Krovinių draudimas į Angliją – papildoma Jūsų apsauga

Kai žmonės planuoja persikraustymą į Angliją, dažnai draudimą pamiršta visiškai. Svarbiausia – surasti pigų furgoną ir kuo greičiau pervežti daiktus iš Lietuvos į Londoną ar Birmingemą. Aš dirbu šitoje tarptautinių perkraustymų srityje jau kokią penkioliką metų ir galiu pasakyti: krovinių draudimas į Angliją yra ta eilutė biudžete, kurią norisi išbraukti, bet vėliau apie ją pagalvoji su gailiu. Aišku, ne kiekvienas reisas baigiasi katastrofa. Tačiau kai nutinka kas nors blogo – o taip būna dažniau, nei atrodo – be draudimo belieka tik trintis kaklą žiūrint į sudaužytą spintą. Vežant daiktus per kelias šalis, per jūrą, per uostus, rizika auga, tad papildoma apsauga tiesiog prasminga.

Pradžiai – klausimai, kuriuos girdžiu nuolat

Ar tikrai man reikia drausti daiktus jei važiuoja tik furgonas?

Čia toks klausimas, kurį girdžiu kiekvieną savaitę. Ne, įstatymai neverčia drausti asmeninių daiktų perkraustymui. Bet aš esu matęs situacijų, kai furgonas apvogiamas naktį Belgijos parkinge ir viskas – nebėra nei televizoriaus, nei rankinių. Krovinių draudimas į Angliją čia pasijungia kaip gelbėjimosi ratas. Jei vežate tik drabužius išmestinus, gal ir neverta. Bet jei spinta, baldai, elektronika – drąsiai sakyčiau, kad draudimas būtinas. Rizika nulinė niekada nebūna.

Kuo skiriasi mano būsto draudimas nuo krovinių draudimo į Angliją?

Tai visiškai skirtingi dalykai. Jūsų namų draudimas galioja tiesiogiai NT objektui, o kai daiktai išvažiuoja iš Lietuvos, jie dažnai pakrenta iš tos apsaugos. Yra išimčių, bet retai. Pats svarbiausias skirtumas: krovinių draudimas į Angliją skirtas turiniui kelyje. Turėjau klientą Kaune, kuris galvojo, kad būsto polisas padengs. Deja. Furgonas pateko į avariją Olandijoje. Nuostolis buvo visiškai ant jo kaklo. Skambinkit savo draudikui – dažniausiai atsakymas neigiamas.

Kas yra CMR draudimas ir ar jo pakanka?

CMR – tai vežėjo atsakomybės draudimas, privalomas tarptautiniams pervežimams. Bet atsargiai: jis dengia labai ribotai. Jeigu kaltė bus ne įmonės, o stichija ar netinkamo pakavimo pasekmė – nieko negausit. Atsakomybės riba pagal Ženevos konvenciją maždaug 8,33 SDR už kilogramą. Tai reiškia, kad jei vežate 20 kg kompiuterį, gausite apie 200 eurų. (Turiu pataisyt – tai kilogramui, bet limitas ten tikrai juokingas). Pilnas krovinių draudimas į Angliją su all-risk yra visai kas kita.

O jei aš pats vairuoju ir vežu daiktus savo mašina?

Tada CMR neegzistuoja jūsų atveju, nes tas galioja tik profesionalams. Privatūs asmenys su savo furgonais neturi tokios apsaugos. Galima draustis per brokerį, dirbantį su tarptautiniais perkraustymais. Prieš metus klientas iš Klaipėdos pats varysi – oi, važiuos, aš tiesiog taip bendrauju – su krovinuku per Vokietiją. Jo KASKO, pasirodo, krovinio visai neapėmė. Specialus polisas kainavo apie 130 eurų. Geriau negu vėliau verkti prie sudaužytų baldų.

Kainos ir sąlygos, kurios dažnai supainiojamos

Kiek kainuoja apdrausti baldus ir daiktus persikraustymui?

Maždaug nuo 0,8 iki 1,5 proc. nuo deklaruojamos vertės. Jei vertė – dešimt tūkstančių eurų, už vieną kartą mokėsite tarp 80 ir 150 eurų. Viskas priklauso nuo maršruto, ar imate all risk, ar tik transporto rizikas. Jei krovinys mažas, brokeriai ima minimumą – kartais 50 eurų. Kainos kinta, rinka juda. Ne visada galiu telefonu pasakyti tiksliai, nes reikia žinoti inventorių. Bet po dešimt minučių skaičiavimų viskas paaiškėja.

Ar galiu apdrausti tik kai kuriuos daiktus, pavyzdžiui tik šaldytuvą ir kompiuterį?

Taip, vadinama selektyviu draudimu. Bet iš praktikos sakau – taip daro retai. Kai įvyksta įvykis, dažniausiai nukenčia viskas arba nieko. Jūs galite nurodyti konkrečius daiktus sąraše ir apdrausti tik juos. Tačiau brokeriai mieliau draudžia visą krovinį, kad vėliau nekiltų ginčų, kas buvo konteineryje. Būna, kad klientas pamiršta įrašyti stalo lempą, o po to bando įkišti ją kaip kompiuterio priedą. Nepaeina. Geriau deklaruoti viską atvirai.

Nu, o kas jei daiktai seni ir man jie vis tiek rūpi, bet ne kaip naujiems?

Tada renkiesi atlyginimą pagal naudingo likučio vertę. Nereikia deklaruoti, kad dešimt metų senumo šaldytuvas vertas 800 eurų – draudikas nenupirks naujo. Pakaks 150 ar 200 eurų. Svarbu, kad suma atitiktų rinką. Dažnai sakau klientams: pagalvokite, už kiek parduotumėte tą daiktą šiandien? Tas skaičius ir rašykite. Būna graudžių istorijų, kai bando prisiteisti emocinę vertę. Deja, draudikai jos nepripažįsta. Tik fizinė, tikra vertė.

Ką reiškia franšizė? Ar čia tau privaloma?

Franšizė – tai suma, kurią prisiimate prieš draudikui mokant. Pavyzdžiui, jei franšizė 150 eurų, o nuostolis 140 – nemokės nieko. Jei nuostolis 500 – gausite 350. Daugelis komercinių draudimų ją turi, bet perkraustymams galima susitarti dėl nulinės. Aišku, tada brangiau. Patarimas: jei vežate visą butą, 100 eurų nėra tragedija. Bet jei tik lagaminus – gali ir skaudėt atsilyginti. Rimtai pagalvokit apie savo finansinį komfortą.

Ar yra kokių daiktų kurių apskritai nedraudžia?

Būna. Kiekvienas draudikas turi išimčių. Dažniausiai tai grynieji pinigai, papuošalai, vertybiniai popieriai, kai kurie meno kūriniai ir antikvariatas. Taip pat – lengvai gendantys produktai, nors persikraustymuose jų neturėtų būti. Kartais ginklai, alkoholis dideliais kiekiais. Ir dar vienas niuansas: jei vežate nedeklaruotus daiktus, draudimas nepadengs. Turėjau atvejį, kai klientas slėpė kolekcinę gitarą. Gitara nukentėjo, polisas – negaliojo. Pasityčiojimas iš savęs, atvirai pasakius.

Kas nutinka kelyje – realūs atvejai iš darbo

Važiuojant per Prancūziją mus apvogė furgone, kas dabar?

Blogiausia, kas gali nutikti, ir laimei retai, bet pasitaiko. Jei turite krovinių draudimą į Angliją su vagystės rizika – turėtų kompensuoti. Bet turi būti aiški policijos pažyma apie įsilaužimą. Vagys išlaužia spynas arba nutrina tentą. Štai kodėl aš sakau – nepalikit furgono naktį Prancūzijos parkinge vieno. Praėjusį mėnesį vairuotojas sustojo Calais, ryte nebebuvo dviejų dėžių su elektronika. Policija fiksavo, draudikas sumokėjo. Be draudimo – minus du tūkstančiai.

Mano daiktai sušlapo kelyje, nes buvo lietus, ar tai draudžiama?

Čia priklauso. Paprastas lietus? Ne, normali rizika. Bet jei lijūnas lėmė avariją arba tentas plyšo nuo vėjo – tada taip. Dar vienas dalykas: kondensatas. Žiemą keltuose per Baltiją ir per Lamanšą būna baisus drėgnumas. Kartais daiktai atšąla, kondensuojasi drėgmė ir viskas sušlampa. Jei polisas dengia drėgmę – gerai. O jei ne – problemos. Aš šimtu procentų nežinau, kaip kiekvienas draudikas traktuoja kondensatą, nes čia jų pilkoji zona. Klauskite raštu.

Perkraustymo komanda Paryžiuje sudaužė mano indaują, kas atsakingas?

CMR draudimas turėtų reaguot, bet turi būti įrodyta, kad kaltė yra vežėjo. O jei vietiniai krautuvai Paryžiuje prapuolė ir niekas nepasirašė aktų? Liekat beveik be šansų. Čia nemėgiama dalis: tarpinis pakrovimas-perkrovimas, kai atsakomybė paskirstyta kaip špygos. Krovinių draudimas į Angliją per all-risk polisą dengia bet kokį fizinį apgadinimą, nepriklausomai nuo kaltės. Sutaupote mėnesius nervų. Patikėkit, kaltės įrodymas tarptautiniuose reisuose – tikra kančia be draudimo.

Furgonas pateko avariją ir mano dėžės išbyrėjo, ką daryt?

Pirma – saugumas. Antra – fotografuokit viską. Trečia – bandykit surašyti aktą su vairuotoju. Paskui skambinat mums arba tiesiai draudikui – terminų yra 48–72 valandos. Aišku, jei daiktai laikėsi dėžėse normaliai, o dėl smūgio išbyrėjo, čia ne pakavimo trūkumas. Per praėjusius metus du tokius atvejus tvarkiau ir abu baigėsi sklandžiai. Va ką turi daryti krovinių draudimas į Angliją – palikti ramybę, kai pats furgonas jau padaryta skersai kelio.

Ar tiesa kad kai kurios perkraustymo įmonės meluoja apie turimą draudimą?

Deja, taip. Ypač kai kurie „profi“ su gražiomis svetainėmis ir beveik niekuo nepadengti. Sutinku brokerius, kurie sako „pas mus viskas apdrausta“, o kai prašau poliso kopijos – pradeda šokinėt. CMR turi beveik visi, bet jis dengia centus. Klientas galvoja, kad turi all risk. Tikrų patarimas: reikalaukit draudimo sertifikato su jūsų pavarde. Jei kabinėjasi – pabėkit. Geriau sumokėti šimtu eurų daugiau už patikimą firmą, negu po to aiškintis su aferistais, kurie daiktus veda į bedugnę.

Popieriai, fotografijos ir techniniai niuansai

Kokie popieriai reikalingi draudimo sutarčiai?

Ne tiek ir daug. Daiktarašis – sąrašas, ką vežat. Kartais paklausiama apie amžių ir vertę. Jei brangūs meno kūriniai, gali prireikti vertinimo akto. Paprastam butui pakaks dviejų lapų. Klientai kartais siunčia foto WhatsApp. Mes peradresuojam brokeriui. Nereikia notarų. Draudimas įforminamas per dieną, kartais greičiau. Svarbiausia – teisingai įrašyta vertė ir adresai: iš kur, į kur, kada. Aišku, simbolių surinkimas daiktaraštyje pavargina, bet tai vienintelis teisingas kelias.

Ar reikia fotografuoti daiktus prieš pakavimą?

Reikia? Ne – privaloma. Ir tai darau ne aš, o jūs patys, nes jei nufotografuosite daiktą prieš pakavimą ir po jo, draudikas nevers įrodinėt, kad taip buvo. Kartoju: telefonas kišenėje, fotografuot viską, kas brangu ir trapi. Turėjau bylą, kai vaza subraižyta. Klientas turėjo nuotrauką – byla uždaryta per savaitę. Kitas neturėjo – aiškino mėnesį. Nemokamas draudimas. Kai kelyje įvyks kas nors, nebegalėsite pafotografuot. Pildykit archyvą dabar, nesusimąstydami.

Ar draudimas galioja ir atgaliniam kroviniui iš Anglijos į Lietuvą?

Dažniausiai polisas rašomas konkrečiam maršrutui: A taškas į B. Jei ketinate grįžti ir vežti ką nors atgal – reikia arba dvikryptės sutarties, arba dviejų atskirų polisų. Aš sąžiningai neprisimenu, ar kas nors iš partnerių daro „open cover“ perkraustymams... ne, greičiausiai ne. Geriau pasakyti brokeriui iš karto – važiuojam šiandien į Londoną, o po pusmečio galbūt atgal. Nes draudimas galioja tik pagal sutartį, o ne pagal norus ar mano atmintį.

Ką reiškia All Risk ir ar verta jo imtis?

All Risk reiškia, kad dengia beveik viskas, išskyrus sąrašo išimtis. Standartinis draudimas dėl avarijų, vandalizmo, gaisro – taip. All Risk prideda drėgmę, pakrovimo klaidas, daužymus, kritimus. Aš asmeniškai imčiau visada. Kaina didesnė gal dešimt-dvidešimt procentų, bet ramybė nekainuoja. Tik vienas bet: jei vežate tik drabužius ir keletą kėdžių – gal ir perlenksit lazdą. Bet perkraustymui į užsienį verta. Aš savo šeimai būtent taip dariai ir nesigailiu nė dienos.

Klaidos, kurių žmonės neįžvelgia patys

Ką žmonės dažniausiai padaro blogai pirkdami krovinių draudimą į Angliją?

Neperskaito sąlygų. Žiūri tik kainą ir spaudžia „taip“. Paskui paaiškėja, kad franšizė milžiniška, kad jų vertė neatitinka realybės, arba kad seni daiktai apdrausti kaip nauji be nusidėvėjimo. Kita klaida – pildyti daiktarašį atmestinai: „ir taip viskas aišku“. Ne, draudikui niekas nėra aišku. Trečia: per vėlai skambina, kai furgonas jau kelyje. Kai kuriuos polisus galima padaryti ir vėliau, bet brangiau arba su išlygomis. Draudimas nėra paskutinės minutės mygtukas.

Ar jei pats supakavau daiktus, draudimas vis dar galioja?

Čia toks slippery slope... pavojinga vieta. Daugelis draudikų laiko sąlyga tinkamą pakavimą. Jei dėžėse – okey. Bet jei suvyniojote porcelianą į laikraščius be burbulo ir jis dūžo – čia jūsų atsakomybė. Krovinių draudimas į Angliją galioja, bet ne nuo jūsų aplaidumo. Visada sakau: jei neturite patirties pakuojant – sumokėkit profesionalams. Ir ne todėl, kad aš parduodu paslaugą, o todėl, kad draudikas atmes pretenziją pamatęs laikraštį vietoj burbulinės plėvelės. Būna skaudu.

Kaip pasirinkti patikimą brokerį ar perkraustytoją Londone?

Nepasikliaukit vien žemomis kainoms. Pažiūrėkit atsiliepimus, bet ne tik trustpilot – ten perkama. Paklauskite draugų, kurie jau važinėjo. Mes dirbame su trimis patikrintais partneriais Braitone ir Londone. Jiems galiu paskambinti vidury nakties. Bet jei randat įmonę, kuri siūlo stebėtinai mažas kainas ir sako, kad draudimas „yra bet neforminuojamas dabar“ – bėkit. Rimtas žaidėjas parodo licencijas ir draudimo numerius. Pasitikėjimas – svarbiausias dalykas šitoje srityje. Net ir brangesnis.

O kas jei nedeklaravau visų daiktų sąraše?

Blogai. Jei draudikas randa daiktą, kurio nebuvo sąraše, o jis dingo – policija pasakys „ne“. Draudimas – sutartis. Jūs sakote X, Y, Z, mokat už X, Y, Z. Jei atsivežat dar ir Q – Q nėra sutarties dalis. Buvę atvejai, kai slėpė vertingas kolekcijas ar pamiršo papuošalus. Nuostolinga. Užpildydami daiktarašį būkit pikti kaip mokesčių inspektoriai sau pačiam. Kuo sąžiningiau rašysit, tuo ramiau gyvensit vėliau, kai reikės pinigų atgavimo. Jo.

Ar draudimas padengs jei daiktai Anglijoje dar neuniku o palikti sandėlyje?

Krovinių draudimas į Angliją galioja kelyje. Kai daiktai pasiekia tikslą – namą Londone ar sandėlį – jo pabaiga. Kartais būna lag-time: iškrovė vakarą, o jūs atvyksta kitą rytą. Dauguma polisų suteikia 24–72 valandų buferį po iškrovimo. Bet jei saugosite savaitę – reikia atskiro sandėlio draudimo. Kalbant apie sandėlius, aš visai nemėgstu jų, nes ten gi ir pelės, drėgmė, bet tiesiog nepamirškit pasitikrinti, iki kada galioja jūsų apsauga. Po to nebepadės.

Kada draudimas įsigalioja – nuo išvykimo iš Lietuvos ar nuo pakrovimo?

Paprastai nuo pakrovimo momento, kai daiktai patenka prie vežėjo priežiūros. Jei patys vežatės į uostą dar nepasidavę įmonei – rizika jūsų. Kai kurie polisai gali įsigalioti anksčiau, jei sutarta dėl saugojimo. Standartiškai – nuo pirmos pakrovimo vietos iki paskutinės iškrovimo. Sutartyje tai vadinama „warehouse to warehouse“, nors pas mus – garažas prie namų iki garažo Anglijoje. Svarbu, kad laiko žyma fiksuota. Kartais brokeriai pamiršta tai nurodyti. Pasitikrinkit sutartį.

Ką daryti jei draudikas atsisako mokėti išmoką?

Nepasiduodat. Pirma – išnagrinėkit atsisakymą raštu. Antra – koreguokit pretenziją, jei trūko popierių. Trečia – jei suma didelė, samdykit advokatą. Bet žinokit, dauguma atsisakymų įvyksta dėl netinkamo daiktarašio, neatitinkančios vertės, praleisto termino. Ne visi draudikai blogi. Kartais jie tiesiog nori formalių popierių. Duokit tuos popierius, ir viskas susitvarko per kelias savaites. Kietai stovėkit ant savų pozicijų ir nelaukite klaidingų nuolaidų.

Krovinių draudimas į Angliją nėra dar vienas būdas iš jūsų išpešti pinigų. Tai praktinė priemonė, kurią aš pats mačiau veikiant šimtus kartų. Žinoma, tikimybė, kad katastrofa ištiks jus asmeniškai – maža. Tačiau jei taip atsitiks, draudimo neturėjimas gali kainuoti dešimtis kartų daugiau nei pats polisas. Nepirkite draudimo dėl manęs ar dėl Google – darykit tai dėl savęs. Nes važiuojant per tris šalis, du kanalus ir vieną siaubingai judrų uostą, ramybė brangesnė už bet kokį fotelį.