Kroviniai į Angliją: asmeniniai daiktai siuntiniai patogiai

Jei kada nors bandėte supakuoti pusę savo kambario ir išsiųsti į Londoną – žinote, taip paprastai neatrodo. Asmeninius daiktus siųsti į Angliją visi galvoja, kad čia sudėtinga, brangu ir pilna neišvengiamų stresų. Bet jei žinote kelis dalykus, kroviniai į Angliją vyksta daug sklandžiau nei manytumėte. Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau trylika metų – nuo pilnų puspriekabių iki mažų siuntinių į Bristolį ar Mančesterį. Tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas. Ne kaip vadovėlyje, o taip, kaip paaiškinčiau draugui prie kavos.

Pradžia – pinigai, laikas ir kaip išvis sužinoti, ar jie normalūs

Kiek maždaug kainuoja siųsti dėžes su daiktais į Angliją?

Sunku pasakyti iš karto, nes kaina svyruoja kaip oras. Dvi-trys standartinės dėžės per bendrą krovinį kainuoja nuo 80 iki 150 eurų. Pilnų kambario baldų pervežimas – jau 800–1200 eurų ar daugiau. Viskas priklauso nuo tūrio, svorio ir vietos Anglijoje. Būna, klientas sako: „man tik keli maišai“, o jie sveria po trisdešimt kilogramų. Tada kaina šokteli. Geriau išmatuokite ir pasverskite prieš skambindami. Taip bus aiškiau visiems.

Ar galiu siųsti tik vieną lagaminą, ar būtina daug?

Vieną lagaminą tikrai galima. Nereikia rinktis tik pilnos puspriekabės. Turime partnerių, kurie kaupia mažesnius krovinius Klaipėdoje arba Vilniuje, o paskui vieną kartą veža į Birmingemą ar Londoną. Kartais žmonės net nežino, kad vienam lagaminui yra ekonomiškas variantas. Tiesa, vieno lagamino pristatymas gali užtrukti diena-dvi ilgiau, kol sukaupsis pilnas krovinys. Bet jei neskuba – viskas gerai. Aš pats siunčiau seseriai lagaminą su rūbais į Mančesterį – atėjo per savaitę, nors buvau užmiršęs apie jį.

Koks geriausias būdas surasti patikimą pervežėją į Angliją?

Čia yra silpniausia vieta rinkoje. Yra daug kompanijų, kurios gražiai kalba telefonu, bet daiktus pristato sulamdytais kampais arba vėluoja savaitėmis. Mano patarimas – nežiūrėkite tik į kainą. Paieškokite atsiliepimų Google, bet skaitykite ir vidutinius – ne tik pirmus. Kartais geriausi vežėjai yra mažesni, apie kuriuos niekas nerašo straipsnių. Svarbu, kad turėtų savo transportą arba tiesioginį partnerį JK. Ir jei jums žada auksą iš dangaus per tris dienas – bėkite. Gyvenimas neveikia taip.

Kaip greitai reikia užsisakyti pervežimą?

Jei norite konkrečios datos – geriau užsakyti prieš dvi-tris savaites. Ypač jei kraustotės rugpjūtį arba prieš Kalėdas, tada vežėjai dirba beveik be kvapo. Būna, klientai skambina pirmadienį, o nori išvykti penktadienį. Kartais įmanoma, bet kaina bus didesnė ir nervų kainuos daugiau. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmonės planuoja bent prieš savaitę. Tada galima ramiai sutarti dėl pakrovimo, nereikia lakstyti paskui paskutinę mašiną. Nors prisipažinsiu, kartais ir pats nespėju visko suplanuoti. Gyvenimas.

Ar privalau būti namuose, kai atvažiuos pasiimti daiktų?

Nebūtinai, bet labai patartina. Būna, kad klientai palieka raktus kaimynui arba dėžes sandėliuke. Vairuotojas turi žinoti, kur ką paimti ir ar viskas supakuota. Kartais žmonės palieka raktais prie durų su lapeliu – ir tai funkcionuoja, jei bendraujate normaliai su ofisu. Bet aš jums pasakysiu atvirai: kartais vairuotojai turi po penkiolika adresų per dieną. Jeigu jūsų nebus ir niekas neatidarys, jie gali nuvažiuoti toliau. O tada jūs pykstate. Taip kad geriau būti namie arba gauti tikslią valandą, o ne dienos intervalą. Sutaupysite nervų.

Kada daiktai atkeliauja – per kiek dienų?

Čia priklauso nuo maršruto. Į Londoną ir pietrytinę Angliją – maždaug 5-7 darbo dienos. Į šiaurę, Škotiją, gali trukti ir iki 10-12 dienų. Mašinos iš mūsų terminalo išvažiuoja dažniausiai antradieniais ir ketvirtadieniais (ar trečiadieniais? Iš tiesų dabar jau antradieniais ir ketvirtadieniais, pataisau). Jei veža bendrą krovinį – reikia laukti, kol sukaupsis. Kartais pasitaiko ir force majeure: vilkikai stringa Eurotunelyje, arba... na, prisimenu vieną kartą, kai per audrą Doverio uostas neveikė dvi dienas. Klientai vos neišprotėjo. Bet tai reta. Planuokite dvi savaites ir nesuksite galvos.

Pakuotė, dėžės ir ką leidžiama prakišti per muitinę

Ar reikia kažkaip specialiai pakuoti asmeninius daiktus?

Taip, bet nebijokite – fabriko nereikia. Paprastos kartoninės dėžės iš statybos rinkos suveikia gerai. Svarbiausia – lipni juosta. Be jos nieko gero. Drabužius galite krauti į maišus, bet dėžėse jie saugesni. Stiklainius ir butelius apklijuokite burbuline plėvele. Aš mačiau, kaip klientas supakavo puodų rinkinį tiesiog į laikraščius. Atkeliavo į Liverpulį – visos rankenėlės atlūžusios. Nebūtina mokėti mums už pakavimą, jei turite laiko patys. Bet jei siunčiate vertingą elektroniką – tada geriau profesionaliai.

Ar galiu siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, šakotį ar šilalės varškės sūrį?

Šitas klausimas mane pasiveja kiekvieną pavasarį. Po Brexit maisto taisyklės pasikeitė. Turėčiau būti atsargus – nesiūlyčiau siųsti šviežio maisto be leidimų. Kietas sūris kartais praeina, bet mėsos gaminiai – tikrai ne. Kartais klientai slepia dešras dėžėse tarp pledų. Neišmanau, ar tai neatvers bėdų muitinėje, bet rizikinga. Jei jau labai norite – siųskite sausus produktus: traškučius, kruopas. Šviežias varškės sūris... Hmm. Aš asmeniškai nerekomenduočiau. Nors prisimenu, kad močiutei į Notingemą kažkada nuvežė šakotį be problemų. Bet tada buvo 2018-ieji. Dabar kitaip, aiškiau pasakyk – nebežinau visų niuansų.

Ar galiu įmesti daiktus į bet kokį lagaminą ir siųsti?

Lagaminai... na, jie atrodo patogūs, bet jei aš tą patį lagaminą matau po trijų dienų sandėlyje, jis dažnai atrodo kaip po tanko pervažiuotas. Tikri lagaminai tam neskirti – kampai atlūžta, ratukai nubyra. Geriau naudoti standartines dvigubo sluoksnio dėžes. Jei jau labai norite lagaminą – įdėkite jį į dėžę (juokinga, bet taip darome kartais). Būna, žmonės sako: „o kodėl negaliu?“ Gali, bet paskui nesiskųskite, jei spyruoklė išlindo. Aš skundžiuosi tada, kai man skambina pikti. Toliau jūsų valia, bet aš perspėjau.

Kaip žinoti, kiek dėžių man reikia?

Vienas keturviečio dalies kambarys dažniausiai telpa į 15-20 vidutinių dėžių. Bet čia labai sąlyginai. Yra žmonių, kurie gyvena minimalistiškai, ir yra tie, kurie turi keturiolika puodų. Geriausias būdas – išsimatuoti daiktų tūrį. Paėmę vieną dėžę, pažiūrėkite, kiek jų prireiks knygoms. O knygos – sunkiausios. Aš visada sakau: pirmiausia pakuokite knygas, tada drabužius. Knygos apsunkina viską. O jei norite sutaupyti vietos – naudokite maišus su užtrauktukais. Aš prieš dešimt metų pats kraustydamasis į Londoną buvau supakavęs viską į kelioninius... o, pamirškite. Dėžės pigiau.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą?

Taip, ir ne tik dėl mūsų. Muitinei reikia suprasti, kas viduje. Nereikia rašyti „trys megztiniai, vienas raudonas“ – galite apibendrinti: „drabužiai, buitinė technika, knygos“. Bet jei yra ką nors vertingo – kompiuteris, planšetė – rašykite tiksliau. Buvo atvejis, kai klientas neįrašė dviračio. O jei jis jau naudotas, muitininkai gali užeiti smalsumo. Sąrašas padeda ir jums, jei ką nors pamestame. Tiesą sakant, kartais ir patys pasimetame dideliuose terminaluose. Sąrašas – jūsų draugas. Be jo – chaoso rizika.

Ką daryti, jei turiu labai didelių daiktų, pavyzdžiui, sofą ar spintą?

Sofos ir spintos – visai kas kita. Pirma, matuokite liftus ir laiptus. Anglijoje daug senų namų su siaurais laiptais. Buvo toks atvejis – klientas užsakė pristatymą, o sofą teko tempti per langą Londono bute. Aš galvoju, kad tai kainavo papildomą šimtą svarų sterlingų, nes reikėjo samdyti du pagalbininkus. Jei daiktai netelpa, montuojama atgal arba paliekame garaže. Prieš siųsdami būtinai pasakykite matmenis. Ir dar: dideli baldai dažnai vežami atskiru kroviniu, ne su bendru. Dėl todėl, kad jiems reikia daugiau vietos. Čia patikrinkite transportą – ne kiekvienas mikrobus veža sofą.

Dokumentai, draudimai ir keisti atvejai kelyje

Ar mano daiktai bus tikrinami muitinėje?

Priekabos kartas nuo karto tikrinamos. Jei jūs siunčiate asmeninius daiktus po Brexit – taisyklės... na, aš nenoriu meluoti. Kai kurie muitinės postai Birmingeme dirba kitaip nei Doverio uoste. Buvęs yra buvęs – dažnai praeina be gilaus tikrinimo, bet jei deklaruojate, kad vežate antikvarinį veidrodį – gali atsidaryti. Štai čia suabejoju dėl deklaracijų – man atrodo, kad dabar reikia užpildyti T1 dokumentus, bet ne visada. Kai kurie mūsų partneriai sako, kad paprasti asmeniniai daiktai dažnai praeina su supaprastinta tvarka. Geriau klauskite prieš siunčiant kažką neįprasto.

Ar galiu siųsti augalus į Angliją?

Vargu. Augalai – vienas didžiausių galvos skausmų. Anglija, o tiksliau Didžioji Britanija, labai saugo savo ekosistemą. Jūsų fikusas gal ir tilptų į bagažinę, bet oficialiai importuoti augalus be fitosanitarinio pažymėjimo – neleidžiama. Buvo atvejis, kai klientė nepaklausė manęs, įmetė vazonėlį šalavijų... ir muitininkai konfiskavo. Aš nesu biologas, bet žinau, kad žemė, dirvožemis – ten kategoriškai neįleidžiamas. Tai geriau augalus padovanokite draugams. Arba parduokite. Mane visada pykdo, kai reikia išmesti sveikus augalus, bet taip jau yra. Bent jau jūsų niekas nebaus – tiesiog atims augalą.

Kaip su elektronika – ar ji skaičiuojasi kitaip?

Kompiuteriai, televizoriai – dažniausia bėda. Ne, kad draudžiama, bet juos reikia geriau apsaugoti nei megztinį. LCD ekranai labai jautrūs. Aš rekomenduočiau originalias dėžes, jei dar turite. Jei ne – bent jau bubble wrap dvigubai. Ir štai ką dar svarbu žinoti: nauji, nespėti naudoti prietaisai gali būti apmokestinami kaip prekės. Seni, naudoti – asmeniniai daiktai. Būkite sąžiningi sąraše. Buvo idiotiška situacija, kai vaikinas bandė vežti penkis naujus iPhone – „asmeniniam naudojimui“. Muitininkai nekvaili. Nebandykite to. Klausimai prasidės iškarto.

Ar reikia krovinio draudimo?

Statistiškai dažniausiai viskas pasiekia sveikai. Bet aš esu matęs ir gaisrą krovinių terminale (ne mūsų mašinoje, ačiū Dievui, bet Havre) ir paprasčiausią avariją. Jei siunčiate vertingus daiktus – drauskite. Kartais sakau klientams: jei tai verta daugiau nei tūkstantį eurų, draudimas kainuos kokius 1-2 procentus. Nėra brangu. Bet jei ten tik rūbai ir knygos... galite rizikuoti. Kai kam ta ramybė svarbi. Aš pats drausčiau seną skaitmeninį pianiną, jei vežčiau. O megztinius – ne. Viskas reliatyvu. Tik neprašykite drausti emocijų – to draudimo dar neišrado.

Kokie popieriai reikalingi asmeniniams daiktams?

Standartiškai – jūsų asmens dokumento kopija, sąrašas (inventory list), ir kartais užpildyta deklaracija, kad tai nėra prekybai skirti daiktai. Po Brexit reikalavimai... švelniai tariant, pasikeitė. Kai kurie vežėjai prašo socialinio draudimo numerio ar darbo sutarties patvirtinimo JK. Aš manau, kad tai perteklinė, bet pasitaiko. Geriau pasiruoškite pasą, sąrašą ir adresą Anglijoje. Jei daiktai keliauja į sandėlį, o ne tiesiai namo – turėkite sandėlio sutartį. Ir štai dar vienas dalykas: kai kurie klientai pastato mus į keblią padėtį, nes nepasako, kad butas dar neparduotas. Tada daiktai klumpa.

Ar galiu siųsti dviratį ar sporto įrangą?

Dviračiai – vieni populiariausių daiktų, kuriuos siunčia jauni lietuviai į Angliją. Jie telpa, bet reikia atsukti pedalus arba apsaugoti. Kartais priekaba turi specialias lentynas. Aš prisimenu, kai vežėme septynis dviračius į Šetlendo salas – tiesiogiai nevežame, jie dar keliavo keltu. Bet Vilnius–Londonas? Be problemų. Sporto įranga – slidės, snieglentės – įdomu, kam to reikia Anglijos lygumose? Bet klientai veža. Tiesiog nespauskite batų su purvu – gali kilti klausimų dėl žemių. Rimtai. Prieš pakuodami nuvalykite.

Pristatymas Anglijoje – ką daryti, jei kas nutiko blogai

Ką daryti, jei pristatymo dieną manęs nėra namie?

Anglijoje pristatytojai dažnai palieka pranešimą arba bent jau paskambina. Jei esate darbe – galite prašyti pristatyti į darbovietę, bet turi atitikti tūrį. Kartais mes deriname surinkimą taip, kad vairuotojas paskambina prieš valandą. Kitas variantas – paklauskite giminaičio ar draugo. Buvo labai nemalonus įvykis: klientas buvo pažadėjęs būti, pamiršo, o tada pyko ant mūsų savaitę. Nors GPS parodė, kad vairuotojas ten buvo. Nenorite būti ta situacija. Vairuotojai kartais neatvažiuoja antrą kartą nemokamai – ypač jei tai JK viduje. Tai pasiimkite arba pasirūpinkite.

Kas jei atkeliauja sulamdyta dėžė – kur kreiptis?

Pirmiausia – fiksuokite. Nuotraukos telefonu dar prieš atplėšiant. Tada rašykite mums per 24 valandas. Mes turime procesą: žiūrome kur buvo pažeista, kaltė gali kristi ant sandėlio Lietuvoje, kelyje per Europą, arba paskutiniojo JK vežėjo. Tiksliai pasakyti kartais neįmanoma. Buvo situacija, kai dėžė atrodė lyg perbėgta – vairuotojas Anglijoje prisipažino, kad rūkydamas paliko kieme ir ant jos užlipo kita dėžė. Mes keičiame arba kompensuojame. Bet be nuotraukų – labai sunku. Tai prašau: photographuokite.

Ar galima pristatyti į aukštą pastatą be lifto?

Galima, bet papildomai. Vairuotojai vežioja, bet nešiojimas į aštuntą aukštą – ne visada įskaičiuota. Standartas: pristatymas iki durų žemiausiame aukšte arba į butą su liftu. Jei reikia nešti – derinkite iš anksto. Kartais tenka mokėti dvidešimt-trisdešimt svarų už papildomą porininką. Buvo labai keista, kai klientas gyveno Edinburge – senamiesčio laiptai vingiuoti kaip filmuose apie viduramžius.