Kokybiškas siuntinių gabenimas mikroautobusu: greita ir su žmogišku veidu

Reikia nugabenti siuntinį greitai? Mikroautobusas tam – vienas geriausių variantų. Aš jau 22 metus vežioju krovinius po Europą ir galiu pasakyti: kai reikia, kad daiktai būtų vietoje per 1–3 dienas, didelis fūras tik sulėtins procesą. Mikroautobusas – kaip chirurginis skalpelis. Tačiau ne viskas taip rožu, kaip skelbia didžiosios įmonės. Būna ir atšiaurių žiemų, ir klientų, kurie supakuoja kaip paauglys. Čia surašiau ne brošiūros tekstą, o atsakymus, kuriuos duodu draugui, norinčiam suprasti, kaip iš tikrųjų vyksta kokybiškas siuntinių gabenimas mikroautobusu – greitai, bet ne visada be kluptelėjimų.

Kainos, užsakymai ir klastingi skelbimai

Kiek kainuoja siuntinio gabenimas mikroautobusu iš Lietuvos į Vokietiją?

Priklauso nuo svorio, matmenų ir konkretaus miesto. Standartinė nedidelė dėžė iki 30 kg į Berlyną ar Hanovrą dažnai kainuoja nuo 90 iki 140 eurų. Jei siunta didesnė, pavyzdžiui, kelios dėžės arba spinta, gali šoktelėti ir iki 220–280 eurų. Mes skaičiuojame pagal užimamą vietą bei kurą, o ne pagal orą. Nors būna ir taip, kad kaina šiek tiek mažesnė, jei tinkamas vadinamasis “backhaul”, kai mašina grįžta tuščia ir mes pasiimame krovinį antrąja eile. Tada ir klientas sutaupo, ir mes neuždirbame nuliui.

Ar galima vežti tik viena kartoninę dėžę, ar būtina pilna mašina?

Žinoma, galima ir vieną dėžę. Mikroautobusu pas mus važiuoja ne tik persikraustymai, bet ir pavienės siuntos. Kartais žmonės galvoja, kad privalo užsipirkti visą mašiną, o paskui skambina nustebę, kad gali vežti tiktai tą vieną savo dėžę su senelės stiklinėmis lėkštėmis. Skaičiuojame realiai: jei turi vieną standartinę dėžę 40x40x30 cm, ji tiesiog užima vietą salone arba gale tarp kitų siuntų. Nėra jokio minimumo “pilnas kiemas daiktų”. Tik svarbu, kad pakavimas būtų normalus, nes mašinoje dėžės remiasi viena į kitą.

Ar reikia užsienio klientui mokėti muitus, jei siunčiu asmeninius daiktus?

Hmm, šitas klausimas slidus. Paprastai, kai keliaujame ES ribose, muitų nėra. Bet štai čia aš jau nebūčiau šimtu procentų tikras dėl visų taisyklių, jei kalbame apie daiktus, kurie ant popieriaus atrodo kaip prekyba. Jeigu siunčiate vidutiniškai sunaudotą dviratį sūnui į Briuselį – problemų nėra. O jei visiškai naują elektrinį paspirtuką su originalia pakuote? Kiti ženklai, gal dokumentai reikalingi. Geriausia pasitikrinti su mūsų biuru, nes aš vežu, o su popieriais mūsų merginos tvarkosi geriau. Nepasimeskite.

Kodėl vieni vežėjai sako 80 eurų, o kiti 250 eurų už tą patį maršrutą?

Oho, čia atidarysiu nepatogų dėkliuką. Yra tokių, kurie meta kainą 80 eurų, pasiima avansą ir dingsta kaip į vandenį. Pamenu, skambino moteris iš Kauno – surado vyruką per skelbimų portalą, sumokėjo 60 eurų užsakymo mokestį, o numeris tapo nebepasiekiamas. Mikroautobusas turbūt neturėjo. O 250 eurų gali reikšti, kad vežėjas gabena tą pačią dieną, pasiima nuo slenksčio ir pristato į rankas. Pigiausia – ne visada saugiausia. Aš pats linkęs rinktis vidurį, kur matosi, kad žmogus turi mašiną, o ne tik gražų puslapį internete. Deja, šioje rinkoje pasitaiko pašiūpų.

Supakuok taip, kad neatgalstūmėme rankų

Ar turiu pats supakuoti siuntinį, ar jūs tai padarote?

Geriau pats, ir taip, kad neatlaikius griūtų meteorito smūgio. Atsimeniu atvejį: klientas Vilniuje įmetė porcelianinę statulą į pirkinių maišelį ir pasakė, jog jūs juk atsargiai važiuojate. Mikroautobusas svyruoja posūkiuose, stabdo, kartais duobes pagauna. Mes galime padėti apklijuoti ir pastiprinti dėžę, bet bazinis pakavimas – jūsų atsakomybė. Imkitės dvigubų dėžių, burbulo plėvelės, nepigiai taupykite ant pakavimo juostos. Kai kurie dalykai kelionėje mikroautobusu atrodo kaip cirko numeris, o ne kaip logistika, jei pakavimas netinkamas.

Kokia yra didžiausia siunta, kuri telpa į mikroautobusą?

Mikroautobusas nėra tokia didelė mašina, bet jis stebina. Aš esu mačiau, kaip tilpo trys stumdomos sofos, kurias mes išrinkome ir sukomponavome kaip Tetris. Bendrai, jei šnekame apie vieną pilną reisą, galime paimti iki 1,2 tonos, nors realiai erdvė svarbiau nei svoris. Ilgis gale iki 3 metrų, plotis apie 1,7 metro. Bet atsargiai – matmenys skiriasi priklausomai nuo modelio. Mūsų būna ir ilgų bazinių, ir trumpų. Jei nežinote, ar tilps, nusifotografuokite daiktą prie liniuotės ir atsiųskite. Mes jau akį turime, paskaičiuojame per dešimt minučių.

Kaip supakuoti elektroniką, kad nepristatytume sudaužytos?

Pirmiausia – originali pakuotė, jei dar yra. Jaučiu, kad kiekvienas antras žmogus meta savo televizoriaus baltas putas į konteinerį, o paskui stebisi, kodėl ekranas įtrūkęs. Jei neturite originalios dėžės, naudokite dvigubą kartoną, apvyniokite burbulo plėvele bent tris sluoksnius, o kampams – putplasčio apsaugas. Mikroautobuso grindys kietos, nors ir padengtos kilimu, bet staigus stabdymas prie žiedo gali pastumti dėžę. Neužmirškite užrašyti “trapi medžiaga” ant viršaus, kad vairuotojas žinotų, kur nestatyti sunkesnių daiktų. Elektronika bijota ne greičio, o netinkamo pakavimo.

Greitis, sekimas ir kaip važiuojame

Ką reiškia "ekspresinis pervežimas mikroautobusu" realybėje?

Dažniausiai tai reiškia, kad vairuotojas važiuoja tiesiai pas jus, nevažiuodamas per septynis terminalus. Bet aš būsiu atviras: kartais “ekspresas” tampa “pusekspresu”, jei kelyje stringame dėl avarijos arba pasienyje ilgesnė eilė. Realybėje pervežimas mikroautobusu į kaimynines šalis trunka 1–2 paras, į tolimesnes – 2–4. Skirtumas nuo fūros – didelis: vairuotojas gali pakeisti maršrutą, sukti į jūsų gatvę, kur sunkvežimis nepatektų. Tad ekspresas čia veikia ne dėl greičio rodens, o dėl lankstumo. Nors, žinot, ir 90 km/h greitkeliu mikroautobusas tikrai važiuoja greičiau už fūras su ribotuvu.

Ar vairuotojas vežioja po vieną siuntą, ar surenka kelias iš karto?

Priklauso nuo savaitės dienos ir sezono. Kartais mikroautobusas važiuoja specialiai tik jums, ypač jei mokate už pilną reisą arba siunta nepatogi. Dažniau surenkame 3–5 siuntas iš skirtingų adresų Vilniuje, Kaune ir tada pajudame į Vakarų Europą. Vairuotojas turi savo sistemą: pirmiausia paima tai, kas arčiau greitkelio, o paskui toliau gyvenančius. Niekada nestatome pernelyg trapių daiktų po sunkiomis dėžėmis. Kad ir kaip bebūtų, jūs visada žinote, kelintą valandą esame prie jūsų durų, nes skambiname prieš 30 minučių. Ne vieną kartą klientas buvo išėjęs kavos, bet mes palaukiame.

Ar galima sekti, kur yra mano siuntinys?

Moderniai – taip, nors ne visi senieji mūsų automobiliai turi GPS, kurį matote jūs. Paprastai tiesiog skambiname arba rašome iš kelyje. Pamenu, kad veždamas į Milaną moteris kas dvi valandas klausė, kur mes. Aš tada ėmiau siųsti nuotraukas iš degalinės Raststatte – neateinant technologijai, bet žmogiškai. Dabar jau dažniausiai dalinamės tiesioginiu vairuotojo telefono numeriu, ypač jei klientas nerimauja. Taip jaučiasi žmogiškiau nei stebėti abstraktų taškelį programėlėje. Bet jei reikia oficialaus sekimo, pasakykite iš anksto, nes reikalinga įranga, kurią ne visada įmontuojame.

Ką daryti, jei manęs nėra namuose pristatymo metu?

Nelaimė, bet ne katastrofa. Vairuotojas paskambina iš karto, kai mato, kad niekas neatidaro. Jeigu esate darbe, paprašome kaimyno, paliekame siuntą dirbtuvėse, jei sutinkate, arba perdedame kitam vakarui. Buvo taip, kad Kopenhagoje kliento telefono nebuvo, durų neatidarė, mes palikome siuntą gretimo butiko pusėje, pasirašė apsaugos darbuotojas. Geriau, žinoma, kad gavėjas pasiruoštų langą arba paprašytų draugo padėti. Nes vairuotojas negaudys tūkstančio kilometrų ratu atgal, kad perduotų tą pačią dėžę dar kartą, jei nesusitariame papildomai. Planuokite.

Ar vežate tik į didžiuosius miestus, ar ir į mažesnius kaimelius?

Daugiausia važiuojame į miestus, nes ten greičiau ir patogiau. Bet į kaimelius irgi galima, tik reikia derėtis dėl laiko. Prieš metus vežėme į Bavarijos kaimą netoli Miuncheno (ar ne, Augsburgo? Atsiprašau, Miuncheno oro uosto rajonas, ten tiksliai buvau). Mikroautobusas tikrai įsuka į siauresnes gatveles nei fūra, bet jei kelias neasfaltuotas ir purvino pavasario metu – gali tekti sutikti prie privažiavimo. Ne visada realu nuvažiuoti iki pat durų ant kranto prie ežero (ar koks ten buvo, Attersee?) – tada jau einame paskutinius metrus. Bet taip, kaimas nėra baisu.

Ar vairuotojai per nakvoja kelionėje, ar važiuoja be sustojimo?

Ne, jie ne robotai. Pagal taisykles privalo pailsėti kas kelias valandas, o nakvynė jau priklauso nuo atstumo. Į Paryžių ar Londoną tikrai per vieną dieną nenuvažiuosi be stabdymo, nebent keičiasi du vairuotojai, o tai reta prabanga tokio tipo reisuose. Vairuotojai miega viešbučiuose prie automagistralių, kartais mažuose moteluose ten, kur kainos protingos. Beje, jei kas nors jums sakė, kad jų kurjeris nemiega visą parą – tai arba melas, arba pažeidimas. Aš pats mačiau, ko pavargęs žmogus prie vairo yra vertas, todėl mūsų prioritetas – saugumas, o ne herojiškas rekordas.

Kai kažkas eina ne pagal planą

Ar siuntinys gali vėlai atvykti, net jei sakote "greita"?

Gali. Būna. Realybėje pervežimas mikroautobusu – kokybiškas dažniausiai, bet ne orakulo tikslumo. Prieš dvejus metus važiavome į Berlyną, o prie Dresdenu mus užklupo sniego vėtra ir avarija kelyje. Prasisuko paros. Klientas suprato, matė naujienas, mes palaikėme ryšį. Taip, pažadėti greičio ir vėlavimo terminai kartais susiduria su gamta ir žmogiškais faktoriais. Tačiau mes neinašiojame jūsų siuntos savaitę be žinios. Jeigu vėluojame daugiau nei kelias valandas, jūs žinote. O jei kažkas sako “niekada nevėluojame” – nepatikėkite, jie meluoja arba niekur nevažiuoja.

Ar pasitaiko, kad siunta vėluoja net savaitę?

Taip, ir tai buvo vieni iš tų atvejų, kai norisi kūju pasimesti. Praėjusį rudenį mikroautobusas dėl variklio gedimo stovėjo tris dienas servise Prahoje. Ten laukėm detalės, o siunta – žieminiai ratai klientui į Miuncheną. Savaitė vėlavimo. Žinoma, mes prisiėmėme atsakomybę, dalinai kompensavome, aiškinomės. Bet faktas – vėlavimas įvyko. Siuntinių gabenimas mikroautobusu yra greitas procesas, bet ne lėktuvas. Blogiausia, kai klientas turi skubią datą, o mašina sugedo. Tada belieka tik atvirai kalbėtis ir ieškoti sprendimų, o ne slėptis po akmeniu.

Ką daryti, jei siunta atkeliavo sužalota?

Fotografuokite iš karto, prieš atidarydami. Tada skambinkite mums. Nes jei atidarysite, supakuosite daiktus į spintą ir po savaitės randate įbrėžimą, įrodyti bus beveik neįmanoma. Mes turime draudimą, bet jis galioja tik su fiksuota žala pristatymo metu. Atsimeniu klientą, kuris vežė veidrodį Italijnan; atkeliavo įskilęs kampe. Nesitikėjo, bet pakavimas buvo per prastas. Mes atlyginome remontą. Kartais būna ir taip, kad pats gavėjas pripažįsta, jog supakavo aplaidžiai. Tiesa gadina draugystę, bet nuslėpta tiesa – dar labiau.

Ar pasitaiko, kad vežėjai apskritai nepasiima siuntos po apmokėjimo?

Deja, taip. Ir tai ne tik pasitaiko – tai epidemija skelbimų portaluose. Randate gražų skelbimą “perkraustymai, pervežimas mikroautobusu – pigu”, sumokate avansą 50 eurų ir tyla. Numeris išjungtas, profilio – nėra. Aš asmeniškai pažįstu du žmones, taip praradusius pinigus. Noriu perspėti: jei vežėjas neduoda sąskaitos ar sutarties, jei mašinos numerio nerodo, jei kaina per maža – tai raudona vėliava. Kokybiškas siuntinių gabenimas mikroautobusu kainuoja tiek, kad ir vairuotojas galėtų apsimokėti duonai ir kurui. Nebūkite naivūs, nes šioje srityje pasitaiko ne tik sąžiningų, bet ir pasišlemėkų.

Keistenybės, baldai ir kita ko nepatogu klausti

Ar galima gabenti gyvūnus mikroautobusu?

Čia aš jau atsiduriu stiprioje nežinios zonoje. Mažus gyvūnus narvuose, ypač kates ir šunis, kartais vežame, jei primygtinai reikia. Bet dėl dokumentų – mikročipų, skiepų, veterinarinių pažymų – aš nesu ekspertas. Tiksliai žinau, kad į Jungtinę Karalystę reikia papildomų procedūrų (ar jau nebereikia po Brexit? Hm, šito 100% nepasakysiu). Geriau kreiptis į veterinarą ir pasieniečius. Mes galime pasiūlyti saugų transportą, švarų saloną, oro ventiliaciją, bet atsakomybė už dokumentus – ant jūsų pečių. Tik neskambinkite prašydami vežti aligatorių. Bent jau šįkart.

Ar gabenate baldus viename reise – turiu galvoje, kartu su paprastais siuntiniais?

Taip, mes taip dažnai darome. Turite galvoje, ar nesugadins jūsų dėžės kažkieno sofos kampas? Suprantu baimę. Aš pats stebiuosi, kaip viskas ten sutalpinama. Vieną kartą vežėme į Freiburgą: dviejų spintų komplektas, dviratis, keturios dėžės su knygomis ir katės narvas. Vairuotojas – genijus erdvės panaudojime. Tačiau logika paprasta: sunkūs ir tvirti daiktai apačioje, dūžtantys daiktai viršuje, tarpai prikimšti minkštais maišais. Dėl to nereikia bijoti, kad jūsų siuntinys važiuos šalia gyvenamosios technikos. Svarbiausia, kad viskas būtų apipakuota ir pritvirtinta. Tada ir fūroje saugūs, ir mažesnėje mašinoj.

Ar galima siųsti šaldytuvą?

Galima, bet jis turi būti išleistas, išvalytas ir be šaldymo skysčio. Tai ne tik kvapas – krovinys su skysčiais gali kelti problemų net ES viduje, jei nuteka. Mes vežame šaldytuvus, skalbimo mašinas, indaploves, bet visada primename: atsukinėkite dureles, palikite truputį praviras, kad nesikauptų drėgmė. Svoris paprastai neviršija mūsų normų, bet gabaritai gali kliudyti. Kartą vežėme senovinį šaldytuvą į Kolną – toks masyvus, kad teko nuimti dureles salone. Atrodė kaip operacija. Bet pasiekė sveiką.

Kokia yra didžiausia vertė siuntiniui, kurią dar galima vežti be rūpesčių?

Čia jau į aktyviąją zoną žengiame. Be papildomo draudimo vežame daiktus, kurių vertė ne didesnė kaip keli tūkstančiai eurų, bet jei kalbame apie meno kūrinius, antikvarinius baldelius ar auksinius papuošalus – reikia papildomo draudimo. Mes galime apdrausti, bet procesas užima dieną laiko. Jei siunta verta 10 000 eurų, tiesiog neveškite jos nepasitikėję vežėju. Aš pats mačiau, kaip žmonės gailisi, kad taupo ant draudimo. Mikroautobusas yra saugus transportas, bet stichija ir žmonių klaidos neprašo leidimo. Verčiau apsidrausti ir miegoti ramiai.

Ar galima vežti labai ilgus daiktus, pavyzdžiui, banglentę ar karnizmo lentą?

Banglentes esu vežęs. Dviračius be problemų. Bet jei kalbate apie karnizmo lentą – reikia žinoti tikslius matmenis. Mikroautobuse galima padėti per gultus, surišti, jei neviršija 3 metrų. Ilgesni daiktai jau rizikingi, nes gali užsikabinti už posūkių arba pritraukti policijos dėmesį. Buvo, vežėme slidininkų įrangą į Austriją – tilpo skersai, bet salonas pilnas. Tad standartinės formos problemų nesudaro, o eksperimentams skambinkite. Pasakykite, ką tiksliai turite, ir mes nepatikinsime, kad tilps, jei matome, jog reikia priekabos.

Pabaigai – tai, ką verta žinoti

Ar pristatote iki durų, ar turiu važiuoti į terminalą?

Mes pristatome iki durų – taip mums patogiau, nes nereikia sandėliuoti jūsų daikto. Tačiau yra išimčių. Jeigu gyvenate senamiestyje, kur gatvės pėsčiųjų zonos, arba prie ežero, kur privažiavimas žvyrkeliu beviltiškas, gali tekti sutikti prie artimiausio žiedo. Buvo atvejis Roterdame, kur klientė gyveno siauroje, vos vienos krypties gatvelėje. Joks mikroautobusas ten netilpo. Atvažiavome, ji nuėjo du šimtus metrų pėsčiomis. Bet taip, principas “durų iki durų” galioja tol, kol durys pasiekiamos ratais, o ne kanojomis.

Ar reikia man pačiam padėti krauti daiktus?

Nereikia, bet jei norite padėti – mes neatsisakysime. Vairuotojas pats krauna tai, kas standartinė. Bet jei siunta sunki, pavyzdžiui, akmeninis suolas arba šlifuotas stalelis, ir ten nėra lifto, tai pagalbos ranka visada laukiama. Be to, kai kurie klientai nori patys pastumdyti dėžes, kad pamatytų, kaip mes dirbame. Saugumo sumetimais. Suprantama. Tik nepulkite šokti prie mašinos ratų, mes turime savo sistemą: pirmiausia paimame taip, kad galėtume sukomponuoti saloną tvarkingai. Beje, atsiprašau, galvojau apie kavą – tiesiog padėti galite, bet neprivalote.

Koks pats geriausias patarimas žmogui, pirmą kartą siunčiančiam siuntinį mikroautobusu?

Paklauskite savęs: ar aš pasitikiu tuo žmogumi, kuris atvažiuos pas mane į kiemą? Paskambinkite, pakalbėkite, įvertinkite, ar jis atsakinėja konkrečiai, ar tik “taip, taip, viskas bus gerai”. Paruoškite siuntinį taip, lyg jis kristų nuo stalo – nes, patikėkit, jis kada nors ir nuridens. Ir nepersistenkite su nuolaidų medžiokle – kokybiškas siuntinių gabenimas mikroautobusu, ypač greitai, kainuoja ne šikšnos pinigus. Užsirašykite viską, kas sutarta, venkite verbalinių “kažkas ten sutvarkys”. Tekstinė žinutė – jūsų draugas. Ir dar: būkite namie arba įspėkite kaimyną. Pasitikėjimas – pirmas žingsnis.

Išvada

Kokybiškas siuntinių gabenimas mikroautobusu – greita alternatyva, kai nenori laukti savaičių ar matyti, kaip tavo daiktas klajoja po terminalus. Su mašina ir vairuotoju gali planuoti tiksliau, kalbėtis tiesiogiai ir jausti, kad tavo siunta nėra tik numeris sistemoje. Žinoma, reikia pasirinkti teisingą vežėją, pasiruošti siuntą atsakingai ir turėti omenyje, kad net geriausiems pasitaiko keblumų. Bet bendrai imant – mikroautobusas yra tas reikalingas balansas tarp lankstumo, greičio ir žmogiško santykio.