Krovinių draudimas: kaip saugiai transportuoti krovinius į Angliją?

Daugiau nei du dešimtmečius vežame krovinius į Angliją, o klientai vis klausia to paties – kaip saugiai transportuoti krovinius į Angliją su draudimu ir ar apsidrausti tikrai verta. Aš visada sakau – verta, bet ne viskas taip glostoma, kaip atrodo. Būna dienų, kai viskas sueina kaip laikrodis, dokumentai vietoje, keltas laiku. O būna – kad kažkas nutinka ir staiga paaiškėja, jog tas "pilnas draudimas" dengia tik trečdalį žalos. Tiesiog pakalbėkim kaip žmonės. Atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda kas savaitę, nes krovinių gabenimas į Londoną, Birmingeną ar Menčių kaimą – tai visada rizika, kurią protinga valdyti.

Pradžioj visada klausia šito

Ar tikrai man reikia draudimo gabenant baldus į Angliją?

Reikia. Na, techniškai gal ir nereikia – niekas jūsų neišsiųs namo be draudimo dokumento. Bet aš vaizduoklį pamesiu. Prieš tris savaites vežėm klientui daiktus į Vulverhamptoną (ar kaip ten… taip, Volverhamptoną). Visas konteineris sausas, bet uoste kažkas nutrenkė šaką į priekabą – įskilo stiklo vitrina. Be draudimo – minus septyni šimtai svarų iš savos kišenės. Su draudimu – atlygino per mėnesį. Tai jūs sprendžiat, bet aš savo namuose drąsiai nevežčiau nieko be draudimo.

Kas yra CMR draudimas ir ar jis man pakaks?

CMR – tai vežėjo atsakomybės draudimas, ir daugelis galvoja, kad jis dengia viską. Ne. Jis dengia apie 8-10 eurų už kilogramą. Jūsų sofa sveria dvidešimt kilogramų? Gražus atlyginimas – du šimtai eurų, nors sofa kainavo tūkstantį. Aišku, geriau nei nieko, bet aš tai vadinu "moraliniu pasiteisinimu". Tikras draudimas – tai papildomas, kurį pasidarote jūs, nors dažnai vežėjas gali pasiūlyti per savo brokerį. Čia jau priklauso nuo to, kas tai per kompanija ir kokius popierius jie duoda. Nepatikėkit vien žodžiu.

Koks skirtumas tarp vežėjo draudimo ir to, kurį pasidarau pats?

Vežėjo draudimas – jis dengia žalą, kurią įrodoite, kad padarė vežėjas. O jei audra? Slidu kelias? Kenkėjai? Tada vežėjas sako – ne mano kaltė. Jūsų privatus draudimas dengia "visas rizikas", bent jau taip turėtų būti, jei gerai skaitote sąlygas. Aš visada klientams sakau – vežėjo draudimas kaip saldainis popieriuke, o jūsų draudimas – visas saldainių fabrikas. Brangiau, bet kai reikia – labai saldu. Ir dar – ne visada reikia pirkti atskirai, kartais paklauskit brokerio.

Kai jau vyksta vežimas

Susidaužė stiklinė spinta. Kas dabar?

Pirmiausia – fotografuokit. Telefonu, dabar pat, kol vežėjas dar stovi. Aš kartą mačiau, kaip klientas pradėjo aiškinti be nuotraukų – nieko gero, tik ašaros. Skambinat draudikui per 24 valandas, jei galiat. Pildot žalos aktą. Jeigu žala nedidelė – vietinis meistras Anglijoje gali išrašyti pažymą. Jeigu didelė – gali tekti kviesti vertintoją. Svarbiausia – nespjaunit į procesą, nes mėnesiai bėga, o popieriai renkasi dulkes ant stalo.

Ar draudimas galioja, jei pakuoju daiktus pats?

Čia tai viena iš tų vietų, kur viskas pasvyra. Daugelis draudimų reikalauja, kad pakuotė būtų "profesionali". Jei sulankstėte popierines dėžes iš parduotuvės – gali būti, kad ne. Yra išimčių, bet aš nesakyčiau, kad daug. Geriausia – leisti tai padaryti vežėjams arba nusipirkti specialių dėžių. Mačiau atvejį, kai klientas supakavo porcelianą į senus rankšluosčius. Gražu, ekologiška, bet draudimas atsisakė mokėti. Nes pakavimas neatitiko standarto. Gaila, bet taip yra.

Vagystė uoste – kaip čia būna?

Retai, bet pasitaiko. Tiksliau, uoste dažniau dinga ne visas konteineris, o atsidaro ir paima vertingiausią dalį. Draudimas čia turėtų padengti, jei turite "visų rizikų" polisą. Bet būna niuansų. Kartais draudimo bendrovė klausia – o kaip atrakinote? Ar buvo apsauga? Tada prasideda ilgas aiškinimasis, kurio niekas nenori girdėti. Asmeniškai patariu – nevežkit juvelyrinių dirbinių ir grynųjų konteineryje. Tai lyg prašymas problemų. Specialiai pabrėšiu: siuntimas į Angliją vertingų daiktų be atskiro draudimo – rizikingas žingsnis.

Ar draudimas dengia, jei krovinys atšlapo kelyje?

Atšlapioti daiktai – dažniausia bėda gabenant į Angliją, ypač žiemą per keltą. Jei drėgmė prasiskverbė dėl blogos priekabos sandarumo – čia vežėjo kaltė, CMR turėtų veikti. Jei tai buvo ekstremali audra ir vanduo pritekėjo per ventiliaciją – gali būti, kad ne. Jūsų papildomas draudimas turbūt padengs, bet tik tada, jei nėra išimties dėl force majeure. Visada skaitykit smulkųjį šriftą, net jei akys ir slenka nuo to teksto.

Ką daryti, jei vežėjas sako, kad "va taip jau būna"?

Keiskit vežėją. Nejuokauju. Jei vyras prie telefono arba vairuotojas atsainiai numoja ranką į jūsų susirūpinimą dėl draudimo – tai blogas indikatorius. Prieš porą metų klientas iš Panevėžio skambino: vairuotojas pasakė, kad draudimas "yra, bet kam jis reikalingas, niekas nedingsta". Nuėjai? Dingę daiktai. Be jokių dokumentų. Žinokit, tokių kompanijų yra daugiau nei manom. Geriau permokėti už rimtą pervežimą negu verkti prie sulaužytos spintos.

Pinigai ir popieriai, žinai, biurokratija

Kiek kainuoja apdrausti dviejų kambarių butą į Londoną?

Vidutiniškai – nuo šimto iki keturių šimtų eurų. Žinokit, tiksliai nepasakysiu ar nuo svorio priklauso (taisau save – ne, nuo vertės ir rizikos grupės), bet jūs supratote ką turiu omenyje. Jei turite brangią elektroniką, meno kūrinius arba antikvarą – gali kilti iki tūkstančio. CMR, beje, įskaičiuotas į vežimo kainą, bet, kaip sakiau, ten jo mažai. Geriau skaičiuokit atskirai savo draudimą ir nebandyt sutaupyt ant to, kas gali jus išgelbėti.

Ar pakanka sąskaitos faktūros, ar reikia sąrašo su kiekviena dėže?

Reikia sąrašo. Inventorinis sąrašas – tai jūsų šventas raštas. Faktūra ne visada padeda, jei dėžėje buvo ne tai, kas parašyta juridiniame dokumente. Aš klientams siūlau – lipni lapeliai ant kiekvienos dėžės, numeracija, trumpas turinys. Fotografuokit sąrašą prieš pasirašant vežimo aktą. Skamba kaip paranoja? Gal. Bet kai draudikas klausia – "įrodykite, kad daiktas tikrai buvo viduje" – nieko geriau už nuotrauką ir pasirašytą sąrašą nėra.

Kodėl draudimas kartais brangesnis nei pats pervežimas?

Būna. Ypač jei vežatės vieną mažą, bet brangią spintą į Braitoną. Pervežimas – trys šimtai eurų, o draudimas – penki šimtai, nes rizika ta pati, o vertė didelė. Draudimo bendrovems neįdomu, kad jūsų krovinys užima tik kampą fūroje. Jie mato sumą ir maršrutą. Aš paskutinį kartą tokį atvejį mačiau su antikvariniu veidrodžiu. Klientas pyko ant mūsų, o mes tik tarpininkai. Deja, tokia rinka, ir nuo to, ypač jei baldo vertė didelė, nepabėgsi.

Kodėl kai kurie brokeriai niekad neatsiskambina kai reikia pinigų?

O čia aš galiu būti atviras. Yra draudimo brokerių, kurie parduoda polisus kaip šiltus sumuštinius, o kai reikia mokėti – dingsta. Ne visi, aišku. Yra puikių kompanijų. Bet būna tokių, kurios tyli tris mėnesius, siunčia bereikalingus raštus, prašo dešimto popieriaus varianto. Aš vienu metu dirbau su dviem brokeriais. Vienas – auksinis, antras… na, nebevežam per jį. Saugus krovinių transportavimas į Angliją prasideda ne tik nuo draudimo, bet ir nuo žmogaus, kuris parduoda tą draudimą.

Kiek laiko gaunu atlyginimą po įvykio?

Teoriškai – per trisdešimt dienų. Praktiškai – nuo savaičių iki pusės metų. Viskas priklauso nuo to, ar greitai pateikėte dokumentus, ar draudikas neturi klausimų, ar žala aiški. Aš esu matęs atvejį, kai klientas gavo pinigus per dvylika dienų. Ir matęs, kai bylinėjimasis truko metus, nes draudikas ginčijo ar įbrėžimas atsirado pervežimo metu, ar gi buvo prieš tai. Kuo daugiau įrodymų – tuo greičiau.

Ar reikia nuotraukų prieš pakrovimą?

Taip. Šimtą kartų taip. Ir ne tik nuotraukų, bet vaizdo įrašų. Dabar telefonai filmuoja 4K – naudokit tai. Mano patarimas: padarykit pervežimo aktą su būsena. Jei yra įbrėžimas ant komodos – jį užfiksuokit su data. Kitaip draudikas pasakys – "o gal tai sena žala". Ir bus teisus, nes jūs neturite kuo įrodyti priešingai. Buvau tokioje situacijoje prieš septynerius metus – pamenu kaip šiandien, kad ir kokia ji buvo nemaloni.

Būna visko, aš jums pasakysiu

Kas, jei vežėjas neturi draudimo, nors sakė turi?

Tikrinkit prieš tai. Prašykite policijos kopijos. Jei jau įvyko – teisiškai sudėtinga. Be CMR draudimo, vežėjas asmeniškai atsakingas, bet jei jis UAB be pinigų – jūs nieko negausit. Buvo toks atvejis su individualia veikla – vaikinas turėjo fūrą, draudimo ne, klientai prarado pusantro tūkstančio vertės įrankius. Advokatas sakė – bylinėkitės, bet paskui paaiškėjo, kad vaikinas be mokų. Neturi kuo mokėti. Atsargiai su per mažomis kainomis. Tikrai.

Ar visos draudimo bendrovės moka sąžiningai?

Ne. Atsakymas trumputis. Yra bendrovių, kuri visada ieško skylės. Jūs parašėte "meno kūrinys", o jie skaito "namų apyvokos daiktas". Jūs nenurodėte atskirai kompiuterio – jie skaito, kad jo nebuvo sąraše. Aš nenoriu įvardinti pavadinimų, bet rinkoje žinomi keli tokių žaidėjų. Patariu skaityti atsiliepimus ne tik apie vežėjus, bet ir apie draudikus, per kuriuos planuojate apdrausti krovinius į Angliją.

Mano draugas sakė, kad nereikia draustis, jei vežėjas savas – tiesa?

Ne, draugas neteisus. Na, gal jei tai jūsų dėdė ir jis veža savo fūra… tada rizikuojat emocinius ryšius. Bet jei tiesiog "pažįstamas, kuris turi fūrą" – tai pavojinga. Draugystė baigiasi, kai reikia mokėti už sudaužytą pianiną. Aš asmeniškai nerekomenduoju maišyti verslo ir bičiulių. Yra buvę, kad pats vežėjas pasiūlo atlyginti iš savo kišenės, bet po to dingsta. Geriau popieriai ir tylus verslas.

Pradingo dėžė su dokumentais. Ar galima ką nors gauti?

Galima, bet sunkiau. Jeigu dėžė buvo inventoriniame sąraše, pažymėta numeriu, turite nuotrauką – tai įmanoma. Jei tai tiesiog "kažkokia dėžė su popieriais" – draudikas gali pakelti antakius. Aš patarčiau pagalvoti, ar tikrai būtina gabenti dokumentus ir vertingiausius daiktus kartu su buitine technika? Kartais brangiau, bet saugiau – perduoti rankomis arba siųsti registruotu paštu. O jei jau pradingo – skambinat ir tikinat, kad numeris 47 tikrai egzistavo.

Brexit – ar kas nors pasikeitė draudime?

Hmm. Čia jau tiksliai nepasakysiu šimtu procentų, nes po Brexit taisyklių buvo begalė versijų. Kiek žinau, CMR draudimas išliko toks pats, nes tai tarptautinė konvencija. Tačiau muitinės procedūros pasikeitė, o kartais draudimo sąlygose atsirado punktų apie prekių sustabdymą pasienyje. Jei krovinys stovi muitinėje savaitę ir kažkas nutinka – ar tai draudimo atvejis? Nežinau, priklauso nuo poliso. Geriau pasiklauskite tiesiogiai brokerio, aš čia galiu tik spėlioti.

Skirtingi keliai į Angliją

Ar fūros draudimas galioja ir keltuose?

Taip, bet su niuansais. Keltas yra atskira transporto priemonė, bet dažniausiai draudimas galioja nuo durų iki durų. Aš mačiau atvejį, kai keltuose kilo gaisras (glaustai, ne pas mus), ir tuomet atsakingas buvo keltų operatorius, o ne vežėjas. Bet jei jūsų turite "visų rizikų" draudimą – dengia, nesvarbu kur įvyko. CMR – čia jau pilka zona. Kai kurie teigia, kad jūrų etapui reikia jūrinio draudimo. Aš šitoje vietoje pilno aiškumo neturiu, nes kiekvienas vežėjas turi savo susitarimus.

Ar jūrinis konteineris reikalauja atskiro draudimo?

Konteineris – ilgas kelias, jūra drėgna. Jei gabenate per Roterdamą į Londono uostą, dažniausiai jūra drausta per vežėjo jūrinį draudimą. Bet jei nuomojatės konteinerį patys – tada jūs atsakote už jo turinį. Aš rekomenduoju visada rinktis "nuo durių iki durų" variantą, kai vežėjas organizuoja visą grandinę. Tada atsakomybė aiškiai jo pusėje. Jei patys ieškosit keltų bilietų ir uosto paslaugų – suktis teks jums, o ir kaina galiausiai išeina ta pati, tik nervų kainuoja daugiau.

Oro paštu siunčiami daiktai – ar kitaip apdrausti?

Visai kitaip. Oro siuntos turi savo limitus ir taisykles. Paprastai vežėjas siūlo draudimą pagal kilogramą, ne pagal vertę. Jei siunčiate brangų nešiojamą kompiuterį – labai atsargiai. Aš šito nebedirbu kasdien, mus tai retai liečia, bet žinau, kad oro linijos dažnai atsisako mokėti, jei pakuotė vizualiai sveika, o viduje sulūžo. Tam reikia specialaus ženklinimo – "gestoji turtro" – oi, "Trapus turtas" (taisau save, ne taip rašoma). Atsargiai su avialinijomis.

Kas jei krovinys keliauja traukiniais iki uosto?

Traukinys – retas atvejis, bet pasitaiko. Yra kombinuoti pervežimai. Logistikos kompanija perima atsakomybę per CMR, bet vagonuose galioja kitos taisyklės. Jei vagonas apiplešiamas trasoje – kas atsakingas? Gali atsirasti pirštais rodymas tarp geležinkelio ir vežėjo. Aš asmeniškai vengčiau tokių grandinių, jei nėra vieno aiškaus draudiko. Per daug dalyvių, per mažai aiškumo. Ypač gabenant iš Lietuvos į Angliją per Lenkiją ir Vokietiją.

Painūs dalykai, kuriuos žmonės maišo

Ar IKEA komoda turi būti išrinkta, kad draudimas galiotų?

Ne, nors kai kas taip galvoja. Draudimui nerūpi, ar komoda surinkta, ar ne. Jį domina – ar ji supakuota tinkamai. Jei norite gabenti surinktą – galit, tik gali kilti didesnė žalos rizika. Aš pats rekomenduočiau išrinkti, bet ne dėl draudimo, o dėl vietos. Konteineryje kiekvienas centimetras kainuoja. O jei dar vežate į Bristolių – ten gatės siauros, sandėliai maži. Išrinkt baldą lengviau įkelti. Beje, IKEA instrukcijas meskit atskirai, praktiškai jos visada praverčia.

Galiu apdrausti senovinę gitarą be vertinimo?

Gali, bet kai reikės pinigų – draudikas paprašys vertinimo. Buvau su klasikinio smuiko atveju. Klientas deklaravo penkis tūkstančius, o draudikas pareikalavo aktualaus luthier pažymos. Savaitę truko. Jei turite vertingų daiktų – pasirūpinkit dokumentais dar prieš vežimą. Kitu atveju draudimas maksimaliai vertins pagal rinkos vidurkį, kuris jums gali būti nepakankamas. Ir dar – nuotraukos, nuotraukos, nuotraukos. Be jų nieko nepradėkit.

O jei aš pats vairuoju fūrą, man reikia draudimo?

Jei vairuojate savo fūrą su savo daiktais – CMR čia nebeveikia, nes jūs sau vežate. Reikia krovinio draudimo arba transporto priemonės draudimo su kroviniu. Čia jau kitas produktas, kainos kitos. Aš su tokiais atvejais nesusiduriu kasdien, nes mūsų klientai perka paslaugą, o ne nuomoja fūrą. Bet jei emigruojate ir nuomojatės automobilį su priekaba – paklauskite nuomos kompanijos, kas dengia. Dažniausiai – niekas, jei patys vairuojat ir patys krovėtės.

Išvada

Draudimas nėra burbulas, kuris saugo nuo visko. Tai įrankis, kurį reikia mokėti naudoti. Kaip saugiai transportuoti krovinius į Angliją? Su gera kompanija, aiškiu sąrašu, nuotraukomis ir protingai pasirinktu draudimu. Negalvokite, kad daugiausiai (čia turėjau galvoti "dažniausiai") problemų sukuria atstumai ar jūra – ne, problemas sukuria dėmesio stoka ir noras sutaupyti ten, kur taupyti negalima. Jei kažkas neaišku – rašykit, skambinkit. Geriau paklausti prieš, nei gailėtis po.