Krovinių gabenimas Anglijos kryptimi: greiti ir patikimi terminai

Jau dvylika metų vežioju daiktus, baldus ir įvairiausias siuntas iš Lietuvos į Angliją bei atgal. Per tiek laiko pamatęs visko – ir šventadienį kažkur netoli Birmingemo pristatytą sofa-kampą, ir muitinėje pasiklydusius septynis dviračius. Daug kas klausia apie krovinių gabenimą Anglijos kryptimi ir nori sužinoti, ar egzistuoja tikrai greiti ir patikimi terminai. Atsakymas paprastas: idealiai čia retai kada būna, bet tikrai galima planuoti protingai, jei žinai kelias taisykles. Žemiau – ne sausos lentelės ar marketerių šūkiai, o kasdieniai klausimai, kuriuos tenka girdėti prieš pirkdamas paslaugą. Rašau taip, lyg kalbėtume per žinutę.

Kaip suprasti terminus ir greitį

Kiek realiai trunka krovinių gabenimas Anglijos kryptimi ir ar galima pasitikėti žodžiu „per 2 dienas“?

Dažniausiai iš Lietuvos į Londoną važiuojama keturias–penkias dienas. Toks terminas realus, jei važiuoja tiesioginis furgonas. Bet kai kas žada per dvi – arba rinkodaros triukas, arba krovinys dvi dienas laukė sandėlyje. Turėjau klientą, kuris supyko, nes tikėjosi greičiau, o mes važiavome tik surinkę pakankamai. Terminai yra terminai, bet visada paklausite – nuo kada skaičiuojamos dienos. Nuo krovimo dienos ar nuo sutarties pasirašymo?

Koks buvo trumpiausias terminas, kurį tenko matyti per savo praktiką?

Pirmadienio rytą pakrovėme Vilniuje, o antradienio vakarą jau iškrovėme netoli Oksfordo. Paskutinės minutės užsakymas, mokėjo papildomai, važiavome be sustojimų. Tokie terminai pasiekiami, bet tai išimtis. Skubių pervežimų į Angliją tarifai paprastai dvigubai aukštesni. Be to, vairuotojas grįžo pavargęs kaip šuo. Greitai galima, bet ar verta spausti dėl paprastų baldų? Aš asmeniškai abejoju. Geriau planuoti anksčiau.

Ar mažos siuntos važiuoja greičiau nei pilni kroviniai?

Logiškai turėtų, bet realybėje dažnai ne. Mažas krovinys, dalinis, laukia, kol furgonas prisipildys. Kartais tas laukimas Klaipėdoje trunka tris dienas. Pilnas krovinys išvažiuoja iškart. Turėjau klientę iš Kauno, siuntė dvi dėžes į Liverpulį. Pagalvojo, kad mažai – greitai. Teisingai tik pusiau, nes dėžės keliavo savaitę, laukdamos likusio krovinio. Jei reikia tikslaus termino – rinkitės pilną furgoną. Skamba brangiau, bet laikas – irgi pinigai.

Ar šventėmis ar savaitgaliais terminai sutrumpėja, nes mažiau kamščių?

Čia aš pats kartais suklumpu. Atrodo, kad savaitgalį mažiau eismo. Iš tiesų penktadieniais važiuojama prasčiausiai. Vairuotojai nori namo, keltai perpildyti, sandėliai dirba trumpiau. Pernai prieš Kalėdas krovinys į Rytų Angliją užtruko dviem dienomis ilgiau. Neverta planuoti paskutinės minutės pervežimo prieš šventes. O dar rugpjūčio pabaiga – studentų išvarymas. Tada irgi chaoso pilna. Geriausias laikas – vidurys savaitės tyliuoju sezonu.

Kas nutinka, jei žadėtas greitas terminas vėluoja – ar galima reikalauti nuolaidos?

Galima reikalauti, bet ar gausite – kitas klausimas. CMR konvencija numato sąlygas, bet atvėrus duris retai atneša didelę kompensaciją. Mažesnės įmonės atsiprašo, didelės – mestelės dešimt procentų. Buvo atvejis, kai pervežėjas vėlavo dėl sugedusio furgono. Klientas grasino teismais, o mes sumažinome kainą simboliškai. Jei terminas kritinis – geriau mokėti už patikimą vežėją. Vėliau reikalauti nuolaidų iš abejotinų – tai nervų gadinimas be pabaigos.

Kainos ir tai, kodėl jos taip šokinėja

Kokia reali kaina krovinių gabenimui Anglijos kryptimi, pavyzdžiui, kambario baldams?

Besąlygiškai – nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų, priklausomai nuo metro kubų. Dauguma galvoja, kad skaičiuojame kilogramais, bet perkraustymuose svarbiau tūris. Turėjau užsakymą iš Panevėžio į Bristolį – septyni kubiniai metrai, mokėjo šeši šimtai. Kitas klientas į Birmingemą vežė daugiau daiktų, bet mokėjo penkiais šimtais mažiau, nes atgalinis krovinys. Toliau nuo Londono – brangiau, jei nėra grįžtamojo srauto. Kainas visada geriausia tikrinti pagal konkrečią savaitę.

Kodėl vienas vairuotojas prašo aštuonių šimtų, o kitas – trijų šimtų eurų už tą patį maršrutą?

Kartais skirtingos savikainos, o kartais – pavojaus signalas. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad krovinys savaitę pragulės sandėlyje. Arba vairuotojas be licencijų. Pernai mačiau skelbimą – trys šimtai eurų į Londoną. Pasirodo, be draudimo, o mašina – senas mikroautobusiukas. Ne viskas pigu blogai, bet dažnai taip yra. Aš rinkčiausi vidurinę kainą. Tai kaip su restoranu – jei per pigu, greitai supranti, kodėl.

Ar kainuoja papildomai, jei reikia nešti į ketvirtą aukštą be lifto Anglijos pusėje?

Tikrai taip, nors ne visi praneša iš anksto. Mes įtraukiame, bet mačiau, kaip žmogus Yorke liko šokiruotas dėl šešiasdešimt papildomų svarų už nešimą be lifto. Ypač su pianinu. Pasakykite iš karto. Kartą pats padariau klaidą – nepaklausiau, ar name yra liftas, ir vairuotojas dvi valandas sprendė, kaip įkelti dvimetrines spintas. (sujungiau žodį, bet supratote – dviejų metrų.) Nesąmonė, žinau. Tokios smulkmenos labai prailgina dieną.

Ką reiškia „atgalinis krovinys“ ir kodėl tai sumažina kainą pervežimui į Angliją?

Furgonas atvežė krovinį ir važiuoja atgal, kad neužimtų vietos aikštelėje. Tuščias laivas neuždirba, todėl net pigiau – geriau nei nieko. Pavyzdžiui, pristatę baldus į Redingą, radome klientą į Kauną. Kaina trečdaliu mažesnė. Tokių pasiūlymų ieškome, bet negalima planuoti iš anksto. Tai sėkmės dalykas. Be to, atgalinis krovinys turi ribotą langą. Jei turite daug adresų, gali netikti. Reikia lankstumo iš abiejų pusių.

Ar muitinės mokesčiai dabar įtraukti į kainą ar mokami atskirai?

Jei asmeniniai daiktai – muitinė paliečia tik dokumentus. Bet naujos prekės pardavimui – PVM ir muitai. Aš ne buhalteris (kartais šitam dalyke pasimesdavau), bet taisyklė tokia: naudoti daiktai, naudoti bent šešis mėnesius, paprastai praeina be mokesčių, jei tinkami popieriai. Klientas iš Šiaulių bandė įvežti naujas sofą ir komodą – muitinė prisikabino. Teko derėtis. Geriau pasitarkite su agentu dėl konkrečių daiktų. Nespėliokite – Anglija dabar griežta.

Dokumentai, muitinė ir Brexit realybė

Kokie dokumentai reikalingi siunčiant krovinį į Angliją dabar, kai jie nebėra ES?

EORI numeris – pirmas ir svarbiausias. Be jo krovinys nepraeis. Tada packing list, sąskaita, kartais T1. Jei perkraustymas – rašytas prašymas, kad tai asmeniniai daiktai. Anksčiau pakakdavo kelių popierių, dabar krūva padvigubėjo. Turėjau atvejį, kai klientas siuntė archyvą. Pamiršome pažymėti, kad ne komercinis krovinys. Stovėjo Doverio pusėje savaitę. Popieriai nuobodūs, bet labai rimti. Negalima jų pakratyti kaip senų žurnalų prieš išvykstant.

Ar man, eiliniam žmogui, pačiam reikia gauti tą EORI numerį?

Jei siunčiate sau – taip, paprastai reikia. Nors... šitoj vietoj aš ne visuomet tikras šimtu procentų, nes skirtingi forwarderiai aiškina skirtingai. (Vieną kartą pasakė, kad nereikia, kitą – kad būtina. Chaoso apstu.) Konservatyvus patarimas – pasitikrinkite su muitinės agentu prieš pakuodami. Nebandykite spėlioti, nes Anglijos pareigūnai dabar dirba griežtai. Geriau mėlynas rašalas ir teisinga info nei savaitė uoste. Asmeniškai visada prašau EORI – saugiau.

Kas būna, jei muitinėje atidaroma dėžė ir randama to, ko nebuvo deklaruota?

Baudos, vėlavimai, kartais konfiskavimas. Buvo atvejis prieš dvejus metus – vaikinas slėpė dėžėje cigaretes ir alkoholį. Patikrino. Anglijos muitinė nėra žaidimų aikštelė – tikrina dažniau nei seniau. Krovinys buvo įtartas, atidarytas, prekės sulaikytos. Pervežėjas bausmės negavo, bet klientas prarado viską. Absoliučiai neverta rizikuoti. Net ir papildomas butelis vyno gali pridaryti problemų. Aš tokius daiktus atsisakau vežti – nereikia man galvos skausmo.

Ar pervežėjas tvarko visus muitinės formalumetus, ar aš turiu bėgioti tarp institucijų?

Tvarko, bet jei sutariate iš anksto. Daugelis mano, kad mes – magai, žinomi, ką slepiate. Nežinome. Turite pateikti sąrašą, kainas, kilmę. Mano darbas – nuvežti. Dokumentus paruošiate jūs arba jūsų tarpininkas. Aš bendradarbiauju su keliais agentais, kuriems siunčiu sąrašus. Klientui kainuoja šimtą–du šimtus eurų už kompleksą. Jei nežinote, nuo ko pradėti – klauskite dar prieš sutartį. Blogiausia, kai žmogus sako: „tvarkykite viską“, o paskui duoda neteisingus duomenis.

Kodėl kroviniai taip ilgai stringa pasienyje ir ar tai kažkas pasikeitė po 2021-ųjų?

Anksčiau pravažiuoji, dabar – procedūros. Kiekvienas krovinys tikrinamas elektroniniu būdu, o dešimtadalis – fiziškai. Doveris tapo dideliu kaklu. Žiemą problemos dubliuojasi. Pernai sausį sėdėjome Calais pusėje keturias valandas dėl keltų ir sustiprintos kontrolės. Klientas galvojo, kad meluojame dėl terminų. Ne, pasaulis pasikeitė. Planuokite buferį – bent vieną dieną – tarp žadamo pristatymo ir jūsų svarbaus renginio. Kitaip bus stresas garantuotas.

Problemos ir patikimumas – ką pamatęs per dvylika metų

Ar tikrai egzistuoja „patikimi terminai“ ar tai tik rinkodaros frazė?

Apie tai galvoju jau metus. „Patikimi terminai“ skamba kaip oksimoronas. Mes duodame intervalą – keturios–šešios dienos, o ne „tiksliai penktadienį, 14:00“. Realybėje nutinka visko – keltai, ligos, remontai. Patikimumas ne dienomis, o atvirume. Paskambini ir pasakai, kad vėluoji. Labiausiai patikimi mažesni šeimyniniai pervežimai, kur vadovas pats vairuoja. Didelėse korporacijose prarandi ryšį. Ten tave pameta tarp skyrių kaip kamuolį. Taip yra ir viskas.

Ką daryti, jei pervežėjas nekelia ragelio ir atrodo, kad krovinys dingo orui?

Pirmas žingsnis – pasitikrinkite sutartį, ar yra GPS nuoroda. Rimti vežėjai jas turi. Jei nėra – skambinkite ofisui, rašykite. Neieškokite vairuotojo per Facebook. Turėjau baisų atvejį – mažai žinoma įmonė paėmė avansą, puslapis dingo po savaitės. Policija, teismai... Klientas prarado daiktus ir pinigus. Parodo, kodėl reikia tikrinti įmonę Registrų Centre. Gražus balso tembras telefone neužtikrina, kad ryt jis nepasimes su jūsų sofa. Būkite atsargūs.

Ar teko matyti, kad krovinys būtų apgadintas ir kaip tai išsisprendė?

Deja, taip. Stiklinis staliukas atsitrenkė į metalinį – įbrėžimas. CMR draudimas dengia oficialią vertę, bet ne emocinę. Tai priklausė moteriai, kurią vežėm į Pensį. Aš nupirkau poliravimo priemonių, bandžiau ištaisyti – pavyko dalinai. Draudimas sumokėjo šimtą eurų, o ji rašo padėkos žinutes iki šiol. Kartais svarbiau ne terminas, o kaip pasielgsi, kai nepaeina pagal planą. Svarbu pripažinti klaidą ir taisyti, o ne slėpti po kilimu.

Kodėl vežėjai paskutinę akimirką pakeičia pristatymo datą?

Nes jie žmonės. Vienam sugedo mašina Londone, kitas susirgo. Kartais prieš jus buvęs klientas pakraudavo per ilgai, ir grafikas byra. Tai nereiškia, kad bloga įmonė. Blogai, kai niekas nepraneša. Tada pykstu ir aš. Teisinga praktika – jei matai, kad neatvažiuosi, paskambink ryte, ne vakare po laukimo. Pernai atšaukiau dėl sūnaus ligos – klientai suprato, nes paskambinau iš karto. Dėl to ir esame patikimi – neapgaudinėjame, net kai blogai.

Ar verta siųsti vertingą techniką daliniu kroviniu, jei sako, kad terminas patikimas?

Aš to nerekomenduočiau. Yra rizika, kad persikraus, bus kitų daiktų ant viršaus. Klientas siuntė brangią garso aparatūrą daliniu kroviniu į Mančesterį. Atvykus, dėžė paspausta, nes kažkas užkrovė knygų dėžę. Technika veikė, bet vizualiai – nebeidealūs. Brangiam daiktui rinkitės tiesioginį furgoną. Taip, brangiau, bet krovinys lieka jūsų. O sutaupytos trys šimtai eurų nepasijus, kai aptiksite įbrėžimą monitoriuje. Kartais pigiau kainuoja per brangiai.

Praktika ir paskutiniai patarimiai prieš važiuojant

Kada geriausias metas planuoti krovinių gabenimą Anglijos kryptimi, kad terminai neišsipūstų?

Vidurys savaitės, vidurys mėnesio, pavasaris ar ruduo. Venkite rugpjūčio pabaigos – studentai, ir furgonai kaip iš proto. Gruodis prieš Kalėdas – irgi beprotybė. Dažnai sakau: jei galite palaukti dvi savaites, sutaupysite ir gausite geresnį terminą. Antradienis–ketvirtadienis – auksinis laikas. Nežinau kodėl, bet taip yra jau dešimt metų. Turbūt statistika, arba tiesiog mažiau eismo ir daugiau laisvų keltų bilietų. Vengkite pirmadienių dėl pakrovimo prieš savaitgalį.

Ar pakuoti daiktus geriau pačiam, ar palikti pervežėjams?

Jei norite patikimai – pakuokite patys, bet gerai. Pervežėjai pakavimu rūpinasi greičiau, bet ne visada atidžiau. Klientai, kurie patys suvynioja indus ir pasižymi dėžes – laimingesni. Mes atvežame medžiagas, bet tai kainuoja. Vienas vyrukas iš Alytaus paliko viską paskutinei minutei. Atėjome, o ten – atviras čemodanas su lemputėmis. Ne, taip neveikia. Paėmė papildomą laiką. Planuokite dieną pakuotei, nepriklausomai nuo to, kas pakuoja. Skubėjimas kuria broką.

Kaip atskirti tikrą pervežimo profesionalą nuo mėgėjo, kuris tik žada greitą terminą?

Paklauskite registro numerio, licencijos, darbo laiko. Tikri profesionalai atsako be užsikirtimų. Mėgėjai žada: „viskas per dvi dienas, nesvarbu“. Rimti sako: „Džiaugiuosi, kad kreipiatės, bet laisvas tik kitą savaitę“. Dar padėkite – ar rašo sąskaitas? Ar turi svetainę su tikru adresu, o ne tik telefonas skelbime? Skamba paranojiškai, bet geriau per daug atsargumo nei ašarų. Aš mačiau, kaip gražus žmogus telefone pažada viską, o paskui dingsta su avansu.

Ką privaloma nuveikti prieš pervežimo dieną, kad viskas vyktų sklandžiai?

Rezervuokite parkavimą, praneškite kaimynams. Anglijoje parkingas – drama. Paruoškite vandų ir tualetą vairuotojams – daug kas užmiršta, o jie irgi žmonės. Ir atsispausdinkite kontaktus ant popieriaus, nes telefonas gali išsikrauti. Buvo Liverpulyje: klientas užrakino telefoną automobilyje, mes neapkrautas. Stovėjau galvodamas, kaip paskambinsiu. Pasirodo, turėjau popieriaus užrašą. Senamadiška, bet veikia. Šitie dalykai maži, bet būtent jie skiria sklandų pervežimą nuo košmaro.

Ar pristatymas Anglijoje visada vyksta iki durų, ar kartais reikia kažkur važiuoti pasiimti?

Perkraustymo atveju beveik visada iki durų. Bet daliniam kroviniui dažnai tenka į surinkimo tašką, ypač atokiau nuo magistralių. Pasitaiko, kad sako „pristatys Londone“, o turi omenyje North Londono sandėlį. Neapgaulė – nesusikalbėjimas. Visada patikslinkite – ar „iki durų“ reiškia tikslų adresą, ar rajoną. Tai sutaupo nervų. Ypač jei neturite automobilio Anglijoje. Kartą klientas turėjo taxis už trisdešimt svarų iki sandėlio. Nenumatytos išlaidos.

Išvada

Krovinių gabenimas Anglijos kryptimi gali būti ir greitas, ir patikimas, bet retai kada tobulas. Svarbiausia – realūs lūkesčiai, atviros derybos dėl kainos ir žinojimas, kad popieriai po Brexit tapo rimtesni nei bet kada. Rinkitės tarpininką, kuris nebijo pasakyti „nežinau“, o tada randa atsakymą. Aš per savo dvylika metų supratau, kad greitis be patikimumo nieko vertas. O jei dar kyla klausimų – rašykite, nors šiandien atsakau lėtiau, nes pats kraunu furgoną į antrą reisą.