Kokia yra geriausia kaina vežant siuntas Anglijon mikroautobusais?

Žmonės dažnai manęs klausia, kokia yra geriausia kaina vežant siuntas Anglijon mikroautobusais, ir aš visada atsakau – priklauso. Po penkiolikos metų šioje srityje galiu pasakyti, kad nėra vienos tikslios sumos, kuri tiktų visiems. Vienam už dėžę su apranga pakaks šešiasdešimt eurų, kitam, turinčiam tris krėslus ir šaldytuvą, reikės gerokai daugiau. Kaina svyruoja ir nuo maršruto, ir nuo svorio, ir nuo to, ar vairuotojas turi laisvų vietų. Kartais pigiau pasiūlęs variantas paskui atsiperka nervais. Čia – jokio akademizmo, tik tai, ką sužinojau per daugiau nei dešimtį metų važinėdamas tarp Lietuvos ir Anglijos su siuntomis, daiktais bei kartais ir keistais klientais.

Kainos... jos ne tokios paprastos

Kiek kainuoja siųsti dėžę į Londoną mikroautobusu?

Na, jei standartinė dėžė su rūbais, iš Vilniaus į Londoną dažniausiai nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Mažesni miesteliai brangsta dešimt penkiolika eurų, nes sukti nuo magistralės reikia. Kartais pasiūlymų po penkiasdešimt pasitaiko, bet ten reikia žiūrėti dėl paslėptų mokesčių. Prisimenu, prieš ketverius metus (ar gal penkis?) vienas vaikinas sumokėjo penkiasdešimt penkis eurus, o vairuotojas paskui pareikalavo ir už keltą atskirai. Tai va, nuo to priklauso.

Ar kaina skiriasi, jei siunta važiuoja iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Skiriasi, bet ne drastiškai. Vilnius yra pagrindinis centras, ten renkasi daugiau siuntų, todėl vežėjai turi mažesnes tuščio važiavimo rizikas. Iš Kauno skirtumas dešimt ar penkiolika eurų, bet jei mašina pro Kauną važiuoja, kaina identiška. Svarbu, ar miestas tiesiogiai maršrute. Kartais žmogus iš Šiaulių galvoja brangu, o pasirodo, mašina pilna iš Klaipėdos ir paima be antkainio. Čia kaip autobusai – viskas nuo užsipildymo.

Kodėl vienas vežėjas prašo aštuoniasdešimt eurų, o kitas šimto penkiasdešimt už tą patį?

Pirmiausia skiriasi paslaugos lygis. Tas, kuris prašo šimto penkiasdešimt, turi draudimą, gal sandėlį Londone. Pigesnis gal važiuoja pas gimines ir prisikrovė siuntų. Aš mačiau, kai brangesnis pristatė viską idealiai, o pigus vaikinas pametė daiktus rūsyje, nes skubėjo į keltą. Ne visada brangu reiškia gerai, bet per maža kaina dažnai kvepia problemomis. Ypač jei mašina pilnai užkrauta ir nebeliko vietos net buteliui.

Ar galima derėtis dėl kainos vežant siuntas į Angliją?

Žinoma, ypač jei siuntų turite daugiau nei vieną. Jei vežėjas turi laisvų vietų ir išvykimas po dviejų dienų, derėtis netgi būtina. Aš pats nuleisdavau dešimt penkiolika procentų, jei žmogus mokėdavo iš karto pavedimu. Bet yra riba. Jei prašo dviejų šimtų, o siūlote penkiasdešimt, atsiras nejauki tyla. Geriausias laikas derėtis – paskutinė savaitė prieš išvažiavimą, nes tada vežėjas skaičiuoja degalus. Jei mašina pilna, tiesiog atšauks skambutį.

Ar mikroautobusas visada pigiau nei siuntų tarnybos?

Dažniausiai taip, bet ne absoliučiai. Jei tai nedidelis vokas su dokumentais, DHL gali būti greičiau. Mikroautobusai muša kainą su didesniais kiekiais ar baldais. Buvę, kad brangi tarnyba paims nemokamai, o mikroautobusas paprašė dvidešimt eurų už privažiavimą. Čia reikia skaičiuoti konkrečiai. Nors kai pervežamos asmeninės siuntos Anglija Lietuva kryptimi, žmonės renkasi mikroautobusą dėl lankstumo ir tiesioginio privažiavimo prie durų.

Kas dar pakelia ar numuša tą kainą

Ar svoris labiau keičia kainą nei gabaritai?

Paprastai gabaritai svarbiau nei svoris. Mikroautobuso erdvė ribota, ir didžiulė lengva sofa užims vietą, kurioje galėjo stovėti penkios dėžės. Vežėjai labiau pyksta ant didelių orių daiktų nei ant sunkių mažų dėžių. Aišku, jei siunta sveria šimtą dvidešimt kilogramų, svoris jau problemą daro, nes pusės ašies apkrova turi atitikti taisykles. Kartais vairuotojas pasižiūri ir sako, kad neveš, nes viršijo leistiną masę.

Ką daryti, jei siunta labai sunki, bet maža?

Tokiu atveju geriausia derėtis dėl fiksuoto tarifo, o ne kubinių metrų. Yra buvę, kad klientas vežė variklį, sveriantį devyniasdešimt kilogramų, ir vežėjas skaičiavo kaip du kubus, nors vietos neėmė. Susitarėm šimtą eurų fiksuotai, nes toks svoris kelionei netrugdo. Aišku, pakavimas turi būti geras, kad tepalas neįsigertų į kitų klientų užuolaidas. Nes niekas nenori gauti tepalotų užuolaidų, ane? Tai ten reikia plėvelės ir dėžių.

Ar sezonas turi įtakos kainai vežant į Londoną?

Turi, ir dar kaip. Rugpjūtis ir rugsėjis yra pikas, nes studentai vežasi daiktus. Tuo metu kaina paauga penkiolika dvidešimt procentų. Žiemą, ypač sausį, galima gauti gerą pasiūlymą. Aš sausį esu vežęs į Birmingemą už keturiasdešimt eurų, nors vasarą tas pats būtų aštuoniasdešimt. Be to, žiemą slidūs keliai, bet čia jau kita tema. Vairuotojai piktesni tamsiuoju metu, nes ilgai šviesoje nesėdi.

Kiek papildomai kainuoja, jei reikia paimti siuntą iš namų?

Jei namai Vilniuje centre, daugelis paima nemokamai arba už penkis dešimt eurų. Bet jei reikia į Zarasus ar Rokiškį, čia jau atskiras tarifas. Mačiau, kad kai kurie imą po trisdešimt keturiasdešimt eurų už atokesnius kampus. Anglijoje panašiai – Londono centre viena kaina, o jei į Kornvalį, gali tekti patiems atvežti į artimiausią miestą. Klientai kartais pyksta, bet gi benzinas brangus. Aš už Londono pietinę pakraštę imdavau dvylika eurų papildomai.

Ar šventinė diena ar savaitgalis keičia kainą?

Keičia, jei dirba ne darbo valandomis. Savaitgaliais dalis perkraustytojų nevažiuoja, o važiuojantys prideda dvidešimt trisdešimt procentų. Šventės – atskira istorija. Prisimenu, kai klientas skubėjo gauti siuntą Kūčių dieną, ir vežėjas sutiko už dvigubą kainą. Visi šmeižė tą vairuotoją, bet juk jis atiduoda šventę. Jūsų siunta nėra jo prioritetas gyvenime. Tai jei neskubu, rinkitės antradienį ryte, ne penktadienį prieš Kalėdas. Tada nervai ramesni.

Kai nutinka bėdos, arba kai bandai sutaupyt per daug

Kodėl kartais siunta nukeliauja ne ten, kur reikia?

Neprofesionalūs vežėjai supainioja adresus, ypač be dokumentacijos. Buvę, kad paliko daiktus kitoje gatvėje, nes skubėjo ir suplakė kodus. Dar blogiau, kai žmonės patys netikslią info nurodo. Aš vieną kartą pristačiau į East London vietoj West – klientas pyko, o ten numeris irgi buvo, tik gatvė panaši. Teko važiuoti antrą kartą savo sąskaita. Dabar visada prašau tikslaus pašto kodo, net jei sako, kad žino adresą mintinai. Nepasitikėkite atmintimi.

Ar teko matyti, kad vežėjas paprasčiausiai dingsta su siuntomis?

Deja, taip. Būna, kad vairuotojas pasiima avansų, prisikrauna mašiną ir dingsta. Dažnai tai žmonės be svetainės, be įmonės, dirbantys per „Facebook“. Aš susidūręs, kai kolega paliko siuntas sandėlyje Oksforde ir pabėgo į Ispaniją. Klientai paskui skambino ašaras liejantys. Todėl sakau – jei kaina geriausia, bet nėra jokio popieriaus, geriau rinkitės kitą. Nežinau, ar tas vairuotojas grįžo, bet jo numeris nebeveikia iki šiol.

Ką reiškia, kai kaina gerokai mažesnė nei rinkos vidurkis?

Tai reiškia riziką. Jei vidutiniškai devyniasdešimt, o kažkas siūlo keturiasdešimt, kažkur yra kabliukas. Gal be draudimo, gal mašina be techninės apžiūros, gal planuoja nepristatyti. Kartais tai tuščios vietos užpildymas, bet retai. Aš patarčiau atidžiai žiūrėti į per mažas kainas siunčiant siuntas į Angliją. Atrodo radęs perlą, o pasirodo kriauklė. Ypač jei rašo „vežu pigiai, skambinkite bet kada“. Tokie dažnai nežino net kas yra muitinės deklaracija.

Kaip atpažinti, kad mikroautobuso vairuotojas neprofesionalas?

Pirmas ženklas – vengia rašytinės sutarties. Antras – negali pasakyti tikslios datos, tik „kitą savaitę“. Trečias – mašinoje viskas be tvarkos. Mačiau, kaip vežė šaldytuvą gulintį ant šono ir sulamdė studentui stalą. Kai paklausiau, kodėl, atsakė: „taip greičiau tilpo“. Profesionalas galvos, kaip saugiai tilptų, o diletantas – kaip greitai. Dar jei skambinėja vairuodamas, čia raudona vėliava. Nors paskutinį kartą tai minėjau, mane internete užsipuolė, bet aš tiesą sakau.

Ar pasitaiko, kad siuntos pažeidžiamos dėl netinkamo pakrovimo?

Pasitaiko nuolat. Kai pilnai užkrauta skubant, taisyklė „sunkūs apačioje, lengvi viršuje“ pamirštama. Kartais nėra stropų tvirtinimui. Buvę, kad viena dėžė važiavo ant kitos, nes vietos nebeliko, ir atvažiavus viskas buvo išmindyta. Aš kaltas buvęs vieną kartą, kai skubėjau ir porą daiktų užkroviau netinkamai. Klientas rado sulaužytą veidrodį. Teko kompensuoti iš savo kišenės. Dabar skiriu laiko pakrovimui, nes spaudimas skubėti veda į klaidas. O klaidos kainuoja brangiau nei sutaupyta pusvalandį.

Praktiniai dalykai prieš išsiunčiant

Ar reikia drausti siuntą, kai veža mikroautobusu?

Idealiu atveju – taip. Bet realybėje daugelis privačių vežėjų neturi krovinio draudimo, tik civilinį, kuris nepadengia asmeninių daiktų. Yra specialūs draudimai, bet brangoki. Patarčiau, jei siunčiate vertingus daiktus, paklausti tiesiai: „ar sofa apdrausta?“. Jei vairuotojas mikčioja – ženklas. Aš pats neapdrausdavau kiekvienos dėžės, bet brangūs daiktai surašyti su verte. Taip ramiau, net jei formaliai draudimo lapo nėra.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie ištvertų kelionę?

Žmonės galvoja, kad pakanka kartoninės dėžės, bet mikroautobusai svyruoja ir stabdo staigiai. Reikia dvigubų sienelių, burbuliukų plėvelės ir juostos. Nepripildykite per daug – jei viršus įgaubtas, kitas daiktas spaudžia vidun. Mačiau, kaip taurių rinkinį į laikraščius suvyniojo ir pažymėjo „atsargiai“. Per pirmą posūkį viskas žviegė. Geriausia taurės suvynioti į plėvelę vertikaliai, tarpus užpinti drabužiais. Skamba per daug? Gal. Bet kai atgausite sveikus daiktus Londone, padėkosite. Be to, kita siunta gali liestis prie jūsiškės.

Ar galiu siųsti buitinę techniką mikroautobusu į Angliją?

Galite, bet atminkite – Anglija turi kitokį kištuką. Televisoriui reikės adapterio. Šaldytuvai turi būti išleisti, nes drėgmė duoda pelėsių. Esu vežęs šaldytuvą, kurio savininkas pamiršo vandenį – atvažiavus kvepėjo, o šaldiklis buvo pripinėšęs. Mikrobangų krosnelė lengviausia, jei originalioje pakuotėje. Dviračius geriau nuardyti ratą. Technikos pervežimas į Angliją turi niuansų, bet mikroautobusas patogus, nes krauna rankomis, o ne meta kaip skirstymo centrai.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelionė Vilnius–Londonas?

Teoriškai per trisdešimt valandų, bet praktiškai dvi trys dienos. Reikia ilsėtis, laukti keltą, pasienyje gali būti eilės. Geriausiu atveju buvau Londone per dvi paras, blogiausiu – per penkias, sugenda mašina Kelne. Dabar automobiliai patikimesni, bet visko pasitaiko. Jei žadama per vieną dieną, tai melas, nebent skrydis. Realiausias terminas vežant siuntas į Angliją mikroautobusu yra trys keturios dienos, kartais penkios, jei pirmiausia važiuojama pas gimines į Birmingemą.

Ar vežėjas gali atsisakyti vežti mano daiktus?

Gali, ir nutinka dažnai. Jei pamato blogai supakuota ir gresia sugadinti kitų daiktus, turi teisę atsisakyti. Kartais atsisako, nes telefonu nurodytas svoris neatitinka, o vietos reikia dvigubai. Būtent dėl to aš visada prašau nuotraukų. Reali istorija: moteris sakė turinti dvi dėžes, o pasirodė keturios ir maišas su augalais. Vairuotojas atsisakė, nes nebetilpo. Moteris pyko, bet gi pati melavo. Tai būkite atviri dėl turinio, tada kainą tiksliau apskaičiuos ir visi liks patenkinti.

Muitai, pasienis ir kiti malonumai

Ar po Brexit kainos pasikeitė siunčiant į UK mikroautobusais?

Pasikeitė, bet nebūtinai tiesiogiai. Daugiau biurokratijos. Dabar reikia muitinės deklaracijų, o jei vežėjas to nedaro, siunta strigs. Kai kurie pridėjo dvidešimt trisdešimt eurų dokumentams. Aš, tiesą pasakius, jau nebesu visiškai tikras, kaip ten su tais tarifais per pastaruosius metus, nes taisyklės šokinėja. Bet žinau, kad asmeninius daiktus galima deklaruoti kaip senus, tada muitai mažesni. Jei muitininkas nepatikės, kad dešimt naujų dviračių asmeniniam naudojimui, gali tekti mokėti. Arba ir ne, priklauso nuo dienos.

Ką daryti, jei siunta stringa pasienyje?

Pirma, nesipykti su vežėju, nes jis ne kaltas, kad muitininkai tikrina. Antra, turėti sąskaitas ar dovanų aprašymus. Jei tai asmeniniai daiktai, pakanka paso kopijos. Kartais stringa tiesiog dėl sistemos perkrovos. Aš sykį stovėjau pasienyje keturias valandas be priežasties, nes eilė buvo monstriška. Klientai skambinėjo nervuoti, o aš nieko negalėjau daryti. Geriausias patarimas – turėti kantrybės. Jei pats važiuojate, pasiimkite atsarginių drabužių, nes ten gali būti šalta ir nuobodu ilgai.

Ar galiu palydėti savo siuntą ir važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai taip, jei yra laisva vieta. Bet mikroautobusas nėra turistinis autobusas – sėdėsit tarp dėžių ant spyruokliuojančios sėdynės. Kelionė ilga, reikės toaleto stabdymų, o miegoti nepatogu. Esu vežęs keleivių, kurie atrodė kaip į atostogas, o paskui skundėsi nugara prie Kassel. Kaina dažnai simbolinė, jei siunta didelė. Dar svarbu – jūs tapat turite turėti dokumentus ir vizą. Buvę, kad žmogus nė nepagalvojo apie leidimą į UK ir liko Kybartuose žiūrėtis. Pasitikrinkite prieš kelionę.

Kaip sužinoti, kad kaina atitinka kokybę?

Tai menas, kurį įgyji su laiku. Pažiūrėkite, ar vežėjas turi interneto pėdsaką, paklauskite draugų. Jei kaina vidutinė, o jis mielai atsako į klausimus – geras ženklas. Pastebėjau, tie, kurie tik spaudžia sumokėti avansą, dažnai turi ką slėpti. Brangus ne visada reiškia gerą – kartais tiesiog moka už svetainę. Geriausias kriterijus – ar jis klausinėja apie jūsų siuntą, ar tik apie pinigus? Jei pirmas dalykas yra klausimas apie turinį ir matmenis, galite drąsiau pasitikėti.

Kokia yra geriausia kaina vežant siuntas Anglijon mikroautobusais? Atsakymas – tokia, kuri neprimena stebuklo, bet ir neatrodo plėšikiška. Po tiek metų galiu pasakyti, kad vidutiniškai normali kaina yra ta, už kurią gaunate ne tik pervežimą, bet ir ramybę. Neskubėkite rinktis pigiausio, bet neperkite ir pačio žymiausio vardo. Palyginkite tris keturis variantus, paklauskite apie draudimą ir pakrovimą. O tada pasitikėkite intuicija – ji perkraustymuose veikia geriau nei bet koks skaičiuotuvas. Sėkmės renkantis ir saugių kelių jūsų daiktams.