Konkurencingas siuntų gabenimas į Angliją mikroautobusais

Žinai, prieš kurį laiką man paskambino klientas iš Klaipėdos ir sako – o kaip ten iš tikrųjų yra su tuo siuntų gabenimu į Angliją mikroautobusais? Ne per milžiniškus vilkikus, o mažesnėmis mašinomis, gyvai su vairuotoju. Dirbu šitoje tarptautinių perkraustymų rinkoje jau virš dvidešimt ketverių metų, matau visokius variantus. Kartais mikroautobusas – nuostabus sprendimas, kartais – visiškai ne tas, ko reikia. Bet jei tau rūpi konkurencinga kaina, lankstumas ir tiesiog tai, kad daiktas atvažiuoja pas tave, o ne klajoja po nervinančius sandėlius – verta išsiaiškinti smulkmenas. Čia ir sukūriau šitą pokalbį kaip su vienu žmogumi.

Apie kainą – visi klausia pirmiausia

Kiek maždaug kainuoja siuntą nugabenti į Angliją mikroautobusu?

Tai žinai, fiksuotos kainos čia nėra. Jei vežame kažką nedidelio – tipo standartinę dėžę su daiktais į Londoną – dažniausiai gaunasi nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų. Buvo atvejų, kai klientai atnešdavo du maišus drabužių ir manydavo, kad kainuoja dešimt eurų. Ne, taip neveikia. Vieta mikroautobuse yra ribota. Kita vertus, jei siunti tris kambarių baldus, tada jau skaičiuojame visą maršrutą. Sujungiame krovinukus, tada kiekvienam atsieina konkurencingiau. Kartais net pigiau nei didelės kurjerinės.

Ar tikrai mikroautobusas kainuoja pigiau nei DHL ar kažkas panašaus?

Dažniausiai taip, ypač didesniems daiktams, kurių kurjeriai net nepriima. Mažas vokelis – čia kurjerinės karaliauja, sutinku. Bet kai reikia pervežti motociklą, šaldytuvą ar dėžę su įrankiais – mikroautobusas laimi kaina. Per 24 metus mačiau, kaip žmonėms išrašydavo šimtines eilutes iš didžiųjų kompanijų, o mes padarydavome tą patį už trečdaliu mažiau. Žinoma, jei skubu iki rytojaus – tada jau tik express kurjeris. Mikroautobusai važiuoja pagal savo grafiką, ne pagal stebuklą.

Kodėl vieni vežėjai sako vieną kainą, o kiti – visai kitą?

O čia jau rinkos džunglės. Yra žmonių, kurie turi savo mikroautobusą, patys vairuoja, moka draudimą ir degalus – jie gali numesti kainą. O yra tarpininkų, kurie pasiima tavo siuntą, padeda pas kaimyną, tada perkelia į kitą mašiną, ir galiausiai kaina išsipūtė dvigubai. Aš tokio dalyko vengiu, bet pripažįstu – pasitaiko. Jei kaina žemiau rinkos vidurkio kokius trigubai – būk atsargus. Tai gali kainuot ne tik pinigus, bet ir nervus, kai siunta dingo kažkur prie Varšuvos.

Ar man reikia mokėti prieš paėmimą, ar galima po pristatymo?

Priklauso. Mes dažniausiai renkamės avansą – kokius trisdešimt procentų – kad žmogus rimtas. Bet yra klientų, su kuriais dirbame metų metais, ten jau sąskaita faktūra ir atsiskaitymas po savaitės. Jei vežėjas reikalauja visos sumos iš anksto ir tik pavedimu į neaiškią sąskaitą – čia jau raudona vėliava. Tikrai yra buvę, kad žmonės sumoka pilną kainą, o vairuotojas kitą dieną neatvažiuoja. Facebook'e pilna tokių istorijų. Geriau daryk taip: pusė prieš, pusę gavus.

Kaip tai vyksta praktiškai

O kur tas mikroautobusas paima siuntą – turiu pats vežti į terminalą?

Ne, turbūt nereikia. Mes pasiimame nuo durų. Aišku, jei gyveni užmiestyje prie Utenos, kur asfaltas baigiasi – gali tekti pristatyti į artimiausią miestą. Bet Vilnius, Kaunas, Klaipėda – čia pasiimame. Anglijos pusėje irgi pristatome tiesiai prie durų Londone, Birmingeme, Mančesteryje. Kartais klientai nustemba, kad nereikia varyti į sandėlį. Vairuotojas paskambina prieš valandą, sako – aš čia, išnešk daiktus. Paprasta. Tik jei esi penkioliktame aukšte be lifto – gali tekti derėtis dėl pagalbos.

Kiek laiko siunta važiuoja iki Londono, pavyzdžiui?

Paprastai – trys–penkios dienos. Vairuotojas iš Lietuvos pajuda, per pirmą dieną būna jau Vokietijoje, antrą – pravažiuoja Kalę, dar pusdienį pasienyje, trečią – jau Anglijoje. Bet buvo ir šešių dienų, kai sniego Belgijoje prikrito. Realybė – mikroautobusas nėra raketa. Jei reikia per dvi dienas – skrydis lėktuvu, o ne kelių transportas. Lyginant su jūra, kuri plukdo po tris savaites – mikroautobusas yra žaibo greitis.

Ar galiu siųsti baldus, ar tik mažas dėžutes?

Baldus – tikrai gali. Pervežame komplektus, sofą, spintas, net lovas, jei išardomos. Tik erdvė nėra begalinė. Buvęs atvejis – klientas nusprendė siųsti penkių vietų kampinę sofą. Na... pataisau, keturių vietų, bet matmenys vis tiek nelabai. Teko gabenti dalimis. Jei baldas pro duris išnešamas – pro mašinos nebus problemos. Jei ne – gal reikės vilkiko. Dažniausiai mikroautobusai pritaikyti vidutiniams kroviniams. Svarbu, kad ne šlapi, nes nėra hermetinių konteinerių kaip dideliuose camionuose.

Ar siuntos keliauja tiesiai, ar perkeliamos iš mašinos į mašiną?

Idealiu atveju – tiesiai, vienas vairuotojas nuo durų iki durų. Bet realybė... hm, kartais Kaune perkeliama į kitą transportą, jei maršrutas kombinuojamas. Aš asmeniškai stengiuosi to nedaryti, nes kiekvienas persikrovimas – rizika subraižyti ar pamiršti ką nors. Bet pasakyk, jei mikroautobusas sulūžo, ką darysi? Tada jau kitas veža toliau. Taigi taip, kartais būna pervežimų. Turi klausti iš karto – ar važiuos tiesiai? Jei vežėjas šneka aplinkui – greičiausiai kažkur pervers.

Kas vyksta pasienyje ir po Brexit'o

Ar po Brexit'o reikia dabar kokių popierių siunčiant į JK?

Taip, reikia. Anksčiau – nieko, važiuoji kaip į Vokietiją. Dabar reikia prekių sąrašo, pakavimo lapo, kartais CMR. Jei tai asmeniniai daiktai – parašyk deklaraciją, kad nėra parduot. Verslas – ten jau invoice. Klausia – o jei padovanojau draugei? Na, muitininkai nelabai tikri tokiais pasakymais. Kartais tikrina, kartais prašvilpia pro Doverį. Aš jau 24 metus darbuojuosi, bet turiu pasakyt – po 2021-ųjų taisyklės keičiasi taip greit, kad šimtu procentų nesu tikras dėl kiekvienos prekės. Pasitikrink su muitininku, jei abejoji.

Ar muitai dabar pridėti prie pervežimo kainos, ar mokami atskirai?

Atskiri dalykai. Mūsų kaina – tai transportas nuo taško A į tašką B. Jei siunti asmeninius naudotus daiktus – muitų beveik niekada nebūna. Bet jei vežame naujų baldų ar prekes pardavimui – gali tekti sumokėti UK muitus ir PVM. Ten jau tavo sąskaita. Buvo atvejis – klientas siuntė dvidešimt naujų dviračių ratų. Muitininkai Doverio pusėje apsižiūrėjo. Teko mokėti. Taigi klausk iš karto – asmeniniai ar komerciniai? Nuo to priklauso ar eisi miegot ramus, ar rašysi raudonas skaitles į Excel'į.

Ar galiu siųst maisto produktus – sūrių, dešrų, kiaušinių?

Ne. Na, gal kokią šokolado plytelę ar maišelį kavos – praslys. Bet mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – griežtai draudžiama. Muitininkai JK tikrina, jei įtaria. Ir ne tik išima, bet baudą gali išrašyti. Buvęs atvejis: močiutė siuntė anūkui šimtalapį su varške. Na, graudu buvo konfiscuot, bet šitas dalykas krito į kategoriją, kurios negalima. Geriau jau džiovintų grybų, sausainių dėžę. Aš atvirai sakau – nežaiskite su maistu. Yra specializuotos įmonės, bet mikroautobusas per Doverį tikrai ne vieta šviežiai dešrai.

Pakuotė, svoriai ir kas svarbu

Koks maksimalus svoris vienai siuntai?

Teoriškai gal ir du šimtus kilogramų, bet praktiškai – jei viena dėžė sveria daugiau nei aštuoniasdešimt, jau reikia dviejų vyrų kelti. Ir ne visi vairuotojai turi vežimėlį. Geriausia – iki penkiasdešimt kilogramų vienam maišui. Tada gali pakelti ir vairuotojas be traumų. Aš mačiau, kaip klientas supakavo metrinių knygų dėžę – svarstyklės rodė devyniasdešimt keturis. Vargas. Teko skaldyti vietoje, nes neišlįsdavo pro duris. Toks gyvenimas.

Ar jei pats pakuoju blogai – mano bėda?

Iš dalies – tavo. Nes vežėjas atsakingas, kad daiktas nenukristų iš mašinos, bet jei dėžė viduje byra, nes tu įmetei stiklines vazas be popieriaus – kaltės dalis ant tavęs. Mes visada sakome – apkamšyk burbuline plėvele. Bet žinai ką? Žmonės vis tiek meta daiktus į maišą nuo batų ir stebisi, kad atvykus kažkas skilo. Neseniai vežėme monitorių. Klientas sakė – nereikia plėvelės, aš striukę įvyniosiu. Monitorius nuvažiavo... bet striukė liko sveika. Tai va.

Kaip su elektronika – ar galiu siųsti kompiuterių, baterijų?

Kompiuterius – be problemų. Baterijos... čia jau niuansas. Lietmetrio baterijos gal ir galima, jei saugiai supakuotos. O litio jonų akumuliatoriai didesni – hmm, čia galioja taisyklės. Pervežėme daugybė elektrinių dviračių baterijų, bet visada reikia pranešti iš anksto. Ne visi mikroautobusai turi tam leidimus. Kartais vairuotojas pasako – paliksiu tą dėžę su baterijom paskui, nes bijo gaisro. Tiesiog perspėk. Jei nežinai – geriau nekišk slaptai.

Realybė – blogos įmonės, vėlavimai ir kiti nemalonumai

Ar buvę, kad siunta tiesiog pasimetė?

Taip, būna. Ne pas mus, bet girdėjau istorijų. Yra tokių "vežėjų", kurie pasiima penkias siuntas, dvi pristato, o tris palieka pasienio kavinėje. Nejuokauju. Kartais mikroautobusas perpildytas, kažkas nukrenta, ir vairuotojas nepastebi. Normali įmonė turi draudimą, siunčia nuotraukas prieš pakrovimą. Bet jei išsinuomavai pigiausią pasiūlymą – rizika didėja. Aš pats radau kliento krepšį po mėnesio – buvo įkritęs už sėdynės. Klientas, laimei, dar skambino po mėnesio ir nebuvo supykęs. Stebuklas.

Ar jei vairuotojas užstrigo pasienyje arba sugedo mašina – aš turiu mokėti papildomai?

Ne, jei tai normali įmonė. Padangų pradūrimas, variklio perkaitimas – vairuotojo bėda. Bet jei muitininkai sulaiko dėl tavo daiktų – tarkim, radau cigarečių bloką, apie kurį nesakei – tada gali tekti mokėti saugojimo mokestį. Tai tavo sąskaita. Buvęs atvejis: panevėžietis slėpė cigarečių bloką po drabužiais. Muitininkai rado, mašina dvi valandas stovėjo. Vairuotojas paprašė kompensacijos už laiką. Ir teisingai padarė. Taigi – nemeluok apie turinį. Nieko gero iš to neina.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčių arba neišmanėlių?

Paprasta. Normalus vežėjas atsako į telefoną, siunčia sutartį, turi draudimą. Sukčius dažniausiai bendrauja tik per Messengerį, neduoda įmonės kodo, prašo visų pinigų į asmeninę sąskaitą. Ir žada per vieną dieną nuvežti siuntą į Angliją. Per vieną dieną? Nebent lėktuvas. Dar vienas dalykas – jei žmogus neduoda savo vardo, o prisistato kaip "Pervežimai EU" – įtartina. Aš savo vardą sakau, nes neturiu ką slėpti. Rinkis tuos, kurie irgi neturi.

Pristatymas Anglijoje ir keisti atvejai

Ar mikroautobusas atveža tiesiai prie namų durų Londone, pvz.?

Taip, jei tiksliai – prie durų arba prie pastato. Londone neįvažiuosi į kiekvieną siaurą gatvelę, kur plotis du metrai. Tada vairuotojas suranda artimiausią vietą ir skambina. Kartais klientai pyksta, kodėl ne po langą. Na, Londone net šiukšliavežės neįvažiuoja į kai kurias gatves, ką jau kalbėti apie mūsų Sprinterį. Bet jei kotedžas su kiemu – dažniausiai įvažiuojame iki slenksčio. Ir jei pristatymas į penktą aukštą be lifto, gali tekti padėti nešti. Ne visur yra liftas, žinai.

Ar galima siųsti siuntą studentui, gyvenančiam bendrabutyje?

Galima. Reikia tikslaus adreso ir telefono. Studentai dažnai gyvena bendrabčiuose, kur pašto nėra – tada vairuotojas paskambina ir susitinka kieme. Buvęs atvejis – vežėme dėžę mamai iš Mažeikių Anglijos studentui Kembridže. Adresas buvo universiteto bendrabutis. Portjeras neįleido mikroautobuso. Tai stovėjome kieme, vairuotojas išnešė daiktus. Pasiekė. Tik jei studentas pamiršta, kad siunta atvažiuoja, ir neatkelia telefono – vairuotojas palieka pranešimą ir važiuoja toliau. Kol susisieks, gali tekti laukti kitos savaitės.

Ar galiu siųsti asmeninius ir verslo siuntas kartu vienoje pačioje?

Gali, bet reikia atskirai deklaruoti. Verslas kaip verslas, asmeniniai kaip asmeniniai. Maišyti – nepatartina. Aš sakau: jei vežame senelės komodą ir tuo pačiu penkis televizorius pardavimui – tai skirtingos kategorijos. Muitininkai ir taip jau įtaresni po Brexit'o. O jei pamatys, kad maišai – gali prasidėti tikrinimas valandoms. Tada visi stovi. O vairuotojas yra vairuotojas, ne advokatas. Jis negali tau atstovauti muitinėje. Taigi atskirk tai nuo to.

Ar jei lyja arba sninga – siunta vėluoja?

Kartais. Ne dėl to, kad mikroautobusas nemėgsta vandens. Dėl eismo. Kalnai Prancūzijoje, snygis ties Doveriu – visa tai stabdo. Žiemą realiai prisideda pusantros dienos. Štai pernai gruodį vairuotojas strigo prie Lilio beveik paras – uždarė magistralę dėl avarijos. Klientai skambino nervinęsi. Aš irgi nervinausi, nes nieko nepagalėsi. Bet ką padarysi – likimas. Tiesiog reikia su tuo skaitytis. Niekas nepristatys per sniegą greičiau, nei leidžia fizika. Ir tiek.

Kada geriausia planuoti siuntą, kad kainuotų konkurencingiausiai?

Geriau ne penktadienį prieš Velykas. Rinkis antradienį ar trečiadienį, kai renka krovinius. Jei gali palaukti – kartais būna tuštesni reisai, kai vežėjas nori užpildyti mašiną ir numeta kainą. Prieš Kalėdas ir rugsėjo pradžią – paklausa šauta aukštyn, kainos irgi. Mano patarimas – skambink bent prieš dvi savaites. Tada turi laiko derėtis, supakuoti. Paskutinę minutę skambantis klientas sutinka mokėt daugiau, nes nėra pasirinkimo. Tai va, planavimas – tavo draugas.

O jei aš pats noriu kartu važiuoti su siunta – ar galima?

Galima, jei yra laisvų vietų. Dažnai būna trys sėdynės gale. Bet suprask – kelionė trunka dvi–tris paras, su pertraukomis stovėjimo aikštelėse. Tai ne limuzinas. Buvęs atvejis – mama važiavo pas vaiką į Birmingemą. Sėdėjo su dviem katėmis narvelyje ir lagaminu. Atvažiavo pavargusi, bet laiminga. Kainą derinom atskirai. Toks variantas irgi egzistuoja. Tik reikia pasakyt iš karto – ne visi vairuotojai priima keleivius, ypač jei mašina pilna iki lubų.

Tik ne tai – ko verčiau nepūsti

Ar galiu slėpti alkoholį tarp drabužių – išeis pigiau?

Ne, drįsčiau net patarti. Neišeis. Alkoholis – akcizinė prekė. JK muitininkai tikrina. Radę slėptą butelį baudžia ir konfiskuoja. Jei kiekis didesnis – gali kilti problema. Mačiau, kaip bando supakuoti po butelį kiekvienoj dėžėj – tipo, asmeniniai daiktai. Na, muitininkai kvaili nėra. Geriau oficialiai deklaruoti du butelius vyno kaip dovana ir sumokėt mokestį. O slėpti – brangiau atsieis. Ir gali patekti į juoduosius sąrašus, tavo kitos siuntos bus tikrinamos amžinai.

Kodėl mikroautobusas, o ne didelis vilkikas, jei perkuosi kambarį ar du?

Jei penki kambariai – vilkikas, ko sukti galvos. Bet jei persikraustai į studiją Londone, arba siunti tėvams baldus – mikroautobusas yra auksinis viduriukas. Įvažiuoji į senamiesčius, siaurus vartus, kur fūrai reikėtų kviesti policiją. Ir kaina mažesnė, nes moki tik už užimamą vietą. Fūra važiuoja pilna. Mikroautobusą užtenka užpildyti pusiau. O ir greitis kitoks – fūra ilgiau kraunasi, dvidešimt tonų nevartysi pats. Mikroautobusą kartu su dviračiu gali padėti pats vairuotojas.

Tai va, toks tas siuntų gabenimas į Angliją mikroautobusais. Ne visada idealiai, ne visada per vieną dieną, bet jei ieškai konkurencingos kainos ir tiesioginio kontakto – tai puikus kelias. Svarbiausia – neskubėk rinktis pirmo išmesto skelbimo, paklausk datos, draudimo ir vairuotojo vardo. Aš jau ketvirtį amžiaus ant kelių tarp Lietuvos ir Anglijos – gali pasitikėt, kai sakau: geras mikroautobusas su normaliu vairuotoju yra daugiau nei pusė sėkmės. Sekmės siunčiant.