Krovinių gabenimas daliniams kroviniams: geriausia kaina ir sąlygos

Žinok, per penkiolika metų šitame versle mačiau visko – ir kaip klientas sutaupė trisdešimt eurų, o paskui tris savaites ieškojo prekių, ir kaip už gerą kainą viskas praėjo idealiai. Krovinių gabenimas daliniams kroviniams yra paprastas reikalas, bet tik jei supranti keletą dalykų. Kad gautum geriausią kainą ir sąlygas, reikia žinoti, ko neparašyta gražiose brošiūrose. Aš papasakosiu kaip žmogus žmogui – kas veikia, kur slepiasi blogi neskoniai, ir kodėl pigiausia ne visada reiškia geriausia.

Kainos – kodėl vieniems brangiau, kitiems pigiau

Kiek kainuoja dalinio krovinio gabenimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Sunku pasakyti centą į centą, nes dalinių krovinių transportas stipriai priklauso nuo sezono. Šiuo metu į Vokietiją paletė gali kainuoti nuo 80 iki 140 eurų, o į Olandiją – panašiai, gal truputį brangiau jei važiuoja link uostų. Pavasarį kainos šiek tiek krenta, o rugsėjį ir spalį – šauna į viršų. Geriau klausk vežėjo savaitės tarifų, o ne mėnesio senumo skaičiaus iš lentelės. Vakar vienas vairuotojas man pasakojo, kad kuro kainos vėl šoktelėjo, tai visi perskaičiuoja gyvai.

Kodėl man vienai įmonei pasiūlė 350, o kitai – 800 eurų už tą patį maršrutą?

Čia tas pats kaip su mašinom – yra Dacia, yra BMW. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad tavo prekės stovės sandėlyje Klaipėdoje tris dienas, kol surinks pilną priekabą. Brangesnis pasiūlymas greičiausiai yra tiesioginis reisas arba mažiau perkrovimų. Mačiau atvejų, kai už 350 eurų sutartį pasirašiusi įmonė paskui skambino į mūsų biurobloką ir klausė, kodėl jų sofa dar ne Varšuvoje. Atsakymas paprastas – nes ta kaina buvo tik paėmimui, o ne pristatymui.

Ar kaina priklauso nuo to, ar mano prekės yra paletėse, o ne dėžėse?

Taip, priklauso, bet ne taip kaip galvoji. Paletės leidžia greičiau krauti, o tai vežėjui reiškia mažiau laiko sandėlyje. Bet jei tavo dėžės yra nestandartinės – pavyzdžiui, metro ilgio vamzdžiai – jie gali užimti daugiau vietos nei du palečių stovai, nors sveria mažiau. Tada mokėsi ne už svorį, o už užimamą erdvę. (Čia gal kiek per grubiai pasakiau, bet esmė tokia.) Kartais klientas pats nesupranta, kad jo „mažas“ krovinys užima pusę puspriekabės.

Kada verta mokėti už kubą, o kada – už toną ar paletę?

Jei vežėjasi elektros variklius, kurie sunkūs, bet maži – mokėk už toną, nes svoris brangesnis už vietą. Jei vežioji plastikinius baseinus, kurie dideli, bet lengvi – mokėsi už kubatūrą ar paletes. Dalinio krovinio logistikos esmė – priekabos erdvė brangesnė nei leidžiamas svoris, nes šiuolaikinėse mašinose tilpumas dažnai pasibaigia greičiau nei svoris. Viena įmonė Kaune bandė man įrodyti, kad jos keturios tonos metalo yra „mažas krovinys“. Paaiškėjo, kad priekabos grindys nebetvėrė.

Ar pavojingų krovinių (ADR) gabenimas daliniam transportui visada brangiau?

Paprastai taip, bet ne dvigubai. ADR kroviniai reikalauja atskiro skyriaus priekaboje, ženklų ir vairuotojo pažymėjimo. Jei tavo cheminiai mėginiai turi vieną lipduką, tai ne taip baisu, bet jei ketvirtos klasės – turi važiuoti su tomis pačiomis prekėmis arba atskirai. Vieną kartą vežėme dažus į Milaną, daliniu reisu, ir kaina buvo tik apie 15 proc. didesnė nei standartinė. Bet jei turi baterijas – čia jau atskira opera, nes daugelis vežėjų jų išvis neima į bendrą krovinį.

Ar tikrai metų laikas taip smarkiai keičia dalinių krovinių kainas?

Oi taip. Gruodį ir sausį kainos šoka, nes visi skuba prieš Kalėdas ir metų pradžią. Vasarą, ypač rugpjūtį, kai daugelis europos tiekėjų uždaro fabrikus – kainos krenta. Bet štai kur gudrybė: rugpjūtis pigus į Vakarų Europą, o rugsėjo pradžioje – ten jau deficitas vietų priekaboje. Kartą vienas mano klientas nenorėjo mokėti šimto eurų daugiau spalį ir palaukė iki lapkričio. Sutaupė? Ne, prekės gulėjo sandėlyje dar mėnesį, o jis prarado savo klientą. Tad kartais brangesnė kaina yra pigiau.

Sąlygos, apie kurias ne visi papasakoja

Kas yra svarbiausia dalinio krovinio vežimo sutartyje, ką privalau perskaityti?

Būtinai pažiūrėk į pristatymo termino formuluotę. Jeigu rašo „iki 7 darbo dienų“ – tai gali reikšti pėmimo terminą, o ne pristatymą. (Tiksliau, ten visokios smulkmenos slepiasi.) Tikrink ir CMR draudimą – kiek apdrausta vienai prekei. Kartais būna parašyta apdrausta iki 300 tūkst. eurų, bet tai bendra suma visai mašinai. O jei su tavimi neturi normalios sutarties – tik vienas CMR lapas – teisių beveik neturi. T belieka viltis, kad bosas sąžiningas.

Ar vežėjas gali sau įteisintai pakeisti pristatymo datą be perspėjimo?

Sutartyje taip, jei yra force majeure arba didelis vėlavimas dėl eilių. Bet realybėje pasitaiko, kad tiesiog vairuotojas susirgo arba priekabai lūžo ašis, ir tave informuoja paskutinę minutę. Jeigu neturi sutartyje baudos už vėlavimą – rankos nuleistos. Dėl to aš stengiuosi su klientais visada kalbėtis atvirai. Jeigu matau, kad vairuotojas vėluoja jau pirmą dieną, skambinu. Nors būna, kad ir pats nežinau kur jis – GPS kartais neatnaujina taip greitai. Tada sėdi ir lauki kaip visi kiti.

Ką reiškia sąvoka "sutartis su langu" ir ar man tai tinka?

Lango sistema (angliškai window) reiškia, kad vežėjas tau nurodo konkretų laiką, kada atvažiuos pasiimti ir pristatyti. Tau tinka, jei pats turi sandėlį su rampa ir gali priimti tik tam tikromis valandomis. Bet žinok – jei apsišikai su gamyba ir nepaduodi prekių lange – kaina gali padvigubėti arba vežėjas apskritai atšauks pasiėmimą. Turėjom atvejį Panevėžyje, kai klientas pasakė „taip, taip, vakare bus“, o ryte nieko nebuvo paruošta. Mašina nuvažiavo tuščia, o sąskaita už tuometį raundą – 400 eurų. Ne smagu.

Ar mano prekės automatiškai apdraustos, kai vežu dalinį krovinius?

Ne, ne automatiškai. CMR konvencija dengia tik apie 8-10 SDR už kilogramą – tai juokingai mažai, jei vežioji elektroniką. Pilnas draudimas (freight insurance) kainuos apie 0,1-0,3 proc. krovinio vertės, bet aš visiems sakau – verta. Buvo situacija pernai, kai Kaune į dalinio reiso mašiną pateko vanduo per stogą. Ne vežėjo kaltė, o prakiuręs sandėlis prieš tai. Prekės sugedo, o be draudimo – ieškot kompensacijos kaip per vasarą be kepurės. Praradai pinigus ir nervus.

Kiek laiko prekės gali stovėt tarpinio sandėlio platformoje?

Teoriškai – 48 valandos, bet praktiškai mačiau ir keturias dienas. Ypač kai daliniai kroviniai važiuoja per Lenkijos ar Vokietijos terminalus, kur priimama dešimtys mašinų per dieną. Tavo paletė gali užstrigti eilėje, nes pirmiausia krauna pilnus konteinerius, o paskui dalinius. Vienas kolega iš Klaipėdos siunčia nuotraukas, kur jo krovinys stovintis po atviru dangumi keturias dienas. Ne dėl to, kad blogai tvarkosi – tiesiog vietos trūksta. Terminalai nėra penkių žvaigždučių viešbučiai.

Ar galiu realiai stebėti savo krovinį, ar tai tik rinkodarinė pasaka?

Gana tiksliai gali, bet ne kaip DHL su gražiai piešiamu žemėlapiu. Problema ta, kad daliniai kroviniai keičia mašinas, tai vieną dieną prekės yra mašinoje ABC, kitą – jau DEF priekaboje. Jei brokeris patingi sekti – tu gauni tik bendrą informaciją „prekės kelyje“. Aš pats skambinu vairuotojams tiesiogiai, nors tai ir ne visai profesionalu. Bet gerai neišgalvotos tiesos, kad prekė yra Lanshute, nors realiai ji dar tik Radviliškyje.

Kas realiai vyksta kelyje ir terminaluose

Ar daliniai kroviniai važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B?

Svajonių pasaulyje – taip. Realybėje tavo prekės važiuos per 2-3 terminalus. Paima iš Vilniaus, nuveža į Kauno terminalą, ten sukrauna su prekėmis iš Klaipėdos, paskui važiuoja į Berlyną, kur iškrauna dalį, ir tik tada – į galutinį tašką ties Kiolnu ar Diuseldorfu. Kartais tas maršrutas atrodo kaip norint apeiti visą miestą per uždarą gatvę. Bet taip veikia ekonomika – pilna mašina reiškia mažesnę kainą kiekvienam. Tiesioginiai reisai daliniams kroviniams kainuoja brangiai ir retai kada apsimoka.

Kas jei mano prekės pametamos tarp dviejų sandėlių?

Atsitinka. Ne dažnai, bet atsitinka. Mačiau, kaip auto detalių paletė Panevėžio terminale buvo perkrauta į kitą mašiną, bet CMR lapelis pasiliko pirmoj. Prekės atsidūrė Taline vietoj... oi, ten tas pats. Norėjau pasakyti Vilniuje. Radome tik po trijų dienų, nes atsitiktinai pamačiau nuotrauką. Jeigu neturi unikalių lipdukų ar numerių – surasti dėlę tarp šimto palečių beveik neįmanoma. Dėl to visiems sakau – lipdukai su telefono numeriu ant kiekvienos pusės.

Kiek kartų perkeliamos prekės perkraunant dalinio krovinio maršrute?

Gali būti du-trys kartai. Paima vilkikas su autoku, atveža į terminalą, ten krautuvas perkelia į stacionarią priekabą. Toliau važiuoja į kitą miestą – vėl gali perkrauti. Kas kartą – rizika. Pamenu, kaip vežėme stiklo gaminius į Miuncheną daliniu reisu. Krovisi Zenon, perkrauna terminalas Lenkijoje, paskui pristato Italijos vairuotojas. Stiklas atlaikė, bet viena dėžė buvo kiaura dėl to, kad Lenkijos sandėly paletę pakišo šakėmis per žemai. Grietinėlė, žinoma, niekas neprisiėmė.

Kodėl vairuotojas kartais priverstas stovėti penkias valandas pasienyje?

Eilės. Ypač jei važiuoja per Kaliningradą arba jei dokumentuose yra kokia nors klaida. Aišku, pasieniečiai kartais tikrina ar neveža kontrabandos tarp tavo teisėtų prekių. Daliniams kroviniams problematiška, nes mašinoje yra kelių klientų prekės, ir jei vieno dokumentai kvepia – tikrina visą. Buvo atvejis, kai dėl vienos nestandartinės statybinių medžiagų deklaracijos pasienyje su Baltarusija (nors ir tranzitu) stovėjo visa eilė. Likimo ironija – mūsų prekės buvo tos, kurios niekuo dėtos, bet kentėjo kartu.

Ar temperatūra priekaboje visada tokia, kokia žadėta šaldytuve vežant maisto dalinius krovinius?

Turėtų būti, bet realybėje durys atsidaro perkraunant. Jei tavo šokoladas važiuoja kartu su šaldžiomis žuvimis – temperatūra svyruos. Žiemą problema mažesnė, bet vasarą, kai priekaba stovi atviroje aikštelėje prie 35 laipsnių... Aš ne visada matau terminalų termometrus, todėl retkarčiais reikalauju nuotraukos. Kartais vairuotojas pamiršta įjungti generatorių stovėjimo metu. Kartą dėl to supuvo brangi mėsa. Niekas nežinojo, kol neatidarė durų. Kvapas buvo toks, kad geriau nebesakėsiu.

Ką daryti, jei atvažiavus pristatyti paaiškėja, kad adresas visai kitas nei sutarty?

Klaida adresuose – klasika, ypač jei klientas skubėjo. Kartais žmogus nurodo biuro adresą, o reikia pristatyti į sandėlį kitame miesto gale. Jei skirtumas nedidelis – vairuotojas dažnai apsuka, bet jei tai užmiestis arba kita šalis... Tada arba mokėsi papildomai, arba prekės grįš į terminalą. Padaryk taip: visada patikrink pašto indeksą. Vieną kartą Berlyne dėl vienos raidės Vokietijos adresu prekės „nuriedėjo“ į kitą miestą. Radome tik po savaitės. Klientas pyko ant mūsų, nors adresą pats suvedė. Ko čia pykt.

Renkiesi partnerį – kaip nepasiklysti

Kaip atskirti normalų brokerį nuo aferisto?

Normalus brokeris turi ofisą (ar bent jau normalų telefoną), CMR draudimą, ir atsakymus į nepatogius klausimus. Aferistas visur žadės žemiausią kainą, skambins iš trijų skirtingų numerių ir vengs rašyti el. laiškus. Aš žinau, nes prieš dešimt metų pats dirbau su tokiu tipu – atrodė viskas gerai, kol vieną dieną jis dingo su trijų klientų kroviniais. Žodžiu, jei per skelbimų portalą randi vežėją už 30 proc. pigiau nei rinka – tai ne pasiūlymas, tai įspėjimas. Nei į kurį pirštą dėk – neverk.

Ar geriau didelė logistikos įmonė ar mažesnis vežėjas daliniams kroviniams?

Didelė duoda stabilumą – jie turi terminalus, sistemas, pakaitines mašinas. Mažas duoda lankstumą – ryt gali suktis aplink tavo grafiką. Jei vežioji standartines prekas dažnai – didelė. Jei retkarčiais, nestandartiškai, reikia pagalvoti – mažas arba vidutinis. Aš asmeniškai renkuosi vidutines įmones su savo parku. Jie dar nenužmogėję biurokratijai, bet jau turi kuo atsiskaityti. Nors būna ir didelių monstrų, kurie tavo krovinį pameta tarp skyrių ir tau lieka tik pokalbis su automatine atsakymo mašina. Neišgyveni taip.

Ar kiekviena įmonė turi naudoti CMR draudimą, ar gali būt be jo?

Privalo turėti CMR draudimą pagal įstatymus, bet maži ar tik ką įkurti vežėjai kartais dar neturi dokumentų tvarkingų. Kai kurie sako, kad draudimas bus „kitą savaitę“ – bėk. Dėl tos priežasties mes savo klientams visada siunčiame CMR numerį ir draudimo poliso kopiją. Tai trunka tris minutes, bet nuramina. Beje, jei vežėjas vengia rodyti dokumentus – jis arba šviežias, arba problematiškas. Nei vienas, nei kitas tau nereikalingas. Paprasta kaip du kart du.

Ar pigiausias pasiūlymas visada reiškia, kad kažkur bus nusukta?

Ne visada, bet... (čia aš nesu šimtu procentų tikras, tiesą sakant) ...kartais tenka pripažinti, kad maži vežėjai tikrai gali dirbti plonu marža, kad užimtų rinką. Bet jei kaina žemiausiąja mažesnė dvidešimčia procentų – kažkur bus kampus perpjauta. Arba draudimo nėra, arba vairuotojas neapmokėtas viršvalandžių, arba prekės stovės ilgiau. Vieną kartą mačiau pasiūlymą 40 proc. žemiau rinkos – paaiškėjo, kad vežėjas naudojo kiemo priekabą be stabdymo sistemos. Rimtai. Tokių „žemų kainų“ geriau nepirkti.

Kas yra grupinis siuntimas ir ar jis tas pats kaip dalinis krovinys?

Beveik tas pats, tik grupinis siuntimas (angliškai groupage) dažniau naudojamas kalbant apie mažesnius siuntinius – pakuotes, o ne paletes. Dalinis krovinys (LTL) – tai jau paletės arba didesni vienetai. Sąlygos panašios, bet grupinis eina per kurjerių terminalus, o dalinis – per krovinines platformas. Kainos grupiniam dažnai aukštesnės už kilogramą, bet minimalios sumos mažesnės. Aš klientams paprastai siūlau LTL, jei yra bent dvi paletės, o mažiau – kurjerinį arba paštomatą. Terminai skiriasi nedaug, bet krovimo sąlygos visai kitos.

Kiek iš anksto reikia užsakyti dalinio krovinio pervežimą?

Jei Lietuva-Olandija – savaitė iš anksto idealu, trys dienos dar realu. Jei reikia kito penktadienio – pirmadienį jau turi skambinti. Ypač jei krovinys netoli savaitgalio. Aš turėjau klientą, kuris antradienį skambindavo dėl ketvirtadienio pristatymo į Hamburgą. Kartais pavyksta, bet tada moki dvigubai – arba paima tik iš mūsų, nes turime kontaktų. O jei skambini penktadienį po pietų dėl pirmadienio... na, gali pabandyti, bet nenustebk, jei išgirsi juoką. Arba tylą.

Ar dar galima derėtis dėl kainos daliniams kroviniams, ar tai jau praeitis?

Derėtis galima visada. Ypač jei esi nuolatinis klientas arba turi grįžtamąjį krovinį. Jei vežėjas grįžta tuščias iš Italijos – jis mielai paims tavo prekes už dvidešimt proc. mažiau, kad tik neužmigtų degalai. Bet jei skambini pirmą kartą ir klausi „o gal galima pigiau?“ – gali išgirsti mandagų ne. Aš pats deruosi su terminalais ir partneriais kasdien. Kartais pasiseka numesti dešimtį eurų, kartais – ne. O didelėm apimtim – bet kada. Tik neik į parduotuvę su požiūriu „internete rašo kitaip“.

Krovinių gabenimas daliniams kroviniams yra ne tik graži lentelė su kainomis internete. Tavo prekės važiuos su svetimais, stos ne vienam terminale, ir kartais nutiks dalykų, kurių niekas nepasakys buklete. Po tiek metų versle galiu patarti viena: rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, kaip tą kainą paaiškina. Jei žmogus šneka kaip žmogus, o ne kaip brošiūra – tikėtina, kad ir veš kaip žmogus. Sėkmės radus savo variantą.