Kroviniai į Angliją: tikslūs pristatymo terminai kasdien

Žmonės nuolat skambina ir klausia – o kada tiksliai atvažiuos? Jei jau 24 metus vežiojam krovinius į Angliją, galiu pasakyti tik tiek: niekada nežinau iki minutės. Bet kasdieniai maršrutai, ypač į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį, turi savo ritmą. Būna dienų, kai viskas klostosi kaip po švilpuką, o būna – kai Doverio keltas vėluoja tris valandas ir tada visas grafikas byra. Tiesiog pasakosiu, kaip tikslūs pristatymo terminai atrodo iš vidaus, kai dirbi ne iš kabineto, o su vairuotojais ir klientais, kurie skambina 22 valandą ir klausia, kur jų sofa.

Pradedam nuo pagrindų

Kiek laiko realiai užtrunka kroviniai į Angliją iš Lietuvos?

Standartiškai – nuo trijų iki septynių darbo dienų. Jei kalbam apie pilnus krovinius ar perkraustymus, dažniausiai penkios dienos yra realus vidurkis. Mažesnės siuntos, kurios keliauja surinktinėse mašinose, kartais dar laukia, kol bus sukomplektuotas visas maršrutas. Kartais paimame antradienį, o įteikiame tik kitą antradienį. Ne todėl, kad toks planas, o todėl, kad taip susidėlioja kasdienė logistika. Vairuotojas gi negali važiuoti tuščiomis grindimis per visą Europą vien dėl jūsų trijų dėžių ir laukti darbo.

Ar galiu žinoti tikslią valandą, kada bus pristatymas?

Galima numatyti dieną, o valanda… na, būna. Mes suplanuojame rytinį arba popietinį intervalą, bet jei Anglijoje spūstis M25 kelyje, atsistoja viskas. Buvo situacija, kai klientas prašė “būtinai iki 12, nes tada išskrendu”. Atvežėm 11 valandą, bet tik todėl, kad vairuotojas praleido pietų pertrauką. Tai nėra taisyklė – tai laimingo atsitiktinumas. Geriau nesitikėkit kristaliniu tikslumu, tuomet mažiau nusivilsite. Paprastai sakom – diena tiksli, valanda orientacinė.

Kada fiksuojat galutinį pristatymo terminą?

Tik tada, kai jūsų krovinys jau mūsų sandėlyje ir mes matom, kokia yra eilė. Prieš tai – tik preliminarus. Kartais klientas sako “trečiadienį tiks”, o pats atiduoda daiktus penktadienį. Tada ir terminai slenka atitinkamai. Mes nepasakysim “trečiadienį” vien dėl to, kad jūs to norit, ypač jei krovinys dar nepaimtas. Būna, kad pats primenu kolegoms – “paskambinkit, jei matot, kad vėluosim”, nes tylėjimas erzina kur kas labiau nei bloga žinia pasakyta laiku.

Kas lemia terminus iš tikrųjų

Kas dabar labiausiai vėluoja krovinius į Angliją?

Muitinės formalumai. Dar vis. Brexit paliko randą. Ne kiekvienas krovinys stringa, bet apie devynis iš dešimties problemų būna susiję su dokumentais. Kitas dalykas – oras. Žiema per kanalą yra košmaras. Kartais vilkikai stovi Doverio eilėje valandų valandas, nes vėjas toks, kad keltai neišplaukia. Prisimenu, 2022 metais… ar ne, 2023-iaisiais (taip, tikrai 2023) pylė sniegas ir mes turėjom krovinį stovėti net dvi papildomas dienas. Klientas suprato, bet buvo nepatenkintas. Suprantamai.

Ar Brexit labai pakeitė pristatymo terminus kasdien?

Pakeitė, bet ne katastrofiškai. Anksčiau krovinys į Londoną eidavo per dvi dienas be jokių klausimų. Dabar trys keturios dienos – standartas, jei prisideda popieriai. Mes prie to pripratom, bet klientai, kurie siuntė prieš dešimt metų, stebisi. Aš kartais pats pagalvoju – o jeigu pasikeis taisyklės vėl šių metų pabaigoje? Nežinau tiksliai kaip bus po naujų muitinės atnaujinimų (na, gal ir žinau, bet pilnai dar neapsičekinau), bet atrodo, kad stabilizuojasi. O gal tik apsipratom su chaosu, sunku pasakyti.

Kokią įtaką daro blogas oras transportavimui į Angliją?

Didelę. Kalbam ne tik apie sniegą. Lietus Belgijoje gali paversti kelius slidžiais, o vairuotojai privalo sulėtinti. Kartais mano pašnekovas kelyje sako: “Dabar lyja kaip iš kibiro, gripas blogas, pervažiuoju per Liuksemburgą lėčiau.” Tai realybė. Jei orų prognozėje raudona spalva – mažinkit lūkesčius dėl termino. Nors mes ir stengiamės, kad kroviniai į Angliją važiuotų kuo reguliariau, gamta nesiklauso mūsų grafikų. O šiaip, prieš dvidešimt metų tokių orų problemų mažiau buvo, bet tai jau klimato reikalai.

Ar nuo regiono Anglijoje labai priklauso terminas?

Žinoma. Londonas, Birmingamas – dažniausiai greičiau, nes ten didžiausia paklausa ir mašinos važiuoja tiesiai. O jei jūsų kaimas Škotijos pasienyje ar Velso kalnuose, ten reikia papildomo maršruto. Kartais perduodame vietiniams partneriams. Tada prisideda viena kita diena. Ne paslaptis – kuo toliau nuo pagrindinių kelių, tuo sudėtingiau pasakyti “tiksliai tą valandą”. Mes visada įspėjam iš anksto, jei reikės tiesioginio kontakto su antru vežėju.

Kaip atrodo mūsų kasdieniai maršrutai

Kaip planuojate kasdien maršrutus į Angliją?

Rytinis chaosas. Atvirai. Aš žiūriu, kas vakar buvo pakrovta, kas liko, kurie vairuotojai kur yra. Excelio lentelė, kurią kažkas pasigamino dar 2018-aisiais ir mes vis dar naudojam (nereikia tobulos sistemos, jei veikia). Tada pagal tai skambinu klientams. Kartais perskirstau eilę, jei matau, kad krovinys į Angliją skubus. Kartais – atvirkščiai, prašau palaukti, nes kitas klientas užsakė didesnį perkraustymą. Tai toks organiškas procesas, ne Google Maps magija.

Ar jūs į Angliją siunčiate mašinas kasdien?

Stengiamės. Realiai – penkias šešias dienas per savaitę važiuoja bent viena mašina. Savaitgaliais retai, nes keltai brangesni ir muitinės nedirba pilnu tempu. Bet jei labai reikia – galima. Kaina tikrai nebus 99 eurai. Buvo atvejų, kai šeštadienį reikėjo nuvežti dokumentus į Mančesterį. Užtrukom, bet padarėm. Tik skambinkite iš anksto, o ne penktadienio vakarą prieš devynias. Tada aš jau irgi noriu namo, o ne ieškoti vairuotojo naktį.

Ką darote, jei atvažiavus kliento nėra namuose?

Skambinu. Jei nekelia – palieku žinutę. Jeigu krovinys nedidelis, bandau palikti pas kaimyną, jei klientas taip suderėjęs. Jei baldai – vairuotojas laukia, bet kiekviena pusvalandis kainuoja. Kartais grąžinam į sandėlį, o tai prideda dieną kitą. Neabejoju, kad kartais norit tiesiog “numest ir varyt”, bet teisiškai mes negalim palikt be parašo. Tiesa, yra įmonių kurios palieka bet kur – tada kitą dieną klientas skambina, kad dėžės šlapios arba niekas neatsakingas. Mes taip nerengiam.

Ar visada tie patys vežėjai važinėja tais pačiais maršrutais?

Dažniausiai taip. Turim du vyrukus, kurie Anglijos kelius žino geriau nei savo kiemą. Jonas, pavyzdžiui, mėgsta ankstyvus keltus iš Kaledonijos (arba kaip ten… Calais, na, prancūziškai ten) – sako, kad iki vakaro spėja į Birmingamą. O kitam labiau patinka iš Dunkerque. Tie niuansai lemia tikslesnius pristatymo terminus kasdien. Jei kasnors serga, keičiam vairuotoją, bet tada terminas gali nukrypti valanda kitą. Klientai to nesupranta, bet vairuotojas turi jaustis saugiai, kitaip bus nelaimė.

Kai nutinka kas nors netikėto

Ką daryti, jei krovinys vėluoja daugiau nei žadėjot?

Pirmiausia – pykstate. Normalu. Aš irgi pykstu ant situacijos. Tada skambinate mums ir mes tikrinam, kur mašina. Kartais GPS parodo, kad stovi kur nors Belgijoje – gal gedimas. Vyrukai mūsų turi sutartis su servisais, bet remontas užtrunka. Jei terminas jau sudeginęs, ieškom alternatyvų – kitą mašiną, perkraustymą pasienyje. Viena kartą teko persikrauti visą krovinį į mažesnį furgoną prie Tunelio, nes vilkikas sulūgo stygomis. Skauda galvą, bet krovinys į Angliją nukeliavo tą pačią naktį, nors ir brangiau.

Ar teko ilgam užstrigti uoste ar pasienyje?

Oho, taip. Žiema, Doveris, keturiolika valandų eilėje. Vairuotojas skambino kas dvi valandas: “Dar stoviu.” Klientas Londone laukė sofos. Mes galėjom tik atsiprašyti ir siūlyti kompensaciją… na, ne pinigų iškart, o nuolaidą kitam kartui. Tokių situacijų yra. Kartais dėl streikų Prancūzijoje. Kartais dėl to, kad kroviniams į Angliją staiga prireikia papildomų patikrų. Tai nėra kasdienybė, bet jei vežat jau dešimtą kartą – tikėtina, kad bent kartą pakliusit į tokius spąstus. Ir tada tik kantrybė padeda.

Kaip elgtis, jei krovinys stringa muitinėje?

Priklauso nuo priežasties. Jei netinkamai supakuoti dokumentai – skambiname jums ir prašom patikslinti. Jei muitinė nori apžiūrėti vidų – laukiam. Mes negalim įtakoti jų greičio. Kartais pareigūnai būna gerai nusiteikę, o kartais – pasiutus. Vieną kartą patikrino kiekvieną dėžę iš mūsų perkraustymo reiso. Trys valandos. Klientas pyko ant mūsų, nors mes čia niekuo dėti. Tiesiog tokia realybė. Svarbu turėti pilną inventoriaus sąrašą – tai padeda. Be jo, vėlavimas garantuotas.

Ar būna, kad mašinos perpildytos ir tada lėčiau važiuoja?

Būna, bet mes taip nedarom. Tikrai. Jei pripildom per daug, rizikuojam ne tik baudomis, bet ir saugumu. Bet buvau matęs konkurentų… na, sakykim, ne itin garbingų firmų, kurios krauna virš leistino svorio, kad sutaupytų kelionės. Tada tiesiogiai nelaimi niekas. Mūsų tikslūs pristatymo terminai kasdien priklauso ir nuo to, kad mašina yra techniškai tvarkinga ir legaliai pakrauta. Jei jūs matot, kad vežėjas ima pigiau už rinką trigubai – pagalvokit, ką jis ten krauna. Arba ant ko sutaupo. Dažnai – ant jūsų baldų saugumo.

Kainos, skubumas ir rinkos realija

Ar brangiau jei noriu tikslaus ir greito termino?

Žinoma. Jei norit atskiro transporto, tada mokat už visą mašiną. Tai kainuos ženkliai daugiau nei surinktinis variantas. Skubus pristatymas į Angliją per 48 valandas yra įmanomas, bet reikalauja tiesioginio reiso. Mes skaičiuojam kurą, kelių mokesčius, vairuotojo viršvalandinį. Kartais klientas sako, kad tai per brangu. Suprantu. Tada renkamės standartinį terminą, kuris irgi yra normalus, tiesiog ne stebuklas. Eksliuzyvus (oi, ne, eksliuzyvaus nėra žodžio) – atskiras reisas visada brangesnis.

Kiek maždaug kainuoja pristatymas per dvi dienas?

Negaliu pasakyti tikslios sumos neatklausęs, ką vežam. Buitinė technika – viena, keturi kambarių butas – visai kas kita. Bet orientaciškai, jei pilnas krovinys ir skubus maršrutas, nuo septynių šimtų eurų į viršų. Surinktiniai kroviniai į Angliją pigesni, bet ten terminus diktuoja bendras maršrutas, ne jūsų norai. Aš paprastai siūlau palyginti – ar ta diena kitos verta dvigubai dengti sąskaitą? Dažniausiai ne, nebent tai medicinos įranga ar kažkas gyvybiškai svarbaus.

Kodėl kai kurios įmonės žada tris dienas, o jūs – savaitę?

Nes mes nesame pasakų bobutės. Aš pats pykstu, kai skaitau skelbimus “Vilnius-Londonas per tris dienas!!!” (su trimis šauktukais). Taip, galima per tris dienas, jei viskas tobula, jei krovinys jau sandėlyje, jei keltas laisvas. Bet realiai – vidurkis penkios dienos. Tie, kurie žada mažiau, arba meluoja, arba turi tuščią mašiną kuri laukia tik jūsų daiktų. Bent jau taip man atrodo. O gal aš per daug įtarus. Ne, tikrai – dažnai taip ir yra. Skaitau tokius skelbimus ir nervinasi, bet tai parodo rinkos lygį. Kai kurie tiesiog žaidžia su klientų lūkesčiais ir tada dingsta.

Perkraustymo niuansai

Ar skiriasi terminai jeigu vežu visus savo baldus?

Taip. Pilnas perkraustymas reikalauja daugiau laiko pakrauti ir iškrauti. Jei keturių kambarių butas, pakrauti reikia pusdienį, o iškrauti – dar tiek pat. Vairuotojai ne嫩蜴 (ai ne, tiesiog nemoka) nenešioja baldų vieni, juolab kad negali tempti sofos po laiptais be pagalbininko. Tad tikslus terminas pristatymo turi atsižvelgti ir į iškrovimo laiką. Kartais klientai galvoja, kad atvežam ir dėžės pačios išlips. Ne, mes paliekam vidun, o jei reikia nešt iki aštunto aukšto be lifto – pridėsim porą valandų. Ir dar – vairuotojai pavargsta. Fiziškai. Reikia skaičiuoti ir tai.

Kaip supakuoti, kad nepasimes laikas pristatymo metu?

Pirmiausia – žymėkite dėžes. Ne “kambarys”, o “svetainė – stiklas”. Mes atidžiau elgsimės ir greičiau išdėliosim. Jei sudėta bet kaip, mes turim atsargiai perdėti viską, nes nežinom kas viduje. Tai užtrunka. Ir – nepalikit mažų daiktų laisvai tarp baldų. Kiekviena atgalinė kelionė į mašiną pasiimti nukritusią statulėlę vėluoja procesą. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas turi sąrašą. Tada pristatymo terminas Anglijai neklimpsta dėl smulkmenų ir nervų.

Ar galima vežti maisto produktų nesukeliant vėlavimų?

Techniškai perkraustymams leidžiama kai kas, bet muitinei tai raudona šviesa. Konservai dar niekam nekliuvo, bet šviežia mėsa, pieno produktai – ne. Jei akylai tikrins, gali sustabdyti. Tada terminai nukenčia. Aš paprastai siūlau – palikit maistą. Nebus didelės tragedijos. Jei labai reikia, vežam, bet įspėjam, kad muitinė gali paimti į areštą. Tada jau nebe mus kaltinkit. Vieną kartą klientas turėjo trijų kilogramų sūrio iš Lietuvos ir mes praradom pusdienį aiškindamiesi. Nekartočiau. Sūrio nebeprieiname prie mūsų mašinų.

Patarimai iš 24 metų praktikos

Kokia savaitės diena geriausia siuntimui į Angliją?

Antradienis arba trečiadienis. Kodėl? Nes pirmadienis – visi nori, mašinos būna užimtos savaitgalio likučiais, o vairuotojai dar prisiruošia. Jei išsiunčiat trečiadienį, šansas, kad kroviniai į Angliją bus pristatyti iki savaitgalio, yra realus. Pirmadienis ir penktadienis – pats įtampos šlaitas. Penktadienį paleidus – vairuotojas sėdi savaitgalį Prancūzijoje, o tai brangu ir niekam nepatogu. Štai kur maža paslaptis iš kasdienio darbo. Aš patys asmeniškai renkuosi antradienio rytą.

Ar verta drausti krovinį jei terminas kritiškai svarbus?

Visada verta. Ne todėl, kad aš draudimo agentas, o todėl, kad per dvidešimt keturis metus mačiau visko. Mašina užsidega (vieną kartą taip buvo, nors ir retai), keltas stringa, šiurkštus vairuotojas sugriauna šaldytuvą. Jei terminas svarbus, tikriausiai vertingas ir krovinys. Draudimas nepagreitins pristatymo, bet padengs nuostolius jei tikslus terminas prarandamas dėl force majeure. Tai tokia finansinė pagalvė. Aš pats visada renkuosi pilną draudimą, kai siunčiu asmeninius daiktus. Būna, kad klientas sako “ai, kam čia”, o po to rašo laiškus su daug šauktukų ir kaltinimų.

Ką patartumėt labai skubančiam žmogui?

Nesiskubink taip. Rimtai. Skubos režimas lemia klaidas. Paskubomis pakuočiat netinkamai, pasirašote sutartį neskaitęs, nepatikrinate ar gavėjas bus namie. Tada vietoj penkių dienų turit savaitės vėlavimą. Geriau planuokit prieš savaitę kitą. Skubūs kroviniai į Angliją yra galimi, bet jie turi būti organizuoti tvarkingai, o ne paniškai. Yra didelis skirtumas. Aš skubančiam klientui kartais sakau – “jei spausite, aš padarysiu, bet jūs privalot būti pasiekiamas telefonu”. Nes vienas neišsiskambėjimas gali viską sužlugdyti tą pačią minutę.

Kaip atskirti įmonę, kuri tikrai laikys terminą, nuo melagių?

Paklauskite apie mašinos numerį ir vairuotojo vardą. Tikrų profesionalų nekamuoja toks klausimas. Melagiai sugalvos pasiteisinimą. Pažiūrėkite, ar jie turi realų adresą, ar tik telefono numerį skelbimų portale. Dar – ar atsakinėja tiesiai, ar sako tik tai, ką norit girdėti. Klauskit, kas bus, jei vėluos. Jei atsako “niekada nevėluojam” – bėkit. Tai tiesiog nesamonė. Kiekvienas, kas dirba logistikoje, žino – vėlavimai būna. Svarbu kaip elgiesi kai jie įvyksta. Mūsų firma, pavyzdžiui, (čia nenoriu vardinti, nes skamba kaip reklama) visada siūlo realią kompensaciją arba nuolaidą kitam kartui. Tai ženklas, kad žmogus atsakingas.

Koks blogiausias scenarijus, kurį teko matyti per karjerą?

Och. Buvo toks perkraustymas, kai vairuotojas pasiklydo ir pasuko į Belgiją vietoj Prancūzijos. Nepatikėsit, bet navigacija sugedo, o jis nusprendė pasikliauti žemėlapiu atmintyje. Krovinys į Angliją turėjo būti per tris dienas, o pateko per septynias. Klientas, žinoma, siautėjo. Mes prisiėmėm atsakomybę, nes vairuotojas buvo mūsų. Bet ta istorija mane išmokė – visada reikia atsarginio plano ir žmogaus, kuris seka maršrutą realiu laiku. Dabar mes taip darom. Bet tada, vy, buvo juodas humoras. Pamenu, kaip su kolega samoningai juokėm – “nu bent pamatėm Briuselį nemokamai, nors ir be gero tikslo”. Dabar to nebeleidžiu.

Išvada

Tikslūs pristatymo terminai kasdien yra ne mitas, bet ir ne matematikos formulė. Kroviniai į Angliją keliauja sklandžiai tada, kai viskas suplanuota, bet logistika – tai gyvas organizmas. Renkitės vežėjus, kurie nežada stebuklų per tris dienas, o kalba atvirai. Palikite laiko rezervo, pakuokit stropiai ir būkit pasiekiami telefonu. Po dvidešimt keturių metų galiu pasakyti – nieko nėra vertingiau už patikimumą, net jei kartais prireikia savaitės, o ne penkių dienų. Svarbiausia – kad sofa atvažiuoja sveika, o jūs nepražystat per tuos porą papildomų dienų.