Kokių sąlygų laikytis siunčiant didelius daiktus į Angliją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – po Breksito viskas tapo daug įdomiau, o kartais ir painiau. Anksčiau tiesiog įmesdavai krovininį į vilkiką ir važiuodavai, o dabar reikia sudėlioti šimtus lapelių, kad tas tavo senas sofa arba spinta būtų priimtas Tilbury uoste arba priešais Londoną. Klientai visada klauso apie kainas, bet iš tiesų svarbiausia yra žinoti tų sąlygų niuansus, kurie gali užstrigti muitinėje. Kokių sąlygų laikytis siunčiant didelius daiktus į Angliją? Ne visada tai tiesiog ir akivaizdu, ypač kai kalbame apie ne standartinius siuntinius, kurie telpa ant vienos paletės. Ten tiek daug smulkių detalių, kurios gali sugadinti tavo planus, jei apie jas nesužinosi iš anksto. Tiesa, dabar situacija jau stabilesnė negu prieš metus, bet vis tiek reikia būti ant žirgo.

Bendrosios taisyklės ir kaip prasideda viskas

Ar tikrai taip sudėtinga dabar važiuoti į Angliją?

Žiūrėk, ne taip, kad būtų neįmanoma, bet biurokratijos tikrai padaugėjo. Anksčiau buvo tiesiog fizinis pervežimas, o dabar ten visokie importo deklaracijos, EORI numeriai, kurie priverčia susiraukyti kaktą. Kai klientai mano, kad tai daroma per dieną, aš tiesiog juokiuosi viduje. Reikia pasiruošti, kad procesas užtruks ilgiau, ir tai yra viena iš pagrindinių sąlygų – kantrybė. Be to, keliaujant pro Kalė arba tiesiog į uostus, visada gali būti netikėtų patikrų, todėl visi dokumentai turi būti idealiai.

Kiek laiko užtrunka tas visas procesas?

Paprastai sakyčiau nuo trijų iki septynių darbo dienų, jei kalbame apie standartinį krovinių gabenimą į Angliją. Bet čia yra toks „jeigu“. Jei muitinėje užstringa kažkokia detalė, pavyzdžiui, neteisingai nurodytas prekės kodas arba trūksta kažkokios vertės pažymos, tada gali prailgti ir iki dviejų savaičių. Turiu omenyje, kad reikia skaičiuoti su rezervu, ypač švenčių metu, kai angliški muitininkai dirba lėčiau (nors jie sako, kad dirba viską taip pat). Geriau nedaryti pažadų klientui, kad ką nors bus rytoj, nes vėliau tenka išsipirkti.

Kokia yra pagrindinė klaida, kurią daro klientai?

Dažniausiai žmonės bando taupyti ant pakavimo. Viena situacija: klientas uždėjo baldus ant prastos paletės, o viršų užkliojo keliomis plastikinėmis juostomis ir manė, kad tai pakanka. Natūraliai, kai vairuotojas bandė pakelti su šakėmis, sofa užsimojo ir pradėjo griūti. Kita klaida – neteisingai deklaruojama vertė. Žmonės rašo „dovana“ arba „nulinė vertė“, norėdami išvengti mokesčių, bet anglai tai iš karto pamato ir pradeda tikrinti kaip pro mikroskopą. Geriau būti sąžiningas ir deklaruoti realią vertę, nes kitaip baudos yra gerokai didesnės už sutaupyta sumą.

Ar galiu siųsti daiktus be tarpininko?

Techniškai – taip, galima, jei turi savo vairuotoją ir žinai, kaip užpildyti visus importo dokumentus. Bet jei tu esi privatus asmuo, kuris nori išsiųsti didelę spintą į Londoną, aš nerekomenduočiau daryti to vienas. Sistema yra sudėtinga, ir viena maža klaida formuose gali leisti į milžiniškas problemas. Tarpininkai turi savo programinę įrangą ir ryšius su muitinės brokeriais, tai padeda greitai išspręst galvos skausmus. Nauda tikrai didelė, nors ir kainuoja šiek tiek brangiau.

Ką daryti, jei daiktas yra labai neįprastas?

Tarkime, tu siunti seną, vertybinę pianiną arba didelės masės metalo konstrukciją. Tuomet reikia specialios technikos ir, svarbiausia, specialių leidimų. Kartais reikia gauti transporto licenciją, jei daiktas viršija tam tikrus matmenis. Vieną kartą teko vežti didelį akvariumą, kurio neįėjo į standartinę furgono aukštį, teko statyti specialią gervą. Tokiu atveju kyla klausimas, ar to verta, nes logistikos kaštai gali viršyti paties daikto vertę.

Dokumentai ir muitinės reikalavimai

Kokius dokumentus būtinai reikia turėsiu?

Sąrašas nėra trumpas, bet pagrindiniai yra prekių sandorio sutartis arba komercinė invoice, krovinio manifestas ir pakavimo sąrašas (packing list). Be to, būtinas EORI numeris, jei esi registruota įmonė. Jei esi privatus asmuo, gali tekti pateikti asmens kodą ir pažymą, kad tai tavo asmeninis daiktas, ne parduodamas prekes. Anglai labai mėgsta, kai viskas parašyta aiškiai ir be klaidų, todėl nereikia jų erzinti rašymo klaidomis dokumentuose.

Kas tas EORI numeris ir kur jį gauti?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra kaip tas tavo pasas verslui Europos Sąjungos erdvėje. Jį išduoda Muitinės departamentas Lietuvoje, ir processas yra gana greitas, galima padaryti internetu. Be šio numerio negaliu padaryti jokios importo deklaracijos Anglijoje. Turiu omenyje, kad be jo krovinys tiesiog stovės uoste ir bus laikomas, kol viską nereguliuosi. Vieną kartą teko laukti savaitę, kol klientas sužinojo, kad turi tą numerį gauti.

Ar reikia mokėti PVM ir muito?

Čia yra viena įdomiausių vietų. Jei siunti daiktus asmeniniam naudojimui ir ne juos parduodi, dažniausiai galioja tam tikros išlygos, t. y. gali būti atleidimas nuo mokesčių. Tačiau jei tai yra prekės, kurias aplanai parduoti Londono parduotuvėje, tada būtinai reikės sumokėti importo PVM ir galbūt muito, kuris priklauso nuo prekės kodo (HS kodas). Labai svarbu teisingai sužinoti tą kodą, nes mokesčiai gali skirtis nuo 0 % iki 12 % ir daugiau.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaidų?

Tada prasideda vėjas. Muitinės pareigūnai gali uždelsi krovinį tol, kol pateiksi corrected dokumentus. Kartais tai kainuoja pinigus – laikymo uoste mokesčiai (storage charges) nėra maži, ir jie kaupiasi kas diena. Esu matęs atvejų, kai dėl vienos skaičiaus klaidos sąskaitoje, klientas prarado šimtus eurų tik dėl to, kad krovinys gulėjo vieną savaitę. Geriau du kartus patikrinti prieš išsiunčiant.

Ar turiu būti fiziškai pasiruošęs kroviniui?

Lietuvoje – ne, čia mus pasirūpina vairuotojas ar sandėlio darbuotojai. Bet Anglijoje, jei siunti „durų į durų“ (door to door), gali tekti susitarti su gavėju, kad jis būtų pasiruošęs priimti krovinį. Angliški vairuotojai dažnai neturi laiko laukti pusę valandos, kol gavėjas važiuoja iš darbo. Jei gavėjo nėra, gali tekti važiuoti į sandėlį, ir tai vėl kainuos.

Pakavimas ir logistika

Kaip teisingai supakuoti didelį daiktą?

Pirmiausia, jis turi būti apsaugotas nuo drėgmės ir smūgių. Naudokite burbuliuką, stretch plėvelę, o viršuje – storą kartoną arba medinę konstrukciją. Jei daiktas turi ratus, juos privalomai užfiksuokite, kad jie nesisuktų važiuojant. Vienas klientas buvo užklijavęs vitrines spintą tik su lipnia juosta, ir, žinoma, atkeliavo jau su sulaužytomis durimis. Geriau perdaugiau uždėti apsaugos negu vėliau gailėtis.

Ar reikia paletės arba dėžės?

Jei daiktas telpa ant paletės, tai idealus variantas, nes lengviau krauti su šakėmis. Jei tai yra didelė sofa, kurią neįmanoma pakelti, tada ji gali būti apvyniota ir padėta ant grindų furgone (jei turi liftą). Bet dauguma kurjerių, vežančių didelius siuntinius, pageidauja, kad būtų kažkas, ką galima pritvirtti (pavyzdžiui, prie sienos furgone). Kabeliais ir juostomis viskas turi būti užfiksuota, kad nenukristų posūkiuose.

Kas daryti, jei daiktas yra per didelis į standartinį furgoną?

Tada reikia ieškoti specialios transporto priemonės – pavyzdžiui, furgono su atidaromu stogu arba vilkiko su tentu. Tai brangiau, bet kartais nėra kito pasirinkimo. Turiu omenyje, kad prieš tai reikia išmatuoti daiktą tiksliai – ilgį, plotį, aukštį. Kartais klientai sako „apie du metrus“, o iš tikrųjų yra 2,3 metro, ir tada tas daiktas neįeina pro duris arba į liftą. Matavimai yra raktas.

Ar galiu siųsti daiktą, kuris yra jau naudotas?

Be abeo, didžioji dalis siuntimų į Angliją yra būtent naudoti baldai ar technika. Svarbu tik nurodyti dokumentuose, kad tai naudota technika (used goods), nes tai gali įtakoti mokesčių skyrimą. Anglai dažnai tikrina, ar nenaudota technika neveikia (jei tai elektronika), todėl geriau nuotraukose arba aprašyme paminėti buklę – „veikianti“, „defektuota“, „dėmėta“. Sąžiningumas čia taip pat uždirba taškus.

Kaip sekti, kur yra mano krovinys?

Dauguma kompanijų duoda tracking numerį, kurį galima įvesti interneto svetainėje. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose informacija kartais atsilieka. Vakar jis buvo Vokietijoje, šiandena jau jūroje, o svetainėje vis dar rodo, kad išvyko iš Lietuvos. Geriau tiesiog susisiekti su vadybininku ir paklausti tiesiogiai, jei jau atrodo, kad trunka per ilgai. Mes žinome daugiau nei sistema (nors kartais ir mes spėjame).

Sąlygos specifinėms situacijoms

Kokių sąlygų laikytis siunčiant didelius daiktus į Angliją verslui?

Jei esi verslas, tada viskas tampa daug griežčiau. Reikia tikslios prekių klasifikacijos, sertifikatų (pvz., pažymos, kad mediena yra apdorota ir neturi kenkėjų – tai labai svarbu Anglijoje). Be to, reikia galvoti apie atsiskaitymą – importo PVM reikia sumokėti iš karto, arba turi tarpininką, kuris gali padaryti atidėtą mokėjimą (deferred account). Verslo klientams dažniau tenka susidurti su kontrolėmis, todėl dokumentai turi būti be jokių priekaištų.

Ar galiu siųst mašiną arba motociklą?

Taip, bet tai jau visai kita istorija. Mašinos turi savo VIN kodus, kurie turi būti deklaruojami. Be to, reikia nupirkti specialią draudimo polisę transportavimo metu. Kai vežame mašinas, jos dažnai važiuoja ne paprastu furgonu, o autovežiu. Ir vėl gi, svarbu, kad mašina neveiktų (jei neveža), nes anglai gali reikalauti specialaus leidimo įvežti nevežančią transporto priemonę. Tarkime, tai ne taip paprasta kaip siųsti dėžę su drabužiais.

Kas nutinka, jei daiktas sugenda kelyje?

Tikimybė nedidelė, bet ji egzistuoja. Visada turi būti draudimas. Jei vairuotojas užkabina bumpstopą ir sulaužo tavo vitrininę spintą, draudimo kompanija atlygins, jei buvo sudaryta draudimo sutartis. Be to, reikia iš karto fotografuoti žalą vietje ir pranešti vairuotojui. Negalima laukti, kol krovinys atkeliauja į sandėlį Anglijoje, tada bus per vėlu ką nors įrodyti. Esu matęs, kaip žmonės pasirašinėjo dokumentus be komentarų, o paskui sušuko, kad spinta atkeliavo sulaužyta.

Ar galiu siųst daiktus į Škotiją ar Velsą taip pat?

Taip, sąlygos yra tos pačios, nes tai yra ta pati JK (Jungtinė Karalystė). Tik atkreipkite dėmesį, kad į šiaurines sritis (Škotijos aukštumas) važiuoja ilgiau, ir kaina gali būti šiek tiek aukštesnė dėl atstumo. Bet muitinės formalumai yra vienodi visoje šalyje. (Nors kartais gali būti, kad keli į Škotiją yra blogesni, bet tai jau kitas reikalas). Tiesiog reikia nurodyti teisingą indeksą.

Kas daryti, jei gavėjo nėra namuose?

Jei tai yra privatus asmuo, reikia iš anksto suderinti laiką. Jei nieko nederinama, krovinys gali būti nugabentas į artimiausią sandėlį, o tada tau teks sumokėti už patalpinimą ir išvežimą. Angliški kurjeriai yra griežti dėl laiko – jei turi 15 minučių, jis lauks 15 minučių ir važiuos toliau. Geriau, kad kas nors būtų pasiruošęs, arba palikti instrukciją, kur palikti daiktą (jei saugu).

Finansai ir apmokėjimai

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo krovinio svorio (arba tūrio, jei daiktas lengvas, bet didelis – pavyzdžiui, putų sofa), atstumo iki pristatymo vietos Anglijoje, ir degalų kainos. Taip pat įeina muitinės brokerio mokestis, jei to reikia. Tarkime, siuntimas į Londoną centrą brangesnis negu į kaimą netoli Mančesterio, dėl ULEZ zonų ir užstatymo. Visada geriau pateikti tikslius duomenis, kad gautum fiksuotą kainą.

Ar galiu apmokėti gavėjas Anglijoje?

Taip, dažnai taip ir daroma. Gali būti susitarta dėl „freight collect“ – t. y. mokėjimas gavėjo pusėje. Tačiau tuomet reikia užtikrinti, kad gavėjas pasiruošęs sumokėti, kitaip krovinys gali būti sulaikytas. Mūsų patirtis rodo, kad geriau, kai mokėjimas vyksta iš Lietuvos, tada mes turime kontrolę.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Nieko tikrai paslėpto nėra, bet yra tokių, kurių klientai nesitiki. Pavyzdžiui, „terminal handling charges“ uoste arba „document fee“. Tai nedidelės sumos, bet jos susideda. Taip pat, jei krovinys reikalauja specialios įrangos (keltuvas, manipuliatorius), tai taip pat papildomai kainuoja. Aš visada stengiuosi tai iš anksto pasakyti, kad nebūtų staigmenų.

Kaip apskaičiuojamas tūris, jei daiktas ne stačiakampis?

Tai dažna problema. Matuojame didžiausius ilgio, pločio ir aukšcio matmenis. Net jei tai yra apvali sofa, mes imame tą stačiakampį, kurią ji užima. Vadinasi „volumetric weight“. Kartai klientai nustemba, kad jų lengvas, bet didelis daiktas kainuoja kaip 500 kg svarų. Taip tai veikia logistikoje – mums svarbi vieta furgone, ne tik svoris.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jei siunti dažnai (pavyzdžiui, kiekvieną savaitę), taip, galima susiderėti dėl nuolaidų arba fiksuotų kainų. Bet vienkartiniam siuntimui, kuri reikia specialios priežiūros, nuolaidos duoti sunku, nes mūsų kaštai yra fiksuoti. Visada verta paklausti, bet nereikia tikėtis stebuklų, jei siunti vieną didelį daiktą į gilų kaimą Anglijoje.

Ar verta tai daryti patiems ar geriau pasiduoti profesionalams?

Mano atsakymas bus aiškus – geriau pasiduoti profesionalams, jei nežinai tų smulkių sąlygų nuoseklumo. Dirbu šitą darba daugiau nei dvidešimt metų ir matau, kiek problemų išvengiama, kai viskas padaryta teisingai iš pirmo karto. Nors tai kainuoja pinigus, tačiau nervai ir laikas taip pat turi savo vertę. O jeigu dar ir kažką pridirbsi su muitine, tai galutinė kaina gali viršyti visas lūkesčius.

Išvados

Viso šito chaoso su dokumentais ir muitinės centras yra vienas – norime, kad tavo daiktai saugiai ir laiku pasiektų Angliją. Žinoti, kokių sąlygų laikytis siunčiant didelius daiktus į Angliją, yra būtina ne tik tam, kad išvengtum baudų, bet ir tam, kad nenuviltų tavo gavėjas. Nors sistema atrodo sudėtinga, bet turint gera partnerį, viskas tampa įmanoma. Svarbiausia yra kantrybė, sąžiningas deklaravimas ir kokybiškas pakavimas. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų bėdų, su kuriomis susiduriau daugybę kartų savo darbe, ir tavo siuntimas nuvyks sklandžiai.