Krovinių ekspresas į Angliją – patogus užsakymas internetu

Užsisakyti krovinių ekspresą į Angliją internetu šiandien yra taip pat paprasta, kaip nusipirkti traukinio bilietus. Atrodo. Bet kai realiai pradedi pildyti formą, iškyla begalė klausimų. Kiek kainuos? Ar tikrai pasiims rytoj? O jei mano prekės per daug sveria? Aš dirbu šitoje srityje jau dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti – internetinis užsakymas yra patogu, bet tik tada, kai žinai, į ką atkreipti dėmesį. Čia surinkau dažniausius klientų klausimus apie ekspresinius pervežimus į Didžiąją Britaniją, kai viską bandai sutvarkyti per naršyklę. Kad nereikėtų spėlioti.

Kaip viskas prasideda – užsakymas internetu

Kiek iš tikrųjų kainuoja krovinių ekspresas į Angliją, kai viską darai internetu?

Kaina, tiesą sakant, plaukioja kaip žuvys turguje. Vieno palečio pervežimas iš Vilniaus į Londoną gali kainuoti nuo šimto dvidešimties eurų, jei tai grupinis krovinys, arba penkis šešis šimtus, jei reikia paskirtos mašinos rytoj. Užsakymo sistema internetu dažnai parodo bazinę sumą, bet ten dar gali prisidėti kuro priemoka, muitinės dokumentai ar iškrovimo mokestis. Buvo klientų, kurie paskambina ir sako: „Sistemoje mačiau 120, o jūs rašote 190." Taip nutinka, nes pridėta paslaugų. Skaitiklis nemeluoja, tik reikia žinoti, ką skaičiuoti.

Ar mano siuntai tikrai pakaks nurodyti miestą, pavyzdžiui, „Londonas", ir gatvę formoje?

Ne, su Didžiąja Britanija pašto indeksas yra šventas. SW1A 1AA nėra tik puošalas. Be kodo vairuotojas gali klaidžioti tarp pramoninių parkų valandas. Aš dažnai matau užsakymus, kuriuose parašyta tik „London, Baker Street". Gerai, bet Londonas milžiniškas. Darbas su klientais išmokė, kad geriau prie adreso prirašyti pagrindinius orientyrus. Ir nepamiršk telefono numerio gavėjo su šalies kodu +44. Kartais žmonės palieka lietuvišką numerį, o vairuotojas neskambina ten, nes galvoja, kad tai tarptautinis. Smulkmena, kuri nepaskaičiuoja internete, bet labai svarbi.

Koks realus laikas, per kurį krovinys pasiekia Angliją ekspresiniu režimu?

Paprastai skaičiuok dvi–keturias darbo dienas iš Lietuvos. Jei pirmadienį pasiima ir nėra eilių per Doverio sąsiaurį, trečiadienį gali būti jau Mančesteryje ar Birmingeme. Bet. Kartais „ekspresas" virsta tiesiog greitu grupiniu pervežimu. Buvo atvejų, kai klientas mokėjo už ekspresą, o krovinys važiavo per terminalą Liuksemburge ir ten pragulėjo parą. Tai nėra ekspresas. Kai užsakinėji internetu, pasitikslink: ar tai tiesioginis transportas, ar per terminalus? Nes žodis „ekspresas" skamba gražiai, bet reikšmė skiriasi. Neblogai pagauti saugumo jausmą, bet nepasimesti rinkodaroje.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus, o ne tik parduotuvės prekes, per tokį ekspresą?

Taip, galima. Daug žmonių siunčia archyvus, dviračius, baldų dalis ar net virtuvės kombainus. Svarbu teisingai deklaruoti. Jei tai asmeniniai daiktai, rašyk „personal effects". Muitinėje jie tikrins kitaip nei komercinį krovinį. Štai čia momentas, kai atvirai pasakau – dėl gyvų augalų ar sėklų aš šiandien nebeesu šimtu procentų tikras. Buvau tikras prieš Brexit, dabar taisyklės kybo. Geriau tiesiog to nedėti. O jei senelis prašo atsiųsti sodinuką? Nepirkite. Bus problemų. Dokumentus pildyk aiškiai, nes UK muitinė gali atidaryti ir tikrinti be įspėjimo.

Ar internetinis užsakymas galioja kaip sutartis, ar vis tiek reikės dar kažką pasirašyti?

Galioja. Kai paspaudi „Patvirtinti" ir sumoki, tai yra įsipareigojimas. Bet didesniems kroviniams mes vis tiek atsiunčiame CMR sutartį arba sąlygas el. paštu. Kai kurie klientai to neperskaito, o paskui ginčijasi. Suprantu, nėra kam skaityti tą ilgą tekstą. Esminiai dalykai: kas atsako už vėlavimą, kaip skaičiuojami nuostoliai, kokias turi teises atšaukti. Aišku, smulkmena, bet kai krovinys vertas dešimties tūkstančių, verta akis permesti. Aš pats kartais žmoniškai perspringstu smulkmenas, čia – ne ta vieta.

Ruošiant siuntą: kur žmonės dažniausiai apsiveja

Koks svorio limitas vienetui, jei nenoriu, kad dėžė subyrėtų kelyje?

Vienai dėžei nereikėtų viršyti trisdešimt penkių kilogramų. Jei sunkiau – medinė paletė. Dar geriau – euro paletė. Kartonas turi ribas. Mačiau, kaip žmonės grūda į vieną dėžę šimtą dvidešimt kilogramų ir tikisi, kad tai išgyvens pervežimą į Angliją. Talka. Paprastai tos dėžės atvažiuoja sulamžytos kaip skardos. Nedarykite to. Jei neturite svarstyklių, apsidairykite – gal kaimynas turi. Arba pats palygink su maišu cemento, kuris yra dvidešimt penki. Geriau klausti, nei verkti prie išbyrėjusių detalių.

Ar mano internetu užsakytam ekspresui reikia specialių etikečių, ar galiu užrašyti adresą ranka?

Spausdintos etiketės yra dešimt kartų geriau. Rašalu užrašytas adresas ant kartono, ypač jei lyja transporterio gale, išsitepa. O jei etiketė yra lipni ir atspari vandeniui – puiku. Aišku, jei tai pilnos apkrovos ekspresas su paskirtu furgonu, vairuotojas žino, kur važiuoti. Bet grupiniame krovinyje etiketės keliauja per tris keturis rankas. Be etiketės siunta gali atsidurti netinkamose šakiniuose. Vienoje įmonėje, kurioje teko lankytis prieš daug metų, vyrukai apskritai žymėdavo markeriu. Atleiskite, bet tai primityvu. Kartais veikia, tarptautiniame maršrute – nebe.

Ką daryti, jei tikslaus svorio nežinau, o galvoju, kad ten kažkur apie šimtą kilogramų?

Pasakyk man daugiau. Geriau šimtas dvidešimt nei šimtas. Vienas klientas iš Kauno manęs klausė apie žoliapjovių paletę. Sakė: „Gal šimtas kilogramų." Atvykus pasirodė, kad du šimtai. Furgono grindys apsikošusios, vietos neužteko, kaina šoktelėjo, nes reikėjo didesnės mašinos. Suprantu, ne visada turi pramonines svarstykles namie. Bet jei gali bent apytikriai pasverti – padaryk. Dauguma internetinių skaičiuoklių leidžia vėliau koreguoti svorį, bet dideli nukrypimai keičia visą logistiką. Tiesioginiai reisai dar lankstūs, bet surenkamieji sunkiai prisitaiko.

Kaip supakuoti, kad krovinys atlaikytų važiavimą, kai aš nematau, kas vyksta furgone?

Pagrindinė taisyklė: jis turi atlaikyti staigų stabdymą. Jei turi dėžes, sudėk jas ant paletės ir apvyniok juostą. Tai vadinama stabilizacija. Paletė buvo nesaugu supakuota – tiesiog dėžės svogūnu uždėtos ant viršaus. Suprantat, ką turiu omenyje. Niekas nedūsos dėl grožio, bet jei sunki dėžė guli ant lengvos – raudona etiketė bus bejėgė. Putų paketai tarp daiktų, kartonas kampuose, lipni juosta per vidurį. Jei siunčiate stiklą ar elektroniką – medinį rėmą darykite. Brangu? Taip. Bet pigiau nei rašyti pretenziją dėl suplikos įrangos.

Ar galiu siųsti nedidelę siuntą, kuri netelpa į standartines dėžes, pavyzdžiui, ilgą vamzdį ar kanoją?

Gali, bet čia jau nebe standartinis ekspresinis vežimas internetu. Buvo atvejis – klientas užsisakė per sistemą golfo lazdų rinkinį ar kažką panašaus į dviejų metrų dėžę. Sistema priėmė, o vairuotojas atvykęs sako: „Netelpa mūsų europalečių standartams." Ilgiausi daiktai turi būti derinti atskirai. Kanoja tikrai ne tas dalykas, kurį įmesime į grupinį furgoną. Tokiais atvejais paskambinkite prieš apmokėdami. Internetinė forma nepastebi, kad jūsų „dėžė" yra du su puse metro ilgio. O mes, žmonės, pastebime.

Kaina, draudimas ir tie nemalonūs siurprizai

Kodėl viena įmonė siūlo šimtą penkiasdešimt, o kita keturis šimtus penkiasdešimt už tą patį krovinį?

Nes tai nėra tas pats krovinys. Ne, rimtai. Šimtas penkiasdešimt gali būti be muitinio dokumentavimo, be draudimo, be iškrovimo, o furgonas važiuos tik tada, kai suriks dar penkias tokias siūlas. Keturi šimtai – rytojaus tiesioginis reisas, draudimas įskaičiuotas, pristatymas iki durų. Lyginti reikia ne kainą, o ką gaunate. Yra ir tokių, kurios baitina kainą, o paskui atsiunčia sąskaitą su paslėptais mokesčiais. Baisiausia, kai už krovinį pareikalauja grynųjų pristatymo metu, nors nieko nebuvo užsiminta. Tikrinkite įmonės istoriją, ne tik skaičiuoklę.

Ar internetu užsakant draudimas jau būna įskaičiuotas, ar reikia primokėti atskirai?

Standartinė CMR atsakomybė dažnai būna įtraukta pagal nutylėjimą. Tai yra maždaug dešimt eurų už kilogramą krovinio svorio. Bet jei vežate kompiuterių serverius, dešimt eurų už kilogramą yra anekdotas. Už papildomą draudimą reikia primokėti, ir tai kainuos procentą nuo vertės. Sistemoje prieš mokėjimą pamatysite varnelę „Papildomas draudimas." Pažymėkite, jei prekės vertingos. Nes kai atsitiks bėda – o ji atsitinka dažniau, nei norėtume – visi kartoja tuos pačius žodžius: „O aš nežinojau, kad taip mažai dengia." Aš irgi kartais skubėdamas pamirštu priminti. Neskubėk.

Ar tas užrašas „kaina galutinė, jokių paslėptų mokesčių" tikras?

Jei jie taip rašo, dažniausiai taip ir yra. Bet aš visada sakau: pažiūrėkite, ar tame kainoraštyje yra eilutė „išlaipinimo mokestis" arba muitinės formalumai. Kartais kuro priemoka nėra paslėpta, tiesiog pamirštama paminėti kaip atskira eilutė. Be to, Didžiojoje Britanijoje gavėjas kartais turi mokėti importo PVM, jei prekės naujos. CMR konvencija galioja (na, tiksliau – tarptautiniuose maršrutuose ji taikoma, nors UK jau nebe ES, bet vis dar galioja pagal tą patį susitarimą), todėl pagrindinės taisyklės aiškios. Skaitykite smulkiu šriftu. Tikrai.

Ką daryti, jei sistema prieš pristatymą pareikalauja dar vieno mokėjimo, nors aš jau sumokėjau?

Niekada nemokėkite dvigubai, jei neturite raštiško pagrindo. Skambinkite bendrovei. Būna situacijų, kai tarpininkas pasiima pinigus, o vežėjas apie juos nežino. Tada kurjeris kur nors Birmingemo sandėlyje laiko krovinį įkaitu. Prastesnės įmonės taip veikia. Geriau užsakinėti tiesiogiai iš vežėjo arba iš patikinto brokerio. Kai sumoki internetu, turi gauti sąskaitą faktūrą su PDF. Jei skambina vairuotojas ir sako „duokite penkiasdešimt svarų", tai jau raudona vėliava. Tokių atvejų pasitaiko, kai naudojiesi neaiškia „ekspreso" platforma.

Ar galiu mokėti pavedimu, ar privalu vesti kortelės duomenis tą patį vakarą?

Žinoma. Mes priimame pavedimus. Kortelė tik paspartina užsakymo rezervaciją ypač tada, kai reikia mašinos rytoj. Pervedimas užtrunka dieną. Jei krovinys neskubus, ramiai perveskite. Būna klientų, kurie neturi elektroninės bankininkystės ir atneša pinigus į ofisą. Čia jau rečiau, bet pasitaiko. Tik nepamirškite nurodyti užsakymo numerio mokėjimo paskirtyje. Būna, kad sumoka, o mes nežinom nuo ko tie pinigai. Tada vėl laiškai, vėl vėlavimas. Detalės, žinokit, nužudo greitį dažniau nei greičio kameros. Juokauju. Bet tik iš dalies.

Kas vyksta kelyje link Londono ar Birmingemo

Ar matysiu savo krovinio buvimo vietą realiu laiku, kaip Uberyje?

Ne. Na, tiksliau – retai. Jei tai paskirtas furgonas ir brangesnė paslauga, taip, galite gauti nuorodą į GPS. Bet standartinis ekspresinis pervežimas į Angliją per sistemą duoda jums statusų atnaujinimus: paimta, išvyko, muitinė, pristatyta. Realiai stebėti kiekvieną posūkį per Prancūziją negausite, nes furgone sistema atnaujina kas kelias valandas. Aš asmeniškai nežinau nė vieno vežėjo, kuris dalintųsi tokia duomenų srautu už du šimtus eurų. Tai brangiau kainuotų nei pats pervežimas. Pakaks žinoti, ar vakarą pasieks krovinys.

Kiek laiko krovinys stovi pasienyje ir ar tai pailgina kelionę?

Doveris–Kalė. Geriausia diena – per valandą. Blogiausia – šešios valandos. Brexit padarė savo: elektroninės muitinės deklaracijos padeda, bet jei EORI numeris yra vienu skaitmeniu blogai, sustojama. Reali situacija: prieš dvejus metus turėjome krovinį, kuris Doverio terminale pragulėjo keturias valandas dėl klaidos popieriuje. Vairuotojas praleido keltą. Pristatymas vėlavo parą. Tai būna. Ne dažnai, bet būna. Paprastai ekspresiniai kroviniai turi prioritetą, bet ne prieš muitinės įstatymus. Planuokite ne paskutinę minutę, kai laikas kritinis.

Ar krovinys visada važiuoja tiesiogiai iš Lietuvos į galutinį adresą Anglijoje?

Jei užsakote pilną ekspresą su krovininiu furgonu – taip, tiesiogiai, gal tik sustoja kavos pasienyje. Bet jei sistemoje rinkotės „ekonomišką ekspresą", dažnai tai reiškia, kad Vilniuje paima, nuveža į Kauno terminalą, ten sukrauna su kitais siuntiniais, veža iki Olandijos, vėl perkrauna. Tai greičiau nei paprastas krovinys, bet ne tiesioginis. Klauskit tiesiai: „Ar tai tiesioginis reisas?" Daugelis platformų internete to neparašo aiškiai. O kai krovinys važiuoja per du terminalus, rizika subyrėti didesnė. Ir terminas kintąs.

Ką daryti, jei pristatymo dieną gavėjas nėra vietoje?

Tada prasideda antras galas. Vairuotojas negali laukti amžinai – tachografas riboja darbo valandas. Jei per penkiolika minučių niekas neatidarė, gali būti, kad vairuotojas išvažiuoja. Kai kurios kompanijos bando sutarti kitą dieną, bet dažniausiai tai kainuoja papildomai, kartais dvigubai. Geriau sutvarkykite, kad gavėjas būtų arba duokite raštišką įgaliojimą kaimynui, bendradarbiui. Turėkite atsarginį planą. Anglijoje sandėlių vartai užrakinami tiksliai pagal grafiką. Nepasirodei – ryt. O ryt vėl mokėk.

Jeigu nepasiseka – ką tada daryti?

Jei krovinys vėlavo tris dienas, bet aš mokėjau už ekspresą – ar galiu grąžinti pinigus?

Teoriškai taip. Praktiškai – labai sunku. Transporto sutartys turi daugybę išlygų: force majeure, eilės prie kelto, blogi orai. Pinigų atgauti beveik neįmanoma, nebent įrodyta, kad vežėjas tyčia vėlavo. Dažniausiai kompensacija yra nuolaida kitam pervežimui. CMR atsakomybė taip pat ribota. Aš nemėgstu būti pesimistas, bet dvidešimt treji metai išmokė realizmo. Jei vėlavimas sugriovė jūsų verslo pristatymą, teisiniai ginčai trunka mėnesius. Geriau numatyti buferį laike, nei kovoti teisme. Deja.

Mano paletė atvažiavo suplaišyta – kas atsakingas ir kaip įrodyti?

Pirmas žingsnis: rašyti komentarą CMR lape arba elektroninėje sąskaitoje tuoj pat. „Gauta pažeista." Be šito įrašo galite nusispjauti į bet kokias pretenzijas. Nuotraukos gavimo metu – privalomos. Jei etiketėje parašyta „stiklas", o paletė nepažymėta „neuždėti sunkių daiktų viršuje" – kaltė dalijasi. Būna, kad blogi vežėjai specialiai peša pakuotę, kad klientas neturėtų argumentų. Aš matęs, kaip krautuvai numeta paletes iš metro aukščio, o paskui sako – jūs blogai supakavote. Nesąžininga? Taip. Realu? Deja taip.

Užsakiau internetu pas pigiausią radusią įmonę, o dabar jie nebeatsiliepia. Ką daryti?

Jei jau sumokėjote, o jie dingo – tai nebe logistika, o sukčiavimas. Bandykite rašyti į banką dėl mokėjimo ginčo (chargeback). Jeigu įmonė Lietuvoje, kreipkitės į Vartotojų teisių apsaugą. Bet jei tai ten neaišku kas iš Estijos ar Bulgarijos – kelias sunkus. Atsiminkite: kai kaina per maža, kažkas negerai. Darbo valandos, kuras, draudimas, muitas – viskas kainuoja. Jei jums siūlo penkiasdešimt eurų už paletę į Angliją rytoj, tai arba klaida, arba apgavystė. Patikrinkite įmonės kodą, pažiūrėkite, kiek metų veikia. Kartais aš net googlinu klientams, jei jie mane klausia apie nežinomą vežėją.

Ar galiu atšaukti užsakymą, jei mano klientas Anglijoje staiga atsisakė prekių?

Gali, jei furgonas dar neišvažiavo iš sąstato. Bet jei jis jau prie Marijampolės, teks mokėti bent dalį sumos už tuščias ridas. Standartinė praktika: atšaukimas per dvylika valandų iki paėmimo – pinigai atgal arba vėliau perskaičiuojama. Vėliau – bauda. Internetu užsakinėdami skaitykite sąlygų punktą „Atšaukimas." Kai kurie mano klientai to neskaito, paskui pyksta. Suprantu emocijas, verslas yra verslas, bet mes irgi planuojam maršrutus. O jei užsakote penktadienio vakarą, o pirmadienio ryte atšaukiate – laiko juosta jau suplanuota. Lankstumas turi ribas net ir internete.

Kodėl kai kurios platformos atsisako vežti mano krovinį po to, kai aš jau sumokėjau užsakymą internetu?

Kartais sistema priima užsakymą, o paskui, kai vadybininkas pažiūri detales, supranta, kad tai pavojingos prekės, svoris neatitinka, arba tiesiog perpildytas grafikas. Būna, kad mažos įmonės naudoja automatinę sistemą kaip masalą – surenka pinigus, o paskui sako „atsiprašome, nėra laisvų mašinų." Tai elgesys blogų žaidėjų. Solidūs vežėjai nedaro to. Jei atsitiko, reikalaukite grąžinimo nedelsiant. Ir kitą kartą rinkitės tą, kuris paskambina patvirtinti detalių, o ne tik siunčia automatinį laišką. Žmogiškas kontaktas dar nepakeičiamas, nors užsakymas internetu atrodo labai švariai.

Paskutiniai patarimai prieš spaudžiant „Užsakyti"

Ar verta rašyti papildomas instrukcijas lange „pastabos" užsakymo metu?

Absoliučiai. „Skambinti prieš atvykstant", „Paletėje stiklas – neuždėti viršaus", „Atsarginis telefonas: ..." – tai realiai padeda. „Mano brangus krovinys, prašau elgtis atsargiai..." – na, niekas dėl to nesielgs kitaip. Faktai, ne emocijos. Aš pats sistemoje matau tuos laukus, bet jei ten trys puslapiai, praleidžiu. Imkitės kaip SMS: trumpai, aiškiai, po tris žodžius. Tai padidina sėkmę dešimt kartų. Vairuotojas perskaito akimirksniu ir žino, ko tikėtis. O jei nieko nerasi – elgsis standartiškai, o standartas ne visada saugo tavo daiktus geriausiai.

Koks yra vienas dalykas, kurį turėčiau patikrinti, bet visi pamiršta?

Ar gavėjas Anglijoje turi šakinį krautuvą? Jei paletė sveria devyniasdešimt kilogramų, o gavėjas yra maža parduotuvėlė Bešyje be jokio įrenginio – vairuotojas neturės kaip iškrauti. Tada reikia furgono su hidrauliniu liftu. O tai kainuoja trisdešimt penkiasdešimt svarų daugiau. Pamirštam paklausti. Kitas dalykas – ar gavėjas dirba tą dieną? Britų bank holidays. Jei siuntimas atvyksta per Kalėdas, sandėlis tuščias. Patikrinkite darbo laiką. Vieną kartą krovinys pragulėjo penkias dienas, nes niekas neatidarė vartų. Klientas pyko ant mūsų, o reikėjo tik pažiūrėti kalendorių.

Kiek laiko prieš reikiamą pristatymo datą verta užsakyti ekspresinį pervežimą?

Jei true express, dvidešimt keturias–keturiasdešimt aštuonias valandas prieš. Anksčiau duodama – geresnė kaina grupiniams ekspresams. Piko metu, prieš Kalėdas, reikia savaitės. Paskutinės minutės panikos kainuoja trečdaliu ar puse brangiau. Planuokite į priekį, jei galite. Bet ekspresas egzistuoja būtent tiems, kurie negali. Aš ne kartą matęs, kaip žmonės penktadienį vakare ieško rytojaus reiso į Londoną. Būna. Bet kaina tada kaip įpirką verslininkui, kuris žino, kad neturi kito pasirinkimo. Toks jau šitas verslas.

Ar galiu pasitikėti tais „5 žvaigždučių" įvertinimais Google verslo profilyje?

Pažiūrėkite neigiamus atsiliepimus ir kaip įmonė į juos reaguoja. Kartosiu – neigiamus. Kai kurios perka feikinius atsiliepimus. Būna „logistikos kompanijų" su penkiasdešimt penkiomis žvaigždutėmis, parašytomis per vieną savaitę paskyrų be istorijos. Akivaizdu. Bet žmonės vis tiek užkliūna. Ypač jei kaina žema. Patikrinkite detalias istorijas, foto įrodymus. Rimtas vežėjas turi ir nepatenkintų klientų – tai normalu. Bet jei viskas tobula, o realiai neturėtų resursų – melas. Patirkite instinktą.

Jei man reikia ne į Londoną, o į Birmingemą ar Mančesterį – ar tai keičia kainą?

Taip, atstumas nuo Doverio ar Folkestone'o kertasi. Londonas pigiausias. Šiaurės Anglija ir Škotija brangiau. Midlands standartas. Ekspresiniai skaičiuotuvai internete paprastai tai įkalkuliuoja pagal pašto kodo zonas. Tiesiog įveskite tikslų indeksą. Nereikia spėlioti. Būna klientų, kurie rašo „Anglija" ir galvoja, kad visa šalis vienoda kaina. Ne. Net Kornvalis skiriasi nuo Kento. Bet sistema, jei teisingai suvestas kodas, suskaičiuos pati. Patikrinkite du kartus, nes vien klaida indekse gali permesti siuntą į kitą šalį.

Internetu užsisakyti krovinių ekspresą į Angliją yra patogu – tai faktas. Bet patogumas neturėtų užgožti sveiko proto. Perskaitykite, kas įskaičiuota, patikrinkite adresą ir svorį, pagalvokite apie gavėjo galimybes. Jei kažkas neaišku – paskambinkite. Ne viskas turi tilpti į dropdown meniu. Aš ir toliau darbuojuos šitoje srityje ir galiu pasakyti: geras pervežimas prasideda ne nuo mygtuko „Užsakyti", o nuo atviraus pokalbio. Net jei pokalbis būna trumpas. Sėkmės siunčiant.