Kokios transportavimo galimybės į Angliją mikroautobusais?

Kokios transportavimo galimybės į Angliją mikroautobusais per pastaruosius metus tikrai pagausėjo. Žmonės atranda, kad tai ne tik keleiviams – dažniausiai manęs klausia būtent apie daiktus, baldus, kartais ir katę (nors su gyvūnais kita istorija). Aš dirbu šitoje rinkoje jau keliolika metų, mačiau visko – ir idealių perkraustymų, ir tokių, po kurių norisi išgert valerijono. Rašau tau, jei galvoji apie krovinius, perkraustymą ar tiesiog turi per daug lagaminų po Kalėdų. Pažiūrėkim, kas veikia, kas ne, ir kur gali pasiklysti tarp taisyklių pasienyje be jokio perspėjimo.

Pradžios klausimai – apie galimybes

Ar mikroautobusas į Londoną apskritai yra geras pasirinkimas?

Absoliučiai, jei turi vidutiniškai daug daiktų – dviejų kambarių buto turinį be didelės sofos. Vilkiko ne visada reikia. Mes dažnai pasiimam Sprinterį Long ar Transit Jumbo, sukraunam dėžes, ir per dvi dienos Kaunas–Londonas padarytas. Greičiau nei jūra, pigiau nei atskiri kurjeriai. Ai, bet čia skirtingi dalykai – kurjeriai lagaminus, o tu gali vežti ir keturių metrų spintą. Mikriukas puikiai tinka, kai reikia lankstumo. Tik nepamiršk – jei auto virš 3,5 tonos, vairuotojas turi turėt teisę. Pasienyje čia nejuokauja.

Kokių mikroautobusų tipų realiai galima tikėtis?

Dažniausiai dirbam su Mercedes Sprinter, VW Crafter, Ford Transit – darbiniai arkliai. Yra mažesnių, tipo Transit Custom, bet pilnam butui jie per maži. Iveco Daily imtume, jei sunkesnis krovinys, bet ten jau C kategorija. Kartais prašo „su priekaba“ – įmanoma, tačiau reikia jos dokumentų. Žiemą per Prancūziją tempti priekabą nemalonu dėl slidumo. Pats į Monpelję su ja užstrigau, tai dabar atsargiai. Pasirinkimas platus, atsižvelk į krovinį.

Ar galiu mikroautobusu gabentis ne tik daiktus, bet ir save?

Žinoma, tai populiariausias variantas – sėdimoji vieta šalia krovinio. Tu sėdi priekyje, o gale – dėžės. Bet teisiškai viskas turi būt suderinta. Krovininiame automobilyje negalima gabenti keleivių kaip keleiviniame. Kai kurie bando apeiti, Anglijos pusėje kartais tikrina. Aš esu matęs, kad praleidžia be žodžių, bet rizika išlieka. Jeigu nori saugiai – full service, arba skrisk atskirai. Tiesą pasakius, daugelis renkasi pirmą variantą finansų dėlei.

Kaip greitai galima pasiekti Angliją iš Lietuvos mikroautobusu?

Realiai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją – apie 30 valandų grynai. Poilsiai, valgymai, degalinės – dar pridėk. Mes skaičiuojam dvi paras. Per Prancūziją irgi galima, bet Calais eilės žinios. Vieną kartą dėl kažkokių (taip, kažkokių) patikrinimų prastovėjom 5 valandas. Ne, gal 4. Neatsimenu. Kita vertus, keltas iš Dunkerque arba tunelis po Lamanšu – stabiliau. Štai, dėl klasterofobijos kai kurie bijo tunelio, tada vėl keltas. Orai ir vėjas keičia planus.

Ar reikia kažkokių spec. leidimų važiuoti į Londoną?

Su kroviniu? Ne, jei mikroautobusas iki 3,5 tonos. Bet Londono centras – Low Emission Zone, kai kur ULEZ. Senas dyzelis kainuoja papildomai, kartais pamirštu tai primint, bet vairuotojai turi žinot. Per ES leidimų nereikia, bendra rinka. Problemos prasideda su gyvūnais – veterinariniai sertifikatai. O jei tiesiog dėžės – viskas standartiškai. Nebent degios medžiagos, aerozoliai – tada ADR dokumentai. Jau ne mikriukas, o specialus transportas. Reikia žymėjimo ant mašinos.

Kainos ir kaip čia viskas susiveda

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Sunku vieną skaičių pasakyt. Pilnas krovinys Vilnius–Londonas – 900–1400 eurų. Bet juosta skysta: žiemą visi nori atgal iš UK, pasiūla mažėja, kaina auga. Per Kalėdas ir 1800 ne riba. Dalinis krovinys – mokėsi už kubus, gal 100-150 eur/m³. Kolega Andrius – hm, ne apie jį dabar. Sezonas, savaitgalis, kuro kaina – lemia daug. Paskambink du kartus ir palygink. Skaičiai šokinėja kaip žiurkėnas.

Ar pigiau vežti pačiam išsinuomavus mikroautobusą?

Atrodo taip, tiesa? Nuoma 300-400 eurų, kuras 300, keltas 100-200. Lyg ir susidaro. Bet tu nežinai pasienio, registruoji mašiną, rizikuoji be miego. Klientas iš Alytaus pasiėmė Crafterį – sulūžo sankaba Vokietijoj, baigėsi ant tralo. Prarado užstatą ir laiką. „Pigiau“ dažnai turi kojas. Normali firma įskaičiuoja draudimą, gedimų riziką, atsarginę mašiną. Specialistai sutaupo tavo nervų ląstelių. O jos, pasitikėk manim, brangiai kainuoja.

Kodėl vieni pervežėjai prašo dvigubai mažiau už kitus?

Nes rinka pilna „pirmos kelionės“ vairuotojų iš Facebooko be CMR ar draudimo. Jie veža už 500, nes nežino savo sąnaudų. Mačiau, kaip tokį Anglijoj nepriėmė į iškrovą dėl dokumentų trūkumo. Klientas paskui skambėjo man: „galėjom jus pasamdyt“. Normalus draudimas = didesnė kaina, bet daiktai apdrausti. Yra tokių, kas žaidžia žemiau savikainos, paskui iškrauna ne ten arba laiko saugykloj. Ne visi, bet apstu. Sori kad niūriai.

Ar galima mokėti tik grynaisiai pasikrovus?

Kai kurie klientai mieliau moka pavedimu, grynieji kelionėj rizikingi. Dalis vairuotojų tikisi grynųjų iškrovoj – nereiškia, kad taip teisinga. Aš rekomenduoju bent avansą pervest, ypač jei nepažįsti vežėjo. Buvo Londone: atidavė 800 svarų, daiktai nuvežti ne ten. Grynieji – sunkiai atsekami. Kai kurie siūlo nuolaidą grynaisiais. Aš neturėčiau rašyti kodėl – supranti pats. Sori.

Ar taikomi papildomi mokesčiai keltui ar degalams?

Paprastai vežėjo kaina jau su viskuo – door to door. Bet pasitikrink. Keltas plaukia ne į Londoną, o į Doverį. Gali būti vietinių rinkliapų. Degalai – niekada tavo rūpestis. Jei matai „extra fuel charge“ – klausk kodėl. Normalu, jei dyzelis šovė staigiai, bet tai turi būti aptarta prieš. Pažįstamas vežėjas deda „kelių mokestis Prancūzijai“ – o ten jo lengviesiems nėra. Išskyrus kelias zonas. Įtartina. Skaityk smulkųjį šriftą.

Kas dedasi kelyje ir kaip ten su tais pasieniais

Kiek trunka kelias realiai, jei ne idealios sąlygos?

Apie 30 valandų vairavimo. Bet lapkritį Wupertale rūkas, 20 km/h, praradom 4 valandas. Keltukai – jei vėjas, atšaukia. Prancūzijos pasienyje dėl migrantų tikrina krovinines, mikriukus gali praleist, bet HM muitinė atidaro. Aš pats Brexit pradžioj M20 įstrigau 6 valandoms. Ne, gal penkiom. Neatsimenu. Kelias realiai – dvi su puse paros. Ne viskas pagal grafiką.

Ar reikia užpildyti muitinės deklaracijas gabenant asmeninius daiktus?

Brexit viską pakeitė. Anksčiau – varyk laisvai. Dabar naujiems daiktams gali grėsti muitas. Perkraustymasis reikalauja ToR (Transfer of Residence) formos, kad HMRC žinotų. Ne visi mikriukų vairuotojai tai žino. Klientas vežėsi dviratį – muitininkai įvertino kaip prekę, PVM mokėjo. Skaudu. Naudoti daiktai turėtų eit be muito, bet pasieniečiai turi teisę tikrint. Reikia sąrašo angliškai su vertėmis. Daug kas suklumpa čia.

Ar pasienyje tikrina mikroautobusus taip pat griežtai kaip vilkikus?

Maždaug taip pat, tik greičiau. Vilkikai per Rentgeną, o mikriuką prašo atidaryt arba praleidžia tiesiai. Kartais klausia apie tabaką, alkoholį. Jei įtaria, kad gabeni parduot – prasideda anšlagas. HM pareigūnai turi teisę atidaryt visas dėžes. Aš mačiau, kaip tikrino porceliano servizą – ar ne kontrabanda. Laimei, nebuvo. Mikroautobusai mažesnė tikimybė detaliai apžiūrai, bet jei gabeni komercinius daiktus – prasideda. Dėl to dokumentai tegul būna švarūs, o tu atviras.

Kaip elgtis, jei pasienyje kas nors neaišku?

Būk atviras, nepūsk oro. Jei vairuotojas neišmano angliškai – padėk. Turėk turto sąrašą. Kartais klausia keistų dalykų: kodėl trys skirtingi televizoriai? Atsakymas: miegamajam, svetainei, dukrai. Logiška. Jei meluoji ar delsi – įtariai iškarto. Jei dokumente „perkraustymas“, o tu atrodai kaip turistas su lagaminų stora – kilks nemalonumai. Ai, čia turbūt akivaizdu, bet žmonės daro tokių klaidų. Kartais net nesusimąsto.

Ar gali kilti problemų dėl Brexit procedūrų?

Brexit, o ne Bexitus – kartais taip norisi pavadint. Problemų būna. Dabar po 2021-ųjų stabiliau, bet aš nesu tikras dėl kiekvienos prekių pozicijos. Kodėl „pusiau nauja“ viryklė? Prekė ar daiktas? Pasieniečiai sprendžia patys. Vieni griežtesni, kiti atlaidūs. Patarimas: neversk daiktų į neaiškias kategorijas. Jei naudotas ir pigesnis nei 150 svarų – dažniausiai praleidžia. Bet ar visada? Ne. Štai toks atsakymas ir yra: ne visada.

Baldai, dėžės, daiktai – ar sutalpinsiu?

Kiek maždaug daiktų telpa į standartinį mikroautobusą?

Sprinteris turi apie 15-17 m3. Tai maždaug 30-40 standartinių perkraustymo dėžių. Dviejų kambarių butas tilps. Trys kambariai su didelėm sofom – jau gali pritrukti vietos. Matuojam pagal kubatūrą. Kartais žmonės sako „10 dėžių“, bet jos dvigubo dydžio. Patarčiau nufotografuot – taip tiksliau įsivertinsim. Jei krovinys didesnis – gal imsim du mikriukus arba pilną furgoną. Nors didesni furgonai nepravažiuoja siauruose Londono kiemuose. Toks galvosūkis.

Ar galima gabentis šaldytuvą, skalbimo mašiną ar sofą?

Šaldytuvą privalai atitirpint, skalbimo mašiną – išleist vandenį, būgną užfiksuot. Sofą – jei išardoma, sutaupys daug vietos. Turim specialias apsaugas kampams. Buitinė technika draugauja su mikriuku, jei teisingai sudėta. Kelionėje nejudės, jei pritvirtinta. Sunkiausia dalis – iškrovimas Londone, daug butų antrame aukšte be lifto. Reikia rankų. Croydon'e klientui sofą lėmė pro langą – dviem vyrams. Ne mikriuko bėda, bet reikia žinoti iš anksto. Nors tai ir retas atvejis.

Kaip su tais daiktų pakavimo reikalavimais?

Jei pakuoji pats: sunkūs daiktai į mažas dėžes, lengvi – į didesnes. Bananų dėžės iš parduotuvės – subyra po trijų valandų. Nenaudokit jų. Negailestingai lipniai juostai – naudokit jos daug. Žymėkit kiekvieną dėžę: ne tik „virtuvė“, bet kas viduje trapi. Nes mikriukas važiuodamas per Olandijos kelius irgi braška. Tiksliau, per mūsų kelius braška, Olandijos palyginti geri. Daiktai stumdosi furgone, todėl kad ir kaip gerai vairuotum – smūgių neišvengsi. Apsauga turi būt patikima.

Kas atsakingas, jei kelionėje kažkas sudužo?

CMR draudimas turėtų padengti. Bet jei klientas pats supakavo netinkamai – ir laukei? Laikraščiai vietoj burbulių – rezultatas trupiniai. Techniškai vežėjas atsakingas, bet jei atsisakei profesionalaus pakavimo – kompromisas. Blogos firmos sako „ne mūsų kalė“. Aš manau, kad reikia draudimo bent 20 000 vertei. Ir prieš pakrovimą fotografuok buklę. Ne visi tai daro. Aš pats kartais pamirštu, bet stengiuosi nebeužmiršt. Jei turi brangų meną – rašyk tai sutarty aiškiai.

Ar galiu vežtis dviratį, augalą ar gyvūną šalia baldų?

Dviratis – taip, atsuk ratu, atidėk vairą. Augalas – žiemą furgone numirs, nes nėra šiltnamis. Dėl to pykt ant vairuotojo nereikia. Gyvūnai – atskira tema. Katės, šunys: veterinariniai pasai, mikročipai. Po Brexit į GB su gyvūnais biurokratija sunki. Nežinau visų niuansų – geriau kreiptis į veterinarus arba specialias tarnybas. Beje, dviratį gali kelt ant viršaus, jei tvirtai pritvirtinsi. Tik nestatyk ant stiklų dėžių. Tai pavojinga visiems daiktams.

Blogos istorijos, kurios mane išmokė

Kokių klaidų žmonės dažniausiai padaro kraustydamiesi mikriuku?

Dažniausiai pervertina kiekį. Atrodo tilps, o paskui furgonas pilnas. Pamiršta apie svorį – 3,5 tonos kaupiasi greitai. Nepatikrina ar vežėjas turi draudimą. Buvo Smethwicke (ar Smethwike? Šiaip Smethwick). Klientas pasigavo pigų pervežimą, variklis sudegė prieš Doverį, daiktai savaitę aikštelėj stovėjo. Nuomos butas Londone prasitęsė, nuostoliai dideli. Kartais pigiau – brangiau. Aš ne visada pats buvau tobulas, bet toks atvejis išmokė klausinėt apie gedimų planą B.

Ar yra buvę, kad daiktai paprasčiausiai neatvažiuoja?

Taip, būna. Yra tokių, kurie surenka 3-4 krovinius ir stringa pasienyje, nes docs netvarkingi. Vagysčių retai, bet pasitaiko. 2022 pavasarį – ar 2021? – bumas, kai visi vežė krovinius į UK dėl pirkimo kainų. Ne viskas sąžininga. Kolega Vilniuj paliko krovinį saugykloj, nes klientas neatrašė savaitę. Paliko. Ne į policiją, o saugyklą. Blogai, bet nutinka. Kai komunikacija miršta, visi keiksmais baigiasi. Ypač jei daiktai asmeniniai.

Ką reiškia, kai vairuotojas sako „turiu tarpinį kroviniuką dar“?

Tai reiškia, kad tu neesi vienintelis klientas. Daliniai kroviniai – normalu, bet rizika didesnė – tavo sofos šalia kažkieno porceliano. Ir laikas slankioja. Turėjom į Birmingemą vežt, bet pirma Kenterberis (Canterbury). Londonietis gavo tik trečią dieną, nors žadėjom dviem. Pyko. Bet už dalinį krovinį mokėjai – maršrutas yra tetris. Jei nori tiksliai ir švariai – full load. Skirtumas aiškus. Kai kurie tikisi limuzino už autobuso kainą. Ne taip veikia logistika. Bet čia turbūt aiškiai pasakiau.

Kaip atpažinti neprofesionalų vežėją prieš pasirašant sutartį?

Jei atsisako sutarties ar CMR – neik. Jei nėra įmonės kodo – keista. Jei mašina su vokiškais numeriais ir „dirbu sau“ – atsargiai. Rimtas darbas reikalauja skaidrumo. Jei nėra telefono, o rašo tik per Messenger – jau keista. Yra buvę: rado per skelbimą, davė 300 avanso – numeris miręs. Pinigai – dūmai. Policija tokiem nededa pastangų. Paprasčiausiai nepagalvok, kad pigi kaina = dovana.

Ar verta rinktis mikriuką, jei galimybių daugybė?

Na, jei du lagaminai – lėktuvas. Visas namas – vilkikas. Tarp jų – mikroautobusas. Lankstus, pasiekia gatveles, kur didieji neįvažiuoja. Kainos dažnai mažesnis nei pilno vilkiko, bet didesnis nei pašto siunta. Tai tarpinis sprendimas. Aš per praktiką supratau, kad daugelis nežino tokio varianto. Galvoja: paštas arba gigantiška firma. O mikriukas į Angliją – tai asmeniškas perkraustymas be didžiulių grandinių. Jei mažesnis butas – aš renkuosi mikroautobusą beveik visada. Jis turi sielą, sakau tau kaip vairuotojas.

Tai va, drauge, kokios transportavimo galimybės į Angliją mikroautobusais – nuo pilnų krovinių iki dalinių, nuo keleivių su kuprine iki grynų baldų pervežimų. Svarbiausia: nepulk ant pigiausio pasiūlymo, visada klausk apie draudimą, CMR ir tikslų atvykimo laiką. Mikroautobusas nėra stebuklas, bet perkėlęs daiktus per Lamanšą per dvi dienas sutaupysi ir laiko, ir pinigų. Skambink, klausk, matuok daiktus. Mes, vežėjai, nevalgom žmonių – juokauju, beveik nevalgom – ir norim, kad viskas praeitų sklandžiai.