Kokios yra pristatymo trukmės į Angliją moderniais mikroautobusais?

Žinai, jau dvyliktus metus vežioju žmonių daiktus po Europą, ir jei gaučiau eurą už kiekvieną kartą, kai manęs klausia „kiek dienų iki Londono?", galėčiau nusipirkti naujesnį mikroautobusą. Rimtai. Dabar visi galvoja, kad modernūs mikroautobusai yra koks astronautikos lygio stebuklas. Paspaudi mygtuką ir per dvi dienas tavo sofa stovi Braitone. Realybė kiek kitokia. Žemėlapis sako vieną, o gyvenimas kelyje – visai ką kita. Šiandien, be saldžių pažadų, papasakosiu, kaip ten viskas vyksta iš tikrųjų ir kodėl pristatymo trukmės į Angliją moderniais mikroautobusais nėra taikslus mokslas – labiau menas su staigmenomis.

Pradžioj apie pagrindinį – dienas

Kiek dienų realiai trunka pervežimas iš Lietuvos į Londoną su mikroautobusu?

Dažniausiai skaičiuok du–tris darbo dienas nuo thresholdo iki thresholdo, kaip mes sakome. Vakar kaip tik Mesa išsiunčiau krovinį į Redingą – pakrovėm antradienį ryte, o ketvirtadienį prieš pietus jau skambino laimingas klientas. Bet čia idealus variantas. Būna, kad trunka ir keturias, jei chaoso kelyje daug. Nemanau, kad tai raketų mokslas, bet žmonės tikisi per 24 valandas, ir tada nusivylia. Noriu pasakyti – nesitikėk stebuklų, bet ir nebijok, kad daiktai plauks mėnesį. Du–trys syndienos yra realybė, jei viskas suplanuota.

Ar mikroautobusas tikrai užtrunka mažiau nei didelis krovininis automobilis?

Žodžiu, taip. Mašina mažesnė – manevringesnė, greičiau kraunasi, nereikia tokių didžiulių logistinių aikštelių. Kita vertus, ne visada tai lemia dieną ar dvi. Kartais didelis vežėjas turi tiesioginį reisą ir jie vyksta kone kaip traukinys. Bet faktas yra tas, kad technika yra protingesnis – elektronika, varikliai, mažesnės sąnaudos. Kas svarbiau – mikroautobusas gali įsukti į istorinį Londono centrą, kur sunkvežimį palydėtų policija. O tai reiškia, kad nereikia pervežinėti daiktų į mažesnį automobilį – sutaupai kelias valandas, kartais ir visą dieną.

Koks yra greičiausias maršrutas į Angliją šiais laikais?

Iš Lietuvos bumsint per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, paskui į kalnelį prie Lamanšo. Dažniausiai važiuojam pro Kalę arba Diunkerką, paskui eurotuneliu arba keltu. Aš asmeniškai mėgstu tunnelį – greičiau, nors bilietas kandžiojasi. Ferry kartais vėluoja, ypač jei vėjas kaunasi. Kalbant apie atstumą, tai maždaug 1700–1900 km nuo Vilniaus iki Londono, priklauso kur tiksliai. Vairuotojas, jei nekasa per visas poilsio pertraukas, gali nusėsti per dvi dienas, bet tada toks vežėjas – pavojingas. Realiai trys dienos yra saugus vidurkis.

Ar Google Maps rodo tikslų pristatymo laiką?

Ne. Ir dar kartą – ne. Programėlė skaičiuoja 22 valandas, bet pamiršta muitinę, poilsį, kamščius aplink Parizų (amžinai remontas ten kažkur) ir tai, kad vairuotojas turi pasikeisti. Plius, jei vežate asmeninius daiktus, tai ne DHL siunta – reikia pasirašyti popierius, apžiūrėti krovinį. Kartą mačiau, kaip klientas pats išsinagrinėjo žemėlapį ir paskui pyko, kad neper dvi, o per tris dienas atvežėm. Google nemato pasaulio taip, kaip mes jį matom kelyje.

Kas tą laiką ištemps arba sutrumpins

Kiek laiko „suvalgo" krovimo ir iškrovos sustojimai?

Jeigu esi pasiruošęs ir vairuotojas atvažiuoja – pakrovimas gali užtrukti valandą. Bet realybė? Elevatorius neveikia. Liftas užimtas. Arba klientas dar krauna į dėžes, kai mes jau atvažiavome. Buvusi situacija Kaune – atvažiuojam, o ten penki aukštai be lifto. Patys nešėm, bet tai pridėjo pusantros dienos prie viso reiso, nes vairuotojas pervargo. Kita vertus, jei butas pirmame aukšte ir daiktai supakuoti – per keturiasdešimt minučių išvažiuojam. Pasiruošimas – viskas.

Ar muitai pasienyje vis dar gadina terminus po Brexito?

Taip, kartais gadina. Nors dabar procedūros aiškesnės, vis dar pasitaiko random patikrų. Prisimenu, pernai vežėm sofa-lova į Notingamą. Viskas tvarkinga, bet vienos dėžės turinys neatitiko sąrašo – klientas įmetė dviejų porų batus, kurių nebuvo deklaravęs. Dėl to Prancūzijos pusėje laikė šešias valandas. Maža smulkmena, o terminas nukrito kaip krušos pažeistas obuolys. Dabar visada sakau: deklaruokit viską, net jei atrodo kvaila. Taip mažiau galvos skausmo.

Ar oras gali viską sustabdyti?

Gali, bet ne taip jau dažnai. Žiemą per Lamanšą būna vėjo. Kartą Kalė snygis toks, kad tunnelis veikė, bet prie pakilimo – chaosas. Mašinos stovėjo eilėj tris valandas. Trumpas nukrypimas – tas pats snygis man priminė, kad reikia pasikeisti padangas, nes buvau užmiršęs. Bet atgal prie temos. Jeigu audra – keltas neišplaukia. Tada lieki krante ir žiūri į vandenį. Vasarą tokių problemų beveik nebūna, o štai gruodį–sausį – reikėtų į tai atsižvelgti.

O jei vairuotojui sutinka gedimas – kiek vėluos pristatymas?

Modernūs mikroautobusai gedžia labai retai, pripažinsiu. Bet elektros arba turbinų bėdos – ne legenda. Tokiu atveju priklauso, kur gedimas nutinka. Vokietijoje – pora valandų, surandi servisą, tvarkai. O jei Lenkijos viduryje sekmadienį? Tada gali ir pusdieni nukristi. Turim partnerių, kur padeda, bet vis tiek – genda ir BMW, ir Mercedes. Svarbu, kad įmonė turi planą B, o ne palieka tave su gestančia mašina pasienyje. Kai kurių biudžetinių firmų technika... na, ten gedimai nutinka dažniau, nei norėtum.

Modernūs mikroautobusai – kuo jie kitokie

Kuo šiuolaikinis mikroautobusas greitesnis už seną furgoną?

Pirmiausia – saugumas ir greitis ant autobano. Seni sagės (arba furgonai?) maksimaliai eidavo 90, o dabartiniai Crafteriai, Sprinteriai ramiai laiko šimtą dvidešimt, jei leidžia taisyklės. GPS sistemos naršo aplink korkus, padangos geresnės, stabdžiai nebūna kaip arklio traukiamoje karietoje. Rezultate – tu taupai valandų valandas. Nekalbu jau apie kuro sąnaudas. Pervežėjas gali važiuoti ilgiau, nes mašina mažiau vargina. Nors, tiesą pasakius, vairuotojo darbo laikas vis tiek ribotas – čia jau įstatymai, ne technika.

Ar didesnis automobilis visada reiškia greitesnį pristatymą?

Kartais žmonės galvoja – jei užsakinėsiu sunkvežimį, tai viską iš karto pasiims ir nuveš greičiau. Realybė? Dažnai lėčiau. Sunkvežimiai negali važiuoti visur, jie turi rinktis kelius, ilgiau kraunasi, reikia specialių platformų. Plius – jei vežimo kompanija (čia turėjau omenyje tarptautinė įmonė, kuri krauna po keletą klientų) suka į skirtingas puses, tavo daiktai gali pakeliauti po Europą savaitę. Mikroautobusas – dažniausiai tiesioginis arba pusiau tiesioginis reisas. Tai yra greičiau, net jei tūris mažesnis.

Ar mikroautobuso vairuotojas gali važiuoti ilgiau nei truckeris?

Ne, įstatymai vienodi. Dienos rida ribojama, savaitinė irgi. Nors mikroautobusas lengvesnis, vairuotojas pavargsta psychologiškai taip pat. Yra tokia taisyklė – po keturių su puse valandos privaloma pertrauka. Aš manau (arba ne, tiksliai žinau), kad daugelis profesionalų to laikosi, nes baudos pragariškos. Bet komfortas mikroautobuse geresnis – mažiau triukšmo, geresnė amortizacija. Tai vairuotojas po nakties miega geriau, vadinasi, kitą dieną važiuoja efektyviau, o ne zyzia prie vairo.

Kiek kilometrų per dieną nusėda gerai dirbantis mikroautobusas?

Realiai – aštuoni šimtai, kartais tūkstantis, jei kelias tuščias ir poilsis sutrumpintas pagal taisykles. Nuo Vilniaus iki Londono – maždaug tūkstantis aštuoni šimtai, taigi matematika paprasta. Bet kartais nusėdi tik penkis šešis šimtus, nes kamščiai, arba vairuotojas pamato, kad padanga pradėjo keistai elgtis, ir stabdo prevenciškai. Neskubinu žmonių dėl kelių valandų. Geriau saugiai ir gyvai, nei greitai ir sudaužytai.

Kainos, sutartys ir sukčiai

Kiek kainuoja skubus pervežimas į Angliją, jei reikia per 48 valandas?

Skubių krovinių pervežimas kainuoja brangiau, jokių stebuklų. Jeigu reikia per dvi dienas ir tu vienas kablojum mašinoje – skaičiuok nuo tūkstančio eurų į viršų. Priklauso nuo kiekio. Maža siuntelė – gal ir aštuoni šimtai. Dviejų kambarių butas – gali ir dvylika ar penkiolika siekti. Vienas verslininkas iš Kauno prašė, kad per 36 valandas nuvežtų dokumentus parodai į Birmingamą. Davėm antrą vairuotoją, kuriems keitėsi prie Vokietijos. Turbūt supranti, kad tokie dalykai nekainuoja kaip autobuso bilietas.

Ar tikrai egzistuoja pervežimas per 24 valandas iš Vilniaus į Londoną?

Teoriškai – taip. Praktiškai – beveik neįmanoma, jei kalbam apie normalius baldus ir dėžes. Aš pats esu matęs kompanijų, kurios žada per parą. Meluoja. Na, ne visos meluoja – galima nuvežti dokumentus ar mažą siuntą lėktuvu, bet mikroautobusu per parą? Tik jei esi pasienyje ir turi superherojų vairuotoją. Blogos įmonės taip kabina klientus ant kabliuko, o paskui dingsta arba vežioja tavo daiktus savaitę, kol surinks pilną krovinį. Nėra stebuklingų pigaus skubumo derinių. Nėra.

Ar verta mokėti daugiau už tiesioginį pervežimą be perkrovimų?

Manau, kad verta. Kai daiktai kraunami ir važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B, rizika sumažėja dvigubai. Nereikia laukti, kol surinks kitų žmonių krovinius. Terminas tiksliau prognozuojamas. Kaina būna didesnė trisdešimčia ar penkiasdešimčia procentų, bet ramybė – neįkainojama. Ypač jei vežate šaldytuvą, kompiuterį ar sofa, kurią paveldėjote iš močiutės. To perkrovimo sandėlyje metu – didžiausia žala daiktams. Ir laiko eikvojimas.

Ką daryti, jei man pasiūlė per mažą kainą ir per trumpą terminą?

Bėk. Nežinau, kaip kitaip pasakyti. Jeigu tau žada iš Lietuvos į Angliją per dvi dienas už tris šimtus eurų, tai arbus apgavystė, arba daiktai bus parduoti internete. Aš nejuokauju. Pristatymo trukmės į Angliją moderniais mikroautobusais negali būti paslaptis, kurią sprendžia alchemikai. Normalus vežėjas pasako tikslų terminą, paaiškina kainą, nedaro jokių magiškų pažadų. Pigūs ir greiti – tik paštu, bet ir tada ne visada. Pasitikrink licenciją, paskaityk atsiliepimus, paklausk kaimyno.

Realūs gyvenimiški scenarijai

Ką daryti, jei mano daiktai turi atvažiuoti lygiai sutartą dieną?

Darbas su nekilnojamuoju. Pernai buvo toks atvejis – klientas pardavė butą Vilniuje, o Londone nuomotojas sakė, kad jei neatveš sekmadienį – buto nebėra. Mes sutarėm, kad pakrausim ketvirtadienį, kad spėtų. Bet paskui paaiškėjo, kad pirkėjas Vilniuje vėlavo pasirašyti notaro. Teko skubiai perskaičiuoti maršrutus. Atvežėm sekmadienio vėlai vakare, paskutinį momentą. Patarimas – visada planuok bufferį. Nebeliek visko paskutinei dienai, nes gyvenimas mėgsta pakišti koją.

Ar galiu pats nuvažiuoti kartu su vairuotoju iki Mančesterio?

Standartiškai – ne. Draudimas dažniausiai neleidžia trečiųjų asmenų kabintis. Bet prisimenu studentą, kuris labai prašė, nes bijojo, kad daiktai pabės be jo. Padarėm išimtį, pasirašėm atsakomybės popierių. Jis sėdėjo šalia, pasakojo apie studijas. Išsiuntinėjo draugams žinutes beveik visą kelią per Olandiją. Trumpas nukrypimas – stebėjausi, kad jis nenudegė nuo to, kaip greitai mes važiuojam autostradoje. O tai buvo... hm, prieš trejus metus, gal ketverius? Nepamenu. Bet taip, teorijai galima, jei sutariai su vairuotoju ir įmonė neprieštarauja.

Ar pristatymo trukmė skiriasi, jei kraunu iš Klaipėdos, o ne iš Vilniaus?

Šiaip tai skirtumas nedidelis – gal kelios valandos, gal pusdienis. Bet kai kurie klientai, gyvenantys pakrantėj, klausia ar ne geriau vežti mašiną iki Vilniaus. Aš sakau – kam? Vairuotojas gali atvažiuoti ir į Klaipėdą. Žinoma, jei plauksi keltu į Vokietiją, tada prisideda visa diena laivu. Bet keliu? Viskas tas pats, tik vairuotojas pradeda maršrutą truputį vėliau. Na, o jei krauni iš Klaipėdos į pietų Angliją, gal net greičiau, nes arčiau uosto... Ne, palauk, tai kvaila. Arčiau uosto nebūna. Bet kokiu atveju – nesijaudink dėl kelių valandų.

O kas, jei reikia nuvežti ne tik į Londoną, bet į Anglijos galą – Kornvalį?

Tada pridėk dieną. Londonas yra lyg centrinė stotis – iki jo lengva. O štai Kornvalis, Velso kampeliai ar šiaurė prie Škotijos – ten jau yra atskiros kelionės. Iš Londono į Penzansą – dar geri šeši šimtai kilometrų. Vienas ūkininkas iš ten pirko stalus iš Lietuvos. Atvežėm iki Londono per dvi dienas, o paskui vietinis draugas perkrovė ir vežė toliau, nes mūsų vairuotojui reikėjo suktis atgal. Anglija didesnė, nei atrodo žemėlapyje. Ypač kai tenka sukti nuo greitkelio į siaurus keliukus.

Dokumentai ir pasiruošimas, kuriuos visi pamiršta

Ar blogai supakuoti daiktai gali atidėti pristatymą?

Gali, ir dar kaip. Kartais klientas sako: „ją ten, vairuotojas pats susipakuos." Ne, vairuotojas nepakuos. Jis perveš. Jeigu spinta neapvyniota, stiklas be kartono – reikės sustoti ir lopyti skyles. O tai valandos. Buvęs atvejis, kai Panevėžyje klientas atidarė duris, o ten – atvirų dėžių kratinys. Turėjom pirkti lipniąją juostą ir akmens vatą vietoj jo. Praradom pusdienį. Supakuok normaliai.prašau. Ne tik dėl laiko, bet ir dėl to, kad daiktai atkeliautų sveiki.

Koks popierius dažniausiai pamirštas ir dėl to stringa krovinys?

Inventoriaus sąrašas. Žmonės sudeda daiktus, bet neišrašo, kas viduje. CUSTOMS nori matyti sąrašą lietuvių ir anglų kalba. Kartą klientė vežėsi bibliotėlę – kokių šešiasdešimt knygų. Ji turėjo sąrašą... galvoje. Realybėj mes stovėjim pasienyje tris valandas ir rašėm jas ant popieriaus lapelio. Buvo juokinga, bet tik iki tol, kol supratau, kad autostrados mokėjimui skirtas laikas senka. Paruošti popieriai – pusė darbo. Nereikia advokato, reikia tiesiog sąžiningo sąrašo.

Ar reikia rezervuoti datą gerokai iš anksto, jei noriu konkretaus termino?

Taip, labai rekomenduoju. Ypač jei kalba eina apie rugpjūtį, gruodį arba gegužės pabaigą. Tada visi važiuoja – studentai, emigrantai, verslininkai. Geri vairuotojai užsikrauna savaitėm į priekį. Jei skambini paskutinę dieną ir sakai „rytoj reikia", tai kainuos aukso kasyklas, o gal net nebus laisvų mašinų. Įsivaizduok, kad rezervuoji kirpėją – paskutinę minutę geriausi specialistai užimti. Vežėjas – tas pats, tik vietoj žirklių – mikroautobusas.

O jei aš pats nepasiruošiu iškrovimo metu – ar vairuotojas lauks?

Valanda, dvi – priklauso nuo kur esi. Standartinė praktika: viena valanda pakrovimui, viena iškrovimui. Po to – mokama pagal valandas arba vairuotojas važiuoja toliau. Buvęs atvejis, kai klientas Londone nepasitikrino, ar liftas veikia. Devynioliktame aukšte. Vairuotojas pakrauna liftą, o jis stringa. Teko nešt. Vairuotojas buvo geras vyras, bet po dviejų valandų pasakė – arba mokėk papildomai, arba aš važiuoju. Teisingai pasielgė. Pasiruošk iš anksto, tada visi laimingi.

Išvada

Taigi, jei trumpai – pristatymo trukmės į Angliją moderniais mikroautobusais dažniausiai sukasi apie dvi–tris darbo dienas, bet šis skaičius plaukioja kaip kūris vandeny, jei neskubi. Moderni technika padeda, bet jos nepakeitė nei eismo įstatymų, nei oro sąlygų, nei žmonių noras viską atidėti paskutinei minutei. Rinkis vežėją, kuris kalba tiesiai, nebijok klausti kvailų klausimų ir visada palik dieną atsargai. Sėkmingo kraustymosi, ir kad daiktai pasiektų tave greičiau, nei tikiesi – bet ne per greitai, kad būtų įtartina.