Koks geriausias būdas atvežti daiktus į Angliją saugiai?

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Angliją ar tiesiog reikia pergabenti daiktus iš Lietuvos, tikriausiai jau galvoji – kaip tai padaryti saugiai ir neuž per daug pinigų? Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir mačiau viską – nuo tobulai suplanuotų perkraustymų iki tikrų katastrofų, kai žmonės praranda dalį turtą ar moka dvigubai daugiau nei reikėjo. Šiame straipsnyje papasakosiu, kokius būdus turi, kokius dokumentus reikia tvarkyti, ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias matau kasdien. Svarbiausia – nėra vieno universalaus atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, ką veži, kiek to turi, ir kokio biudžeto turi.

Kaip vežti daiktus į Angliją – pagrindiniai būdai

Ar verta vežtis pačiam su automobiliu?

Jei turi savo automobilį ir daiktų nėra labai daug, gali tiesiog susikrauti bagažinę ir važiuoti per „Eurotunnel" arba keltu. Tai dažnai būna pigiausias variantas, ypač jei veži tik asmeninius daiktus, baldų nėra daug. Tačiau čia yra keli niuansai – kuo daugiau krovinių, tuo didesnė tikimybė, kad bus klausimų muitinėje, ypač jei veži naujus daiktus ar prekes. Paprastai asmeniniai daiktai iki tam tikros vertės neapmokestinami, bet jei veži baldų, buitinę techniką ar kitą vertingą turtą, gali prireikti mokėti muito mokestį. Vienas mano klientas prieš porą metų vežėsi seną televizorių ir kelis baldus – viskas buvo gerai, bet kitas bandė įvežti naują kompiuterį kaip asmeninį daiktą ir gavo baudą. Taigi, čia reikia žinoti ribas.

Ką daryti, jei daiktų daug – samdyti perkraustymo kompaniją ar gabenti konteineriu?

Jei kraustytis pilnai – baldai, buitinė technika, drabužiai, knygos – čia jau reikia rimtesnio sprendimo. Gali rinktis pilną konteinerį (FCL – full container load) arba dalintis konteineriu su kitais (LCL – less than container load). Pilnas konteineris kainuoja brangiau, bet turi savo privalumų – tavo daiktai keliauja atskirai, nėra rizikos, kad kas nors supainios su kitų kroviniu. Dalinto konteinerio privalumas – pigiau, bet trūkumas – kartais tenka ilgiau laukti, kol susirinks pakankamai krovinių užpildyti konteinerį. Aš pats dažnai rekomenduoju žmonėms, kurie veža tik dalį namų ūkio, rinktis LCL, o jei kraustotasi visiškai – FCL. Prieš porą metų turėjau klientą, kuris nusprendė taupyti ir rinkosi dalintą konteinerį, bet jo daiktai keliavo beveik tris mėnesius, nes vis laukė papildomų krovinių. Jis buvo labai nepatenkintas, nors galiausiai viskas atėjo sveika.

Ar galima naudotis pašto paslaugomis mažesniems siuntiniams?

Taip, mažesnius daiktus galima siųsti per paštą ar kurjerines tarnybas kaip DPD, UPS, DHL. Tai tinka, jei veži tik kelis lagaminus, mažus baldus ar asmeninius daiktus. Paprastai siuntimas per kurjerį yra greitesnis nei jūros transportas, bet brangesnis, jei daiktų daug. Taip pat yra svorio ir matmenų apribojimai, tad didelius baldus taip vežti bus sudėtinga. Vienas mano pažįstamas bandė išsiųsti savo dviračio per DHL – kainavo beveik tiek pat, kiek būtų kainavęs naujas dviračias Anglijoje. Taigi, čia reikia pasiskaičiuoti.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia tvarkyti vežant daiktus į Angliją?

Jei veži asmeninius daiktus kaip fizinis asmuo, paprastai pakanka sąskaitos faktūros ar pirkimo čekio, jei daiktai nauji. Jei veži naudotus daiktus, gali prireikti jų sąrašo su vertėmis. Svarbu žinoti, kad Anglija po Brexit taiko kitokias muitų taisykles nei anksčiau – dabar net ir ES kilę daiktai gali būti apmokestinami, jei jų vertė viršija tam tikrą sumą. Konkreti suma keičiasi, tad geriau pasitikrinti prieš planuodamas gabenimą. Aš visada patariu klientams pasikonsultuoti su muitinės brokeriu, jei nesi tikras dėl dokumentų. Kartais žmonės mano, kad viskas bus gerai, o po to gauna nemalonų siurprizą muitinėje.

Ar reikia mokėti muito mokestį?

Muito mokestis priklauso nuo daiktų vertės ir rūšies. Asmeniniai daiktai iki tam tikros vertės paprastai neapmokestinami, bet jei veži naujas prekes ar komercinės vertės turtą, gali tekti mokėti. Anglijoje yra tam tikros lengvatos, bet jos nėra labai didelės. Vienas mano klientų vežėsi naują virtuvės įrangą vertę apie 2000 svarų ir turėjo sumokėti apie 400 svarų muito. Tai nėra mažai, bet taip yra. Geriau iš anksto pasiskaičiuoti, kad po to nenusiviltum.

Ką daryti su draudimu?

Perkraustymo draudimas – tai vienas dalykų, kurio dauguma žmonių nemėgsta tvarkyti, nes tai papildomos išlaidos. Tačiau aš asmeniškai matęs, kaip žmonės gailisi, kad nedraudė. Jei konteineris patenka į jūrą arba autoavariją kelyje, daiktai gali būti sugadinti arba visai prarasti. Draudimas paprastai kainuoja nedidelę procentą nuo krovinio vertės, bet gali sutaupyti daug nervų. Vienas mano klientų prieš porą metų neteko dalies savo baldų per gabenimą – kompanija atlygino tik dalį vertės, nes jis nebuvo apsidraudęs. Tai buvo skaudu žiūrėti.

Kaip išvengti sukčių ir blogų paslaugų teikėjų

Kaip atpažinti nepatikimą perkraustymo kompaniją?

Perkraustymo versle yra daug gerų įmonių, bet taip pat yra ir sukčių arba tiesiog nekompetentingų paslaugų teikėjų. Čia yra keli ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: per maža kaina lyginant su rinkos vidurkiu – jei kas nors siūlo vežti pilną konteinerį už pusę kainos, greičiausiai kažkas negerai; nėra aiškios įmonės buveinės ar kontaktinės informacijos; atsiskaitymas tik grynais ir išankstinis pilnas mokėjimas; jokių atsiliepimų internete arba tik labai gerais atsiliepimai (kas taip pat gali būti sukurta). Aš pats visada patariu pasidomėti įmone, pasiskaityti atsiliepimus įvairiuose šaltiniuose, o jei įmanoma – ir paskambinti buvusiems klientams. Kartais geriau permokėti šiek tiek, bet turėti ramybę.

Ką daryti, jei jau susidūrei su problemas?

Jei daiktai nebuvo pristatyti laiku, buvo sugadinti arba dingę, pirmiausia reikia kreiptis į pačią kompaniją raštu. Išsaugok visus dokumentus, nuotraukas, susirašinėjimus. Jei kompanija neatsako arba atsisako padėti, gali kreiptis į vartotojų teisių apsaugos institucijas. Taip pat verta žinoti, kad yra įmonių, kurios specializuojasi ginčuose su perkraustymo kompanijomis. Žinoma, geriausia išvengti tokių situacijų iš pradžių, bet jei jau atsitiko – nepasiduok.

Kainos ir kaip sutaupyti

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Angliją?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo to, ką veži ir kokiu būdu. Jei veži tik kelis lagaminus automobiliu, gali tilpti į 200-400 svarų (keltas ar tunelis). Dalinto konteinerio (LCL) kaina prasideda nuo maždaug 400-600 svarų už kubą, o pilnas konteineris (FCL) gali kainuoti nuo 1500 iki 3000 svarų arba daugiau, priklausomai nuo krovinio dydžio ir atstumo JK teritorijoje. Pilnas konteineris paprastai būna 20 arba 40 pėdų. Jei samdi profesionalią perkraustymo kompaniją su pakavimu ir pristatymu iki durų, kaina gali būti dar didesnė. Svarbu nepamiršti, kad pigiausias variantas ne visada geriausias – kartais taupymas virsta papildomomis išlaidomis dėl sugadintų daiktų ar paslėptų mokesčių.

Ar galima sutaupyti renkantis netinkamą laiką?

Taip, metų laikas turi reikšmės. Vasarą, ypač rugpjūtį, kainos būna aukščiausios, nes daug žmonių kraustosi prieš mokslo metus arba dėl atostogų. Jei gali, planuok perkraustymą žiemą arba pavasarį – kainos paprastai būna mažesnės, o paslaugų teikėjai turi daugiau laiko. Aš pats turėjau klientą, kuris per rugpjūtį mokėjo beveik dvigubai daugiau nei kitas klientas kovą už tą patį krovinį. Tai nėra mažas skirtumas.

Ką dar galima padaryti, kad išlaidos būtų mažesnės?

Vienas būdas sutaupyti – pats pakrauti ir išpakuoti daiktus. Daugelis kompanijų siūlo tik gabenimą, o pakavimą daro klientas pats. Taip pat galima atsisakyti papildomų paslaugų kaip draudimas, nors aš to nelabai rekomenduočiau. Kitas būdas – parduoti dalį daiktų Lietuvoje ir pirkti naujus Anglijoje, ypač jei tai senesni baldai, kurie vis tiek gali būti sugadinti per gabenimą. Kartais tai būna pigiau nei vežti. Vienas mano klientų pardavė visus savo baldus ir pirko naujus Anglijoje – jam išėjo pigiau, nors teko pradėti nuo nulio.

Praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos

Kaip teisingai paruošti daiktus gabenimui?

Pirmiausia, viską gerai supakuok. Naudok stiprias dėžes, burbulinius wrapus, kartono lakštus. Ypač svarbu apsaugoti trapius daiktus – stiklą, keramiką, veidrodžius. Aš mačiau daug kartų, kaip žmonės supakavo indus į paprastas dėžes be jokios apsaugos, ir rezultatas buvo liūdnas. Antra, viską susirašyk ir, jei įmanoma, nufotografuok. Tai naudinga ir draudimui, ir sau, jei kils ginčas. Trečia, jei veži baldus, išmontuok juos, jei įmanoma – taip sutaupysi vietos ir sumažinsi sugadinimo riziką. Ir galiausiai, neviršyk leistino svorio – tai svarbu tiek saugumui, tiek kainai.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau pirkti naujus Anglijoje?

Čia priklauso nuo situacijos. Jei baldai brangūs, kokybiški ir turi asmeninę vertę – vežk. Bet jei tai senas supuvęs stalas ar nepatogus fotelis, kurį vis tiek norėjai pakeisti – geriau parduoti arba išmesti. Anglijoje baldai nėra labai brangūs, ypač naudoti. Taip pat reikia pagalvoti apie aplinkosaugą – vežti seną šaldytuvą per pusę Europos nėra labai prasminga, jei JK galima nusipirkti naują už panašią kainą.

Ką daryti su gyvūnais?

Jei turi augintinių, jie taip pat reikalauja dėmesio. Šunams ir katėms reikia mikroschemos, skiepų ir specialaus paso ar sertifikato. Gabenimas papramai vyksta keltu arba lėktuvu. Tai atskira tema, kurioje aš nesu specialistas, tad geriau pasikonsultuoti su veterinaru arba specializuota gyvūnų gabenimo įmone. Aš turėjau klientą, kuris bandė vežti šunį be reikiamų dokumentų – galiausiai teko mokėti didelę baudą ir šuo buvo sulaikytas kelioms dienoms. Tai buvo nemaloni patirtis visiems.

Išvada

Taigi, geriausias būdas atvežti daiktus į Angliją saugiai priklauso nuo tavo konkrečios situacijos – kiek daiktų turi, koks tavo biudžetas, ir kiek laiko gali laukti. Jei daiktų nedaug – gali vežtis pats su automobiliu arba siųsti kurjeriu. Jei kraustotiesi pilnai – verta samdyti profesionalią perkraustymo kompaniją arba gabenti konteineriu. Svarbiausia – išsiaiškink dokumentų reikalavimus, neignoruok draudimo, ir gerai pasidomėk paslaugų teikėju prieš pasirašydamas sutartį. Nėra universalaus atsakymo, bet su tinkamu planavimu viskas gali vykti sklandžiai ir saugiai. Jei turi konkrečių klausimų – kreipkis į profesionalus, nes kartais viena konsultacija gali sutaupyti daug pinigų ir nervų.