Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 – ką sako vežėjas, kuris jau 22 metus važinėja ten ir atgal

Galvojat, kad krovinių gabenimas į Angliją 24/7 yra mechanizmas be žmonių? Ne. Tai vairuotojas (dažnai pavargęs), planuotojas (irgi pavargęs) ir jūsų daiktai, kuriuos kažkas turi suvynioti, sukrauti ir nepamesti. Dirbu čia jau dvidešimt dvejus metus – pradiniau kaip krovėjas, dabar koordinuoju tarptautinius perkraustymus. Neišdėstysiu tobulos teorijos. Papasakosiu, kaip būna iš tikrųjų, kai reikia pervežti baldus į Londoną, Ližpoolą ar Džersį. Saugumas prasideda ne nuo gražaus šūkio, o nuo to, ar žmogus nusivalys batus prieš einant į jūsų butą.

Pradžia – kuo prasideda viskas

Kiek iš anksto reikia planuoti perkraustymą į Angliją?

Na, idealu – per 3–4 savaites. Bet realybė? Kartais skambina vakar, o rytoj reikia važiuoti. Būna ir taip. Jeigu vasara ar gruodis, užsakymų kaip šieno, tai reikia labiau brangiau dėmesio (čia mano klaida, turėjau pasakyti „daugiau dėmesio“). Šiaip jei turite datą – skambinkite anksčiau. Ypač iš Kauno į Mančesterį. Kartais užtenka savaitės, bet tada nepykit, jei neturėsiu laiko apžiūrėti. Teks veikti „iš nuotraukos“, o ten aš jau ne visada pataikau su tūriais. Ypač jei kambariai netvarkingi.

Ar tikrai reikia, kad kas nors atvažiuotų apžiūrėt butą prieš vežant?

Reikia? Ne. Naudinga? Labai. Dabar visi nori tvarkytis per WhatsAppą, siunčia nuotraukas. Bet aš matęs situacijų, kai rašo „maža spinta“, o aš atvažiuoju – dvimetrinė su veidrodžiu, iš 3 aukšto be lifto. Tuomet perkraustymas į Angliją tampa „vargu ar suspėsime šią savaitę“. Jei yra galimybė – atvažiuoju. Nemokamai. Kartais net negalvodamas apie pelną, tiesiog noriu žinot, ką vežam. Nors kai kurios įmonės to nedaro, joms svarbiausia greitai paimti užsakymą. O paskui tenka kentėti.

Ar galiu kartu vežti katę jei vyksta baldai?

O, katės. Aš mėgstu kates, bet vairuotojas – ne visada. Yra firmų, kurios specialiai veža gyvūnus, ten skiepai, dokumentai. O jei mes vežame baldus, gyvūnas salone tik jei sutaria abi pusės. Katinas baiminasi, šaukia visą kelią. Geriau per specialias tarnybas. Nors jei maža katytė tylutė – galima derėtis. Bet arba vežam daiktus, arba vežam katę. Abejoms funkcijoms viena mašina retai kada tinka. Be to, vairuotojai kartais alergiški. O tada jau tikrai problem.

Kokia reali kaina perkraustymui iš Lietuvos į Angliją?

Tai kaip su remontu – kol neatidarei, nežinai. Jei 20 kubų mašina, pilnas krovinys, Kaunas–Londonas – maždaug 1400–1800 eurų. Būna, kad žmogus turi keturis baldukus ir lagaminus, tada tilpome į mikroautobusą – gal 700. Arba atvirkščiai – pasiuntė nuotrauką, o ten dirbtuvių lygio kiekis. Tada reikia didesnės mašinos. Vidutinis 2 kambarių butas į Birmingemą (ne, palauk, tai jau esu sakęs) nu, į Londoną – tūkstantis su trupučiu. Bet čia mano praktika, kitur kitaip.

Ar galima siųsti kelis daiktus, jei neperkraustau viso buto?

Aišku, kad galima. Vadiname „daliniais kroviniais“. Nebūtina vežti viso buto. Kartais atsiunčia šaldytuvą močiutei Londone, kartais – dviratį, kurį pamiršo buvęs. Tada krovinys keliauja su kitų daiktais. Pigiau. Bet saugumas priklauso nuo pakavimo. Jeigu jūsų dėžė paprasta, o šalia krauna metalines stakles – gali būti nekas. Aš stengiuosi atskirti, bet vietos mašinoj nedaug. Geriau mokėti truputį daugiau ir turėti atskirą kampą, nei vėliau gailėtis.

O kaip su saugumu?

Kaip supakuoti daiktus, kad nesusitarkštų pakeliui?

Saugumas prasideda nuo jūsų, ne nuo vairuotojo. Aš galiu būti atsargiausias vairuotojas, bet jei statybiniuose maišuosite porcelianą – nieko gero. Naudokit dvigubas dėžes. Tiesiog – dvigubas. Mūsų Einaras visada sako: be popieriaus, vatos ir lipnios juostos geriau nepradėti. Prieš pakrovimą apvyniokite spintą gofruotu kartonu, ne tik plėvele. Mes galime ir supakuoti, bet tai kainuoja. Daugelis nori sutaupyti. Suprantu. Tik tada nepykit, kad dėžė truputį įdūsta pakeliui.

Ar ta 24/7 stebėsena reiškia, kad mačiau kiekvieną posūkį?

Ne. Atsiprašau, bet taip yra. 24/7 dažnai reiškia, kad atsiliepiame telefonu bet kada. O GPS yra, bet aš nematau kiekvieno posūkio lyg šnipas. Matau – kur ryte, kur vakare, ar ilsisi. Jei reikia koordinačių kas valandą – tai specialus susitarimas. Realiai pasitaiko zonų be ryšio, ypač Anglijoje prie kanalo. Kartais padanga sprogsta, tenka stoti. Sistema rodo stovėjimą, bet neparodo kodėl. Skambinate – sakau, ką žinau. Kartais nežinau pats, kol paskambina vairuotojas. Tada paaiškėja viskas.

Ar mano baldai apdrausti jei nutiks koks nors balaganas?

CMR draudimas yra, bet jis ne stebuklas. Jeigu gaisras – viskas sudėtingiau. Paprastai turime CMR, kuris dengia tam tikrus dalykus. Bet jei vešite vertingus antikvarinius daiktus apie kuriuos nepasakėte – gali kilti problemų. Aš patariu – fotografuokite daiktus prieš pakrovimą. Labai padeda. Buvo atvejis, kai klientas vežė pianiną. Mes apžiūrėjome, įrašėme. Ir gerai, nes kitame gale dėl lifto nebuvimo kilo diskusijų. Nuotraukos išgelbėjo. O dėl gaisro – aš dar nesu degęs, bet girdėjau istorijų.

Ar pavojinga vežti kompiuterius ir didelius televizorius?

Televizorių vežti baisiausiai. Ne dėl sprogimo, o dėl ekranų – jie trūksta nuo lengvo spaudimo. Aš siūlau kompiuterius vežtis su savimi salone. Jei didelis ekranas – turi būti originalioj dėžėj. Jeigu ne – mes galime apvynioti burbuline plėvele, bet rizika lieka. Ypač kelyje per keltą, ten mašinoj truputį linguoja. Aš ne kartą matęs, kad atrodo gerai, o atvažiavus – įskilimas kampe. Dėl to rekomenduoju: elektronika – jūsų atsakomybė. Arba siųskite atskirai kurjeriu.

Ar vairuotojai patys neša baldus laiptais?

Čia skirtingai. Mūsų vairuotojai dažniausiai krauna patys, bet jei 3 aukštas be lifto – pagalbos reikia. Jie ne robotai. Saugumo sumetimais nenoriu, kad žmonės temptų spintas per balkoną. Buvo liūdnų atvejų. Geriau sumokėti už pagalbininkus nei gydyti nugarą. Jei liftas ir vežimėlis yra – vairuotojas susitvarko. Bet jei laiptinė siaura, o spinta didelė – jau reikia galvoti. Kartais tenka samdyti kraną. Tada krovinių gabenimas į Angliją 24/7 virsta „gabenimu per savaitę dėl logistikos“.

24/7 ir kas vyksta kelyje

Kas jei vairuotojas pervargs?

Atsakymas paprastas: mes to neleidžiame. Yra taisyklės, kurių laikomės. Vairuotojas gali važiuoti tam tikrą laiką, paskui turi ilsėtis. Bet aš pasakysiu – kartais maršrutai tokie, kad žmogus pavargsta. Neužmiega, bet deficitas. Todėl stengiamės neplanuoti herojiškų etapų. Į Londoną iš Lietuvos – dažniausiai dvi nakvynės. Viena Vokietijoje, kita prie kanalo. Jei stumti po 16 valandų – rizika. Yra tokių vežėjų, bet mes su tais nesisiekiame. Saugumas svarbiau nei greitis, net jei klientas piktas.

Kiek laiko iš tikrųjų važiuoja krovinys?

Jei važiuoji kaip pašėlęs – per dvi paras. Bet mes planuojam 3–4 dienas. Kelias per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada Prancūzija ir keltas. Tada jau Anglija. O ten M20, kuri kartais stovi kaip akmuo. Aš jau esu sėdėjęs ten 6 valandas dėl avarijos. Klientas skambina: „kodėl neatvažiavot?“ Nu, kaip paaiškinti... Vairuotojai turi savo ritmą. Skubėsime – padarysim klaidą. 3–4 dienos normaliam kroviniui – realus laikas. Žadama per 24 valandas – melas, nebent skraidinate.

Ar dažnai stringate pasienyje arba muitinėje?

Brexit... Aš pripažinsiu, kad tiksliai nežinau kaip bus po Naujųjų su checkais, bet dabar – taip, stringame. Yra dokumentai, kuriuos klientai pamiršta. Ypač jei vežate ne tik asmeninius daiktus, bet ir dviračius parduoti. Tada jau kita istorija. Aš visuomet prašau sąrašo. Jei jis netikslus – muitininkas gali uždaryti. Ir stovime. Kartais parą. Vairuotojai pykstasi, aš nervinuosi. Geriausia – kai viskas aiškiai supakuota ir aprašyta. Doverio ar Kalė muitinėje nėra su kuo tonizuotis. Geriau pasiruošti iš vakarų.

Ką daryti jei kelyje suges mašina?

Sugenda. Taip būna. Neseniai Brastoje nulūžo pakaba. Ne variklis, bet pakaba. Teko kviesti pagalbą. Krovinys stovėjo 8 valandas. Skambinau klientui ir sakau – atidėsim dieną. Jis pyko, bet ką padarysi. Turime sutartis su techninės pagalbos firmomis, bet tai nereiškia, kad dalys po ranka. Kartais tenka laukti. Svarbu, kad šiltai būtų. Žiemą problematiškiau, jei reikia šaldytuvo. Baldams šalčio nerūpi. Tiesiog stovi ir lauki. Einam valgyt kavą, pasivaikščiot aplink ir laukim.

Ar tikrai dirbate visą parą, ar tai tik frazė reklamai?

Dirbame, bet ne taip, kaip įsivaizduojat. Aš nevažiuoju 3 naktį krovineti. Bet jei 2 valandą nakties paniškai neramu – galite rašyti. Aš nematau iki ryto, bet dažniausiai atsakau. 24/7 mūsų atveju – stebime krovinius, atsakome į skubius klausimus, turime budinčius vairuotojus. Savaitgaliais pasiimame, jei reikia. Bet jei skambinsite vidurnaktį prašydami rytoj važiuoti – ne, ne visada įmanoma. Yra tokių, kurios priima tik darbo valandomis. Mes bent telefoną pakeliam. Kartais.

Pinigai ir laikas – dalykai, kur kelia įtampą

Kodėl vienas vežėjas siūlo 800, o jūs 1400 eurų?

Oho, turbūt aplenkė kas nors iš Filipinų... Ne, rimtai. Kainos skiriasi, nes skiriasi kas yra kas. Mikroautobusiukas su studentu ir be draudimo vs profesionalus transportas. Aš nepuolu sakyti, kad pigūs blogi. Bet yra tokių, kurie paėmę pinigus dingsta. Mes turime licencijas, draudimą, parką. Kai kurios įmonės neturi savo mašinų – perduoda trečiai pusei ir prapuola. Jūs nežinote, kas veža. Mano kaina – algos, kuras, keltas, draudimas. Kartais nuleidžiam truputį, jei laisva mašina važiuoja atgal tuščia.

Ar galiu mokėti grynaisiais tiesiogiai vairuotojui?

Galima, bet nerekomenduoju. Grynieji – neaišku kur dings. Geriau pavedimas. Mes turime sąskaitas, tvarką. Kai kurie labai nori mokėti ranka, sako „bus pigiau“. Ne, nebus. Tiksliau, bus pigiau, bet be garantijų. Aš nesu inspekcija, bet jei kas nutiks, o mokėjote po staliumi – sunku įrodyti. Yra buvę, kai vairuotojas paėmė avansą ir... palauk, turbūt per daug pasakoju. Tiesiog – pavedimas arba kortele. Saugiau visiems. Beje, avansas – 30 procentų, likutis gavus. Arba kaip susitariam.

Ar perkraustymas vasarą brangesnis nei žiemą?

Taip. Gegužė, birželis, rugpjūtis – brangiau. Ir gruodis. Tada visi skuba. Sausį ar kovą – galima derėtis. Ne dėl saugumo, o dėl mažesnio darbo. Vairuotojai nori užimtumo. Mes irgi. Bet kai eilė iki sienos – renkamės. Tas transportas į Angliją 24/7 labiau aktualus vasarą, nes žmonės keičia darbus, vaikai baigia mokyklas. Jei data nesvarbi – rinkitės sausį. Tada ir keltai laisvesni, ir kainos žemesnės. Oras ne toks karštas, vairuotojai mažiau pikti. Ir jūs ramiau.

Koks didžiausias kiekis daiktų, ktelpa į vieną mašiną?

Didžiausios mašinos – 60–70 kubų. Tai didelis 3 kambarių butas arba mažas namas. Bet jei turite 200 maišų su drabužiais – tada apimtis išsipučia. Kartą vežiau kambariokų daiktus – penki lagaminai ir viskas? Ne. Pilni knygų. Knygos svorio. Tada svoris viršijo leidžiamą. Teko imti antrą mašiną, bet klientas susimokėjo. Geriau pasverti. Elektroninės svarstyklės visiems. Jei sunku – mes patikrinam. Nėra gėda paklausti. Aišku, spintos nepatartina sverti, bet knygas – lengva.

Ar galima sugeneruoti grįžtamąjį krovinį?

Žinoma! Vadiname tai kombinuotu kroviniu. Jeigu jūsų kaimynė Londone nori atsiųsti daiktus mamai Kaune, o jūs važiuojate atgal – why not. Tada kaina mažesnė. Dažnai taip darome. Reikia, kad sutaptų maršrutai. Negaliu paimti iš Glazgo, jei važiuoju į Vokietiją. Na, galėčiau, bet brangiau. Jei perkraustote iš Lietuvos į Angliją ir grįžtate – gali sutapti mūsų kitas reisas. Tokie kroviniai vadinami „backload“ – ne, palauk, lietuviškai grįžtamasis krovinys. Gerai, supratot.

Popieriai, pabaiga ir kas pikta

Kokie dokumentai reikalingi po Brexito?

CMR sąskaita-faktūra, perkraustymo sąrašas angliškai. Jei asmeniniai daiktai – rašykite, kad naudoti, ne nauji. Jei nauji – muitas. Aš ne visus dokumentus rengiu pats, tam yra agentė. Esmė – kad nebūtų komercinis krovinys. Jei keturi nauji dviračiai ar televizoriai – muitininkas nusišypsos ne draugiškai. Geriausias tikslus sąrašas, seni daiktai, realios vertės. Jei klausimų – geriau pasitarti. Neturiu šiandien visų atsakymų, bet žinau, į ką atkreipti dėmesį. Jei kils klausimų, skambinkite – kartais atsakau ir savaitgalį.

Ar reikia mokėti už įvažiavimą į Londono centrą?

Aha, ULEZ ir LEZ. Jei mašina senesnė – mokesčiai. Stengiamės turėti naujas, bet pasitaiko senesnių. Jei pristatymas centre – reikia planuoti. Nenoriu mokėti baudos, kurią paskui įskaičiuosiu jums. Kartais didelė mašina negali įvažiuoti į senamiestį. Tada tenka persikrauti į mažesnę arba nešti toliau. Tai saugumo dalis – kad mašina netaptų įkaitu. Buvo Bayswater rajone, ten siaura. Teko nešt rankomis 300 metrų. Ne juokas. Bet mes susitvarkom, jei žinome iš anksto.

Kas jei negaliu būti vietoje kai atveža krovinį?

Atsargiai. Labai atsargiai. Galime pristatyti be jūsų, jei yra pasitikėjimas ir apmokėjimas. Bet nerekomenduoju. Norim, kad pasirašytumėte. Jei negalite – atsiųskite draugą, bet sutvarkykite galią. Nes jei atvežame į Bristolį, o jūs Stambule – ką darysime? Prašome atsakingą asmenį. Ir dar – jei laiptinėje nėra lifto, o jūs to nepasakėte... tada nežinau. Tikrai nepaliksiu baldų laiptinėje. O gal teks. Ne, nepaliksiu. Tai reikia aptarti iš anksto.

Ar galima vežti augalus, maistą, vyną?

Augalai – be dirvožemio, galima. Alkoholis – ribotas kiekis. Maistas – atsargiai. Turėjau klientą, kuris vežė šaldytuvą pilną lietuviško šakočio. Gerai, kad šaltai, nes kitaip kvapas butų buvęs. Alkoholis – jei daug butelių, muitininkas galvos, kad parduoti. Keletas vyno butelių – nesigraužia. Dėl mėsos produktų – Anglijoj veterinarinė kontrolė griežta. Pora dešrų – dar niekam. Bet šaldytuvas mėsos – nevalia, bus išmesta. Pinigai veltui. Geriau valgyti prieš išvykstant.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčių?

Jei neturi adreso, telefono, nenori atvažiuoti apžiūrėti, spaudžia mokėti viską iš karto – pabėkit. Dar blogiau – jei komunikacija tik per Telegramą su katino nuotrauka. Mes turime realius žmones, galite paskambinti, atvažiuoti į biurą. Jei vengia sutarties – raudona vėliava. Dar vienas dalykas – jei kaina per maža. Nesakau, kad pigus blogas, bet kai 300 eurų už pilną mašiną į Londoną – tai arba melas, arba kas nors negerai. Sumokėkite vidutiniškai ir miegokite ramiau. Arba bent jau ramesniau nei tie, kurie rinkosi stebuklą.

Išvada

Tas krovinių gabenimas į Angliją 24/7 – jis tėra žmonių darbas. Nėra magijos, tik km, degalai, dėžės ir šiek tiek nervų. Jei ieškote perkraustymo, rinkitės ne pagal gražiausią svetainę, o pagal tai, ar žmogus atsakys į kvailą klausimą naktį. Saugumas – tai ne tik plėvelė. Tai ir pasitikėjimas. Tam reikia laiko. Skambinkit, klauskite, net jei nedirbsite su manim. Svarbiausia – kad baldai saugiai atvažiuotų. Ir kad patys nereikėtų tempti sofos.