Kroviniai į Angliją mikroautobusu: asmeninių daiktų persiuntimas iš pirmų lūpų

Dvidešimt treji metai pervežimų versle – tiek jau kraudavome, vežiojome ir aiškinome klientams. Ir vis tiek kiekvienas kartas, kai kažkas klausia apie asmeninių daiktų persiuntimą į Angliją mikroautobusu, prasideda kitaip. Vieni galvoja, kad pakanka susikrauti daiktus į mašiną ir varyti. Kiti jau žino, kad reikia supakuoti, apdrausti, pasirašyti. Realybė? Kažkur per vidurį. Aš šiandien tau papasakosiu, kaip šie kroviniai į Angliją mikroautobusu iškeliauja iš tikrųjų, be to idealaus Instagram pasaulio, kur viskas atrodo kaip iš reklamos. Nes taip nebūna.

Kainos, pasiūlymai ir kodėl vieni moka daugiau nei kiti

Kiek maždaug kainuoja pervežti asmeninius daiktus į Angliją mikroautobusu?

Klausimas, kurio negaliu atsakyti taip, kad visiems tiktų. Nes jeigu tu veši penkis kartoninius maišus su drabužiais, tai viena. O jeigu trijų vietų sofa, skalbimo mašina ir dvidešimt dėžių – visai kas kita. Realiai, kroviniai į Angliją mikroautobusu kainuoja nuo kokių septynių aštuonių šimtų eurų už mažytį krovinuką iki dviejų tūkstančių ir daugiau už pilną keturių kambarių butą. Matavimas vyksta kubiniais metrais. Kuo daugiau daiktų, tuo brangiau. Taip galvojau parašyti ir pirmadienį, ir penktadienį – niekas nesikeičia.

Kodėl viena įmonė prašo 800, kita – 1800 eurų? Tas pats maršrutas!

Aha, čia ta vieta, kur aš truputį supykstu. Nes 800 eurų variantas dažnai reiškia, kad kažkas su kiek aplankytu mikroautobusu pasiima tavo daiktus, neturi normalaus draudimo, CMR nėra matęs gyvenime, o jei kas nutiks – ghost mode. Buvo toks atvejis prieš dvejus metus: klientė susigundė pigiau, sumokėjo avansą tris šimtus, o numeris daugiau nebeatsiliepė. Teisinga kaina svyruoja viduryje. Brangiau ne visada reiškia geriau, bet gerokai per pigiai – beveik visada įspėja. Patikrink, ar turi licenciją, ar reali sąskaita. Tai užtruks dešimt minučių.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek manęs reikia vežtis – vieną kambarį ar visą butą?

Taip, ir dar kaip priklauso. Vienkartinis kambarys paprastai telpa į kokią dešimtadalį mikroautobuso. Skaičiuojam ne kvadratus, o tūrį. Kartais žmonės sako: mano butas mažytis. Gerai, bet tavo mažytis butas tvirtai prikrautas iki lubų. Būna, kad vieną kambarį sudaro daugiau kubų nei kažkieno du kambariai. Todėl geriausiai pasidaryk sąrašą: sofa, spinta, dėžės. Pagal tai bus aišku. Kuo tiksliau parodysi, tuo mažiau staigmenų. Nes staigmenos kelyje į Londoną – blogiau nei staigus posūkis tamsioje gatvėje.

Kaip gaunu pasiūlymą – ar atvažiuojat žiūrėti?

Dažniausiai nebūtina važiuoti. Šiais laikais telefonai daro nuotraukas, kurios vertos tūkstančio žodžių. Atsifotografuoji daiktus, atsiunčiai, mes suskaičiuojame tūrį, pasakome kainą. Kartais, jei tenka vežti nestandartinį daiktą – pvz., pianiną ar kokį akvariumą – net neatvykus sunku įvertinti. Buvo situacija, kai klientė pamiršo paminėti pianiną. Ne, ne pamiršo – tiesiog galvojo, kad tai mažas staliukas. Teko perskaičiuoti. Tai jei turi ką nors keisto – parašyk iš karto. Sutaupysim laiko abiem pusėm.

Ar reikės mokėti muito mokestį Anglijoje už savo senus daiktus, sofą ir skalbimo mašiną?

Paprastai ne, jei tenkini sąlygas. Jungtinėje Karalystėje galioja TOR – Transfer of Residence – lengvata, kuri leidžia atsivežti asmeninius daiktus be muito. Bet yra sąlygų: daiktai turi būti naudoti, turi keistis gyvenamoji vieta, reikia dokumentų. Dabar – turiu prisipažinti – dėl vienos smulkmenos nebeesu visu šimtu procentų įsitikinęs: ar dar galioja griežtas reikalavimas, kad baldai turėtų mažiausiai šešių mėnesių naudojimo istoriją? Anksčiau taip buvo, dabar po visų post-Brexit keitimų geriau pasitikrink pas muitininką. Aš nenoriu meluoti sakydamas, kad žinau tiksliai. Likęs 99% tikras, bet tas 1% verčia patarti pasitikslinti.

Pakavimas, dokumentai ir draudimas – daugiausia galvos skausmo

Ar turiu pats supakuoti viską, ar jūs tai darote?

Gali daryti pats, galime ir mes. Dažniausiai klientai ryžasi patys, nes sutaupo. Bet turiu pasakyti: buvo atvejis, kai ponia iš Pakruojo suvyniojo visas lėkštes į dienraščius. Atvežė sveiki, bet dienraščio rašalai buvo įsigerę į porcelianą. Valyti teko valandas. Jei pats pakuoji – naudok rašomąjį popierių ant viršaus, tada jau laikraštį. Arba š Moving dėžes. Mes atvežame medžiagas, jei reikia. Kartais net pagelbime pakuojant, bet tai kainuoja papildomai. Nes pakuotė – tai laikas, o laikas, kaip žinia, pinigai, kurių niekas neatgaus.

Kokie dokumentai reikalingi siunčiant krovinius į Angliją mikroautobusu po Brexit?

Po Brexit viskas pasidarė truputį sudėtingiau. Turbūt taip geriau pasakius nei „absoliuti katastrofa“. Reikia packing list – sąrašo daiktų. Reikia TOR paraiškos, jei nori lengvatos. Kartais pasienyje paklausia papildomų įrodymų, kur gyveni. Kita vertus, jei veži nedaug ir be baldų, kartais praleidžia lengviau. Bet čia Brexit viską sujaukė kaip visada. Turiu omeny, ne visada, bet dažnai. Geriau turėk popierių perteklių nei stoką, ypač kai mikroautobusas sustoja prie patikros. Vairuotojas be dokumentų yra kaip be rankų gatvėje.

Ar mano sofa apdrausta, jeigu kas nutiks? Koks draudimas?

Standartiškai galioja CMR draudimas, bet pažvelk į tai realiai: jis dengia ne viską ir ne visada pilnai. Mūsų autobusiukams galioja krovinio draudimas, bet kai kurios firmos apie tai tik žada. Štai kodėl verta paklausti draudimo poliso numerio. Buvo toks atvejis klientui, kuris vežėsi antikvarinę komodą. Firma sakė „apdrausta“, o pasirodo – apdraustas tik automobilis, ne krovinys. Dėl sofa dydžio ir svorio problemų pasitaiko, bet jei tinkamai pakrauta, rizika nedidelė. Paprašyk raštiško patvirtinimo. Nieko nedaryk vien žodžiu.

Ar galiu siųsti maistą, alkoholį, augalus?

Geriau ne. Ypač augalus ir maistą muitas gali stabdyti be žodžių. Augalai – neįsileidžiami dėl fitosanitarinių taisyklių. Alkoholis – kiekis ribotas ir deklaruotinas. O jei veši visą vonios spintą konservu – gali kilti klausimų. Aš asmeniškai patarčiau: pasiimk tai, kas brangu sentimentiškai, ir nepirk užkandžių lagaminų. Kartais klientai bando įkišti kepsninę su likusiu anglimi. Ne. Visai ne. Saugok muitinės reguliavimą. Muitininkai nesijuokia, net jei tu labai linksmai nusiteikęs.

O jeigu aš noriu kartu važiuoti su savo daiktais – ar galima?

Teoriškai taip, praktiškai – priklauso nuo vietos. Mikroautobusas nėra autobusas turistams, ten sėdimos vietos priešinasi daiktams. Kartais galim sutalpinti vieną žmogų priekyje, kartais ne. Ir kelionė nėra kruizas po Provansą, nors vairuotojas kartais ir prisigeria kavos pakeliui. Turi suprasti, kad važiuosim per naktis, sustosim sandėliuose krautis kitų klientų daiktus. Jei to nori – OK. Bet miegoti ant dėžių teks. Tik nepamiršk paso, nes per kanalą be jo neprasmgsi nei žingsnio.

Mikroautobusas, kelionė ir kas dedasi kelyje

Koks mikroautobusas važiuoja – ar jis šiltas, saugus?

Mes naudojame didžiųjų klasės mikroautobusus – Mercedes Sprinter tipo, apie 16–20 padėklų vietų, iškrautomis sienomis, sutvirtinta grindimi. Kartais liaudiškai vadiname juos autobusiukais, nors jie milžiniški. Vieną žiemą šildymas sugedo kelyje per Prancūziją. Telefonu pykau su servisu, o daiktus sukalėm antklodėmis – kliento pledai, tiesa. Niekas nesušalo, visi laimingi. Bet taip, transportas turi būti techniškai tvarkingas. Jei vairuotojas skundžiasi girdįs triukšmą varyklėje – geriau sutramdyti jį prieš kelionę, o ne paskui.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu su kroviniu?

Paprastai dvi–trys dienos, priklausomai nuo maršruto. Jei krauname Vilniuje ir vežame į Londoną – maždaug 1900 km. Bet jei dar turime paimti krovinį Kaune, o pristatyti reikia ne į patį Londoną, o į kukų miestelį Kornvalyje… (o ne, atleisk, čia buvo ne į Kornvalį, o į Birmingemą tą savaitę) tada prisidės laiko. Kartais pasienyje eilės. Kartais oras blogas ir keltas vėluoja. Neplanuok daiktų atvykimo savo vestuvių dienai. Būna visaip ir visada kitaip nei tikiesi.

Ar mano daiktai bus vieninteliai kauce, ar kraunate kelis klientus iškart?

Jei neveši pilno mikroautobuso, dažniausiai taip – vadinamieji daliniai kroviniai. Vienas važiuoja į Londoną, kitas – į Braitoną, kažkas pusę konteinerio palieka. Logistika tokia, kad visi sutaupo. Tavo sofa stovi šalia kito kliento kedės. Bet viskas pažymima, sudėliota į skirtingas vietas. Sakyti, kad mikroautobusu kroviniai į Angliją keliauja privatūs galima tik tada, kai sumoki už pilną transportą. Tai kainuoja daugiau, bet turi ramybę. Jei neturi priešiškų kaimynų – dalinis krovinys visiškai tinkamas ir saugus, jei tvarkingai sužymėtas.

Kaip aš žinosiu, kur mano daiktai yra išriedėję iš Lietuvos?

Sms. Pokalbis telefonu. Paprastai vairuotojas praneša, kai įvažiuoja į Lenkiją, kai sės ant keltos, kai išlips. Nes tik GPS visur nefunkcionuoja taip, kaip norėtum. Yra mirusių zonų, ypač šiaurės Prancūzijoje. Aš nesiūlau stebėti kiekvieno kilometro. Pasitikėk procesu. Jei kas rimto – pats paskambinsim. Kartais žmonės rašo kas dvi valandas „jau atvažiavot?“. Ne, dar ne. Tai kaip laukti picos – stebėdamas kiekvieną posūkį, tik pagadinsi sau nuotaiką ir vairuotojo.

Ar mikroautobusas kerta kanalą laivu, ar tiltu?

Tilto per tarpą tarp Prancūzijos ir Anglijos kol kas dar nepastatytas, nors gal ir būtų smagu. Važiuojame keltu – iš Dunkerque arba Calais į Doverį. Kelionė trunka apie pusantros–dviejų valandų. Kartais imame tunelį, po vandeniu, bet dažniausiai keltas pigiau ir patogiau mikroautobusui. Jei jūra nerami, gali pajusti lengvą supimąsi. Daiktai to nepajaučia, jie pririšti. Vairuotojas per tą laiką išgeria kavos arba numiršta akim. Nieko ypatingo, rutininė kelio dalis, bet svarbi.

Ar mikroautobusu galima pervežti ir motociklą arba dviratį?

Taip, galima, bet jie atima iš tavo tūrio sąskaitą. Motociklas nėra daiktas, kurį gali sugrūsti po spinta. Reikia rampos arba kelių vyrų, kad užkrauti. Ir pririšti jį kaip reikia, nes lenktynių trasų žieduose mūsų mikroautobusai nevarys. Buvo, kad klientas atsivežė du dviračius ir tada suprato, kad jo dvi sofos netelpa. Teko rinktis. Jei turi motociklą – pranešk iš anksto, nes gali reikėti ne mikroautobuso, o mažesnio tentinio sunkvežimio. Paprasčiau taip nei paskui verkti į kilimą.

Kas būna blogai – ir kodėl kai kurie klientai verkia

Ar pasitaiko, kad daiktai dingsta arba sulūžta? Ką tada daryti?

Taip, pasitaiko. Ne dažnai, bet atsitinka. Sulūžo stalo koja, nes klientas neatsuko jos prieš pakraudamas. Po tos situacijos mes visada primename: išardyk baldus. Jei dingo dėžė – pirma pažiūrime, ar nepalikai sandėlyje. Tada tikriname sąrašus. Jei realus dingimas – pildome CMR pretenziją. Reikia nuotraukų pakuotės, sąrašo. Procesas užtrunka. Būna, kad baiminamasi dėl sofos dydžio, nes sunkiau tvirtinti. Saugus pakavimas ir fiksavimas – pusė darbo. Būk sąžiningas apie būklę dar pakuodamas.

Kodėl aš neturėčiau rinktis pasiūlymo, kuris skamba per gerai, kad būtų tiesa?

Nes tai beveik visada apgaulė. Arba vadinama „labai optimistinis planas be draudimo“. Aš mačiau per trisdešimt tūkstančių eurų praradimų per metus. Firmos be adreso, be įmonių registro numerio, su gražia svetaine ir be nieko po ja. Paima avansą – šimtą, du, tris – ir dingsta. Arba atvažiuoja ne ta diena, paverčia tavo planus šiukšlėm, o tu stovi tarp durų su lagaminu kaip filmuose. Netiki? Pagoogink „perkraustymo įmonė pradingo su avansu“. Šiukšlynas. Rinkis vidutinę kainą ir tikrus žmones, ne šmėklas.

Ar tikrai visos įmonės, kurios skelbiasi vežančios krovinius į Angliją, turi licencijas?

Ne. Ne visos. Ir čia tau sakau kaip vyras, kuris kelyje matęs visko. Yra licencijuotos tarptautinės įmonės, kurios moka mokesčius, draudimus, algas. O yra bičiulis su Mercedes-Benz ir Facebook skelbimu. Jis irgi „veža krovinius“, tik be licencijos, be darbo sutarčių, be atsakomybės. Jei suges mašina – jis tavęs nepaims kitos. Jei kils rūpesčių su muitais – jis pabruks pečiais. Patikrink transporto licenciją. Tai ne biurokratija – tai tavo apsauga nuo rimto galvos skausmo rytoj.

Ką daryti, jeigu vairuotojas nepasirodo sutartu laiku?

Pirma – įeik į balkoną, pasižvalgyk, gal įvažiavo ir neranda vietos parkuoti. Antra – paskambink. Būna, kad ankstesnis klientas užsispyrė krautis ilgiau, arba kelyje avarija, arba… tiesiog vėluoja. Jei vėluoja valanda – ne tragedija. Jei pusdienis – problema. Mes stengiamės perspėti, bet kartais ryšys gedsta. Neišsidirbinėk iš karto, bet ir nebūk avinėlis. Jei pasitaiko sistemingai – tai ne vairuotojas, o įmonės kultūros problema. Tuomet rinkis kitus vežėjus. Nes laikas – pinigai, o nervai – sveikata, kurią grąžinti sunkiau.

Kaip atrodo normalus sutarties pasirašymas persiunčiant asmeninius daiktus į Jungtinę Karalystę?

Normalus sutarties pasirašymas nėra žodinis patvirtinimas per Messenger. Turi būti tvarkaraštis, kaina, daiktų aprašymas, draudimo sąlygos, atsakomybių ribos. Abi pusės pasirašo. Jei įmonė sako „ko čia vargti, mes juk profesionalai“ – bėk. Buvau matęs atvejį, kai žmogus turėjo tik Whatsapp pokalbį kaip įrodymą teisme. Teismas nepadėjo. Raštu. Visada raštu. Net jei draugas draugą veža. Ypač kai kalba eina apie užsienį ir tūkstančius eurų vertės turto, kurio niekas nenori prarasti dėl formalumų.

Paskutiniai patarimai prieš jūsų daiktai pradės kelionę

Ką privalau padaryti prieš atiduodamas daiktus pervežimui į Angliją?

Ištuštinti šaldytuvą ir jį atitirpinti. Tai svarbiausia, ką žmonės pamiršta. Atitirpęs šaldytukas nieko neužlieja kelyje. Taip pat atjunk skalbimo mašiną, nusausink vandenį. Nedėk daiktų, kurių negali vežti – degaus, žalingo. Pasidaryk nuotraukas prieš pakraunant. Užrašyk ant dėžių, kas viduje. Nėra nieko blogiau nei atvykus į naują butą ieškoti vitaminų dėžėje, pažymėtoje „virtuvė“. Būna, kad klientas sako: viskas paruošta. Atvažiuoji – o ten dar viskas ant grindų. Planuok dieną į priekį ir nepalik visko paskutinei minutei.

Kuriuos daiktus geriau palikti, o kuriuos vežtis?

Palik tai, ką gali nusipirkti vietoj už trisdešimt eurų. IKEA staliuką, sulūžusią kėdę, seną čiužinį. Vežkis tai, kas turi istoriją, vertę arba kainuoja fortūną pakeisti. Aš mačiau, kaip žmonės veža šimtus kilogramų rūdijančio sportinio inventoriumi, kurio nenaudoja metų metus. Kaina vežti dažnai viršija daikto vertę. Pagalvok pragmatiškai. Anglijoje yra IKEA, yra Argos, yra Facebook Marketplace. Jei baldą gali pakeisti už simbolinę kainą – kam mokėti už transportą? Emocinė vertė yra kita kalba, kurią supranta tik tie, kurie nesikeičia advokato dėl kiekvieno staliuko. Bet šaldytuvą dažniausiai verta gabenti.

Kur ieškoti patikimos įmonės asmeninių daiktų pervežimui į Angliją mikroautobusu?

Nepasiklioviu vien Google penktame puslapyje. Klausi draugų, pažįstamų, bendruomenių. Patikrink, ar įmonė turi realų ofisą, ar tik gražią svetainę. Paskambink – ar atsiliepia gyvas žmogus, ar robotas? Pasidomėk Google atsiliepimais, bet atsimink: vienas blogas atsiliepimas dar nereiškia katastrofos, o dešimt penkių žvaigždučių per savaitę – jau keista. Paklausk apie CMR, draudimą, licenciją. Jei apsimeta, kad nesupranta klausimo – jie ne tau. Pasitikėk žarnyno jausmu. Jis retai meluoja, skirtingai nei gražus maketas internete.

Ką daryti, kai daiktai jau Anglijoje – ar padedate iškrauti?

Vairuotojas paprastai iškrauna iki durų, į butą – jei nėra liftavimo problemų. Mes nekeliame į septintą aukštą be lifto, jei nebuvo sutarta. Nešimo paslauga galima, bet apie tai reikia žinoti iš anksto. Kartais klientai galvoja: jie juk vyrukai, nuneš. Ne, tai nepraktiška. Daiktai sunkūs, laikas ribotas, kiti klientai laukia savo eilės. Pats pasirūpink, kad atvykimo dieną būtum namie, su draugais ar samdytais nešioklais. Tada viskas eisis sklandžiai. O jei gyveni vienas – iš anksto įspėk, kad reikės papildomos poros rankų. Kitaip gali likti tarp dėžių kaip sala.

Išvada

Žodžiu, kroviniai į Angliją mikroautobusu nėra raketų mokslas, bet ir ne pavasarinis pasivažinėjimas po apylinkes. Svarbiausia – rinktis ne pagal kainą, o pagal tai, ar su tavimi kalba kaip su žmogumi, o ne kaip su eiliniu numeriu. Jei turi dar klausimų – rašyk, skambink. Kartais atsakau ilgiau, nei norėtum, nes vairuotojai kelyje, bet atsakau visada. Sėkmės kraustantis ir nepamiršk atitirpinti šaldytuvo prieš užsakydamas transportą.