Krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą: kas vyksta realybėje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, o tai reiškia, kad mačiau viską – nuo gerais laikais vairuojamų Zastavų iki šiuolaikinių sunkvežimių su visokiais sensoriais. Klientai dažnai sako: „o man reikia, kad krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą būtų garantuotas“. Skamba puikiai reklamoje, bet kas nutinka, kai vairuotojas užmiršta įjungti terminalą arba pasileidžia sniego audra Vokietijos autostradoje? Realus gyvenimas yra šiek tiek kitoks nei tuos gražius grafikus programėlėse rodo. Kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais ne, bet stengiuos paaiškinti, kaip tai veikia iš vidinio pusės, be jokių „turinio kūrėjų“ uždauginų. Tiesa tokia, kad technologijos padeda, bet žmogaus faktorius vis dar stipriai lemia rezultatą.

Kodė tas GPS neveikia kaip turi būti

Kodėl žemėlapyje mašina stovi vietoje jau valandą?

Nebūtinai tai reiškia, kažkas blogai. Vairuotojas galėjo tiesiog užkliudti poilsio laiką arba sustoti pietų. Kartais signalas pradingsta tunelyje arba sunkiai įveikiamame rajone. Mes stengiamės užtikrinti, kad krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą būtų kuo tikslesnis, bet technika nevisada tokia greita. Vieną kartą buvo atvejis, kai vairuotojas užkliuvo į spūstį ties Varšuva, o sistemos rodė, kad jis važiuoja 100 km/h, nes įrenginys „užstrigo“ paskutiniame taške. Viską išsiaiškome tik kai jis paskambino.

Ar galite įjungti kamerą ir pažiūrėti, kas ten vyksta?

Ne, mes ne esme sekimo agentai ir neturim prieigos prie vairuotojo kabinos kamerų realiu laiku. Tai ne filmas apie FTB. Krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą remiasi GPS duomenimis, o ne vaizdo transliacija. Vairuotojai turi savo privatumą, o mums užtenka žinoti koordinates. Ir vėl gi, jei būtų kamera, matytume tik daug sniego arba lietaus priekyje, kuris nieko nepasako apie krovinių būklę.

Kas nutinka, jei vairuotojas išjungia įrenginį?

Tai yra didžiausias košmaras logistikoje. Kartais jie tai daro tyčia, norėdami paslėpti, kad ilsisi ne ten, kur reikia (tai daroma, kad būtų taupoma degalai, aš tai suprantu, bet klientas ne). Kai įrenginys neaktyvus, mes gauname signalą „įrenginys neprisijungęs“. Tada prasideda skambinimas telefonu. Tiesa, pasitaiko, kad akumuliatorius išsikrauna, tada vairuotojas net nenujauva, kad mes jo nebežinome. (Čia aš truputį meluoju dažniausiai jie žino, tik slaptoja).

Kodė sistemos rodo kitą vietą nei realioji?

Tai gali būti delsa. Duomenys pereina per palydovus, serverius, tada į mūsų programą – tai trunka kelias minutes. Jei mašina važiuoja greitai, skirtumas gali būti ir kelių kilometrų. Taip pat, seni GPS moduliai gali „klysti“ miesto centro statybų šalyje. Esant tokioms situacijoms, tikrasis krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą tampa šiek tiek apytikslis, kol duomenys atsinaujina.

Ar galima sekti tiksliai laiku realiu?

95 procentų atvejų – taip. Likusiuose 5 procentuose – ne. Būna signalo praradimų, techninių gedimų arba žmogiškų klaidų. Mes stengiamės didinti šį procentą, bet gamta ir technologijos vis dar kartas nuo karto susiduria. Negaliu garantuoti 100 proc., nes tai būtų melas.

Kiek kartų per dieną atsinaujina duomenys?

Priklauso nuo įrangos. Senesniems „trackeriams“ tai gali būti kartą per 30 minučių, naujesniems – kas 5 sekundes. Mums dažniausiai užtenka kas 15 minučių intervalo, kad sužinotume, kur yra krovinys. Jei klientas reikalauja dažnesnio sekimo, tenka diegti brangesnes sistemas.

Kas daryti, jei rodo, kad krovinys „peržengė ribas“?

Reiškia, mašina kirto sieną. Jei tai nebuvo planuojama (pvz., turi važiuoti tik Lietuvoje), tada skambinam vairuotojui ir klausiam, kas vyksta. Kartais jie pasukta trumpesniu maršrutu per Lenkiją, nors planuota buvo per Latviją – tai tas kas vadinamas „savivalis maršrutas“. Tenka daug kalbėti su dispatcheriu.

Ar GPS veikia pirmykštėje miške?

Bent jau ne taip kaip mieste. Medžiai trukdo signalui. Gali būti, kad rodo stovinčią mašiną, nors ji lėtai važiuoja takeliu. Esant tokiems užsakymams (pvz., medienos gabenimas), įspėjuju, kad krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą gali būti trikdomas.

Kod�l signalas dingsta Baltarusijoje?

Ten specifiniai ryšio tinklai, ir mūsų SIM kortelės ne visada veikia arba turėtų tarptautinį plėtinį, kuris kartais brangus. Kai mašina įvažiuoja giliai į rajonus, prarandam ryšį iki pat išvykimo. Tiesa, dabar jau geriau su „Roaming“ paslaugomis, bet vis vien problemų būna.

Ar galima susieti sekimą su muitine?

Formaliai ne taip paprastai. Muitinės sistemos turi savo protokolus, o mūsų – savo. Kai kuriems dideliems klientams sujungiame sistemas, bet tai kainuoja nemažai pinigų. Paprastam žmogui, kas siunčia vieną paltą, tai per daug sudėtinga.

Kas yra „Geo-fence“ arba geografinė zona?

Tai virtuali riba, kurią brėžiame žemėlapyje. Kai mašina ją kerta, gauname pranešimą. Naudinga, norint sužinoti, ar vairuotojas išvyko iš sandėlio arba artėja prie paskirties taško. Tai labai padeda, kai reikia tiksliai planuoti iškrovą.

Ar aš galiu matyti istoriją, kur jis važiavo?

Taip, dauguma sistemų saugo istoriją 30 dienų ar ilgiau. Galite pamatyti visus sustojimus, greičius ir maršrutą. Tai padeda spręsti ginčus, jei pirkėjas sako, kad prekės atvyko vėlai, nors žemėlapis rodo, kad vairuotojas laiku buvo prie vartų.

Vairuotojų kasdienybė ir jų požiūris į technologijas

Ar vairuotojai nemėgsta to stebėjimo?

Dalis taip, dalis ne. Jaunesni leidžia, senesni keliauja „iš ausies“. Jie jaučia, kad jiems stebimos į akis. Bet dabar be to beveik neįmanoma dirbti, tad prisitaiko. Kartais girdžiu nusiskundimus, kad sistemų per daug ir jos trukdo važiuoti.

Kas nutinka, jei vairuotojas pamiršta telefoną arba planšetę?

Tada prasideda chaosas. Mes matome tik sunkvežimio vietą, bet nežinome, kas vyksta su kroviniu arba dokumentais. Buvau atvejų, kai vairuotojas paliko planšetę degalinėje (kažkur prie Kauno) ir važiavo toliau be jokių duomenų. Tada tas tobulas krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą tampa tiesiog spėjimu.

Ar jie gali „suklastoti“ vietą?

Techniškai taip, jei naudoja „jammer“ arba ištraukia SIM kortelę ir įdeda į kitą įrenginį, kuris stovi bename. Bet mums tai dažniausiai pasibaigia baudomis arba atsakomybe, todėl dauguma šito nedaro. Nors buvo tokių „genijų“, kurie bandydavo apgauti sistemą.

Kod�l vairuotojas neatsako į skambutį?

Gali būti miega (poilsio laikas), gali būti važiuoja ir negali lautis, arba tiesiog nekalbės, jei tu skambini 3 kartą per naktį su klausimu „kur jūs“. Geriau pažiūrėti į žemėlapį. Jei mašina stovi – tikriausiai ilsisi. Jei važiuoja – dirba.

Ar jie turi teisę sustoti kur nori?

Jie turi poilsio laiko reikalavimus (tachografas), bet ne visur leista stoti su 24 tonų sunkvežimiu. Kartais žemėlapis rodo, kad mašina stovi kieme, o tai gali būti privažiavimas prie kavos. Svarbu suprasti, kad krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą ne visada pasako apie tobulą maršrutą.

Kaip elgiamės su naktiniais reisais?

Naktimis mažiau informacijos gaunama, nes vairuotojai miega arba važiuoja ramiau. Sistemų aptarnavimas taip pat miega, tad jei įvyks gedimas vidurnaktį, jis bus ištaisytas tik ryte. Reikia kantrybės.

Ar vairuotojas gali pasikeisti maršrutą be leidimo?

Gali, bet tada prisiima atsakomybę už vėlavimą. Mes stengiamės juos užtikrinti, kad jie važiuotų taip, kaip susitarome. Jei jis nusprendžia užeiti į „Lidl‘ą“ prie Kelno, tai gali užtrukti valandą.

Kas daryti, jei vairuotojas praranda dokumentus?

Tai būna. Tada prasideda biurokratija. Sekimo sistema padeda sužinoti, kur jis dabar yra, kad galėtume nusiųsti kurjerą su naujais dokumentais arba organizuoti elektroninių dokumentų perdavimą. Buvau tokių atvejų Ukrainoje, kur tai buvo tikras išbandymas nervams.

Ar jie naudoja tas pačias programas kaip ir mes?

Daugiausia taip, tik jų versija paprastesnė – skirta tik akceptuoti užsakymus ir siųst vietos koordinates. Mūsų versija sudėtingesnė, ten matome viską: greitį, stabdymus, degalų lygį (jei sensorius įrengtas).

Kod�l kartais rodo, kad vairuotojas važiuoja per greitai?

Nes jis ir važiuoja per greitai. Sistemos fiksuoja viršyimus. Tai naudinga saugumo vadovui. Jei matome, kad vairuotojas nuolat lenkia 90 km/h, su juo kalbame. Tai padeda išvengti baudų ir avarijų.

Ar vairuotojai tikrina, ar aš matau juos?

Kai kurie – taip. Jie žino, kad jei sustoje ne ten, gaus pranešimą. Tai veikia kaip disciplinuojantis elementas, nors ir atrodo šiek tiek „Didžiojo Brolio“ stiliumi.

Muitinė, vėlavimai ir techninės bėdos

Kod�l krovinys stovi sienoje jau 2 dienas?

Muitinės kontrolė. Tai viena dažniausių priežasčių. Jie gali tikrinti dokumentus, fiziškai tikrinti krovinius arba laukti papildomų leidimų. Čia jokia sekimo sistema nepadės pagreitinti procesą, ji tik parodys, kad mašina stovi ir nep juda. Manau, dabar Lenkijos sienoje ypač dideli spūstys (bent taip buvo vakar).

Ar galiu sužinoti, kiek dar laukti sunkvežimio?

Galime tik spėti. Remiamės istoriniais duomenimis, bet jei įvyko avarija arba užstrigo kelių eismas dėl sniego, prognozės keičiasi realiu laiku. Sistema rodo „gyvą“ EAT (Expected Arrival Time), bet tai tik prognozė.

Kas daryti, jei įvyko avarija?

Pirmiausia tikriname, ar vairuotojas sveikas. Tada susisiekame su draudimo kompanija. Sekimo sistema parodys tikslią avarijos vietą, kas padeda greitai išsiųsti pagalbą. Tai viena tų situacijų, kur tikslumas išgelbįja daug laiko.

Ar sekimas veikia, jei vairuotojas neina į lėktuvą (t.y. jūrų transportu)?

Jūrų transportu sekimas kitoks. Ten naudojami AIS transpondeteriai. Jie rodo laivo vietą jūroje. Tačiau kai laivas uoste, jis gali dingti iš radarų, jei uoste silpnas signalas. Krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą vandenyje taip pat svarbu, bet tikslumas mažesnis.

Kaip veikia sekimas traukiniuose?

Traukiniai turi savo GPS modulius, bet dažnai jie rodo tik stoties vietą, o ne tikslią vagono vietą tarp stotelių. Vagonai dažnai keičia vietos sankryžose, tai sudaro painiavą. Ten reikia labai gerai surašyto inventoriaus.

Ar galima sekti temperatūrą šaldytuve?

Taip, jei įrengtas temperatūros sensorius. Tai labai svarba maisto produktams ar vaistams. Jei temperatūra pakyla, sistema siunčia įspėjimą. Mes tuomet galime skambinti vairuotojui ir prašyti patikrinti agregatą. Buvau atvejis, kai sensorius pranešė apie šilumą, o tiesiog vairuotojas palido duris atidarytas.

Kas nutinka su duomenimis, kai įrenginys sugenda?

Jei neturi atsarginio šaltinio (pvz., vidinės baterijos), duomenys dingsta. Dabar dauguma įrenginių turi bateriją, kuri laiko kelias dienas, bet jei vairuotojas ilgai nevažiuoja arba įrenginys visiškai sugedęs, informacijos nebėra.

Ar galima atidėlio pranešimus?

Techniškai taip, galima nustatyti, kad pranešimai ateitų ne kas 5 min., o kas valandą, kad neperkrauti gido. Tačiau aš visada rekomenduoja laikyti akį ant ritmo, ypač kai krovinys brangus.

Kaip elgiamės su pavojingais krovinais (ADR)?

Ten griežtesni reikalavimai. Sekimas turi būti nepertraukiamas. Vairuotojai turi specialius maršrutus, kurie apeina miestus. Sistemos sužymi juos raudona spalva, kad matytume, kad ten reikalingas ypatingas dėmesys.

Kod�l kartais duomenys „šoka“?

Ryšio problemos. Signalas pakyla, nukrenta. Serveriai gali būti perkrauti. Tai normalu. Svarbiausia, kad bent kas kurį laiką gautume teisingą tašką.

Ar yra kokia „mirusių zonų“ žemėlapis?

Yra, daugiausia kalnuotose vietovėse arba tarpukalnių slėniuose (pvz., Rumunijoje). Ten žinome, kad signalas dingsta, todėl nesijaudinam, kol mašina neišvažiuoja iš zonės.

Ką daryti, jei klientas sako, kad jo prekės nėra?

Jei GPS rodo, kad mašina buvo adrese ir išvyko, mes tikriname vaizdo įrašus (jei yra) arba vairuotojo pasirašytus dokumentus. Kartais klientas tiesiog nepastebėjo krovinių sandėlyje. Sekimas čia padeda įrodyti mūsų tiesą.

Ar galima sekti dėžės viduje?

Yra tokių „smulkių“ sekimo priemonių (BLE žymekliai), bet brangiai ir ne visada efektyvu, jei dėžės krūva. Dažniau sekiame visą sunkvežimį arba konteinerį.

Kainos, paslaptys ir pabaigos

Kiek kainuoja toks stebėjimas?

Priklauso nuo detalių. Paprastas GPS – kelių eurų per mėnesį. Pilnas komplektas su temperatūra, vaizdu ir degalų kontrolės – gali kainuoti daugiau. Dažnai tai įskaičiuota į pervežimo kainą, todėl klientas nemano. Aš asmeniškai manau, kad tai verta investicija.

Ar galiu įsigyti tokią sistemą sau į automobilį?

Žinoma, yra daug paslaugų (pvz., „CarVertical“ istorija arba „OTrack“), bet jei kalbame apie didelius krovinius, reikia profesionalios įrangos su prieiga prie flotos valdymo sistemos.

Kod�l kai kurios įmonės sako, kad jos tiksliausios?

Marketingas. Visi naudojame panašias palydovus (GPS). Skirtumas yra programinėje įrangoje ir to, kaip greitai jie sugeba apdoroti duomenis. Mes stengiamės būti nuoširdūs ir sakyti tiesą, kai ką nors prarandam.

Ar mano duomenys saugūs?

Taip, jie saugomi serveriuose. Bet visada yra rizika, kaip ir su bet kuo internete. Mes nedalijame jais su trečiosiomis šalimis, nebent tai yra policija arba muitinė.

Ar aš gausiu grąžą, jei krovinio vietą nebuvo galima sužinoti?

Jeigu dėl to nukenčia turtas – taip, draudimas padengia žalą. Jeigu tik nervai – deja, nieko. Tad svarbu pasirinkti patikimą partnerį, kuriam rūpi tas krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą principas.

Ar ateitis be vairuotojų pakeis šį procesą?

Autonominės mašinos tikrai padarys sekimą tikslesnį, nes jos bus prijungtos prie interneto 24/7 be jokių „užmirštų“ momentų. Bet kol kas mes turime dirbti su žmonėmis.

Paskutinis žodis – ar verta nervintis dėl kiekvieno sustojimo?

Nėra. Žiūrėkite į bendrą vaizdą. Jei mašina juda į tikslo kryptį – viskas gerai. Sustojimai yra normali dalis. Tikėkimės, kad šis straipsnis šiek tiek paaiškino tą chaosą, kuris vyksta už ekranų.

Išvada

Viskas galiausiai sumontuojama – arba krovinys atvyksta, arba ne. Nors dažnai reklamose skamba, kad krovinio sekimas – visada žinote jo buvimo vietą yra paprasta kaip paspausti mygtuką, realybėje tai sudėtingas mechanizmas, susidedantis iš palydovų, vairuotojų geros nuotaikos, tinklo ryšio kokybės ir šiek tiek sėkmės. Esu matęs viską, ir galiu pasakyti, kad net pažangiausios sistemos negali išspręsti to, kas nutinka kelyje, tačiau jos visgi leidžia mums miegoti ramiau. Svarbiausia yra ne tiek žiūrėti į taškus žemėlapyje, kiek turėti pasitikėjimo tuo, kas tuos krovinius veža.