Kroviniai į Angliją: saugus gabenimas mikroautobusu su draudimu

Purvinas darbas, bet kas kitaip? Dvidesimt treji metai vežioju daiktus – iš Lietuvos į Angliją, atgal, kartais į Velsą, kartais Scotlandą, nors ten rečiau. Mikroautobusas, pilnas dėžių, kartais sofos, kartais žmonių ašarų – atleiskit už patetiką, bet taip būna. Daugiausiai žmonių klausia ne apie kainą, o apie draudimą. Bijo, kad apvogs, sudaužys, pames. Ir teisingai bijo. Šiandien parašysiu kaip draugui per žinutę – kaip aš paaiškinu klientams kas vyksta kai kroviniai į Angliją keliauja mikroautobusu ir kodėl draudimas čia yra tas dalykas, kurio negalima pamiršti, nors kai kurios įmonės bando.

Draudimas – apie jį klausiate kas antrą dieną ir teisingai darote

Ar mano daiktai bus apdrausti jei mikroautobusas pateks į avariją?

Žinoma, jei tai normalus draudimas. Bet štai kur šuo užkastas – priklauso nuo to, ką deklaravote. Jei pasakėte, kad ten drabužiai, o viduje slepiasi du tūkstančius eurų kainuojantis el. dviratis, draudimo kompanija juoksis ir nemokės n cento. Mačiau tokį atvejį. Praėjusių metų žiemą užtikom ant juodo ledo netoli Briuselio, nedaug, bet dėžė pasistūmėjo. Klientas turėjo lenktyninį dviratį, visiškai nedeklaruotą. Atsakymas buvo paprastas – įrašė "sporto inventorių", o tai per daug bendra. Būkite konkretūs. Suraskite kiekvieną daiktą, nurodykite vertę. Kitaip esate neapdrausti.

Kiek tas draudimas kainuoja, ar jį reikia pirkti atskirai?

Daugumoje normalių įmonių jis jau įskaičiuotas į kainą, bet ne visada. Mes dedame į bendrą sumą, nes nenoriu po to aiškintis. Paprastai sudaro apie vieną ar vieną su puse procento nuo deklaruotos vertės, bet (čia reikia pasitikslinti ar tiksliai pasakiau) kai kurie vežėjai ima ir du procentus. Jei kas nors siūlo žymiai pigiau ir sako "draudimas nemokamas" – būkit atsargūs. Realiai niekas nieko nemokamai nedaro. Greičiausiai jie neturi normalaus draudimo, o turi tik CMR arba apskritai nieko. Tada jūsų daiktai keliauja taip, lyg be jokios apsaugos.

Važiuoja draugo daiktai su mano siunta, kas bus jei dings tik jo dalis?

Oi, šitas klasikinis. Žmonės susikrauna draugiškai, sutaupo, o paskui kaltina vieni kitus. Viskas turi būti surašyta atskirai. Jeigu tavo draugo dėžė neturi savo sąrašo ir vertės, draudimas jos neapmokės. Atsimenu, prieš keletą metų du vaikinai vežėsi į Bristolią. Vieno dėžė su batais dingo. Iš tikrųjų neatradome, tiesiog atsirado pas kitą klientą dėl etikečių sumaišties, bet savaitę skambinėjo pikti. Šiaip, kai taip yra, tenka vairuotojui galvą skaudėtis... tiesa, grįžkim. Jeigu siunčiate kartu, kiekvienas turi turėti savo važtaraštį ir vertę. Kitaip tarp draugų kils karas.

Kai draudimas nepadengia, nors klientas galvoja kad padengs?

Būna, ir dažnai. Pvz., jei pakuotė netinkama. Jūs įmetėte porcelianą į maišą nuo Maximos, nukritus dūžta – draudimas neskirs lėšų. Buvo atvejis, kai mergina supakavo veidrodžius į laikraštį. Aišku, suskilus. Aš pats bandžiau padėti, fotografavau, bet draudžiaučių atsakymas buvo trumpas: "inadequate packaging". Labai nemalonu, bet taisykles rašo ne aš. Įmonės kaip mūsų kartais kompensuoja iš savo kišenės, kad išsaugotų reputaciją, bet ne visada gali. Geriau išleisti dvidešimt eurų į dėžes nei po to verkti.

Ar sena skalbimo mašina irgi apdrausta, jei ji sugesta buvo jau prieš tai?

Ne. Draudimas dengia fizinį sugadinimą transportavimo metu – dūžius, drėgmę, apliejimą, vagystę. Jei mašina buvo sugedusi prieš tai, tai jūsų problemos. Kartą klientas pyko, kad atvežus skalbimo mašiną ji nebeįsijungia. Mes tikrinome – ji jau buvo pūvančios elektronikos. Transportavimas jos nesugadino, ji tiesiog mirė savo mirtimi ant paklodės. Draudimas tokių dalykų nekompensuoja. Tai galioja ir seniems kompiuteriams, ir susidėvėjusiam ratuotam baldams. Būkite sąžiningi dėl būklės, kai pakuojate.

Sunkvežimis, mikroautobusas ir kelias – kaip ten viskas atrodo iš vidaus

Kiek laiko draugas mikroautobusas važiuoja iš Lietuvos iki Londono?

Normaliomis sąlygomis – dvi dienos, kartais trys jei varysim pro Prancūziją. Iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją, tada arba Belgija ir Prancūzija, arba keltas iš Roterdamo. Mes dažniausiai važiuojame per Belgiją, Nesanity... kaip ten... Belgiją ir tą kitą, pala, Prancūziją, turiu galvoje. Atsiprašau, kai per daug darbo, maišau vietas. Tunelis greičiau. Keltas ramiau. Per dvi paras nuvažiuojam maždaug du tūkstančius du šimtus kilometrų. Tai nėra taip, kad įsėdi ryte ir vakare jau esi Londone. Vairuotojas privalo miegoti. Taip kad nesitikėkit stebuklo per naktį.

Ar vairuotojas pats krauna daiktus, ar aš turiu padėt?

Priklauso. Jei turite liftą ir viskas ant ratų – dažniausiai pats kraunate į mūsų mikroautobusą. Mes padedame, bet nevežame sveikatos. Jei reikia nešti iš penkto aukšto be lifto... na, reikia derėtis iš anksto. Yra paslauga "du vyrai", bet ji brangesnė. Vairuotojas vienas pats nesuneš šaldytuvo, nebent jūs labai gražiai paprašysit ir dar duosite kavos. Aš asmeniškai padedu klientams, kai matau kad žmogus vienas ir beviltiškas, bet oficialiai taip neturėtų būti. Sauga svarbiausia – traumuotas vairuotojas jūsų sofos neatveš.

Ką daryti jei pasienyje sustoja ir pradeda viską rausti?

Mažai tikėtina su asmeniniais daiktais, bet pasitaiko. Turėkite sąrašą lietuvių ir anglų kalba. Jei mato, kad tai tik namų rakandai, drabužiai, baldai – paprastai praleidžia. Problemų kyla tik jei vežate alkoholio, tabako ar kažką neaiškų. Prieš metus sustabdė kolegą, baltos... hmm... iš tikrųjų ten buvo senovinių kalavijų kolekcija. Klientas nepasakė. Valandą aiškino muitininkams. Kad taip nebūtų, deklaruokite viską iš anksto. Dėl krovinių į Angliją dabar reikia šiek tiek daugiau popierių, bet mikroautobusai su asmeniniais efektais dar gali prasmukti lengviau nei vilkikai su prekėmis.

Ar galiu kartu važiuoti su savo kroviniu?

Ne. Tai ne keleivinis reisas. Mikroautobusas skirtas kroviniams, ne žmonėms. Be to, draudimas keleiviams tokiu atveju galioja tik pačiam vairuotojui. Jūs važiuojate lėktuvu, autobusu, traukiniu – kaip norite. Kartais klientai pyksta, sako "bet anksčiau važiavau su pervežėju". Galbūt su nelegalia įmone, su balta Toyota Previa pilna žmonių ir lagaminų. Mūsų mikroautobusai registruoti kaip kroviniai. Viena vieta vairuotojui. Daugiau nieko. Nebent norite sėdėti ant savo lagamino kaip kupranugaris, bet tada ir draudimas negalioja, ir saugu nėra.

Kur pernakvoja vairuotojas, yra saugu palikt mašiną su daiktais?

Dažniausiai saugioje stovėjimo aikštelėje prie kur nors "Campanille" ar kito pigiokio. Ar saugu? Sakyčiau taip, bet... iš tikrųjų žinau atvejį kai Rygoje apvogė miegantį vairuotoją. Labai retai, bet būna. Mes stengiamės rinktis apšviestas vietas su kameromis. Mašinos turi papildomas spynas, signalizacijas. Daiktai sargais neapsaugoti, bet rizika... na, viskas yra rizika. Aš pats miegu lengviau kai žinau, kad visa elektronika paslėpta po dėžėmis. Kartais vairuotojas pernakvoja pas draugą kur nors... ne, čia asmeninis reikalas. Overall, dažniausiai viskas tvarkinga, tiesiog nepaliekam gatvėje.

Ar tikrai važiuoja tiesiai, ar nevežioja po visą Europą kaip autobusas?

Tiesiogiai. Bet... kartais. Jei turime tris siuntas – vieną į Londoną, kitą į Birmingamą, trečią į Mančesterį, logiška, kad važiuojame per visas tris vietas. Tai nėra "vežiojimas po Europą", tai maršrutas. Bet jei vežėjas ima jūsų daiktus į Angliją ir pirmiausia veža į Berlyną, tenka klausti kodėl. Aš asmeniškai to nedarau, man nepatinka kai siuntiniai vaikšto po žemėlapį kaip futbolo kamuolys. Skaidrumas svarbus. Paklauskite iš anksto – kokiu keliu ir kokia tvarka. Jei atsako "už jus pasirūpinsim" – bėkit. Tai reiškia, kad nukels visur kur patogiau, o ne kur jums reikia.

Pakavimas – daug problemų prasideda būtent čia

Ar galiu siųsti dviratį, malkinę, du krepšius drabužių ir laptopą vienu metu?

Galite, bet tik nesumalkite į vieną maišą. Dviratis turi būti apsivyniotas ir padėtas ant grindų arba į dėžę. Laptopas – ne po malkine. Prieš porą metų klientas įsimetė MacBooką po dviračio sėdyne be jokio paddingo. Vos neatsitrenkė. Ir blogiausia, kad jis to nebuvo įrašęs į sąrašą, nes "nenorėjo, kad pavogtų jei matys vertę". Paradoksas. Jei siunčiate viską kartu, atskirai supakuokite, atskirai įrašykite. Kroviniai į Angliją dažnai būna mišrūs, bet tvarka turi būti. Chaosas yra jūsų priešas, ne mano.

Reikia dėžių, ar užtenka maišų?

Dėžės. Visada dėžės. Maišai yra blogis. Jie plyšta, slysta, spaudžiami subliūkšta. Ypač tie dideli mėlyni iš IKEA. Gražūs, bet neatlaiko statramščio. Kartą mačiau, kaip toks maišas su drabužiais atsivėrė visai šalia Amsterdamo. Nuotraukos nenusakysiu, bet tai buvo lyg koks drabužių apokalipsė ant asfalto. Dėžės su dvigubomis sienomis, užklijuotos, su turiniu užrašytu viršuje. Jei neturite dėžių, mes galime pristatyti, bet brangiau. Dar vienas dalykas – neperpildykite. Penkiasdešimt kilogramų sverianti dėžė yra nelaimė laukianti savo minutės.

Ar leidžiama vežti maistą, pavyzdžiui šaldytą kumpį mamai?

Trumpas atsakymas – neleidžiama. Kumpis yra gyvūninės kilmės produktas, o po Brexit į JK jų įsivežti draudžiama. Net šaldytas. Net jei mamos gamintas. Žinau, kad skanu ir kad mama tobula. Bet muitinės tarnautojai į tai žiūri be emocijų. Buvo atvejis kai sūreliai buvo konfiskuoti, ir juokinga, ir liūdna. Šokoladą, sausainius, arbatą – galima. Konservus – nebent turi etiketes angliškai. Geriau nesiųskit. Yra lietuvių parduotuvių Londone, ten nusipirksit. Jūsų kroviniai į Angliją nėra maisto pervežimo paslauga, nors mikroautobusas gal ir neatrodo kaip vilkikas.

Kaip pažymėti dėžes kad niekas nepasimestų?

Numeruokite. Storas flomasteris. Kairėje viršuje – numeris, kairėje apačioje – numeris, nes jis visada matysis. Pradėkite nuo vieno, nedarėkit kaip aš kartą kai numeravau "1, 2, 4, 4, 5", nes buvau pavargęs po maršruto. (Taisau: turėjo būti 1, 2, 3, 4, 5, žinoma). Sąrašas privalo atitikti numerius. Jei dėžė be numerio, ji yra juodojoje skylėje. Vairuotojas nežino ar tai jūsų, ar kito kliento. Kartais bandau atspėti iš etikečių, bet nepasikliaukit mano intuicija trisdešimtą valandą budėjimo. Aišku ženklinimas yra nuobodus, bet po to jūs manęs neprašysit gelbėti nervų.

Kainos, žmonės ir tie dalykai apie kuriuos nenoriai kalbam

Kodėl vienas pervežėjas prašo 800, o kitas 350 už tą patį?

Kadangi "tas pats" niekada nėra tas pats. Aštuoni šimtai – galbūt su pilnu draudimu, liftu, su vežimėliu, su vairuotoju kuris negeria. Tris penki šimtai – galimas scenarijus be draudimo, su trisdešimt metų senumo "Ford Transit", kuriuo važiuoja pusbrolis iš kaimo. Nesakau kad visi pigūs blogi. Bet statistiškai... na. Kai kurie prisiima bet kokią kainą, paskui neatsiliepia. Buvo atvejis kai mergina sumokėjo du šimtus avanso, numeris tapo nebepasiekiamas. Policija nesikiša dėl civilinio ginčo. Tai va. Saugus gabenimas mikroautobusu į Angliją kainuoja tiek, kiek kainuoja degalai, draudimas, mokesčiai ir žmogaus darbas. Žemiau tam tikros ribos – įspėjamasis ženklas.

Ar reikia mokėti avansą, ir ką daryti jei firmą pavagia pinigus?

Avansas – normalu, apie dvidešimt ar trisdešimt procentų. Bet tik jei gaunate sąskaitą faktūrą arba bent jau sutartį su rekvizitais. Jei žmogus rašo iš "Vardenio Pavardenio" feisbuko paskyros ir prašo pavedimo į privatų sąskaitą – pagalvokite. Aš nesakau kad bus vagystė, bet rizika milžiniška. Lietuvoje yra istorijų apie "pervežėjus" surenkančius avansus ir dingstančius. Jei jau taip nutiko, bandykite kreiptis į policiją, bet dažnai suma per maža tyrimui. Todėl rinkitės įmonę su svetaine, atsiliepimais, skaidria veikla. Jie slėpia savo pavardę – yra dėl ko.

Ką daryti jei daiktai atvažiavo sulaužyti, bet vairuotojas sako "buvo jau taip"?

Nekariaukite su vairuotoju gyvai. Fiksuokite viską. Nuotraukos pakrovimo metu, jei buvote protingi. Nuotraukos iškrovimo metu. Tada rašykite pretenziją pervežėjui per vieną ar dvi dienas. Jei turite draudimą, paprastina. Be jo – vairuotojo žodis prieš jūsų žodį. Kartais vairuotojai meluoja. Nesmagu taip sakyti, bet būna. Kartais jie tikrai nenutuokia, nes daiktai buvo sublėkšti jau prieš tai. Todėl prieš pakrovimą nufotografuokite ypač trapius daiktus su vairuotoju fone. Taip yra nepatogu, bet tai jūsų šansas laimėti ginče.

Ar CMR yra tas pats kas draudimas, ar čia skirtingi dalykai?

Skirtingi kaip diena ir naktis. CMR – tarptautinis važtaraštis, dokumentas kuris sako kad paėmėm. Draudimas – finansinė apsauga. CMR numato ribotą atsakomybę vežėjui pagal svorį, ne pagal vertę. Pvz., jei jūsų auksinis verpalas... hmm... kaip ten... ne verpalas, o verinys (taip, verinys) bus pamestas, CMR gali atlyginti tik kelis eurus už kilogramą. Tuo tarpu atskiras krovinio draudimas padengia tikrąją deklaruotą vertę, jei įrodote. Svarbu turėti abu dokumentus, bet jei renkatės tik vieną – rinkitės draudimą, nors abu turėtų būti.

Ar galiu gauti sąskaitą faktūrą jei pervežu asmeninius daiktus?

Žinoma. Tai yra paslauga kaip ir bet kuri kita. Mes išrašome sąskaitas visiems, nes mums reikia apskaityti pajamas. Jūsų asmeniniai drabužiai ar baldai Londone yra prekė ar paslauga. Kai kurie galvoja kad "asmeniniai daiktai" reiškia "už dyką ir slaptai". Ne. Tai legalus verslas. Sąskaitą gaunate el. paštu. Kartais prašo verslininkai dėl biudžeto, kartais paprasti žmonės dėl garantijos. Abiem atvejais normalu. Tik atsiminkite, jei mokate grynaisiais ir negaunate kvito, vadinasi niekas oficialiai neįrodys kad išvis kroviniai į Angliją buvo pavežti tą dieną. Tai rizikinga.

Anglija, miestai ir keisti niuansai apie kuriuos nepagalvojat

Ar vežate iki durų Birmingame, ar tik iki Londono centro?

Iki durų, jei sutartame maršrute. Londonas, Birmingamas, Mančesteris, Bristolis, Liverpulis – visur važiuojame. Bet jei jūsų adresas yra kur nors viduryje laukų, užeiname tik jei sumokate už papildomus kilometrus. Nesąžininga būtų kitiems klientams leisti laukti valandą dėl vieno nukrypimo. Birmingamas populiarus, ten daug lietuvių. Kartais pristatymas būna į lietuvių parduotuvės sandėlį, iš kur pasiimate patys. Tai netgi patogiau, nereikia derintis laiko. Bet jei reikia iki durų – derinkitės. Tik nepamirškite, kad Londone kai kurie rajonai turi apmokestintą stovėjimą, ir aš jau nebežinau kaip angliškai parašyti tą žodį... permitą. Parking permit.

Kaip būna su stovėjimu prie namų Londone, ten gi baudos?

Taip, Londone merkijos baudžia per penkias minutes. Jei vairuotojas krauna daiktus ir stovi draudžiamoje vietoje – rizikuoja šešiasdešimt penkiais ar šimtu trisdešimties svarų bauda. Tą skirtumą galiausiai dengiate jūs arba mes įskaičiuojame į kainą. Geriausia iš anksto pasirūpinti leidimu arba parking permit. Be to, daugelis Londono namų neturi laisvų vietų. Kartais tenka krauti iš kelio, ko mes labai nenorim. Vieną kartą vairuotojas gavo baudą kol nešė sofą, klientas atsisakė mokėt, mes turėjom kapsėti patys. Ne visi žmonės sąžiningi, deja.

Kiek laiko laukia jei namie niekas neatidaro durų?

Priklauso nuo grafiko. Jei turime dar tris adresus tą dieną – laukiame penkiolika minučių, tada važiuojame. Jūsų siunta grįžta į sandėlį arba paliekama saugioje vietoje jei sutarta. Kartą klientas buvo užmigęs, telefonas nutildytas. Galų gale palikom daiktus pas kaimyną, kuris atrodė keistokai, bet... buvo skubumas. Gerai viskas baigėsi. Visada turėkit atsarginį kontaktą – draugą, giminaitį. Antras telefono numeris. Nes jei jūs pasiuntėte daiktus, o čia, Londone, niekas neatidaro, daiktai keliauja atgal. O sandėliavimas kainuoja papildomai. Ir tada pykstate ant mūsų, nors faktas yra faktas – laikas nepasibaigia.

Ar po Brexit'o kas nors pasikeitė krovinių gabenimui mikroautobusais?

Pasikeitė muitinės kontrolė. Dabar reikia eksporto deklaracijų, kartais importo. Asmeniniai daiktai dar gali prasmukti kaip "pereinamieji", bet komerciniai kroviniai – griežčiau. Mūsų mikroautobusai dažnai tikrinami kruopščiau nei anksčiau. Pasienyje praleidžiame ilgiau. Kartais valanda, kartais dvi. Degalais brangiau. Bet žmonės vis tiek važiuoja. Anglija liko ten pat. Kroviniai į Angliją labai populiarus paslauga, nors ir pasikeitus sienoms. Tik dabar dokumentų krūva sunkesnė. O klientai pyksta kad vėluojam, nors kaltas ne mes.

Išvada

Stengiausi paaiškinti be užrašų, kaip kalbėčiau klientui prie kavos. Saugus gabenimas mikroautobusu į Angliją su draudimu nėra raketų mokslas, nors daug kam taip atrodo kol nesusiduria. Svarbiausia – rinkitės tuos, kurie atsako be vengimo, rašo sąskaitas ir nebijo pasakyti savo pavardės. Jūsų daiktai yra jūsų gyvenimas. Nesiųskite jų su neaiškiais žmonėmis. Jei dar ką sugalvosite – rašykit, atsakysiu kai grįšiu iš reiso. Iki.