Konkurencinga krovinių gabenimo kaina mikroautobusais į Angliją – ką verta žinoti prieš užsakant?

Dvidešimt ketveri metai kelių. Kartais pagalvoju, kad mačiau visko – nuo idealiai supakuotų dėžių Klaipėdoje iki chaoso Birmingemo centre, kur sofą teko tempti pro langą. Daug kas skambina ir pirmas klausimas visada tas pats: kokia kainą gabenat krovinius mikroautobusais į Angliją? Atvirai? Tai priklauso. Nuo daiktų kiekio, nuo aukštų, nuo to, ar kas nors padeda krautis, ar sėdi telefone. Šiandien bandysiu atsakyti, kaip formuojasi kaina ir kodėl ne viskas taip paprasta, lyg sėdėtume prie kavos – be to tobulo scenarijaus, kur viskas sklandžiai.

Apie pinigus – tiesiai šviesiai

Kiek dabar realiai kainuoja perkraustymas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją, jei turi, sakykim, sofą, lovą ir keturias dėžes?

Tiesiai šviesiai – nuo 800 iki 1300 eurų. Prikišau prie 900, nes vidurkis dabar toks. Žinoma, jeigu viskas supakuota, stovi pirmame aukšte ir nereikia lifta, gali būti ir 750. O jei penktas aukštas Birmingeme be lifto, tada ir 1400 neišneš. Čia ne firmos godumas, o tiesiog laikas. Du darbuotojai, aštuoniolika valandų kelyje, kuras... Dėl tos konkurencingos kainos mikroautobusais į Angliją reikia žiūrėti ne į skaičių, o į tai, kas už jo slypi. Kartais pigiau gauni, bet pats krauni pusę nakties.

Ar didelis skirtumas, jei vežu iš Kauno, o ne iš Vilniaus – ar čia kaina kitokia?

Iš esmės ne, bet techniškai taip. Iš Londono atgal arčiau važiuosi iki Vilniaus nei iki Kauno, bet kelias tas pats. Ai, žinai ką, ne – praktiškai skirtumas dešimt, gal penkiolika eurų jei tenka kokia papildoma degalinė. Svarbiau ne miestas, o rajonas. Jei užkampis prie Šiaulių ar kažkur prie Marijampolės laukų, kur navigatorius rodo "pasukite į lauką", ten kaina gali kilti, nes reikia sukti lankstą. O jei centras – viskas vienodai. Vežėjas jau suskaičiavęs, kad maršrutas pjauti.

Kodėl vieni vežėjai rašo 700, kiti 1200 eurų? Ar čia sukčiai, ar tiesiog skirtingos paslaugos?

Oi, čia jautri vieta. Yra sąžiningų žmogaus, kurie dirba ant savo kailio ir nesimoko, ir yra vadinamieji "filtrai" – paima tave už 700, parduoda už 1100 kitam, o pats pasislepia po ofiso numeriu. Mačiau šimtus tokių. Bet yra ir kitas variantas – 1200 gali būti draudimas, popieriai, liftas, du vyrai, greita kelionė. 700 – tik kėdė prie kabinos ir savaitės laukimas. Aš asmeniškai vengčiau to, kas žemai šokinėja be aiškios priežasties. Ne visi pigūs – šūdai, bet statistika negailestinga.

Ar kaina fiksuota, ar gali paaiškėti, kad reikia primokėti už kažką, ko nežinojau?

Jei tikra firma, sutartyje turėtų stovėti galutinė suma. Bet – ir tai svarbus bet – jei pats pasikeiti. Pavyzdžiui, sakei, kad dešimt dėžių, o rytoj pasirodo dvidešimt du lagaminai ir dar šaldytuvas. Aišku, kad reikia didesnės mašinos ar antro reiso. Kartais primoka ir už laukimo valandas, jei klientas vėluoja valandą "nes pamiršo atjungti viryklę". Sakau kaip žmogus, kuris Vilniuje laukė prie laiptinės dvi valandas. Fiksuota kaina galioja tik tada, kai niekas nesikeičia. Būna ir nemalonių pokalbių dėl to.

Ar galima susitarti dėl kainos, ar tai jūsų galutinis žodis?

Žinoma, galima derėtis. Aš ne parduotuvės kasininkas, o žmogus, kuriam kartais svarbu užpildyti tusčią vietą. Jei turiu reisą gruodį ir mažai užsakymų, galiu nuleisti šimtą kitą, kad būtų darbo. Bet jei liepos penktadienis ir visi važiuoja – ne, kaina kaip akcijų biržoje. Kartais klientas pats pasiūlo: "turiu dar du lagaminus, bet ranka padėsiu". Tuomet tikrai galima rasti aukso vidurį. Svarbu nebandyti sumažinti iki absurdo, nes tada vežėjas arba atsisako, arba pradeda ieškoti, kaip atgauti per kažką kita.

Kas dar svarbu, be tos kainos

Ar keltų mokesčiai įskaičiuoti, ar tai mano galvos skausmas atskirai?

Paprastai taip, įskaičiuoti, bet būk budrus. Yra tokių, kurie parašo "kaina be mokesčių", o paskui pridaro eurų už keltą, kuro priemoką, miegą kelyje. Kalbu apie tuos pačius 700 eurų variantus. Normalus perskaičiavimas: jei vežioja mikroautobusas į Angliją ir atgal, keltas per Britaniją (Dover-Calais, o gal jau Folkestone? Nesvarbu, kaina panaši) kainuoja apie 100-150 eurų viena kryptimi, plius sriuba, kuras. Jei tau pasiūlė 600 už visą reisą, logiškai mąstant, ten kažko trūksta. Visada klausk atskirai sąrašo, kas įeina. Paranoja šiuo atveju sveikina.

Ar man reikia padėti krautis, ar jus tik atveža ir sėdi mašinoje?

Na, mano darbas nėra stebėti tave pro langą. Dažniausiai tai darni komanda – du vyrai nešioja, tu rodai, kas kur. Bet jei esi vienas ar negali fiziškai, tai turi pasakyti iš anksto, nes tada reikia trijų, o gal keturių porų rankų, ir tai keičia kainą. Buvo atvejis, kai panevėžietė pasislėpė, kad įsikrauna viena, o pasirodo, kad reikia nešti nuo 4 aukšto be lifto. Stovėjome keturiese. Atsimenu, kofeinas tą dieną padėjo. Tai tiesiog pasakyk sąžiningai savo galimybes – nieko čia gėdingo.

Ar mikroautobusas turi liftą, ar daiktus tiesiog traukia per rankas?

Didžioji dalis profesionalių mikroautobusų turi hidraulinį liftą gale. Bet yra tokių, kurie atrieda su sena opelive ir "liftas" – tai tik mūsų rankos. Patikrink tai. Liftas ypač svarbus, jei yra pianinas, seifas ar šaldytuvas. Beje, angliški laiptai – siauri, vingiuoti. Kartais liftas nepadeda, nes reikia nešti per ataką šešis laiptelius be jo. Būna, kad mikroautobusas su liftu kainuoja brangiau, bet sutaupo dviejų valandų ir nugarų skausmo. Vertink ne pinigus, o visą vaizdą.

Kiek dienų prieš reikia užsakyti, kad gautum gerą kainą perkraustymui į Angliją?

Mėnuo – idealu. Dvi savaitės – dar realu. Savaitė – jau stresas ir kaina kyla, nes reikia kišti tave tarp kitų arba daryti specialų reisą. Tuo tarpu jei skambini šiandien dėl rytojaus, tikėkis dvigubos sąskaitos. Yra sezoniškumas – rugpjūtis, rugsėjis, gruodis. Tada net trys mėnesiai kartais per mažai. Planavimas – tavo draugas, jei nori konkurencingos kainos. Atsimenu, kaip praėjusią žiemą klientas skambino gruodžio 28-ąją. Rezultatas? Sumokėjo trigubai, bet pateko po Kalėdų.

Ar vežate ir pavienius daiktus, ar tik pilnus krovinius?

Veža ir pavienius, bet čia jau ne mikroautobuso reikalas, o dalinio krovinio logistika. Jei turi vieną dviratį ir dėžę batų, mikroautobusas tau per brangus bus. Geriau siųsti perkaupinį servisą arba palaukti, kol kas nors važiuos su laisva vieta. Pilnas krovinys – kai mašina pilna. Dalinis – kai tavo daiktai užima trečdalį vietos ir daliniesi su kitais. Kaina tada procentaliai mažesnė, bet ne per pusę, nes logistika valgo. Aiškinu tai, nes daug kas paskambinęs nori gabenti vieną kėdę mikroautobusu. Tada taip, kaina bus kosminė.

Realybė kelyje – kur stringa

Ar teko matyti, kad žmonės neišsimatuoja durų ir prie angliškų laiptinių viskas įstrigta?

Kas antras kartas, po paraliais. Anglijoje, ypač Londono victorianiniuose namuose, durų aukštis standartinis, bet koridorius – kaip šachta. Atvežėme spintą, kuri tilpo tik į angą, bet kampas prie laiptų buvo maršrutas "įmanoma tik teoriškai". (Pataisymas: ne spintą, o drabužinę – dar sunkiau manevruoti.) Teko surinkti antrą kartą vietoje. Klientas baltas kaip klaibas, nes naujieji kaimynai žiūri. Patarimas – matuok ne tik duris namuose, bet ir laiptinės vingį. Vežėjas turi turėti įrankius, o ne visi tai turi. Tada kalti ieškoma.

Kas būna, jei aš pats supakuoju blogai ir kelyje kažkas sudūžta – kaltė mano ar jūsų?

Teisiškai – jei pakavimas tavo, o daiktas neišsiteisė iš dėžės viduje, tai nuostolis tenka tau. Mes privalome vežti saugiai, bet negalime atsakyti už du laikraščio puslapius, į kuriuos įvyniojai vazą. Yra paslauga "pakuotė iš vežėjo" – tada jis atsakingas, bet brangiau. Kartais klientas sako: "jūs kalti, nes važiavot per duobę". Tada rodom sutartį. Nemalonu, bet teisybė. Geriausias patarimas – burbulinė plėvelė, o ne laikraščiai. Aš pats savo daiktus vežiau aplaninuotus per tiek sluoksnių, kad gal ir per daug, bet gyvi liko.

Ar tiksliai nurodote atvykimo laiką, ar tai visada "kažkur tarp ryto ir vakaro"?

Štai čia aš ir pats pykstuosi ant kolegų. Yra toks pašalinis reiškinys – "mes būsim tarp 8 ir 18". Tai ne paslauga, o loterija. Aš stengiuosi duoti tikslų arba dviejų valandų langą. Bet pasienyje, keltuose, Anglijos spūstyse – viskas plaukia. Kartais paskambinu iš Doverio ir sako: "vėluosiu dvi valandas, eilė prie apklausos". Klientas supyksta, bet aš negaliu valdyti Britanijos muitinės. Sąžiningam vežėjui telefonas turi būti atviras. Jei tau sako "kažkada rytoj" – pagalvok, ar tikrai registruotas verslas. Tokie dalykai veda į stresą.

Ar buvote turėję situacijos, kai klientas paslėpė, kad turi katę, o pasienyje prasidėjo problemos?

Oi, taip. Katė be mikročipo pabėgo nuo narvo viduryje Prancūzijos. Teko gaudyti ant kelkraščio, nors greit buvo. Gyvūnų perkraustymas po Brexit – atskira biurokratija: pasai, skiepai, kartais karantinai. Jei vežėjas nesiklausinėja apie gyvūną – blogas ženklas. Reiškia, jis ruošiasi slėpti, o tai baigiasi baudomis. Aš asmeniškai vežu gyvūnus retai, nes galvos skausmas didesnis nei pelnas. Be to, alergija keleiviui gale – ne, ačiū. Geriau per oficialius kanalus.

Ar tikrai reikia CMR ar kokių popierių, jei vežu asmeninius daiktus, ar čia nebe reikalinga po Brexit?

Atsakau atvirai – šioje vietoje aš pats kartais pasimetu, nes taisyklių tiek, kad gali pasikrauti. Brexit viską apvertė. Asmeniniams daiktams reikia sąrašo (inventory), kartais įrodymo, kad naudoti ilgiau nei pusę metų. Ar reikalingas CMR konkrečiai? Man atrodo, kad ne kaip ES viduje, bet koks nors vežimo dokumentas – privalomas. Jei vežėjas sako "nieko nereikia, sėsk ir važiuok", jis arba melagis, arba rizikuoja tavo daiktais. Aš pats bendrauju su muitinės agentu Londone, nes ten viskas keičiasi kas kelis mėnesius. Tiksliai pasakykite – šito punkto visiškai negaliu garantuoti po metų.

Kaip neiškristi iš geros kainos

Ar galima dalintis mikroautobusu su kitu žmogumi, ar tai utopija?

Teoriškai taip, praktiškai – sudoku. Rasti du žmones, kuriems reikia to paties maršruto tuo pačiu metu, beveik neįmanoma. Aš bandžiau organizuoti dalinius krovinius mikroautobusu į Angliją gal penkis kartus oficialiai. Du kartus pavyko, tris – atšaukta. Dabar jau retai bandom, nes logistinis galvos skausmas nenorias. Yra specialios platformos daliniams kroviniams, bet ten mikroautobusai dažniausiai nevažinėja, o didelės mašinos. Tai realu, jei esi lankstus laike. Jei ne – geriau mokėk pilną kainą ir turėk ramybę, nors piniginė nesidžiaugs.

Ar pirmadienis brangesnis nei trečiadienis – ar diena turi įtakos kainai?

Savaitgaliai brangesni, nes uostai spūstuoti, kelyje daugiau mašinų, vairuotojams reikia mokėti daugiau. O štai pirmadienis... ne, pirmadienis dažnai net pigesnis, nes visi nori pradėti savaitę. Tiesa, sekmadienio vakaro keltai – kosmaras. Bet jei klausi apie vidurį savaitės – antradienis, trečiadienis – tai auksas. Mažiau eilių, mažiau streso. Vairuotojas pailsėjęs. Šventės prieš šventes – brangu. Pošventiniu metu – galima nusileisti. Sezoniškumas svarbiau nei savaitės diena. Kartais sausio vidury žmogus sumoka perpus mažiau už tą patį, kurį gabenę rugpjūtį. Faktas.

Ką daryti, jei radau internete per pusę kainos mažesnį pasiūlymą – ar verta rizikuoti?

Aš tavęs nevilksiu nuo to skelbimo, bet ranką ant širdies dėsiu. Yra keli scenarijai. Pirmas: žmogus važiuoja tuščias atgal ir pasiima tave už simbolinį mokestį – puiku. Antras: tarpininkas, kuris parduos tave kitam, o pats dings. Trečias: vairuotojas be draudimo, be licencijų, su mašina ant išdirbio. Jei kaina per pusę mažesnė nei rinkos vidurkis, kažkas ne taip. Gali pasisekti, kaip laimėti loterijoje. Aš pats esu matęs, kaip žmonės džiaugėsi pigiai radę, o paskui raudojo, nes daiktai liko kažkur prie Lamanšo. Rimtai. Ne visi blogi, bet statistika bloga.

Ar nuolaidos būna, jei esate nuolatinis klientas, ar tai nesvarbu?

Jei ateini trečią kartą, aš tave jau pažįstu, žinau, kad daiktai supakuoti, kad nepasikeisi paskutinę minutę. Tokiam žmogui – taip, nuolaida, nes aš sutaupau nervų. Bet pirmasis kartas – jokios nuolaidos, tiksliau, nebent simbolinė dešimt eurų. Kai kurie vežėjai žaidžia lojalumo korteles, aš asmeniškai renkuosi sąžiningumą. Svarbiau ne nuolaida, o tai, kad tave prisimins ir priims be eilės. Tai geriau nei procentas. Būna, kad paskambina senas klientas gruodžio 30-ąją ir aš randu vietą, nors grafiko nėra. Tai ir yra lojalumas, ne tas šimtukas.

Ar galima užskaityti atgalinį reisą, jei vežėjas tuščias grįžta – kad pigiau išeitų?

Tai vadinama "atgaliniu kroviniu" ir taip, tai svajonė. Tik realybė tokia, kad Anglija pilna lietuvių, kurie nori atgal, bet ne visada sutampa miestai. Tu gali važiuoti į Londoną, o atgalinis krovinys iš Birmingemo. Tada ne, vistiek reikės tuščiai nuvažiuoti tą atkarpą. Kartais pavyksta sukombinuoti. Vairuotojai nuolat ieško tokių derinių, nes tuščias grįžimas – nuostolis. Jei randi, gali nusileisti šimtais. Bet nežadėk sau, kad bus, nes atkeliauti reikia čia ir dabar, o ne pagal optimalų grafiką. Aš stengiuosi derinti, bet ne visada išeina.

Paskutiniai dalykai prieš paspaudžiant mygtuką

Ar reikia kažkokių naujų dokumentų po Brexit – aš visai pasiklydau tuose reikalavimuose?

Reikia. Brexit viską apvertė – asmeniniai daiktai nebe "sėsk ir važiuok". Reikia importo deklaracijų, sąrašų su vertėmis, įrodymo, kad daiktai senesni nei pusmetis. Vizos nereikia, bet dokumentų – taip. CMR turbūt nebereikalingas, bet kitoks vežimo lapas – būtinas (čia jau pasitikslinkit, aš tikrinausi prieš pusmetį). Geriausias patarimas – rinkis vežėją, kuris pats bendrauja su muitinės agentu. Jei sako "pervešiu po stalu", bėk. Tai melas arba tavo daiktai rizikuoja užstrigti. Aš neimu tokių reisų, nes piniginių baudų bijau labiau už vaiduoklių.

Kaip apsaugoti save, jei vežėjas paprasčiausiai neatvažiuoja ir dingsta su užstatu?

Mokėk ne visą sumą prieš tai, o užstatą – ir tik pagal sutartį. Jei žmogus prašo visko iš anksto į asmeninę sąskaitą – raudona vėliava. Normalios firmos ima 20-30 proc., o likutį gavus arba pristačius. Aš pats prašau 30 proc. ir visada parašau kelionės lapą. Buvo atvejis, kai kolega paėmė 800 eurų, neatvažiavo, o telefonas išjungtas. Skundas policijai neatnešė nieko – "civilinis ginčas". Todėl tikrink įmonės kodą, paieškok atsiliepimų. Neišeina? Paklausk, ar turi ADR licencijas, net jei neveža pavojingų daiktų – matysi, ar nusišneka. Aštrus, bet teisingas patarimas.

Ar daiktai kažkaip draudžiami, jei mikroautobusas sudega ar pateka į avariją?

Pagal įstatymus vežėjas privalo turėti CMR draudimą arba atitinkamą krovinio draudimą. Tikrasis minusas tas, kad jis dengia ne viską. Jei pats supakuoji vazą į laikraštį ir ji subyra, draudimas neapmokės. Jei mikroautobusas degęs dėl elektros instaliacijos – tada taip. Būna, kad žmonės galvoja, jog vežėjas atsako už viską, net jei pats sudėjai daiktus ant pečių. Ne. Yra galimybė drausti atskirai – perkraustymo draudimas. Brangu, bet jei veši vertingus daiktus – verta. O mano mikroautobusas dar nedegė, pasisekė.

Ar verta pirkti papildomą pakavimo paslaugą, ar tiesiog susivynioti į antklodes?

Antklodės – studentų metodas. Jei tau nerūpi subraižymas, dėk į maišus. Bet jei veši sofą už du tūkstančius, geriau tegul profesionalai supakuoja. Mes vežiame burbulinę plėvelę, kartoną, konteinerius – papildomai kainuoja, dažniausiai 80-150 eurų už butą. Bet nebereikia raudoti. Buvau atvežęs klientą, kuris indus suvyniojo į laikraščius. Du šimtai kilometrų – du indai išgyveno. Anglijos keliai bangesni. Nemesk antklodžių, jos nepadės.

Galutinis klausimas – ar konkurencingiausia kaina visada reiškia geriausią pasirinkimą perkraustant daiktus į Angliją?

Ne, ir taškas. Nebent veši cemento maišus. Asmeniniai daiktai – tavo gyvenimas. Gabenant mikroautobusu į Angliją svarbiausia balansas tarp kainos ir sąžiningumo. Mačiau žmonių, kurie sutaupė 200 eurų, bet prarado nervus ir sekcijos kampą. Rinkis vidurkį, o ne anomaliją. Pašnekėk telefonu – jei vengia atsakyti tiesiai, slepia ką nors. Sutartis, draudimas, aiškus laikas – kainuoja, bet sumoka save. Pigiausias retai geriausias; kartais verta nusileisti keliais eurais dėl ramybės.

Štai ką norėjau pasakyti apie krovinių gabenimo kainą mikroautobusais į Angliją. Dvidešimt ketveri metai privertė suprasti, kad kaina – tik viena dalis lygties. Sutartis, žmogus prie telefono, pakavimas ir atvirumas svarbiau nei šimtas eurų į vieną ar kitą pusę. Jei randi vežėją, kuris kalba kaip žmogus, o ne kaip skelbimas, laikykitės jo. Sėkmės kraustantis. Ir būtinai išsimatuokite duris – tai sutaupo daug rūpesčių.