Kokie yra krovinių pervežimo į Angliją saugumo standartai?

Dirbu perkraustymų ir krovinių pervežimo srityje jau keturiolika metų. Per tą laiką Londone, Birmingame, Mančesteryje ir mažesniuose miesteliuose palikau daugiau baldų ir dėžių, nei galiu suskaičiuoti. O kai pradedi vežti ne tik sofutę, bet ir komercinius krovinius, klausi – kokie gi yra krovinių pervežimo į Angliją saugumo standartai? Trumpai – jų yra daugiau nei prieš Brexit, ir dalis vairuotojų dar iki šiol nesiorientuoja. Aš irgi pirmus kartus prisidariau bėdų Dokžo uoste, nes galvojau, kad senos taisyklės dar galioja. Pažadu atvirai – ką žinau, pasakysiu tiesiai, o kur nežinau – prisipažinsiu.

Dokumentai, be kurių geriau nepradėti

Ar reikia specialaus leidimo vežti krovinius į Angliją po Brexit?

Na, čia reikia atskirti. Jei veži asmeninius daiktus perkraustymui, rimtų leidimų nereikia – pakanka sutarties ir sąrašo. Bet jei komercinis krovinys, tada taip. EORI numeris abiem pusėm, prekių deklaracijos. Kartą klientas iš Panevėžio atsivežė sandėlio likutį, bet nepasakė, kad ten ir prekybai skirta. Uoste stovėjom tris valandas. Brexit viską apsunkino – anksčiau būdavo paprasčiau. Dabar dokumentų paketas storesnis nei mano senelės receptų knyga. Taigi leidimai reikalingi, tik priklauso, ką veži.

Kiek kainuoja draudimas kroviniui ir ar jis privalomas?

Privalomas. Bent jau CMR draudimas taip. Jeigu veži kam nors krovinį, be draudimo geriau net nepradėk. Kaina įvairi – nuo pusantro šimto iki kelių tūkstančių per metus. Aš dažniausiai moku apie du šimtus keturiasdešimt eurų mėnesiui. Buvo atvejis, kai taupėme, pasirinkome pigesnį variantą, krovinys apgadintas kelyje. Sutaupyti trisdešimt eurų kainavo du tūkstančius nuostolių. Neverta. Draudimas – ne popierius, o ramybė, kai važiuoji pro varginantį Calais.

Ar pakanka lietuviškų dokumentų, ar būtina versti?

Anglijoje nerūpi lietuviškas rašliava, jei kalba eina apie muitinės dokumentus. Visi pagrindiniai popieriai turi būti anglų kalba arba su vertimo priedu. Kartą vairuotojas atsivežė sąrašą lietuviškai – ten buvo „virtuvės reikmenys“. Muitininkas paklausė, kas per reikmenys. Bandėm aiškinti gestais, teko versti vietoje ant popieriaus gabalėlio. Taigi jei ruošiesi pats – versti reikės. Daugelis normalių įmonių daro už tave, bet jei veži pats – nepatingėk pasirūpinti. Kitaip stovėsi pasienyje.

Ar reikia T1 dokumento, kai krovinys keliauja tranzitu pro Prancūziją?

Taip, jei krovinys dar neįformintas importui į ES šalį, o keliauja per ją. T1 reikia, kai krovinys iš Lietuvos keliauja pro Vokietiją, Prancūziją į UK. Šis dokumentas garantuoja, kad muitams nemoki tol, kol nepasieki galutinio taško. Aš ne kartą pamiršęs pasitikrinti, ar T1 aktyvuotas. Prisimenu žiemą – snygis, šalta, o mes stovim prie Lilio, nes numerelyje klaida. Dvi valandas. Vairuotojas pyko, aš irgi. Taigi reikia, ir dar kaip atidžiai.

Technika ir transporto priemonės

Kokių saugos standartų turi atitikti vilkikas, važiuojantis į UK?

Euro 6 emisijos – jau standartas. Jeigu turi Euro 5, dar gali važiuoti, bet... čia reikia suabejoti. Nors jeigu važiuoji tranzitu... tiksliai nesu tikras, ar jie jau visiškai uždraudė visais atvejais, bet Londone gali būti problemų su LEZ zona. Techninė apžiūra galiojanti, ABS, tachografas veikiantis. Kartą mačiau vilkiką, kurio stabdžių žibintai neveikė – vairuotojas manė, kad JK vairuotojai ir taip mato. Nemato. Gavo baudą. O mes baisiai žiūrėti buvo.

Ar mano 12 metų senumo fūra dar gali važiuoti į Angliją, ar jau nebepraeis?

Praeis, jei techniškai tvarkinga. Metai savaime nebūtinai problema – aš mačiau ir 2008 metų vilkikus, kurie atrodo geriau nei 2020 laužas. Viskas priklauso nuo priežiūros. Aišku, Euro 6 reikalavimas gali užmauti stabdį, bet jei variklis atitinka... turiu galvoje, jei nevažiuoji į Londono centrą, kur LEZ griežta. Patikrins stabdžius, padangas, dūmus. 12 metų fūra gali būti saugesnė nei 3 metų, jei prie jos pagalvoja. O jei tik nupirkai pigiai ir per pirmą reisą – rizikinga.

Ką daryti, jei patikros metu randa techninį trūkumą?

Pirma, nesiginti kvailai. Antra, jei galima pataisyti per pusvalandį – daryk. Jeigu rimčiau, tada į servisą arba perkrauti į kitą transportą. Buvo situacija, kai puspriekabės durelės neatidarėsi taip, kaip reikia muitinei. Pasieniečiai pagalvojo, kad slepiame ką nors. Atidarė jėga – sulūžo vyriai. Teko ieškoti suvirintojo Prancūzijos kaime. Kaina – 400 eurų ir pusdienio praradimas. Geriau patikrinti prieš išvažiuojant. Skamba banaliai, bet žmonės to vis dar nedaro.

Kas laukia kelyje ir pasienyje

Ar tikrina krovinį Calais kelyje į Angliją ir kaip vyksta ta kontrolė?

Tikrina. Dar kaip tikrina. Jei anksčiau būdavo atsitiktinės patikros, dabar, ypač po migrantų krizių, viskas griežčiau. Atvažiuoji į terminalą, kartais prašo atidaryti, kartais skanuoja rentgenu. Aš esu matęs, kaip su šunimis apeina mašiną. Kartais eilės – keletą valandų. Kartą snigo, minus penki, o mes stovim keturias valandas. Vairuotojas Mantas pamiršo, kur padėjo raktus nuo kabinos, taip buvo pavargęs. Kontrolė reali, griežta, o eilėje visi pavargę ir pyksta.

Ką daro HMRC, jei įtaria, kad kažkas ne taip su prekių aprašymu?

Jie stabdo. Ir klausia. Kartą klientas pažymėjo „įrankių komplektą“. Pasirodo – dešimt elektrinių pjūklų. HMRC įtaria, kad bandome apeiti muitus. Pradėjo tikrinti visą sąrašą po vieną. Pusdienį stovėjom. Galiausiai viskas gerai, bet laikas prarastas. Taip, jie tikrina. Anglijos muitininkai dabar ypač griežti dėl prekių vertės. Jeigu raidė neatitinka realybės – pasiruošk stovėti. Geriau jau nuo pradžių rašyti tiksliai, net jei atrodo, kad paprastesnis aprašymas greičiau praeis. Nepraeis.

Ar saugumo standartai skiriasi, kai važuoji keltu versus Eurotuneliu?

Skiriasi ne standartai, o patikros procesas. Eurotunelis greitesnis, mažiau fizinės apžiūros, bet dokumentų tikrinimas griežtesnis. Keltas – ilgiau, bet mažiau streso dėl laiko. Aš mėgstu keltą, nes galiu pasistumti kojas. Apie krovinio saugumą – abiem atvejais reikia, kad krovinys būtų tvirtai užfiksuotas, nes ant kelto būna bangavimas. Krovinys pasistūmėjo kelyje, nes prastai sutvirtinome. Nuo to, ar keltas, ar tunelis, nepriklauso – priklauso nuo tvirtinimo ir vairuotojo dėmesio.

Baldų ir daiktų tvirtinimas

Kaip turi būti pritvirtinti baldai, kad atitiktų tarptautinius reikalavimus?

Baldai negali judėti. Taškas. Jei sofos slankioja priekaboje – prisitvirtinę ne taip. Mes naudojame diržus su sagtimis, kartais medinius kontūsus (ar kontūrus? tuos namelius viduje, na, suprasi). Sunkūs daiktai apačioje, lengvi viršuje. Kartą vyrukas pats susikrovė dėžes, neprisitvirtino prie sienų. Pro kalnus dėžės krito ant šaldytuvo. Nuostoliai – apie 800 eurų. Išmokau pamoką. Diržai, kampuočiai, ir visada – įtempti iki galo. Ne beveik iki galo. Iki galo. Jeigu gali pastumti sofą pirštu – reiškia, negerai.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar būtina samdyti specialistus?

Gali pats, bet atsakomybė tada tavo. Jei supakavai gerai – sveikinu, sutaupysi. Jei panaudojai buitines dėžes ir laikraščius – problemų gali kilti. Mačiau, kaip vyras atvažiavo su porcelianu, įvyniotu į sportinius marškinėlius. Nuotrupos. Specialistai naudoja burbulinę plėvelę, kartoną, specialias dėžes. Kaina ne tokia baisi, o apsaugo nuo gedimo. Draudimas ne visada dengia, jei mato, kad pakuotė buvo neprofesionali. Rimtai. Skaito sąlygas tada iki smulkmenų.

Ką reiškia tie standartiniai ženklai ant padėklų ir ar jie svarbūs?

Jeigu ant padėklo matosi IPPC ženklas – medis apdorotas, be kenkėjų. Anglijai tai labai svarbu. Buvę atvejų, kai kroviniai grįžta dėl padėklių be ženklo. Kartą atsivežiau maisto pramonės įrangą – padėklai be ženklo. Muitininkai siūlė dezinfekuoti arba naudoti kitus. Mes kitų neturėjome. Teko pirkti vietoje brangiai. Nesvarbu, kad pati įranga buvo nerūdijančio plieno. Taisyklės – taisyklės. Ženklai svarbūs. Ir ne tik maistui, bet ir baldams, elektronikai – viskui ant medinių padėklų.

Kai nutinka problemos

Ar pasitaiko, kad krovinyje randa neteisėtų migrantų, ir kas tada?

Pasitaiko. Dažniau, nei norėtum sužinoti. Ypač Calais. Jie bando patekti į priekabas degalinėse. Kas tada? Geriausiu atveju – randa prieš keltą. Blogiausiu – atvažiuoji į Angliją, baudos. Kolega Petras turėjo du pasislėpusius tarp dėžių. Jis nieko nežinojo. Vis tiek bauda. Dabar tikriname vizualiai prieš uostą. Atsakomybė pagal CMR tenka vežėjui, net jei nekaltas. Skamba šlykščiai. O blogos kompanijos apie tai nepasakoja pigių paslaugų skelbimuose.

Kokia atsakomybė tenka vežėjui, jei krovinys apgadinamas vartotojo kaltės?

O čia svarbu. Jei pats netinkamai supakavai – draudimas gali atsisakyti mokėti. Teisiškai vadinasi, kad vežėjas atsako už transportavimą, o ne už tavo dėžes. Klientas supakavo stiklą į antklodę. Stalas sudužo. Jis reikalavo pinigų. Mes rodėme nuotraukas, kad tvirtinimas tvarkingas, bet pakuotė... na, silpna. Galiausiai susitarėm, bet nemaloniai. Jeigu klientas pats krovė – fiksuok raštu. Nes kitaip kalba eina apie tavo kaltę, nors tu tik vairuotojas ir nieko daugiau.

Ką daryti, jei klientas nori vežti daiktus su baterijomis – ar tai pavojinga?

Tai priklauso. Ličio jonų baterijos, elektrinių dviračių akumuliatoriai – taip, pavojinga. Reikia specialaus ženklinimo, temperatūros režimo. Aš atvirai – ne visada žinau kiekvieną tipą mintinai. Jei paprastos AA baterijos žaisluose – nieko baisaus. Bet jei elektromobilio baterija – reikia tikrinti pagal ADR. Kartą vežėme medicinines baterijas – papildomai kainavo stabilizatoriai. Nepigiai. Jei klientas sako „ten tik maži baterijukai“ – nepasitikėk. Klausk modelio. Geriau saugiai negu atsiprašinėti pasienyje.

Realūs dalykai, apie kuriuos nekalba gražiai

Kodėl vienos įmonės siūlo žemesnę kainą – ar ten kažkas ne taip saugumo srityje?

Ne visada, bet dažnai. Matęs, kurios veža be CMR draudimo, su pasibaigusiais techniniais. Kaina mažėja, kai nekreipi dėmesio į saugumo standartus krovinių pervežime į Angliją. Jei siūlo pervežti penkių kambarių butą į Londoną už du šimtus eurų – galvok. Tik kuro kaina ir keltas jau beveik tiek. Kur pinigai draudimui? Tvirtinimo medžiagoms? Aš nežinau jų verslo planų, bet iš patirties sakau – pigūs daiktai brangiai kainuoja. Baudos, sugadinti baldai, prarastas laikas. Negerai.

Kiek laiko dokumentai tikrinami pasienyje ir ar galima pagreitinti?

Nuo penkiolikos minučių iki kelių valandų. Pagreitinti gali, jei viskas tvarkingai elektroniniu formatu, EORI numeriai sutampa. Kartą padarėme klaidą prekių aprašyme – užtrukom keturias valandas. Jei nori greičiau – rinkis Eurotunelį ir pateik ENS laiku. Padeda, jei su tavimi bendrauja muitų tarpininkas. Laikas pasienyje – pinigai. Bet skubėdamas padarysi klaidų, o tada dar ilgiau. Paradoksas. Aš pats esu dėl skubėjimo praradęs laivo bilietą. Brangiai kainavo. Taip, galima paspartinti, bet tik būnant tvarkingam.

Ar reikia CE ženklinimo visoms prekėms?

Brexitas pakeitė taisykles. Anglijoje dabar UKCA vietoj CE daugeliui prekių. Ar visiem? Nežinau šimtu procentų – aš vežėjas, ne sertifikavimo specialistas. Statybinės medžiagos, elektros įranga, žaislai tikrai turi atitikti. Kartą vežėme baldus parduotuvei, ant kai kurių buvo CE. Muitininkas paprašė patikslinti, ar dar galioja. Mes tik vežėme, bet teko pateikti gamintojo paaiškinimą. Taigi CE ar UKCA – reikia, ir geriau žinoti prieš pakraunant, ne prie Doverio. Patikėk.

Nauji dalykai po Brexit

Ar pasikeitė saugos reikalavimai eksportuojant į Angliją po 2021 metų?

Taip. Dokumentų pridėjo, muitų kontrolė griežtesnė, ypač maistui ir augalams. Aš vežu baldus ir techniką, tai maisto sertifikatų nekrapštyu. Bet tvarkoje pasikeitimų yra. Jei 2020 pakakdavo paprasto važtaraščio, dabar reikia ENS, EORI, kartais eksporto deklaracijos. Fiziškai krovinio tvirtinimas nepasikeitė, bet biurokratijos prišlijo tiek, kad kartais pagalvoji – gal geriau vežti į Vokietiją. Bet Anglija – gera rinka, tad adaptuojamės. Saugumo standartai krovinių pervežime į Angliją dabar reiškia ne tik diržus, bet ir beveik idealų popierų išmanymą.

Kas yra ENS deklaracija ir ar be jos gali užblokuoti pasienyje?

ENS – Entry Summary Declaration. Pranešimas, kad krovinys atvyksta į UK. Be jo – nepravažiuosi. Pateikti reikia prieš atvykstant, dažniausiai gerokai anksčiau (oi, tiksliai – reikia laiku, o ne paskutinę minutę, sory). Aš pamiršęs vieną kartą. Laivą praleidau, teko laukti sekantį. Nuostolis – pirmadienio užsakymas Londonui. Klientas pyko. Tokių deklaracijų pamiršti negalima. Be ENS terminalas tavęs net neįsileis. Techninis reikalavimas, bet drakoninis. Dabar daugelis naudoja skaitmenines sistemas, kurios primena. Aš irgi naudoju, bet prisipažįstu – kartais tingiu pasitikrinti. Negerai.

Praktika ir dažni pažeidimai

Kokius dažniausius pažeidimus matau pasienio patikrose?

Netinkamai sutvirtintas krovinys. Blogas pakuotės ženklinimas. Neatitinkantys dokumentai – prekių kodai nesutampa. Ir labai dažnai – netvarkinga kabina. Muitininkai žiūri ne tik į krovinį, bet ir kaip tu atrodai. Jei aplink šiukšlynas, o popieriai susukti į kamuoliuką – signalas. Rado seną gesintuvą. Formalumas? Gal. Bauda? Taip. Daugelis pažeidimų – smulkūs, bet traukia dėmesį. Tada pradeda tikrinti giliau. Pradėk nuo tvarkos kabinoje. Tai pusė darbo. Kita pusė – nebūk pusgalvis, kai užpildinėji popierius.

Ar tikrai konteineriuose būna dujų detektorių, ar tai mitas?

Krovininiuose konteineriuose? Ne. Bent aš nematavęs. Šaldytuvuose – taip, temperatūros kontrolė. Bet sausame konteineryje detektorių nėra. Žmonės maišo tipus. Jei veši pavojingas prekes, turi pats rūpintis. Kartą kolega vežė chemines medžiagas, muitininkas paklausė, ar yra detektorius. Kolega sutriko, nes standartinis konteineris to nesuteikia. Taigi paprastai – ne, nėra. Bet jei užsakovas reikalauja – galima įrengti. Svarbu, kad apie tai žinotumėte prieš pakraudami, o ne Doverio uoste kai laikas spaudžia.

Kaip pasiruošti patikrai, kad neužsibūtum pasienyje pusdienį?

Tvarkingi popieriai pirmiausia. Antra – žinok savo krovinį. Trečia – nebūk nervinis. Jei muitininkas paklausia, o tu pradedi greitai kalbėti ir painiotis – įtars. Aš darau sąrašiuką: kiek vietų, kokia vertė, ar yra deklaruoti. Kartą patikra truko dvidešimt minučių, nes viskas po ranka. O kolegai, kuris rausėsi po daiktus mašinoje ieškodamas popierių, – tris valandas. Būk pasirengęs atidaryti, jei prašo. Nes jei vengsi – dar labiau įtars. Paprastos taisyklės, bet jų laikosi ne visi. O laikas pasienyje kainuoja ir pinigus, ir nervus.

Krovinių pervežimo į Angliją saugumo standartai nuolatos keičiasi, ypač po to, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš ES. Kas veikė 2018-aisiais, šiandien gali būti nepakankama. Mano patarimas – rinkitės ne pigiausią pasiūlymą, o tą, kur vairuotojas moka paaiškinti, kaip bus užtikrintas saugumas. Nes jei jis tyli arba atsakinėja vien žodžiais „bus gerai“ – tikėtina, kad problemų neišvengsite. O jų ir taip pakanka kelyje. Nepamirškite – geras pasiruošimas popieriuose ir tvirtinime sutaupo daugiau nei pusdienį Doverio uoste.