Kokie yra krovinių pervežimo į Angliją terminai ir kainos

Daugelis manęs klausia apie krovinių pervežimo į Angliją terminus ir kainas. Dirbu šioje srityje jau trylika metų ir matau, kaip žmonės gaišta laiką googlindami, o realybė yra ir paprastesnė, ir sudėtingesnė vienu metu. Anglija – sala, čia reikia keltis keltu arba važiuoti Eurotuneliu, o po Brexit viskas pasunkėjo popieriniu atžvilgiu. Vienos įmonės žada stebuklus per naktį, kitos – prašo mėnesį laukti. Šiame pokalbyje tiesiog pasakysiu, ką žinau, kaip draugas draugui. Kalbėsiu atvirai, be kosmoso, nes jokių neįveikiamų sąvokų nereikia. Tik tai, ką verta žinoti prieš pakuojant dėžes ir renkantis patikimą vežėją.

Kainos – pradėkim nuo to, kas rūpi labiausiai

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją?

Sunku pasakyti iš piršto, nes kiekvienas atvejis kitoks. Jei vežat pusę fūros baldų į Londoną, svyruos nuo 800 iki 1500 eurų. O jei kelios dėžės – gal ir 300 eurų užteks. Esmė: atstumas Lietuvoje, kiek krautuvų reikia, ar fūra pilna, ar rinktinė. Dar Anglijos regionas, nes Londono žiedas kartais prisuka laiko ir degalų. Kainos iš tų mažų dalykų susideda.

Kodėl skiriasi kainos pas vežėjus?

Čia tas pats, kaip ieškot buto – vienas be langų, kitas su vaizdu į parką. Būna, kad įmonė neturi tuo metu fūros, tai meta žemą kainą, kad prisiviliotų. Bet paskui išlenda papildomi mokesčiai. Buvo atvejis, kai klientas sutiko už 500 eurų, o pabaigėje prisirašė "eismo mokestis" ir "kuro antkainis". Tenka skaityti smulkųjį šriftą. Pigiausia retai būna pati geriausia.

Ar brangiau iš Klaipėdos?

Žinoma, skiriasi. Fūros dažniausiai startuoja iš Vilniaus ar Kauno. Jei reikia važiuoti į Klaipėdą papildomai, tas švyteris kainuos. Nors jei ten kitų klientų yra, vairuotojas gali sudėlioti maršrutą. Na, o jei vienas krovinys – mokėsite papildomus kilometrus. Degalai dabar neuž dyką, kaip žinote. Tai taip, regionas diktuoja kainą (pataisau: lemia, ne diktuoja – per daug angliškai pagalvojau).

Ar geriau mokėti grynais?

Kai kurie taip siūlo, bet aš to nelabai rekomenduočiau. Jei nėra sąskaitos faktūros, dingsta bet kokia garantija. Vieną kartą klientas sumokėjo grynais, o kai atsidarė dėžę – šaldytuvas sudaužytas. Įmonė pasakė "mes jūsų nepažįstam". Be to, tai šešėlis. Yra normalių įmonių, kurios dirba tvarkingai ir kainos tenka protingos. Nebūtina rizikuoti dėl kelių dešimčių sutaupytų.

Ką reiškia "nuo durų iki durų"?

Tai reiškia, kad vairuotojas užsiima pakrovimu Lietuvoje ir iškrovimu Anglijoje. Jums nereikia samdyti papildomų krovėjų. Brangesnis dėl to, kad užima daugiau laiko ir jėgų. Ypač jei liftas neveikia ir reikia nešti iš penkto aukšto. Kartais įsigyjame leidimus stovėti prie namų. Patogu, bet mokate už patogumą ir atsakomybę.

O kiek tai trunka – dienos ar savaitės?

Kiek trunka iki Londono?

Standartiškai, jei fūra jau pilna ir išvažiavo, iki Londono apie 2–3 paras. Bet čia idealiu atveju. Būna, kad Doverio muitinė kemša, arba keltas vėluoja dėl audros. Realiai skaičiuokite 3–5 darbo dienas. Kartais gali ir savaitė išsitęsti, jei kelyje gedimas. Aš paprastai sakau: planuokit keturias dienas, o jei anksčiau – šventė.

Ar gali per 2 dienas?

Tikrai įmanomas, bet brangus. Reikia arba skirti atskirą mašiną, arba rasti fūrą, kuri tuoj pat važiuoja. Vieną kartą vežėm dokumentus į Mančesterį per 36 valandas – vairuotojas keitėsi Roterdame, miegojo mašinoje. Kaina buvo dviguba, nes dirbo du etatai. Jeigu nestringate ant laiko, rinkitės standartinį variantą. Skubumas krovinininkams – prabanga.

Kas, jei vėluoja keltas?

Tada viskas stoja. Jūsų daiktai sėdi terminale ir laukia. Įmonė čia nieko nepadarys – gamta ir uosto tvarkaraščiai didesni už mus. Buvo taip, kad rūkas sustabdo keltus pusdieniui, ir visa savaitės planikė suplesiavo. Paprastai informuojame klientą ir koreguojam atvykimo laiką. Jei labai skubate, rinkitės tunelį – ten vėlavimų mažiau pasitaiko.

O jei nespėju iškrauti?

Na, tada problemos. Fūros Anglijoj neužstringa ilgai, nes vairuotojams kainuoja kiekviena valanda. Jei vėlai atvykstate arba neiškrauta, siūloma palikti daiktus sandėlyje už mokestį. Kartais griežtesni – važiuoja toliau. Būkite vietoje arba pasirūpinkite, kad kas nors priimtų. Dėl jūsų plano keitimo kiti klientai neturėtų kentėti.

Kada geriausia planuoti?

Geriausia – prieš 2–3 savaites, ypač vasarą ir prieš Kalėdas. Tada galima rinktis datas ir kainos mažesnės. Jei skambinat vakar vakarui – pasirinkimų mažai. Žiemą lengviau, tik neper patį gruodį. Aš dažnai sakau: kuo anksčiau užkrautas laikas, tuo ramiau jums. Ir man, tiesą pasakius, paprasčiau planuoti maršrutus.

Ką vežam ir kuo – transporto pasirinkimai

Koks transportas važiuoja?

Dažniausiai fūros su tentiniais krovininiais kėbulais, nes talpiausios. O jei mažas pervežimas – važiuoja Kango tipo mašina. Anglijoje svarbu, kad transportas atitiktų ekologijos standartus, kitaip neįvažiuoja į centrą. Mūsų parko mašinos atitinka, bet pasitaiko senesnių vilkikų kitų įmonių, kurie stringa pasienyje. Dėl to verta pasidomėti, kokia mašina važiuos.

Ar galiu vežti traktorių?

Galit, bet reikia suderinti. Traktorius – technika, baldai – buitinis krovinys. Jei traktorius tepantis, gali tekti krauti atskirai arba pakuoti, kad nesuteptų. Prisimenu atvejį: vežėm baldus ir motociklą. Jis buvo supakuotas, bet tepalai parėjo per dėžę. Geriau atskirti ir pranešti perkraustytojui – sutaupysite sau nervų.

Ar galima dešrų įsivežti?

Po Brexit tai tikrai problematiška. Mėsos ir pieno produktai nebevažiuoja be specialaus veterinarinio patvirtinimo. Jei rasite dešrų dėžėje, muitinė gali konfiskuoti arba skirti baudą. Kartais praleidžia mažus kiekius asmeniniam vartojimui, bet aš nežinau limito – ar ten kilogramas, ar du. Geriau neprisižaisti ir palikti lietuviškas dešras čia, pasiimkite ten.

Ar daiktai važiuos vieni?

Jei fūra pilna – jūsų vieni, jei rinktinis pervežimas – maišysis. Rinktinio privalumas – kaina mažesnė. Trūkumas – reikia derinti laikus. Kartais Londone pristatom kelias šeimas per dieną. Nieko baisaus, jei daiktai supakuoti ir pažymėti. Būna chaosas tik tada, kai kam nors etiketė nukrenta arba sumaišo adresus.

Kas jei turiu seifą?

Tada reikia liftinio krovimo arba papildomų rankų. Seifas – baisus daiktas, nes sveria toną, o kampai nepatogūs. Pianinas – taip pat. Kartais reikia kviesti bokštelį arba antgalius. Kaina šokteli, nes tai nebe standartas. Pasakykit iš anksto – jei sužinosim vietoje, galim atsisakyti vežti, nes neturim kuo užkelti.

Muitinė ir popieriai – ten viskas kitaip

Kokius dokumentus reikia parengti?

Dabar reikia CMR lapo, pakavimo sąrašo ir sąskaitos. Jei komercinis krovinys – dar muitinės deklaracija. Buitiniams daiktams nuo 2021-ųjų tvarka pasunkėjo. Nebeužtenka pasakyti "tai mano seni baldai". Reikia įrodyti, kad perkraustotės, kartais gyvenamosios vietos dokumentus. Darbas biurokratinis, bet įveikiamas. Imkit laiko tvarkyti popierius, o ne viską darykit paskutinę dieną.

Ar dažnai tikrina Anglijoje?

Taip, tikrina dažniau nei anksčiau. Ypač jei krovinys didelis arba deklaruotas neaiškiai. Kartais atidaromos dėžės, kas atima pusdienį ar net dieną. Buvo atvejis, kai tikrino sofą – įtariai dėl kažkokių medžiagų. Paaiškėjo, kad mediena išorėje atrodė įtartinai. Po patikrinimo paleido. Reikia kantrybės. Jei dokumentai tvarkingi – baimintis nėra ko.

Ar reikia mokėti muitą?

Savo naudotiems buitiniams daiktams muitas netaikomas, jei perkraustotės. Reikia pateikti paaiškinimą ir kartais gyvenamosios vietos raštą. Jei daiktai nauji – kita daina, ten VAT ir muitas. Kartais žmonės nusiperka naują sofą ir sako "naudota". Muitinės pareigūnai ne kvaili – mato pagal pakavimą ir etiketes. Tiesiog būkite sąžiningi, tuomet problemų nekils. Visi nori ramiai įvažiuoti.

Ar reikia registruoti krovinį?

Ne, jūs patys neregistruojate. Tai daro vežėjas per muitinės sistemas prieš išvažiuojant. Bet jūs turite pateikti tikslius duomenis. Kartais žmonių paso numeriai ar adresai neatitinka – tada fūra stringa pasienyje. Geriau viską patikrinti dukart prieš atiduodant. Vairuotojas atsiveža pagalbinius popierius, tačiau pagrindiniai dokumentai turi būti parengti jūsų.

Ar muitinė vis dar kebloka?

Tikrai taip, ypač pradžioje. Dabar situacija ramesnė, bet viskas lėtėja. Anksčiau fūra praskriesdavo per sieną per valandą, dabar gali užtrukti keturias. Yra naujų formuliarų ir taisyklių, kurių kartais net patys muitininkai pilnai nesupranta (nors jau turbūt turėtų). Mes adaptavomės, bet tai reikalauja daugiau laiko ir kantrybės nei prieš dešimt metų.

Ką daryt su klaidingais duomenim?

Kreiptis vežėją iš karto. Jei pakavimo sąrašas neatitinka realybės – muitinė gali baudžti. Jei adresas klaidingas vienu numeriu – vairuotojas važiuos pas kaimyną. Buvo taip, kad parašėme "Baker Street 22B", o reikėjo "22A". Savaitgalis prašvilpė. Geriau pripažinti klaidą prieš išvažiuojant, nei aiškintis Anglijos pasienyje su kaltu veidu.

Realybė kelyje – kas nutinka iš tikrųjų

Ar verta drausti daiktus?

Įmonės turi privalomąjį vežėjo draudimą, bet jis dažnai ribotas. Jei vertingi baldai ar meno kūriniai, patariu drausti papildomai. Yra tokių dalykų, kurių CMR nepadengia – pavyzdžiui, drėgmės sukeliami pažeidimai. Aš asmeniškai visada sakau: geriau sumokėti 50 eurų daugiau ir miegoti ramiai. Nors retai kas tai daro, man rodos.

Ką daryti, jei neprivažiuoja?

Londone tai norma. Apie centrą fūros nestovi. Tenka naudotis liftu, kelti daiktus arba samdyti mažesnį transportą iškart. Kartais deramės dėl stovėjimo aikštelės kraštinėmis valandomis. Jei kiemas siauras – fūra liks gatvėje, o daiktus nešit 50 metrų. Planuokitės pagalbininkus iš anksto, nes vienas vairuotojas neišveš sofos į penktą aukštą.

Ar reikia padėti krauti?

Standartiškai vairuotojas turi teisę tik prižiūrėti, o krauti neprivalo, nors dažnai padeda. Jei sutartyje nėra krovikų, jūs turite judinti daiktus. Dviem žmonėm sunku iškrauti spintą. Mes siunčiame darbininkus atskirai, bet tai papildoma paslauga. Būna, kad klientas pažada draugus, o jie išeina vakarėlį – tada vairuotojas lieka vienas. Neišgerkite išvakarėse.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Tai baisiausias scenarijus, deja, pasitaiko tarp neaiškių tarpininkų. Tikri vežėjai atvažiuoja, nes reputacija svarbiau. Jei taip nutinka, skambinkite nedelsiant ir ieškokite kito. Patikrinkite įmonės istoriją, skaitykite atsiliepimus. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo avansą 300 eurų "Jonukui", o telefonas kitą dieną išjungtas. Rimtos įmonės niekada neprašo visos sumos prieš tai.

Na, o ką galiausiai pasakyti apie krovinių pervežimo į Angliją terminus ir kainas? Jie kinta kaip oras – kartais saulėta, kartais perkūnija. Svarbiausia – nebijoti klausti, lyginti kelis pasiūlymus ir nepulti pigiausio varianto. Rinkitės tuos vežėjus, kurie atsakinėja į klausimus tiesiai, net jei tie atsakymai nepatinka. O svarbiausia – viską planuokite bent porai savaičių iš anksto. Tada ir kainos bus normalios, ir nervai liks sveiki, o daiktai atvyks laiku. Sėkmės kraustantis!