Kroviniai į Angliją mikroautobusu – ką verta žinoti prieš pervežant daiktus į UK

Dvidešimt ketveri metai – tiek laiko jau mėtome daiktus pirmyn atgal per Eurotunnelį ir keltus. Ne visada sklandžiai, ne visada laiku, bet visada stengiamės klientui paaiškinti, kas laukia. Žmonės dažnai rašo žinutėmis, klausia, ar tikrai mikroautobusu verta gabenti seifą ar viso buto turtą. Atsakymas paprastas: dažnai taip, bet reikia žinoti keletą dalykų. Toliau bandysiu tiesiai, be jokių brošiūrų kalbų, atsakyti į tai, kas kamuoja. Nes kroviniai į Angliją mikroautobusu yra mūsų kasdienybė – su visomis jos spūstimis, muitinėmis ir pamirštais daiktais batų dėžėse.

Kasdieniai klausimai prieš pradedant

Kiek kainuoja kroviniai į Angliją mikroautobusu iš Vilniaus?

Iš Vilniaus į Londoną arba Birmingamą dažnai gaunasi tarp aštuonių ir dvylikos šimtų eurų už pilną mikroautobusą. Jei tik keli kubai – gal ir pusė sumos. Bet atsargiai su tais, kurie žada penkis šimtus už viską; paprastai prie kuro ar keltų bilietų prisiklijuoja dar trys šimtai. Mačiau ne kartą: klientas džiaugiasi pigiai, o paskui skambina pykdamas, kad ant mokėjimo atsirado „apdailos mokestis“. Tokio dalyko nėra, tiesiog prigaudo ant pradinės kainos.

Ar mikroautobusu galiu pervežti visą butą iš Kauno į Mančesterį?

Pilnas trijų kambarių butas? Hmm, jei nei kolekcionuojate enciklopedijų, nei neturite dviejų šaldytuvų, tai gali įsykrt į didesnį mikroautobusą apie penkiolika kubinių metrų. O jei dar su sofa iš kampo ir seifu – gali nepaeiti. Buvo atvejis, kai klientas iš Kauno turėjo keturis aukštus augalus – palikome juos prie namų laiptinės, nes paprasčiausiai netilpo. Kartais tenka daryti du reisus, o tai jau brangiau, nors mes bandome to išvengti.

Kiek laiko važiuoja krovinys iki Anglijos?

Teorijoje dvi dienos. Praktiškai – dvi arba trys. Vairuotojas nėra robotas, privalo miegoti, be to, keltai iš Calais kartais vėluoja po penkias valandas. Prisimenu vieną kartą prieš Kalėdas – sniegas prie Lilio, eilė prie eurotunelio, ir mes su kroviniu Klaipėdos baldų atsistojome kelyje dvylikai valandų. Klientas skambino kas tris valandas. Piktas buvo, bet ką padarysi, gamta gamta. Štai tokie dalykai nutinka.

Ruošiantis ir pakuojant

Ar tikrai reikia sudarinėti daiktų sąrašus?

Reikia, bet nebūtinai iki varnelės. Po Brexit muitinė pasidarė jautresnė, ypač jei vežatės kažką panašaus į prekybinį kiekį. Rašykite sąrašą ranka, netvarkingai – ten sulankstytų marškinių dvidešimt, dviratis vienas, kavos aparatas (naudotas). Kartą viena siunta be sąrašo stovėjo Doverio muitinėje tris valandas, nes pareigūnai nusprendė, kad keturi vienodi dviračiai atrodo įtartinai. O jie buvo tik šeimos. Popierius gelbėja gyvybes, na, bent jau laiką.

Ką daryti jei turiu labai trapių daiktų, pavyzdžiui, veidrodį ar porcelianą?

Viską reikia suvynioti į burbulinę plėvelę, o tada dar į antklodę. Negailėti. Kartą klientė pasakė: „ai, čia stiklas labai storas, nereikia daug vynioti“. Aš neturėjau tiek laiko ginčytis, įdėjau, kaip liepė. Jungtinėje Karalystėje atidarėm – veidrodis skilo kampu. Į gabalus, kitaip tariant. Ji verkė, aš jaučiausi nekaip. Nuo to laiko visada sakau: jei stiklas, vyniokite du kartus daugiau nei atrodo reikalinga. Vibracija padaro savo.

Ar galiu vežtis maisto produktus į Angliją?

Šitas klausimas mane visada pakerta. Žinau tiksliai, kad mėsos ir pieno produktai – ne, draudžiama. O tavo močiutės dešimt kilogramų raugintų kopūstų? Hmm… nepriklausomai nuo to, kad jie skanūs, aš nesu šimtu procentų įsitikinęs dėl fermentuotų daržovių statuso. Kiek žinau, gabenti savo maistą galima tik tam tikrais kiekiais, bet jei jau norite saugiai – palikite kopūstus seseriai. Muitinė neklausinės, o jūs sutausite nervus.

Kai jau esate kelyje arba laukiate

Kas jei vairuotojui suges mikroautobusas kur nors Prancūzijoje?

Šitai nutiko, tik ne Prancūzijoje, o Belgijoje, netoli Briuselio. Variklis ėmė kapstyti, paskui dūmai. Tris valandas stovėjom pasienio kavinėje, kol atvažiavo techninė pagalba. Klientas Mančesteryje jau ruošėsi sielotis, kad baldai dingę. Bet mes turime susitarimų – kitas mikroautobusas atvažiuoja, perkeliam daiktus ir važiuojam toliau. Tik vėlavimas… na, nevaldomas. Tad taip, technika genda, bet daiktai paprastai nepasimeta. Bent jau pas mus.

Ar vairuotojas bendrauja angliškai ir kaip sužinoti kur yra mano krovinys?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai, lenkiškai arba lietuviškai; angliškai – basalai, bet pagrindus supranta. O jei skambinate pervežėjui, o tas sako „mašina kelyje“ ir padeda ragelį? Tai vienas iš ženklų, kad bendraujate su tarpininku, kuris net nesivargina sekti. Normali įmonė atsiunčia lokaciją arba bent jau parašo: šiandien Kalais, rytoj Doveris. Jei tyli – nerimaukite. Yra tokių, kurie ima pinigus ir pamiršta egzistuoti.

Kainos ir kokie dalykai erzina

Ar galima susitarti dėl tikslios kainos be papildomų mokesčių?

Galima, bet turite paprašyti raštiško pasiūlymo su parašu. Telefonu pasakyti „maždaug tūkstantis“ – tai lyg aklai pirkti katę maiše. Buvo klientas, kuriam pažadėjo 700 eurų iki Birmingamo, o atvažiavę pasakė, kad Birmingamas yra toliau nei skaičiavo. Papildomi du šimtai. Jis neturėjo raštiško įrodymo. Aš žinau, kad tai nesąžininga, bet taip dirba dalis rinkos – kabina klientą ant kabliuko, o paskui tempia velką.

Kodėl vieni kroviniai į Angliją mikroautobusu kainuoja pigiau kitų?

Nes mikroautobusai skirtingi. Vieni gabena tik jūsų daiktus – tiesiogiai. Kitai surinktinės surenka dar tris klientus ir važiuoja per Europą zigzagais. Jei jums neskubu ir sutaupote du šimtus eurų – gal ir verta. Bet jei reikia rytoj į Mančesterį ir bijote, kad kažkas svetimas ersis jūsų sofa – geriau mokėti už ekspresą. Aš asmeniškai mėgstu tiesioginius reisus, nes mažiau galvos skausmo su svetimais daiktais.

Ar reikia mokėti visus pinigus prieš išvykimą?

Ne, niekada nemokėkite šimto procentų iš anksto. Normali praktika – trisdešimt arba penkiasdešimt pries, likusi dalis gavus daiktus. Mačiau istoriją, kai klientė pervedė viską – aštuoni šimtai eurų – o įmonė kitą dieną ištrynė savo skelbimą ir dingo. Telefonas išjungtas. Facebook puslapis – tuščias. Policija ieškojo vėliau, o jos sofos liko neaišku kur. Tai viena iš tų nepatogių tiesų apie šią rinką, kurią verta girdėti prieš renkantis.

Dokumentai ir muitinė po Brexit

Ar po Brexit labai pasikeitė siuntimas į Angliją mikroautobusu?

Pasikeitė ir dar kaip. Anksčiau tiesiog pravažiuodavom pro Prancūziją, parodydavom pasą, viso gero. Dabar reikia muitinės deklaracijų, dažnai klausia, ar nevežate parduoti. Kartą klientas gabeno rankų darbo muilus – muitininkai įtarė prekybą. Stovėjo valandą, aiškino, kad tai dovanos sūnui. Dabar kroviniai į Angliją mikroautobusu reikalauja kiek daugiau popieriaus, bet jei tvarkingi sąrašai – praleidžia greičiau. Reikia tik kantrybės.

Ar privalomas draudimas kai vežu daiktus į UK?

CMR konvencija dažnai apima standartinį draudimą, bet… čia jau dviprasmiška. Jei vežatės antikvarinę komodą vertinamą penkiais tūkstančiais eurų, aš nesu visiškai tikras, ar CMR atlygins pilną vertę. Gali būti, kad tik pagal kilogramą. Geriau paklauskite apie papildomą krovinio draudimą. Brangiai nekainuoja, o jei kelyje nutinka nelaimė – ta ramybė, kurią nusiperkate, neįkainojama. Nors daug kas sutaupo ir vėliau gailisi, kai atsitinka bėda.

Jei kas nors nutinka netvarkingai

Ką daryti jei atvažiavęs mikroautobusas per mažas mano kroviniui?

Klasikinė bėda. Jūs aiškinate, kad turi dvidešimt kubų, o atvažiuoja mašina su dvylika. Tada arba paliekate dalį daiktų, arba mokate už antrą reisą. Buvo atvejis Vilniuje – klientė pyko kaip audra (ne, pūga, pataisau), nes nes tilpo keturi lagaminai. Vairuotojas pasiūlė juos siųsti paštu vėliau. Tai ne pati patogiausia pabaiga, bet pasitaiko, kai žmogus neišmatuoja savo turto arba pervežėjas nespėjo pasikeisti mašinos.

Kaip elgtis jei daiktai atvykę subraižyti arba sulaužyti?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėkite be patikrinimo. Atsidarę duris, peržvelkite daiktus prieš vairuotojui išvažiuojant. Buvo sofos atvejis: atvažiavo su trinuku į šoną. Klientas pasirašė aktą vakare, kai pamaigę sode, o tada – oi – rado įbrėžimą. Bandėm įrodyti, tai truko mėnesį. Blogos įmonės tuo naudojasi – skuba, spaudžia pasirašyti. Nepasiduokite. Jei matote pažeidimą – fiksuokite telefonu tuo pačiu metu, kol dar nesumokėjote.

Kas jei Anglijoje niekas negali priimti daiktų tuo metu kai atvažiuojame?

Pasitaiko, kad skrydis vėluoja, o raktus turinti močiutė išėjo į parduotuvę. Tada arba vairuotojas laukia, arba daiktai važiuoja į saugyklą. Laukimo mokestis – dažnai dvidešimt–trisdešimt svarų per valandą. Saugykla Londone kainuoja brangiai; už savaitę gal ir septyniasdešimt svarų. Kartą laukėm Brixtone dvi valandas, kol studentas grįžo iš paskaitų. Vairuotojas nervinosi, bet taip jau būna. Susitarkite dėl laiko tiksliai, o ne „gal po pietų“.

Paprasti, bet svarbūs niuansai

Ar galiu važiuoti kartu su mikroautobusu salone iki pat Anglijos?

Jei yra laisva vieta – taip, dažnai vairuotojai paima keleivį. Tai netgi pigiau nei skristi lėktuvu. Tik nepasitikėkite, kad kelionė bus tyli ir rami. Sykį vežiau klientą, kuris knarkė taip, kad vairuotojas meldė manęs jo daugiau niekada neversti. O pats kartais dar paimu reisą, kai labai reikia – keliai pažįstami, nors kelių mėnesių pertrauka daro savą, keliai pasikeičia (ai, ne apie tai). Svarbiausia – turėkite pasą ir kantrybės, nes kartais kalbama be sustojimų.

Ar mikroautobusu pervežimas į Angliją vyksta greičiau negu su dideliu kroviniu?

Hmm... žinote, atrodo turėtų, bet ne visada. Didelis fūras važiuoja be sustojimų, o mikroautobusas kartais surenka dar du tris krovinius vardan ekonomijos. Tai iš tikrųjų gali užtrukti ilgiau, nei tas fūras, kuris važiuoja tiesiai. Nors fūra vėluoja logistikos centruose. Bet jei jūsų kroviniai į Angliją mikroautobusu juda tiesiogiai – tada taip, paprastai lanksčiau ir greičiau. Tik ne visi taip dirba. Kai kurie zigzagai per Europą primena stumbrą, o ne strėlę.

Ar galiu vežtis dviratį neardytą?

Jei telpa ir durys užsidaro – taip. Tiksų vairą arba palenkti sėdynę, nes kitais atvejais remiasi į šoną. Elektrinių dviračių baterijas vežtis sudėtingiau, ten jau specialios taisyklės, bet paprastas dviratis – jokių problemų. Prikabinkite gerai, nes kelyje svyravimas padaro savą. Prisimenu, kaip prie Belgijos sienos atsidarė durys ir dviratis nuriedėjo ant kelkraščio. Nepražuvo, tik nutriko stabdžių rankenėlė. Klientas pyko, bet galėjo pats geriau tvirtinti. Būna.

Koks geriausias metų laikas siųsti krovinius į Angliją mikroautobusu?

Pavasaris arba ruduo. Vasarą keltai tiesiog pamišę – po tris valandas eilės, karšta, vairuotojai irzlūs. Žiemą kalnai, ypač Alpės, gali supykdyti sniegu. Buvo sausis, važiavom pro Vokietiją, ir laiptinė prie tunelio užtrynė taip, kad stovėjome aštuonias valandas. O klientas jau gyveno Londone be patalynės tris dienas. Jam buvo šalta. Tad jei galit rinktis – rinkitės balandį arba rugsėjį. Nepatogiau ūkininkams, bet patogiau jūsų sofiai.

Ar galiu vežtis naminius gyvūnus kartu su baldais?

Augintinius geriau vežtis pagal gyvūnų pervežimo taisykles, ne tiesiog įmesti į saloną tarp dėžių. Dėl šunų ir kačių yra skiepų reikalavimai, mikroschemos. O štai papūgos arba žiurkėnas? Čia jau nesu tikras, ar jiems reikia dokumentų, bet muitininkai gali paklausti. Aš asmeniškai gyvūnų nevežame, nes kailiai, likę ant sėdynių, vėlgi – alergijos. Geriau paieškokite pet transport specialistų. Jie žino tiksliau, o mes paprastai baldininkai.

Ką daryti jei iki išvykimo prisimenu, kad kažką svarbaus palikau neužrašę sąraše?

Skambinkite vairuotojui arba dispečeriui kuo greičiau. Jei mašina dar Kauno ringe – gal atsuks. Jei jau lenkia Berlyną – tada jau tik vykstantysis nuspręs. Kartą klientas priėjo, kad paliko pasą tarp žieminių striukių dėžės, o ją įdėjome į paskutinį kampą. Kelionę pratęsėme dėl to dvidešimt keturias valandas, kol siuntėme brūkšninį kodą muitinei. Tikras košmaras. Taip kad tikrinkite kiekvieną dėžę prieš užklijuojant. Dar kartą, kaip mokiau savo vaikus.

Ar tikrai reikia vynioti baldus į plėvelę jei jie ir taip „tvirti“?

Reikia. Nes „tvirtas“ nereiškia „įbrėžimams atsparus“. Buvę, kad klientas atsisakė vyniojimo, nes norėjo sutaupyti keturiasdešimt eurų. Atvažiavus – jo naujutėlaitė vitrina buvo nutrinta prie mikroautobuso sienos. Deja, be mūsų kaltės; vibracija kelyje daro savo. Tas klientas vėl kreipėsi po metų. Sakė, kitą įmonę rado pigiau, ir vėlgi nutriko kampas. Kai kurių žmonių nei pamokyti, nei... tiesiog vyniokite, nesigailėsit.

Ką verta žinoti apie įmones ir rizikas

Kokią didžiausią klaidą žmonės daro renkantis pervežėją į Angliją?

Renkasi pagal kainą. Tik pagal kainą. Pamiršta, kad kroviniai į Angliją mikroautobusu – tai ne tik plienas ir benzinas, bet ir atsakomybė. Mačiau sykį, kaip studentas paėmė reisą už šešis šimtus, neapdraudė nieko, o paskui iš viso neatvažiavo laiku. Klientas prarado užstatą butui Londone, nes baldai vėlavo savaitę. Pigiausia pasiūla rinkoje dažnai kvepia apiplėšimu arba nekompetencija. Nepadėsiu paminėti konkretaus vardo, bet jei įmonė neturi adreso ir veikia vien per Messengerį – bėkit.

Kaip atpažinti, kad pervežėjas – ne sukčius?

Jei telefonas tik mobilus, sutartis žodinė, svetainė su Gmail paštu ir be jokių registracijos numerių – tai ne profesionalas. Realių įmonių kroviniai į Angliją mikroautobusu važiuoja su bent jau CMR lapais, draudimo policija ir aiškiu vairuotojo vardu. Buvo istorija, kai vyras sumokėjo avansą vakarą, o rytą telefonas buvo išjungtas. Nei vardo tikro, nei mašinos numerio nespėjo gauti. Policija sakė – sunku ieškoti vaiduoklio. Juokinga, bet tik ne tam vyrui. Skamba baisiai, bet taip yra.

Ar galima daiktus kuriam laikui palikti Londone saugykloje?

Taip, bet brangu. Londone vieta auksinė – saugykla savaitę gali kainuoti nuo šešiasdešimt iki šimto svarų sterlingų, priklauso nuo kvartalo. Buvom su kroviniu Croydone (ne, ne Croydone, o Sutton, pataisau), saugojom dvi savaites, kol klientas gavo buto raktus. Kainavo šimtą dvidešimt svarų. Kitas variantas – kai kurie pervežėjai turi savo sandėlius Mančesteryje ar Birmingame, ten pigiau. Svarbu iš anksto susitarti; paskutinė minute gali tekti mesti daiktus kieme arba vairuotojas spoksos į jus piktokai.

Dar keletas praktiškų dalykų

Ar pervežėjas padės išnešti daiktus iš buto Anglijoje?

Paprastai taip, bet ne visada į septintą aukštą be lifto. Vairuotojas padeda, jei tai numatyta sutartyje; jei klientas minėjo laiptus, paruošiam porą porų rankų. Bet štai praėjusį mėnesį – penkiaaukštis Liverpulyje, be lifto, ir trys spintos. Vairuotojas pageidavo papildomo poros dešimčių svarų mokesčio už neštį. Teisingas reikalavimas, jei klaustų manęs. Mes stengiamės viską iš anksto aptarti, bet jei pamatote tik vieną gyvą vyrą salone – nepulkite kaltinti kodėl jis vienas nešioja jūsų spintą.

Ką reiškia kai įmonė sako „taikome pilną krovinių apkrovą“?

Reiškia, kad veža ne tik jūsų daiktus, bet ir kitų. Čia ir slypi gudrybė. Jūsų seifas gali važiuoti šalia kažkieno statybinių atliekų. Buvę, kad atvažiavęs mikroautobusas kvepėjo dažais, nes prieš tai vežė kažkokį garažo turinį. Jei jums svarbu švara – klauskite tiesiai. Nes ne visada tas „pilnas krovinys“ yra vien tik baldai ir lagaminai. Kartais ten pateka ne visai malonūs dalykai. Ne viskas, ką norite žinoti, bet verta paklausti prieš lipant ant to duobeto.

Ar mikroautobusu galima vežti pianiną?

Galima, jei ne koncertinis steinas su dviejų metų garantija. Paprastas pianinas sveria per tris šimtus kilogramų, ir tai jau iššūkis. Reikia specialių diržų, rampos ir bent trijų porų rankų. Buvęs atvejis Alytuje – pianinas netilpo pro duris, teko kviesti dailidę. Tai nebuvo mūsų bėda, bet mes laukėme, praradom pusdienį. O jei penkių aukštų pastatas Londone?.. Tada kainuoja daugiau negu pats instrumentas. Čia ta vieta, kur verta pagalvoti apie pardavimą vietoje, jei tik surasite pirkėją.

Ar verta pačiam vairuoti ir nuomotis mikroautobusą?

Jei turite laiko, nervų plieno ir pasą su vairuotojo pažymėjimu – kodėl gi ne. Tik nepamirškite, kad kairėje pusėje važiuojantys keliai, uostų eilės ir muitinės popieriai gali užmušti bet kokią romantiką. Esu matęs draugą, kuris sutaupė du šimtus eurų taip varydamasis pats, o paskui pragėrė tris dienas bandydamas suprasti, kaip užpildyti tranzito deklaraciją. Juokauju, bet pusiau. Mes dirbame dvidešimt ketverius metus, kad jums to nereiktų daryti vieniems.

Išvada

Tai va, taip ir atrodo kasdienybė, kai kroviniai į Angliją mikroautobusu tavo duona kasdieninė. Nėra vienos formulės visiems, bet yra keletas taisyklių: nepasitikėkite vien žodžiu, rinkitės ne pagal centą, o pagal atvirumą, ir visada tikrinkite mašinos dydį. Jei perskaitę tai turite dar klausimų – rašykite taip, tarsi rašytumėte draugui. Mes atsakome, net jei kartais ir ne iš karto. Sėkmės kraustantis. Ir vyniokite stiklą dukart, aš nejuokauju.