurų, ir popieriai sutvarkyti. Nuo to laiko viską patikriname tris kartus prieš išvažiuojant. Kai kurios įmonės to nedaro ir tiesiog meta kauliuką. Mes nebežaidžiam. Geriau valanda biure nei para pasienyje.

Kas kartais vyksta ne taip (bėdos ir realybė)

Ar teko kada pakliūti į baisią eilę prie keltų ar dėl blogos techninės būklės sutrikti?

Žinoma. Praėjusiais metais viena iš mašinų sulaužė pakabą kur nors ties Liėžumi – girdėjau per radiją, kai vairuotojas pranešė. Teko ieškoti meistro, kuris dirba naktį. Radom, bet kainavo. Dėl to pristatymas Birmingame atsidėjo beveik parai. Klientas suprato, nes pats matė, kad neatvažiavome dėl linksmybių. Kartais būna blogesnių situacijų – avarijos trasoje, padangų defektai. Efektyvus transportas į Angliją nereiškia, kad technika nesugenda. Reiškia, kad sugebame greitai reaguoti. Turime numerius visoje Europoje. Vienas skambutis – ir automobilis tempiamas, kitas pristatomas ant platformos. Gyvenimas.

Ką darote, jei Anglijoje klientas neatsiliepia telefonu pristatymo metu?

Standartinė procedūra – skambini tris kartus, rašai žinutę, lauki valandą. Jei vis tiek tyli – vežam į sandėlį Londone arba tame mieste, kur buvome sutarę. Sandėliavimas kainuoja papildomai, žinoma. Kartais žmonės pamiršta, kad užsakė pervežimą, nors mes perspėjom prieš dieną. Būna, kad pakeičia numerį. Aš nesuprantu, kaip galima pakeisti telefoną tą savaitę, kai laukiesi krovinio, bet taip buvo. Tada bandom surasti per socialinius tinklus arba giminaičius. Jei niekas neatsiliepia – rašom oficialų laišką ir laikom daiktus saugomoje patalpoje. Mėnesį. Tada jau kitos taisyklės įsigalioja.

Koks jausmas dirbti su tomis superpigių pervežimų įmonėmis – kaip jos išvis egzistuoja?

Oi, šita tema... Buvau susidūręs prieš daug metų, kai vienas klientas parsivežė daiktus iš tokios įmonės – pusė lūžę, pusė pamesta. Kaina buvo juokinga, sutarties – kaip ir nebuvo. Tokios firmos dažniausiai surenka krovinius iš penkių klientų į vieną krūvą, nieko nepasirašo, ir jei kas nutinka – visi kalti. Jie vilioja facebook'e rašydami „pervežimas į Angliją nuo 99 eurų“. Realiai – tai subsidijuojama loterija. Aš net nežinau, kaip jos apskaitomos. Įtariu, kad dalis jų dirba pilkai. Mes turime licencijas, mokame muitus, darbo užmokestį vairuotojams. Kaina atitinka kokybę. Visada.

Sutartys, mokėjimas ir garantijos

Ar pasirašote sutartis prieš krovinių gabenimą į Angliją, ar viskas žodinio lygmens?

Mes pasirašome. Visada. Net jei tai draugo pažįstamas – sutartis privaloma. Buvo atvejų, kai nesiėmėme formalumų, nes „taip greičiau“, o paskui klientas pamiršo, kad buvom sutarę dėl laiptų nešimo. Kirto laiptinės durys, o aš žioplinau. Dabar net ir minimalus užrašas ant popieriaus arba el. laiškas su patvirtinimu. Sutartyje nurodomos kainos, datos, atsakomybės ribos. Žodžiu, tai formalu, bet apsaugo nuo nesąmonių. Jei kažkas priešinasi sutarčiai – aš jau įtariu. Normali įmonė neturėtų bijoti pasirašyti.

Jeigu pristatymo metu kas nors sulūžta – kaip elgiatės?

Pirmiausia fiksuojame – nuotraukos, aktas, vairuotojo parašas. Jei tai mūsų kaltė – atsiskaitome pagal draudimą arba tiesiogiai. Jei dėl blogos pakuotės – bandome rasti kompromisą. Buvo nutikę, kad vežėme stiklinę vitriną, kurią klientas pats išmontavo. Atvažiavus – viena durelė įskilusi. Paaiškėjo, kad jis jas išmontavo be atraminės plokštės. Mes neprisiėmėm atsakomybės, bet padėjome surasti stiklų meistrą Londone. Ne visada viskas juoda-balta. Efektyvus transportas dar nereiškia, kad patys tampome meistrais, bet stengiamės neišsisukti. Sąžiningumas svarbiau nei pelnas.

Ar lieka paslėptų mokesčių, apie kuriuos nepasakote iš pradžių?

Mes bandome viską pasakyti iš karto. Būna, kad žmonės patys prisiduria norų – liftas, paskui ne liftas, paskui dar penkios dėžės. Tada kaina keičiasi. Bet paslėptų mokesčių – ne. Būna, kad kitur pamini „apartamentų mokestį“ arba „kuro dienpinigius“ atskirai. Mes dažniausiai įtraukiame viską į bendrą sumą. Išskyrus muitus, jei dedasi kažkas neplanuoto su muitine. Tada tai ne mūsų mokestis, o valstybės. Nepatikrinsi atsargų, muitininkas gali sugalvoti pridėti rinkliavą.