Kokie dokumentai reikalingi krovinių pervežimui į Angliją?

Žinai, prieš kokius 12 metų, kai dar nebuvo Brexit, viskas buvo paprasčiau. Atvažiuoji, pakrauni, CMR pasirašai ir viskas – jokių muitinių eilių, jokių papildomų deklaracijų. Dabar? Dabar situacija visai kitokia. Klientai skambina ir klausia, ar gali tiesiog išrašyti sąskaitą ir vežti sofa į Londoną. Ne, negali. Na, gal gali, jei nori, kad krovinys įstrigtų Doverio pasienyje iki kitų metų. Dokumentai krovinių pervežimui į Angliją dabar – tai jau net ne pasirinkimas, o būtinybė. Aš per savo praktiką mačiau visko: ir tobulai sutvarkytų popierių, ir tokių atvejų, kai žmogus atsivežė tik savo pasą ir galvojo, kad to pakaks. Taigi pakalbėkim atvirai.

Pagrindiniai popieriai – be jų niekur nenuvažiuosi

Ar man tikrai reikia CMR važtaraščio, jei vežu daiktus į Londoną?

CMR važtaraštis yra tas dokumentas, be kurio net neprasideda normalus krovinių pervežimas į Angliją. Nesvarbu, ar perveži asmeninius daiktus, ar komercinį krovinį – CMR reikia. Aš kartą turėjau klientą, kuris nenorėjo pasirašyti, nes "jis pasitiki manimi". Supratau, bet pasakiau – be parašo aš nevažiuoju. Jis truputį supyko, bet pasirašė. CMR – tai tavo draudimo ir teisių pagrindas. Jame turi būti nurodyti siuntėjas, gavėjas, krokinio aprašymas, svoris ir maršrutas. Jei ko nors trūksta, muitinė gali pradėti knistis. Arba dar blogiau – gavėjas atsisakys priimti krovinį. Todėl pildyk tiksliai, net jei atrodo, kad tai tik popiergalis.

O jei vežu asmeninius daiktus, ar vis tiek reikia kažkokių dokumentų?

Taip, reikia. Asmeniniai daiktai nėra oras – jie irgi privalo turėti kažkokį apskaitos pagrindą. Dažniausiai tai packing list su daiktų sąrašu ir verte. Kartais žmonės mano, kad jei tai "tik senelės servizas", tai muitininkas patikės žodžiu. Nepatikės. Aš mačiau situaciją, kai lietuvis vežė dėžes į Manchesterį, o muitininkas paprašė įrodyti, kad daiktai nekomerciniai. Teko atidaryti visas dėžes. Buvo nemalonu. Pack list ir bent jau kokios nors nuosavybės įrodymo kopijos labai praverčia. Ir taip, vertėtų turėti EORI, net vežant asmeninius daiktus, nors čia jau kitas klausimas. Nepamiršk – asmeniniai daiktai irgi krovinys.

Ar vairuotojui reikia atskiro įgaliojimo pasiimti krovinį?

Reikia. Na, tiksliau, ne visada, bet... geriau turėti. Jei pervežimas vykdomas pagal standartinę CMR sutartį, tai CMR lapas jau yra savotiškas įgaliojimas. Tačiau jei siuntėjas prašo atsiimti krovinį iš sandėlio, kurio apsauga labai principinga, gali prireikti atskiro įgaliojimo arba pick-up order. Buvo toks atvejas Klaipėdoje, kai vairuotojas neturėjo nieko, išskyrus CMR, o sandėlio darbuotojas paprasčiausiai neišdavė krovinio. Praradom pusdienį. Nuo to laiko visada klausiu kliento – ar sandėlis žino, kad atvažiuosime? Ar reikalingas atskiras release dokumentas? Kartais toks popierius vadinasi WRO ar pan. Kiekvienas terminalas turi savo taisykles. Patikėk, geriau turėti vienu popieriumi per daug.

Muitinė, EORI ir visa ta post-Brexit pain

Kas tas EORI numeris ir ar be jo galima ką nors vežti į Angliją?

Be EORI dabar nieko rimto nepadarysi. EORI – tai Economic Operators Registration and Identification numeris. Tu arba turi jį pats (jei esi verslas), arba tavo siuntėjas ar gavėjas turi jį turėti, kad galėtų deklaruoti krovinį. Po Brexit EORI tapo toks pat svarbus kaip ir CMR. Buvo atvejis, kai klientas, smulkaus verslo atstovas iš Kauno, neturėjo EORI. Manė, kad tai kažkas milžiniškoms korporacijoms. Teko sustoti pasienyje, ir laikas tiksi. Galų gale sutvarkėm per agentą, bet tai kainavo porą šimtų eurų ir pusės dienos praradimą. Jei vež į Didžiąją Britaniją – paklausk: „Ar turite EORI?“ Jei ne – geriau sutvarkykite prieš savaitę, o ne tą pačią dieną.

Ar po Brexit vis dar reikia pildyti eksporto ir importo deklaracijas?

Taip, ir tai yra didžiausias skirtumas nuo senų gerų laikų. Daugelis mano, kad dokumentai krovinių pervežimui į Angliją liko tokie pat kaip į Vokietiją. Nepamatė įvykių. Dabar kiekvienas krovinys turi turėti eksporto deklaraciją išvykstant iš ES ir importo deklaraciją atvykstant į UK. Šį darbą dažniausiai atlieka muitinės agentas, bet turi žinoti – jei dokumentai nepasiruošę, krovinys neįvažiuos į keltą. Buvau Doverije... oi, kruizyje? Ne, Doverio uoste, kai vilkiko vairuotojas negalėjo įlipti į keltą dėl neišvalytos T1 formos. Stovėjo eilėje aštuonias valandas. Brexit vis dar skauda logistikoje, nenoriu būti politikas, bet faktas – popierizmo padaugėjo trigubai.

Kiek realiai laiko užtrunka muitinės dokumentų paruošimas normaliam kroviniui?

Na, jei viskas sutvarkyta – per kelias valandas. Bet jei klientas pirmadienį ryte sugalvoja, kad antradienį jau reikia krovinio Liverpulyje, tada... tada yra problemų. Aš asmeniškai mėgstu turėti mažiausiai 24–48 valandas iki faktinio išvykimo. Tam reikia gauti komercinę sąskaitą, packing list, EORI numerį, transporto užsakymo duomenis. Tada agentas paruošia eksporto deklaraciją. Kartais tai trunka tris valandas, kartais – visą dieną, jei muitinė turi klausimų. Ką tiksliai klausia? Na, pavyzdžiui, ar krokinio kodas HS teisingas. Jei klientas sugalvoja, kad jo baldu kodas yra visai ne tas, kurį sužinojote – vėl į pradžią. Geriau nepaskutinei minutei viską daryti.

Ar reikia angliškai išverstų dokumentų, ar pakanka lietuvių kalba?

Pakankamai dažnai klientai klausia šito. Atvirai – oficialiai niekas neverčia, bet praktiškai angliška versija labai pravers. Ypač jei muitinė kelia klausimų arba jei gavėjas yra didelė anglų kompanija, kurios darbuotojai nekalba lietuviškai (o kas stebėtų? Ne visi kalba). CMR yra standartas, todėl jis turi tris kalbas – paprastai tai būna anglų, prancūzų ir vokiečių. Bet packing list ar komercinė sąskaita – vertimas į anglų kalbą tik padeda. Aš neturėjau atvejo, kad dėl lietuviško packing list būtų stabdoma, bet teko matyti, kaip angliška versija pagreitina patikrą kartais net dvigubai. Taigi vertimas – neprivalomas, bet labai rekomenduojamas. Investuok į tai.

Ką privalai žinoti apie T1 ar kitas tranzito procedūras, kai veži per Prancūziją?

T1 – tai toks dokumentas, kurį kartais reikia, jei krovinys nebus iškrautas iš karto ir važiuos tolyn. Statistiškai daugelis krovinių keliaujančių į Angliją per Calais ar Dunkirką turi T1 arba yra tiesiog deklaruojami. Jei tavo krokinys neturi muitinio statuso "išleistas į laisvą apyvartą" ES pusėje, T1 arba atitinkama deklaracija privaloma. Kartais vairuotojai nežino, kad turi turėti T1 ir bando važiuoti tiesiog per Eurotunelį. Būna nemalonių pokalbių su muitininkais. Geriau agentas susitvarkys, bet tu turi žinoti, kad toks popierius egzistuoja. Aš nesu muitinės agentūros vadovėlis, bet šitą žinau – ir to pakanka.

Specialūs kroviniai – ten popierizmo dar daugiau

Ar vežant maisto produktus reikia sveikatos sertifikato (health certificate)?

Taip, reikia. Maisto pervežimas į Didžiąją Britaniją po Brexit tapo tikru iššūkiu. Kiauliena, pienas, kiaušiniai, žuvys – viskas turi turėti importo sertifikatus. Aš pats ne visada žinau kiekvieną maisto kodo niuansą – ten sąrašai ilgesni nei mano sąskaitų kuprinė. Bet esmė ta: jei vežate maistą, turite kreiptis į valstybinę veterinarijos tarnybą, kad gautumėte health certificate. Be to, reikalingas common health entry document arba naujesnis atitikmuo. Buvau linkęs galvoti, kad tai veikia paprasčiau, bet mano kolega neseniai vežė žuvų siuntinį – sustojo Harwichyje trims valandoms, nes tarp popierių trūko vieno elemento. Viskas subyrėjo. Tai su maistu – dvigubai atsargiai.

Ar augalų pervežimui į Angliją reikalingas fitosanitarinis sertifikatas?

Absoliučiai taip. Augalai, sėklos, net medienos dirbiniai – viskam reikia fitosanitarinio. Didžioji Britanija dabar turi savo taisykles, kurios, man atrodo, dar griežtesnės nei buvo ES. (Nesu visai tikras dėl visų medienos dirbinių – reikėtų patikrinti, bet sėkloms ir vazoniniams augalams – tikrai.) Buvo istorija, kai klientė vežė orchidėjas į Birmingamą. Gražios, brangios. Fitosanitarinį turėjo, bet... pasirodo, reikėjo dar ir importo leidimo iš DEFRA. Orchidėjos gavo karantiną. Berniukas pyko, aš irgi pykau, nes tai buvo netikėta. Paprastai krovinių pervežimas į Angliją apie tai neinformuoja. Defra dokumentai augalams – privalomi. Nepamiršk.

Kokie dokumentai reikalingi, jei vežu alkoholinius gėrimus verslo tikslais?

Alkoholis – jautri zona. Reikia muitinės deklaracijos, bet papildomai – akcizo dokumentų. Didžiojoje Britanijoje alkoholio importas kontroliuojamas griežčiau nei daugelio kitų prekių. Jei esi registruotas tiekėjas – turi savo licencijas. Jei ne, gavėjas Anglijoje turi turėti atitinkamą Alcohol Wholesaler Registration Scheme numerį. Aš nesu mokesčių konsultantas (ai, ir gėrimų ne per daugiausiai geriu darbe), bet mačiau, kaip siuntimas su vynu buvo sustabdytas, nes gavėjas neturėjo tinkamos licencijos. Viskas grįžo atgal. Štai kodėl prieš veždamas alkoholį, visada klausiu: „Ar jūsų anglas turi licenciją priimti?“ Jei ne – neatiduos. Paprasta.

Ar pavojingoms kroviniams reikia ADR dokumentacijos važiuojant į Angliją?

Taip. Jei krokinys priskiriamas pavojingoms prekėms – chemikalai, dažai, baterijos, degios medžiagos – ADR galioja visur, įskaitant ir kelionę per Eurotunelį bei keltais. Reikia teisingai suklasuoto krokinio, atitinkamų lipdukų ant transporto priemonės, vairuotojo ADR pažymėjimo ir specialaus važtaraščio su UN numeriais. Aš tiksliai nepamenu, ar baterijos klasei 9 visada reikia atskiro leidimo keltui – čia gal reikia pasitikrinti priklausomai nuo talpos. (Bet tikrai žinau, kad dyzelinas ir lakas niekada nepraeina be skraistančios muitinės.) ADR patikra prie keltų pasienyje yra griežta. Vienas neteisingas lipdukas ir gali gręžti atgal į Prancūziją. Rimtas reikalas.

Realybė, klaidos ir tos nemalonios tiesos

Ar pasitaiko, kad klientas atsineša netvarkingus dokumentus ir ką tada darai?

Pasitaiko? Tai kas antras kartas, jei kalbam apie mažiau patyrusius siuntėjus. Buvo toks atvejis – atvažiuojam pakrauti elektronikos į Vilnių, klientas atnešą popierius, kuriuose visi svoriai buvo suvesti netaisyklingai, o viena eilutė buvo paprasčiausiai ištrinta korektoriumi. Aš pasižiūriu ir sakau: „Drauge, aš taip per sieną nepraeisiu.“ Teko sėsti prie kompo, per dvi valandas viską sutvarkyti. Daugelis mano, kad krovinių pervežimas į Angliją yra kaip taksi – atsisėdi ir važiuoji. Ne. Dokumentai turi būti aiškūs, logiški, su teisingais kodo. Jei gaunu gerus popierius – šypsausi. Kai gaunu chaosą – žinau, kad arba aš tvarkysiu, arba sėsim vietoj. Geriau jau pasiruošk iš anksto.

Kiek kainuoja, jei muitinės dokumentus tvarko agentas, o ne aš pats?

Na, kainos... čia kaip pas kirpėją – yra nuo 50 eurų už paprastą eksporto deklaraciją iki kelių šimtų, jei krokinys sudėtingas. Aš mačiau agentus, kurie ima 80 eurų, ir mačiau tokių, kurie prašo 250, bet padaro viską nuo A iki Z. Importo pusėje Anglijoje gavėjas dažnai turi savo brokerį – ten kainos irgi svyruoja. Svarbu suprasti: agento kaina priklauso nuo prekių kiekio, HS kodų sudėtingumo, ar reikia papildomų licencijų. Kartais klientai pyksta: „Kodėl taip brangu, juk tai tik vienas lapas?“ Ne, tai ne lapas. Tai atsakomybė, kad tavo krokinys nepūstų kelių dienų uoste. Sumokėsi agentui 100 eurų, bet sutaupysi gal 1000 nuostolio. Rimtas dokumentų tvarkymas turi savo kainą.

Ar tikrai visada reikia gavėjo parašo krovinio perdavimo metu?

Pagal CMR – taip, parašas privalomas. Bet realybėje... na, būna įvairiai. Kartais sandėlyje Anglijoje tiesiog įmeta krokinį ir niekas niekur nepasirašo. Buvo istorija su vienu dideliu prekybos tinklu – vairuotojas atvežė, darbuotojas pasakė „aš dabar neturiu laiko, palik ir važiuok“. Vairuotojas paliko. Po savaitės gavėjas skundžiasi, kad krokinys sugadintas, o mes neturėjome jo parašo, kad būklė buvo gera. Nuo to laiko – net jei man mėtosi lazda, reikalauju pasirašyti. Jei neparašo – fiksuoju nuotraukas, rašau laisvos formos aktą. Ne visada malonu, bet saugiau. Kai kurios įmonės Anglijoje neturi įpročio pasirašinėti – tu turi juos „išmokyti“. Kitaip rizikuoji savo kailiu.

Ar galiu pasitikėti tom įmonėm, kurios žada „pervežimą be dokumentų“?

Oi. Šito klausiu retai, bet turiu atsakyti. Ne, negali. Yra tokių „vežėjų“ – dažnai tai tiesiog pažįstamas su furgonu – kurie sako: „Davai, mes per Doverį pravažiuosim kaip privatūs asmenys, niekas nežiūrės.“ Tai yra akla bėda. Muitinė tikrai patikrina. Buvo atvejų, kai toks „pusiau legalus“ pervežimas baigėsi krovinio konfiskavimu ir bauda ne tik vairuotojui, bet ir siuntėjui. Aš tokių dalykų nepraktikuoju ir nepatariu. Rimtas krovinių pervežimas į Angliją visada palieka pėdsaką popieriuje. Tai tavo saugumas. Jei kas nors žada pigiai ir be dokumentų – spruk. Geriau mokėk daugiau legaliai, nei mažiau su galvos skausmu po mėnesio. Suprask tai teisingai.

Ką daryti, jei pasienyje sako, kad trūksta vieno popieriaus?

Pirmiausia – nepanikuoti, bet ir nebandyti nusipirkti laiko su kvaila šypsena. Aš esu turėjęs situaciją, kai Doverio muitinėje trūko packing list kopijos. Vairuotojas paskambino man. Aš per 20 minučių nusiunčiau PDF į kelio paštą, kolega atspausdino. Laukėm. Kartais gali padėti elektroniniai archyvai, kartais reikia agento, kuris operatyviai įmeta trūkstamą deklaraciją į sistemą. Jei trūksta esminio dalyko – pavyzdžiui, teisingo EORI – tada tenka grįžti arba krokinys stoja į areštą (ne fizinį, o muitinę). Būna ir taip, kad dokumentas yra, bet duomenys neatitinka. Tada tenka rašyti paaiškinimą. Kuo daugiau turi kontaktų – greičiau išsisuksi. Draugai pasienyje gyvena neblogai, juokinga, bet tiesa.

Ar vežant į Šiaurės Airiją reikia tų pačių dokumentų kaip į Angliją?

Šiaurės Airija... hmmm. Tai biški sudėtingiau. Protokolai po Brexit ten kitokie dėl Šiaurės Airijos sutarčių. Prekės iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją gali privalėti rinkliavų deklaracijas, nes pasienyje su Airija egzistuoja ypatingos taisyklės. Jei krokinys keliauja į Belfastą, dažnai reikia tiek UK eksporto deklaracijos, tiek specifinių Šiaurės Airijos įrašų. Nesakau, kad tai identiška Londonui. Buvo atvejis, kai klientas manė, kad Belfastas yra tas pats kas Braitonas dokumentų prasme. Nepasirodė esąs teisus. Reikėjo papildomų popierių. Tai jei veži į NI – klausk atskirai. Nepriskirk Anglijos taisyklių automatiškai ten, nes aš pats čia ne šimtu procentų savimi pasitikiu.

Kada reikia AEO pažymėjimo ir ar jis naudingas kroviniams į UK?

AEO – Authorised Economic Operator. Tai nėra privalomas dokumentas kiekvienai įmonei, bet jei esi didesnis žaidėjas ir dažnai siunti krovinius į užsienį, verta turėti. AEO suteikia supaprastintas muitinės procedūras, mažiau patikrų. Asmeniškai mūsų įmonė jį turi, ir tai pagreitina procesus kartais net kelias valandas. Bet mažam siuntėjui, kuris perveža du kartus per metus – neapsimoka. Tai brangus ir ilgas sertifikavimo procesas. Daugelis mano klientų net neturi apie jį girdėję. Tiesą sakant, kai kurie agentai klausia, ar turime AEO, ir kai pamato „taip“ – jų veidas atsipalaiduoja. Tai kaip VIP kortelė muitinėje. Nebūtina, bet malonu turėti. Rimtiems žaidėjams – must have.

Ar po 2024 metų pasikeitė taisyklės dėl prekių importo į Angliją?

Jo, keitėsi, ir dar keisis. 2024-ųjų viduryje paleisti nauji UK muitinės importo reikalavimai – dalis anksčiau buvusių palengvinimų pasibaigė. Dabar visos prekės privalo turėti pilną deklaraciją dar prieš atvykstant į Jungtinę Karalystę. Anksčiau galėjo būti dalinis atidėtas deklaravimas. Aš manau, kad artimiausiu metu dar griežtės, nes britai nori kontroliuoti viską patys. Vaistas nuo galvos skausmo? Turi arba puikų muitinės agentą Anglijoje, arba nuolat sekti HMRC naujienas. Aš stengiuosi, bet kartais net ir aš pasiklystu tarp tų datų. Svarbu: jei tavo agentas sako, kad „kaip ir viskas tas pats“ – pakeisk agentą. Naujienos tikrai buvo ir jas ignoruoti brangiai kainuos.

Kaip elgtis, jei CMR ar sąskaitoje neteisingas svoris?

Neteisingas svoris – dažniausia klaida. Klientas pasveria namie su vonios svarstyklėmis, gaunasi 150 kg, o realybėje – 220 kg. Muitinė mato išrašą, mato faktą – neatitinka. Ką darai? Pirmiausia – jei dar nepasiekėsi sienos, perskaičiuoji ir perrašai. Jei jau pasienyje – reikia rašyti paaiškinimą. Kartais pakanka agento patvirtinimo, kad tai techninė klaida. Kartais reikia persverti ir pateikti aktą. Buvo blogesnių atvejų – svorio skirtumas 500 kg. Tada jau prasideda kratos, ar nevežama ko papildomo. Aš visada praversiu klientų: pasverkite normaliai, nebandykite išsisukti. Ypač jei krokinys didesnis. Tiesa, kartais svoris būna nurodytas be pakuotės, o faktas su – irgi bėda. Nueikit sverskit normaliai.

Ar galiu pats užpildyti CMR, jei nesu vežėjas, o tiesiog siuntėjas?

Gali. Nors CMR paprastai pildo vežėjas, siuntėjas turi teisę (ir pareigą) patikrinti, ar duomenys teisingi. Aš matau, kad daugelis smulkių siuntėjų bijo CMR kaip velnio, bet ten nėra raketų mokslo. Rašai adresus, aprašai krokinį, nurodai svorį, kiekį, datą. Pasirašai. Žinoma, jei prekė pavojinga – reikia specialių žymėjimų, kuriuos geriau palikti profesionalui. Bet paprastam kroviniui – puikiai sutvarkysi pats. Tik nerašyk ranka, jei turi beskraidančią rašyseną. Buvo atvejis, kai klientas pildė ranka, o muitininkas perskaitė „baldai“ kaip „bandomi“ ir kėlė klausimų. Spausdink. Ir dar: nepamiršk, kad CMR turi būti mažiausiai trys egzemplioriai. Ar trys? Keturi? (Atsiprašau, dažniausiai trys pagrindiniai, bet kartais reikia ir daugiau priklausomai nuo maršruto.) Geriau atsispausdink su atsarga, kad netrūktų.

Koks yra pats svarbiausias dokumentas, jei reikia rinktis tik vieną?

Oho. Jei tikrai vienas... Aš rinkčiausi CMR. Nes be jo tu neturi sutarties, neturi įrodymo, kad perdavė krokinį, neturi pagrindo draudimui. EORI svarbus, bet jį turi įmonė, ne krokinys. Muitinės deklaracijos svarbios, bet jas kartais gali operatyviai atstatyti (ne visada, bet gali). O CMR – tai tavo šventasis Gralis viso tarptautinio pervežimo metu. Jei neturi CMR, tu esi tiesiog bičiulis su furgonu, o ne vežėjas. Beprasmiška net lyginti. Aišku, realybėje tau reikia visų – kaip automobilyje reikia ir vairo, ir stabdžių. Bet jei privertumėt pasirinkti – CMR. Viskas. Rimto krovinių pervežimo į Angliją neįsivaizduoju be šito popieriaus.

Tai va, kaip matai, dokumentai krovinių pervežimui į Angliją nėra tik formalumas, kurį gali atsikratyti vienu mygtuko paspaudimu. Po Brexit šis reikalas tapo rimtesnis nei bet kada. Net jei samdai vežėją – pats tikrink, ar turi EORI, ar CMR teisingai užpildytas, ar deklaracijos padarytos. Nebijok klausti. Geriau pasiknist dabar, nei aiškintis pasienyje. O jei tau kažkas atrodo neaišku – rask žmogų, kuris tai daro kasdien. Sutaupysi laiko, nervų ir pinigų. Sėkmės kelyje.