Konkurencingas siuntimas į Angliją mikroautobusu greitai ir pigiai

Klausyk, jei sėdi su dėžėmis iki lubų ir galvoji, kaip visa tai nukelti į Mančesterį nepardavus inksto – aš tave suprantu. Tarptautinių perkraustymų srityje sukuosi jau... dvidešimt ketverti metai? Ne, jau dvidešimt penkeri. Laikas bėga kaip per greitkelį. Jeigu tavo krovinys nėra konteinerio vertas, mikroautobusas dažniausiai yra geriausias draugas. Pigiau nei didelė mašina, greičiau susiorganizuoti, o dviejų kambarių butui tikrai nereikia kosminio laivo. Paprasčiausiai papasakosiu, kaip viskas vyksta realybėje, kiek tai kainuoja ir kodėl kai kurie tipai ima trigubai daugiau nei reikia.

Kainos, terminai ir kaip užsakyti

Kiek dabar kainuoja siuntimas į Angliją mikroautobusu, jei turiu dviejų kambarių buto daiktus?

Na, žinai, čia nėra kaip parduotuvėje su etikete ant kumpio. Šiaip, jei nereikia vežti aukso dirbinių, o normalūs baldai, dėžės, buitinė technika – dažnai svyruoja tarp 600 ir 900 eurų. Viskas priklauso nuo to, ar renkamės pilną mikroautobusą, ar tik dalį. Kartais būna savaičių, kai degalai šovę į viršų, ir visi keikiamės. Bet realiai, dviejų kambarių butas tilps į standartinį krovininį mikroautobusą, ir per kelias dienas daiktai jau ten. Svarbiausia – kad neprisivežtum šiukšlių, kurias paskui reikės tempti atgal, nes vietoje jas išmesti kainuoja irgi.

Ar tikrai pigiau nei didelis krovininis automobilis?

Žinoma. Kartais klientas užsisako didžiulį vilkiką, o ten – pusė mašinos tuščia. Kodėl mokėti už orą? Mikroautobusu siuntimas į Angliją išeina žymiai konkurencingiau, nes degalų sąnaudos mažesnės, vairuotojas vienas, kelias lankstesnis. Kai mokėjau pats už savo senelio baldus prieš kokią dešimtmetį – suma buvo dviguba. Nors gal tada kitaip viskas buvo. Šiaip dabar visi taupo, o aš dažnai sakau – jei neturi fabriko, neimk fabriko mašinos. Nesąmonė taupyti ant patogumo, bet permokėti už tuščią vietą – irgi kvaila.

Greitai reikia – kaip greitai galite išvažiuoti?

Tai jei šiandien skambini, tai rytoj tikrai nevažiuosiu, atsiprašau. Realiai, jei yra laisva vieta ir maršrutas jungiasi, per dvi–tris dienas galima organizuoti. Kartais klientai skambina pirmadienį, o ketvirtadienį daiktai jau Bristolyje. Būna ir savaitei užsakyta į priekį. Viskas priklauso nuo to, kiek tos savaitės grafikas užimtas. Štai praėjusį mėnesį buvo visiškai laisva savaitė, tai klientas iš Klaipėdos sulaukė mūsų per dvi dienas. Kitą savaitę – pilnas schedule ir niekaip.

Kaip su rezervacija – skambinu dabar, o važiuojat rytoj?

Ne, važiuoju ne rytoj. Rezervacija pas mus veikia taip: pasakai datą, aš ją užblokuoju, pasirašome sutartį ar bent jau susirašome laiške, kad sutinkame. Ir tada tu ramus. Būna klientų, kurie skambina du kartus per dieną ir klausia, ar tikrai ateisim. Suprantu, nerimauji – daiktai brangūs. Bet kartą buvo toks atvejis: vyras užsisakė, atsiskaitė, o tada jo žmona paskambino kitai įmonei tą pačią dieną. Du mikroautobusai prie namų – kaip komedija. Rezervuok viena karta ir patikėk – procesas veikia. Ir taip, aš čia turėjau galvoje kartą su nosine, bet jūs supratote.

Kas dedasi mašinoje ir ką galima vežti

Ar galiu įkrauti kartonines dėžes, dviratį ir... oi, ir vieną augalą?

Augalai – keistas dalykas. Techniškai galima, bet aš asmeniškai nerekomenduoju, jei kelionė ilga, ypač žiemą. Augalas gali nuvyti, o tu kaltinsi mane. Dėžės – taip, dviratis – taip, tik atsuk vairą arba apvyniok. Kartą vežiau fikusą – atrodė lyg po audros grįžęs. Klientė beveik apsiverkė, nors aš įspėjau. Tad jei labai brangus egzempliorius – geriau palik kaimynei arba vežk pats mašinoje. O jei paprastas gėlas – gal ir ištvers, bet nežinau, ar verta rizikuoti dėl dešimties eurų gėlės.

O jeigu vietoj baldo vežu penkis šunis?

Šunys? Nu... gyvūnai yra kita kategorija. Techniškai mikroautobuse galima vežti, bet reikia narvo, vandens, dokumentų. Be to, aš ne veterinaras. Ir jei šuo vidury Lenkijos pradeda kelti balą – kas tada? Pernai vežiau du katinus – ramūs buvo, bet šunys... ne, penki šunys yra jau per daug. Geriau kreiptis į specialias gyvūnų pervežimo įmones. Aš daiktus vežu, ne zoologijos sodą. Nors suprantu, šeima, emigracija, viskas brangu, ir šuo – irgi šeimos narys. Bet aš tam nepasiruošęs.

Ar jūs kraunate patys, ar man teks tempti sofą iki gatvės?

Mes neiškrauname automatiškai. Yra paslauga su krovikais, bet ji kainuoja papildomai. Jei renkiesi pervežimą mikroautobusu į Angliją tik su vairuotoju, jis padės, jei daiktas ne milžiniškas, bet jis vienas. Praeitą vasarą vyrukai vežė pinigų seifą – aš pats nežinojau, kad jis sveria tris šimtus kilogramų. Teko samdyti papildomą žmogų vietoje. Tai jei turi pianiną ar seifą – perspėk iš anksto. Kitaip aš ir vairuotojas liksim kaip pasakoje – du nešėjai, vienas pinigelis. Ir taip, buvau piktas tą kartą, bet ką padarysi.

Brexit, muitai ir popieriai (nuobodūs dalykai)

Ar reikia kokių nors popierių siunčiant į Londoną mikroautobusu po to Brexit?

Brexit... tikras galvos skausmas, jei atvirai. Daug kas priklauso nuo turinio sąrašo. Jei asmeniniai daiktai, naudoti daugiau nei šešis mėnesius, dažniausiai muito nėra. Bet reikia užpildyti C3 formą – tai toks sąrašas, kur nurodai, kas viduje. Kartais muitiniai paleidžia be pykčio, kartais nori viską išpakuoti. Aš visada sakau: daryk sąrašą angliškai, nepamiršk serijos numerių ant technikos. Buvo toks atvejis – klientas pamiršo deklaruoti naują dviratį. Stojo mušti muito. Nuo to niekas nedraudžia, tik reikia žinoti.

Ar mano senelis gali važiuoti kartu su daiktais?

Senelis gali, jei yra vieta. Bet mikroautobuse vietos nedaug – vairuotojas ir gal du žmonės komfortiškai, trijų jau ankšta. Jei senelis juda sunkiai, kelionė ilga, reikės stabdyti kas porą valandų. Aš nesu greitkelio ligoninės palata, supranti? Bet jei žmogus sveikas ir nori save prižiūrėti – kodėl ne. Tik nepamiršk: vairuotojas ne slaugytojas. Kartą vežiau senuką iki Linco – puikus pašnekovas, visą kelią pasakojo apie žvejybą Nemune. O kitą kartą... na, tiesiog važiavom tyliai. Kiekvienas skirtingai.

Ar muitiniai tikrina daiktus, kai važiuoji mikroautobusiuku per Eurotunnelį?

Tikrina. Ir ne tik per Eurotunnelį, bet ir keltu. Ne visada, bet tikimybė yra. Jei mato, kad mašina pilna dėžių, elektronikos, o tu – emigrantas pirmą kartą – gali užklausti. Aš kelerius metus važinėju, pažįstu veidus, bet ir man kartais padaro patikrinimą. Tai normalu. Geriausia – nieko neslėpti, viską surašyti sąžiningai. Buvo atvejis, kai klientas paslėpė dėžę su pigiais spiritiniais – na, degiaisiais skysčiais. Muitininkai surado, vėlavom penkias valandas. Nepykstu ant jo, bet... galvok galva. Mes pervežame baldus, ne degtųją.

Kai kas nors nutinka ne taip (realios problemos)

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja pusdienį – aš stoviu kieme kaip bala?

Skambini man. Aš skambinu vairuotojui. Dažniausiai priežastis – spūstys, blogas oras, arba vilkikas apvirtęs ir užkimšęs autostradą. Tai nėra pasaulio pabaiga, bet suprantu, tu stovi su kavos puodeliu ir nerimauji. Kartais, jei vėluojama ilgiau, mes siunčiame kitą mašiną arba kompensuojame dalį. Realiai – transportas toks. Niekas nevaldo autostradų. Bet jei vėluojama be jokios žinutės – tada jau blogai. Tada reikia galvoti, ar ta įmonė iš viso normali, ar tik vėjas iš kairės.

Buvo atvejis, kai viskas subraižyta – kam aš tada skambinu, jums ar draudikui?

Pirma – skambini man, nes aš turiu žinoti. Antra – draudikui dažniausiai skambinu aš pats, nes aš esu draudimo sutarties turėtojas. Bet čia svarbu: ar subraižyta dėl mūsų kaltės, ar dėl to, kad tu pats supakavai taip, kad dėžė byrėjo viduje? Jei tai mūsų brokas – keičiame, taisome, atsiskaitome. Buvo situacija: stiklinis staliukas be pakavimo plėvelės. Mes vežame saugiai, bet jis slampinėjo po mašiną kaip ledo ritulys. Nu, gadynė. Draudžiame, bet sąskaitos pateikiamos, jei kaltė aiški. Geriausia – fotografuok daiktus prieš pakrovimą. Turiu omenyje, daryk nuotraukas. Tai tavo draudimas.

Ar galima atšaukti pervežimą paskutinę minutę, jei aš pats susirgau?

Taip, galima, bet... apie tai reikia žinoti iš karto. Mes blokavome datą, galbūt atsisakėme kito kliento. Štai kodėl paprastai imame avansą – 20–30 procentų. Jei atšauki likus savaitei, jį grąžiname. Jei likus dienai – atidėliojame, bet pinigų neatiduodame. Sąžiningai, man irgi reikia mokėti sąskaitas. Kartą klientas atšaukė, nes susirgo vaikas – suprantu, vaikai svarbiau nei sofa. Perkėlėm per savaitę be jokių mokesčių. Bet yra tokių vėjų pūstojų, kurie atšaukia tris kartus ir dar pyksta, kad nepatogu. Ne, taip neveikia. Aš irgi žmogus, reikia bent trupučio pagarbos.

Ar tikrai jūsų mikroautobusai yra apdrausti, ar čia tik taip sako visi?

Aš tau pasakysiu – yra apdrausti, CMR draudimas galioja, krovinio draudimas galioja. Bet šitoje rinkoje pilna vabinčių. Aš pažįstu vežėją, kuris vežė žmonių daiktus be jokio draudimo trejus metus. Kai įvyko avarija – visi prapuolė. Tai kaip patikrinti? Paprašyk draudimo poliso kopijos. Normali įmonė duoda. Jei vengia – spruk. Mano mašinos važinėja su pilnu paketu. (Nors vieną kartą buvau užmiršęs atnaujinti kasko – pats savęs nemušiu, bet pataisiau per dieną.) Tai va. Blogai būna visiems, bet svarbu nepasiklysti.

Dažnai klientai painiojasi dėl...

Kas yra perkraustymas, o kas – tiesiog krovinio vežimas mikroautobusu? Aš nebesuprantu terminų.

Perkraustymas – kai mes ir supakuojame, ir išardome, ir užnešame, ir sudedame. O krovinio vežimas mikroautobusu į Angliją – kai tu viską paruoši, o mes tik vežame ir iškrauname. Greitai ir pigiai paslaugos dažniausiai būna be pakavimo. Jei nori, kad aš dar ir indus susidėčiau – tai jau kainuoja kitaip. Klientai kartais mano, kad sumokėję 700 eurų gauna karališką aptarnavimą. Ne, šito pinigo pakanka mašinai, degalams ir vairuotojo algai. Perkraustymo įmonės kartais ima dvigubai. Terminai painūs, bet svarbu klausti konkrečiai, ko tikiesi.

Ar mikroautobusas gali stovėti mano kieme su dideliu užrašu “perkraustymo paslaugos”? Aš kaimynų bijau.

Heh. Žinau tą jausmą, kai nori ramiai, o ten reklama ant borto kaip Times Square. Mūsų mašinos turi užrašus, bet ne visos. Jei labai bijai kaimynų – pasakau vairuotojui pastatyti gatvėje arba kitoje aikštelėje. Nors, tiesa pasakius, jei kaimynai turtingi snobai – gal ir geriau be triukšmo. Bet dėl užrašo – tai verslas, mašina turi dirbti. Kai kurios įmonės važinėja be jokių ženklų, aš nežinau, ar jos iš viso egzistuoja legaliai. Mūsų mikroautobusai tvarkingi, aprašyti, ir taip – matosi, kad dirbame. Kaimynai pavydi, nieko nepadarysi. Aš pats gyvenu kaiminystėje, tai žinau, kaip ten būna.

Ar jūs vežate ir į kitas Anglijos vietas, ne tik Londoną, pvz. į tą Birmingamą ar kur ten?

Taip, vežame. Londonas dažniausiai populiariausias, bet mes važiuojame į Mančesterį, Liverpulį, į Birmingamą – taip, Birmingamą (turbūt neteisingai ištariu, bet jie ten supranta). Net į Škotiją kartais užsuku, jei maršrutas susidėlioja. Žinoma, kuo toliau nuo Londono, tuo brangiau, nes kelias ilgesnis, nakvynės, kelto bilietai brangesni. Bet kaina vis tiek konkurencinga, nes mikroautobusas yra lankstesnis nei vilkikas. Kartą vežėme į mažą miestelį netoli Velso – du ne milijonieriai, o eiliniai žmonės, kurie nusipirko fermą. Gražu ten, verta gyventi.

Kai reikia daugiau detalių prieš kelionę

Kur mane informuosite, kai mašina jau prie namų Vilniuje – skambutis, žinutė, ar balandis?

Balandis... juokingas. Ne, skambutis arba žinutė. Vairuotojas paskambina likus pusvalandžiui. Jei nekeli – rašo SMS. Jei ir tada neatsakai – beldžiasi į duris. Kartais klientai patingi rytą keltis, o mes jau kieme. Aš pats esu ankstyvas paukštis lyginant su kitais. Svarbu, kad telefonas veikia, nes jei nėra ryšio, tada jau problemos. Buvo pervežimas į Angliją praėjusią žiemą – klientas pamiršo įkrauti telefoną. Stovėjo kieme pusantros valandos, kol aš pats nuvažiavau pažiūrėti. Rado mane greičiau nei bet kokį taksi.

Ar galima mokėti dalimis – pusę prieš, pusę kai tik pamatau daiktus Anglijoje?

Dažnai taip ir darome. Avansas – banko pavedimu prieš kelionę, likutis – grynais arba pavedimu kai atvežame. Tai standartinė praktika. Yra klientų, kurie nori mokėti tik tada, kai viskas saugiai stovi naujame svetainėje. Suprantu, pasitikėjimas turi užsitarnauti. Kartą buvau toks naivus – leidau sumokėti viską po atvykimo. Klientas dingo. Ne, ne dingo, tiesiog pradingo tris dienas, o tada pasakė, kad nedavė banko kortelės. Pamokų pamokėlė. Dabar – avansas privalomas, ypač naujiems klientams. Seni klientai žino – gali ir po atsiskaityti.

Ar man reikia saugoti daiktus plėvele, ar jūs tai darote, ar aš vėl turiu viską pirkti?

Jei renkiesi pigų siuntimą mikroautobusu, dažniausiai pakavimas ant tavo pečių. Mes turime antklodžių, diržų, kartais plėvelės, bet ne visada pakankamai. Gali nusipirkti bublinę plėvelę, kartoną. Sofą reikia apvynioti, stalą – taip pat. Kartais klientas sako: “O jūs nepakavot?” – o aš sakau: “O jūs nepaprašėt.” Tai sutarties dalis. Aišku, jei sumoki daugiau, mes galime ir supakuoti. Bet tada tai jau ne tik mikroautobuso kaina, o ir rankų darbas. Matai, kaip čia viskas supinta? Ir dar – nepamiršk lipnių juostų, jos kažkaip visada pasibaigia pačiu netinkamiausiu metu.

Būna įvairių situacijų

Ar galima vežti virtuvės baldus, jei jie neišardyti? Nes aš neišardysiu.

Galima, jei įtelpa pro duris ir į mašiną. Bet žinai, neišardyta virtuvė užima daug vietos, o mikroautobusas nėra Tardis iš to serialo apie daktarą. Jei kampinė spintelė – gal ir tilps, bet jei visa eilė – jau problema. Aš siūlau atsukinėti, nes kitaip mokėsi už antrą reisą arba paliksi dalį. Buvo toks atvejis Vilniuje – šeima išardė tik pusę virtuvės, kita pusė liko ant šaligatvio. Ne, ne ant šaligatvio, įmetėme viską, bet tai truko valandą ilgiau. Laikas – pinigai, ypač kai vairuotojas laukia ir degalai dega.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Kauno iki Birmingamo mikroautobusu su kroviniu?

Apie tris–keturias dienas, priklauso nuo to, kaip greitai kraunami. Vienas vairuotojas vairuoja, poilsio laikas privalomas – kas aštuonias valandas reikia sustoti. Plus keltas, plus muitinės. Būna ir greičiau, jei viskas idealiai sutampa. O būna, kad Calais eilė kaip prie nemokamų cepelinų. Tada užtrunka. Realistiškai skaičiuok keturias dienas. Jei kas sako, kad per dvi dienas iš Kauno į Birmingamą – meluoja, arba pažeidžia vairavimo taisykles. Nebent du vairuotojai kaitaliojasi, bet tai reta mikroautobuse. Aš asmeniškai to nedarau, nes miegas svarbus.

Ar jūs vežate ir atgal – iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, žinoma, ir atgal vežame. Dažnai tas pats mikroautobusas grįžtuščias arba su daliniu kroviniu. Jei tu Anglijoje gyveni ir nori daiktų atgal – skambink, grafikas gali būti lankstus. Kartais pigiau gaunasi, jei darom vadinamąjį “atgalinį” pervežimą. Nes tuščias važiuoti nemalonu nei man, nei tavo piniginei. Buvo pikta situacija – klientė nusprendė grįžti iš Londono po mėnesio, baldas jau pardavė. Teko vežti tuščias dėžes atgal. Nesąmonė, bet ką padarysi, jei klientas prašo? Sumą sumažinau, bet vistiek. Jei žinai, kad nepatiks – geriau nestumk daiktų pirmyn atgal.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis

Kaip atskirti normalią įmonę nuo vėjų pūtojo? Jau du kartus apgavo.

Aha, žinau tą jausmą. Kai kaina žemiau rinkos trigubai, tai arba be draudimo, arba bus paslėptų mokesčių. Paklausk, ar turi licenciją vežėjui, ar yra CMR draudimas, ar gali atsiųsti sąskaitos pavyzdį. Jei bendrauja tik per WhatsApp su keistais rašybos klaidom – pabėk. Normali įmonė turi svetainę, sutartis, atsiskaito banku, o ne vokeliu. Buvo vienų “konkurencingų siuntimų į Angliją” pasiūlymas – suma 250 eurų. Mikroautobuso nuoma vien kelionės metu kainuoja daugiau. Kur logika? Aš nežinau kaip jie maitina šeimas, jei tokiomis kainomis dirba. Gal tai ne jų mašina, gal apskritai ne jie.

Kodėl vieni siūlo pervežimą į Angliją už 300 eurų, o kiti už 900? Aš išsiutus.

Nepamenu tiksliai dabar (o gal ir pamenu, bet skaičiai svyruoja), kad vien keltas kainuoja apie šimtą su viršum į vieną pusę. Tai matematika paprasta. 900 gali būti su visu pakavimu, užnešimu, VIP aptarnavimu. O 300 – arba tau pavogs daiktus, arba paliks Lutone. Aš nebaru, tik įspėju. Pigiau ne visada reiškia geriau. Ypač kai ant kortos – visi tavo daiktai. Nes jei nežinai, su kuo vežiesi – gali pasiklysti tarp vėjų pūtolų ir likti be nieko. Aš to nenoriu nei tau, nei sau.

Išvada

Tai va. Jeigu galvojai apie konkurencingą siuntimą į Angliją mikroautobusu greitai ir pigiai – skambink arba rašyk. Mes per dvidešimt penkerius metus matėm visko. Tavo daiktai bus saugūs, jei ir tu prisidėsi prie to – surask dėžes, surašyk sąrašą. Nepatinkanti kaina – pasakyk, pažiūrėsim, ką galima padaryti. Nes pervežam ne tik baldus, o ir žmonių prisiminimus. O su tais reikia elgtis atsakingai, kaip su savo pačiais.