Kokia krovinių vežimo kaina į JK su mūsų mikroautobusais?

Per dvidešimt ketverius metus, kiek maždaug, manęs klausė apie kainą į Londoną, Manchesterį ar Birmingemą turbūt tūkstančius kartų. Ir visada norisi atsakyti paprastai – štai tiek. Bet krovinių vežimo kaina į JK su mikroautobusais priklauso nuo tiek dalykų, kad net nežinai, nuo ko pradėti. Vieni veža dežę, kiti – visą butą. Vieni skuba per savaitę, kiti planuoja tris mėnesius į priekį. Šitame tekste bandysiu paaiškinti, kaip pas mus viskas veikia, kiek kainuoja, kur pabrangsta, o kur galima sutaupyti, nors reikia pripažint – sutaupyti dažnai reiškia mažiau patogumų. Be dirbtinės diplomatijos, kaip yra iš tikrųjų. Nes transporto verslas nėra vien formulės.

Apie kainą – ką turi žinoti iš pradžių

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Londoną mūsų mikroautobusu?

Žiūrėk, pilnas furgonas iš Vilniaus į Londoną, jei kalbam apie baldus, dėžes, buitinę techniką, dažniausiai svyruoja nuo 800 iki 1400 eurų. Bet čia labai grubi riba. Buvo užsakymų, kai vežėm tik šaldytuvą su dviem lagaminais – tada ir 400 eurų galima buvo sutarti. O buvo ir tokių, kai žmonės prigrūsta visko, tarsi emigruoja visam laikui, dar reikia ir Luton'o... ne, Lutono, tai tos kainos jau kitos. Svarbiausia – kuo tiksliau pasakysi, ką vežam, tuo tiksliau įkainosim. Nes telefonu visi sako "nu, ten dešimt dėžių", o iš tikrųjų pasirodo dvidešimt.

Ar galima už fiksuotą kainą, be ten jokių tai papildomų mokesčių?

Galima, bet aš asmeniškai to vengiu, nebent mažytė siunta. Nes kelyje gali nutikti visko. Vat vieną kartą klientas pasakė, kad trečiajame aukšte liftas yra. Atvykome – liftas neveikia, laiptai siauri kaip ventiliacinis šachta. Tekėjo nešt 80 kg spintą per langą. Jei būčiau fiksuotą kainą davęs (turiu omeny be jokių sąlygų), dabar save keiktum. Todėl dažnai darom taip – fiksuojam bazinę kainą, o jei kažkas iškrypsta iš plano, tada derinam vietoje. Sąžiningiau ir abiems pusėms ramiau.

Ar sezoniškumas kainą keičia? Ruduo brangesnis nei žiema?

Keičia, žinoma. Rugsėjis, spalis, kada visi studentai važiuoja atgal į studijas Anglijoje, pas mus praktiškai maratonas. Tada net mikroautobusų nepakanka, tenka samdyti papildomus. Kaina natūraliai šokteli, gal kokius 15-20 proc. O štai sausis ar vasario pradžia – ramu. Kartais net specialias akcijas duodam, kad užpildytumėm tuščius reisus atgal. Bet vasarą, birželis-liepa, irgi pikas. Žmonės keičia butus, persikrausto. Tai taip, sezonas tikrai vaidina vaidmenį. Jei gali laukite – palauk.

Ar kainą įtakoja tai, iš kurios Lietuvos vietos pasiimti daiktus?

Aišku, kad taip. Jeigu esi Kaune – puiku, ant autostrados, beveik pakeliui. O jei kokiam Zarasuose ar Ignalinoje vedlyje... ne, pakraštyje, tada jau reikia apskaičiuoti ir mūsų važiavimą iki tavęs. Kartais klientai pasiūlo patys atvežti į Vilnių ar Kauną – tada surenkam kelis siuntėjus vienoje Vietnamoj... ne, vietoje, ir kaina visiems krenta. Nors JK atstumas nuo Doverio iki Edinburgo irgi savo kainą turi. Dažnai žmonės apie tai pamiršta.

Kodel... kodėl kartais pas jus brangiau nei pas kokį atsitiktinį vežėją iš skelbimų?

Ne visada brangiau, būna ir atvirkščiai. Bet jei brangiau – dažnai todėl, kad mes turime CMR draudimą, licencijas, mokame mokesčius. O ten skelbimų vaikinai... pripažinsiu, kartais stebuklus daro už centus, bet jei jie pameta tavo daiktus arba sustoja muitinėje be jokių supratimų, tu paskui ieškai jų kaip adatos šieno kupetoj. Mes vežam dvidešimt metų, žinom, kas yra Folkestone pasienis, kaip veikia Calais uostas. Tas žinojimas kainuoja. Bet jei biudžetas labai mažas – pasakysiu atvirai, gal verta paieškot ir pigiau.

Ką galim sutalpinti ir kaip skaičiuojam

Ar telpa visas dviejų kambarių butas į mikroautobusą?

Standartinis mūsų mikriukas – tai toks Mercedes Sprinter ar analogas. Į jį, jei protingai susukti, telpa maždaug 15-20 kubinių metrų. Dvivietis butas, jei nereikia gabenti sofos miegamajam ir spintos iš svetainės, dažnai įlenda. Bet jei turi dar sandėliuką rūsyje su senais dviračiais ir žvejybiniu kateriu... ne, valtimi, tada jau ne. Kartais siūlau paslaugą – atvažiuojam, pažiūrim gyvai ir tada pasakom: tilps ar blogai. Reikia antro reiso arba didesnės mašinos. Geriau žinoti prieš užsakant.

Ar skaičiuojat pagal svorį, matą, ar nuo akių?

Nuo akių niekas tikrai neskaičiuoja, nors kai klientas sako "ten truputį daiktų", o pasirodo prigrūsta kaip į karo zoną, norisi užverti akis. Mes skaičiuojam pagal užimamą tūrį ir pagal kiekį. Kartais vežam nesverdami, jei akivaizdu. (Na, ne visai nesverdami – akis taip greitai įvertina, bet svarstyklių ne visada reikia.) Bet jei siunta sunki – pvz., knygų dėžės, įrankiai, plytelės – tada svoris irgi turi reikšmės. Nes jei perkrausi mikriuką virš 3,5 tonos, Anglijoje gali turėt problemų su policija. Rimtų problemų.

Ar galim vežti šaldytuvą, viryklę ir skalbyklę kartu?

Žinoma. Netgi dažnai vežam būtent taip – visas virtuvės komplektas vienu ypu. Tik yra vienas dalykas: šaldytuvas prieš kelionę turi būti atšildytas, o jei jis šaldiklis su ledais – turi pasakyti. Nes mes negalim vežti... na, techniškai galim, bet vandeniu pratekėjęs per visą kabiną ant kelio į Doverį – nekas. Viryklė ir skalbyklė paprastesnės, tik reikia kad būtų tinkamai apzuodrintos apmušalu... apvyniotos, supranti, nes metaliniai kampai braižo. Apie tai žmonės dažnai pamiršta, paskui pyksta ant mūsų, o mes gi nebūnam šalia, kai jūs pakuojatės.

Ar tinka kartoninės dėžės iš prekybos centrų, ar reikia specialių?

Tinka ir tos, bet ne visada. Kartonas iš Lidl'o ar Maxima – dažnai plonas, ir jei sudėsi knygas, dugnas iškris dar neišvažiavus iš kiemo. Geriausios yra dvigubo sluoksnio dėžės, dar vadinamos banguoto kartono. Turim partnerių, kur parduoda pigiau, galiu pasidalinti kontaktais. Bet jei labai taupai, apsukite senas dėžes lipnia juosta kelis kartus, per karinti... ne, per vidurį ir per kampus. Būna, klientai dėžes paima gatvėje prie konteinerių – tada gali būti visko, ir tarakonų kiaušinių, jei atvirai. Švarą rinkitės patys, bet mes vežam ir taip, ir taip.

Kas yra "pavojinga ar draudžiama siunta", jei vežu asmeninius daiktus?

Na, jei ten alkoholis, degtukai, dažų balionėliai, degalų kanistrai – visa tai problema. Kartais žmonės nori pasiimti dviračio grandinės valiklį, laką baldams, netgi aerozolinius dezodorantus per kelias dešimtis vienetų. Muitinė gali užduoti klausimų. O štai žvakės ar buities chemija... na, ten ribos neaiškios, šiaip mes vežam, bet aš asmeniškai visada sakau – geriau vežk naujus daiktus, o chemiją palik. Yra toks dalykas, kad JK muitinė kartais tikrina mikriukus, ypač Doverio uoste. Jei randa ką nors degaus – prasidės biurokratija. O jos laikas irgi kainuoja.

Kaip vyksta pats pervežimas ir kiek trunka

Koks realus laikas nuo Vilniaus iki Londono su kroviniu?

Techniškai mašina važiuoja apie 30-35 valandas, jei nereikia miego ir viskas idealu. Bet idealu nebūna. Mes dažniausiai skaičiuojam 2-3 dienas nuo paėmimo iki pristatymo. Kodėl? Nes reikia pravažiuoti per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada į Calais, keltą, vėl kelias Anglijoje. Be to, vairuotojai privalo ilsėtis pagal tachografą. Kartais keltas vėlai vakare, kartais – ryte. Buvo atvejų, kai Doverio uoste eilė 4 valandas, nes patikrinimai. Planuok tris dienas, džiaukisės, jei greičiau.

Ar man reikia važiuoti kartu su daiktais?

Ne, nebent labai nori ir turim laisvą vietą salone. Kai kurie klientai, ypač vyresni, nerimauja – o kas jei mano daiktai pateks ne ten? Galiu atsakyti: važiuojant su mūsų mikroautobusais, daiktai vežami tiesiai iš taško A į tašką B, be perėmimų. Bet jei labai bijai, yra galimybė važiuoti kartu, tik turi žinoti, kad salonas ne Hiltonas – sėdimos vietos dvi, trijų nėra. Ir rūkyti mašinoje negalima. Turėjau kartą klientę... gerai, tikrai nenoriu viešai, bet buvo taip, kad... tiesiog pasitiki mumis arba ne. Jei ne – rinkis kitą vežėją.

Ar kurjeriai... pardon, ar jūsų žmonės padeda nešti daiktus, ar tik vairuoja?

Paėmimas ir pristatymas be krovėjų reiškia, kad mes atvažiuojam, atidarom duris, ir tu pats krauni. Bet realybėje dažnai padedam. Jei tai senyvo žmogaus butas, arba jei sofa didelė, o vienas vairuotojas negali – padedam. Tai vadinama pagalba, ne pilna krovimo paslauga. Ne visada įkainojam papildomai, jei greita. Bet jei reikia nešti iš penkto aukšto be lifto, tada jau krovėjų valandinis mokestis. Geriau iš karto pasakyk – reikia pagalbos ar ne? Nes aš pats nekenčiu situacijų, kai atvažiuojam, o ten laukia pianinas. Antras aukštas. Be lifto.

Ar galim sutarti dėl tikslaus laiko, pvz., šeštadienį lygiai 14 val.?

Galim bandyti, bet aš tau duosiu tik apytikslį langą, ne tikslų laiką. Štai kodėl: keltai vėluoja, kamščiai Prancūzijoje būna košmariški, o JK dešinėje kelio pusėje reikia prisitaikyti. Kartais dar klientas prieš tave pamiršta ką nors iškrauti ir mes palaukiam. Šeštadienį pristatymas įmanomas, bet brangesnis – Anglijoje daug privačių kvartalų neleidžia sunkiasvoriams mikroautobusams įvažiuoti savaitgaliais. Tai reikia gauti leidimą iš bendrijos. Kuo lankstesnis esi – tuo pigiau gaunasi.

Kas atsitinka jei manęs nėra namuose, kai atvežat?

Tada mes skambinam. Jei nekeli – rašom žinutę. Jei per valandą neatsiliepi, vairuotojas privalo judėt toliau, nes tachografas tiksi. Gali palikti daiktus kaimynui, jei tu sutikai. Arba mes tempiame į sandėlį Londone arba Birmingeme. Sandėliavimas kainuoja – paprastai 20-30 svarų per dieną. Kartais klientai mano, kad mes galim laukti pusdienį. Deja, negalim. Planuokis gerai, ypak jei skrydis vėluoja. Turėjau atvejį, kai žmogus buvo Varšuvos oro uoste, o daiktus reikėjo pristatyti tiesiog ant slenksčio Stanstedo... ne, Notsinge... aaa, Nottinghame. Jis pamiršo perspėti, kad vėluoja lėktuvas. Neišsiparkavom gerai.

Dokumentai, muitai ir draudimai – viskas, kas slegia

Ar reikia kažkokių popierių, kad vežti asmeninius daiktus į JK po Brexit?

Po Brexit viskas pasikeitė. Jei daiktai naudoti, priklauso tau daugiau nei šešis mėnesius ir nėra pirkti specialiai eksportui – taikoma atleidimas nuo muito. Bet reikia sudaryti sąrašą. Nebūtinai oficialiai vertinto – gali parašyti ant popieriaus lapo. Muitinė kartais prašo ten paminėti vertę, norsvertė... nors vertė nėra ta svarbi, jei tai asmeniniai daiktai. Svarbiausia – dokumentai turi būti anglų kalba. Jei rašai lietuviškai, gali tekti versti. O dar reikia turėti ID arba pasą. Vairuotojai mūsų turi visus leidimus, bet tavo daiktai – tavo atsakomybė juos aprašyti. Gerai?

Kas bus jei muitiniai uždės antspaudą ir atvers visą furgoną?

Atvers – ir ką? Jei neturi to, ko negalima (ginklų, narkotikų, kontrabandos pigių cigarečių), tai tiesiog praras tris keturias valandas. O tau reikės iškrauti ir vėl sukrauti. Neišgyvenk per anksti. Mūsų mikroautobusai dažnai važiuoja žaliosios juostos kryptimi, nes asmeniniai daiktai paprastai nekelia įtarimų. Bet jei paženklinsi „viskas asmeniniai daiktai" o viduje – prekybiniai kiekiai alaus... tada jau raudona vėliava. Tiesą sakant, prieš tris metus vieną klientą teko palikti Folkestone, nes jis vežė neleistinam kiekyje energetinius gėrimus parduoti. Televizorių vežti galima. Skaidrumas – tavo draugas.

Ar jūs draudžiate krovinį kelyje?

Taip, CMR draudimas yra privalomas. Bet atvirai – jis dengia ne viską. Jeigu mes suvažinėjome tavo porcelianą, nes tu jį supakavo į laikraščius, o ne į burbulinę plėvelę, draudimas gali atsisakyti mokėti. Geriau tegu nieko nenutinka, o jei nutinka – atlyginam sąžiningai iš savo kišenės, jei tikrai mūsų kaltė. Turim ir kasko, ir vairuotojų draudimą, bet tavo antikvarinis veidrodys, kurį pamiršai paminėti, ir be dėžės... ten jau riziką prisiimi tu pats. Aš visada siūlau fotografuoti daiktus prieš pakrovimą. Gali niekad nereikės, bet jei prireiks – turi įrodymą.

Ar reikia mano parašo dėl kažko, kai pasiimate daiktus?

Reikia. Mes visada pasirašom važtaraštį arba perdavimo aktą. Iš pradžių – ką paimam, kokia būklė. Paskui – ką perduodam. Jeigu nėra parašo, formaliai siunta tarsi neperduota. Būna, klientai sako "o kam čia tie popieriai, juk aišku, kad mano daiktai". Bet jeigu vėliau atsiranda dėžė trūkstama... tai be parašo tai tik tavo žodis prieš mūsų žodį (nors žodis prieš žodį girdėti maloniau nei aiškintis teisiškai). O aš tokių ginčų labai nemėgstu. Dėl to net jei draugiški santykiai, vis prašau pasirašyti. Čia ne biurokratija – čia tavo ir mūsų apsauga. Ypač kai vežame į Londoną arba kokį... kaip ten... Piterboro? Ar ne. Peterborough. Jo. Kur dažnai duris atidaro ne tu, o tavo naujas kambariokas.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais pristatymo metu?

Galima, jei iš anksto sutartume. Bet turi žinoti, kad grynieji JK svarais sterlingais arba eurais – mums nesvarbu, bet suma turi būti tiksli. Nes grąžos dažnai neturim, vairuotojas keliauja ne parduotuvės kasininkas. Dar – neesam didelė korporacija, kad turėtumėm terminalą kiekvienam vairuotojui, bet dalis mūsų mašinų turi išmaniuosius mokėjimus. Geriausiai – pavedimas prieš kelionę arba dalinis avansas. Buvo toks klientas Doverio pusėje, jis pasakė "atiduosiu grynais". Atidavė. Svarais. Tik juos teko dar banke išsikeist, o tai laiko sąskaita. Dabar tokiems atvejams turim taisyklę.

Ko tikėtis ir ko saugotis renkantis vežėją

Kaip atpažinti, kad vežėjas bus patikimas, o ne aferistas?

Pirmas ženklas – ar duoda rašytinį pasiūlymą. Antras – ar turi įmonės kodą, registruotą veiklą. Trečias – ar komunikacija vyksta vienu numeriu, o paskui skambina kitas iš kito miesto. Būna, užsisakai "pigiai į Angliją", o tada tavo siunta perkraunama iš vienos mašinos į kitą prie kažkokio Lenkijos degalinės. Daiktai vėluoja, dūžta, dingo. Aš nesakau, kad visi pigūs – blogi. Bet jei kaina žemesnė už degalų kainą... matematekai... matematiškai čia kas nors ne taip. Pasitikrink atsiliepimus, bet ne tik Google – pažiūrėk Facebook grupėse, kur žmonės rašo asmeniškai.

Kokie yra tie raudoni vėliavėlių signalai, kad geriau neužsakinėti?

Skambutis tik po aštuntos vakaro su pasiūlymu "važiuoju rytoj, vakaroj, turi vietą". Profilio nuotrauka su furgonu, nuskenuotu iš interneto. El. paštas su gmail.com, o ne įmonės domenu. Ir pats blogiausias – kai prašo pilną apmokėjimą prieš tai nematant daiktų. Net jei ir tikrinaęs dvidešimt metų, aš nereikalauju pilnos sumos iš anksto. Avansas 30% – standartas mūsų srityje. Jeigu dar prideda "ne, draudimo mums nereikia, patikėk", bėk. Negali vežėjas pats save taip... saves taip užtikrintai apdrausti nenorėdamas. Tai kvaila ir pavojinga tau.

Ar verta rinktis didelę įmonę ar mažesnį vežėją kaip jus?

Didelės įmonės turi biurus, grafikus, standartus. Mes – turim mikroautobusus ir beveik 24 metų patirtį. Maži žaidžia lanksčiau, gali suteikt... gali suteikti daugiau dėmesio. Didieji kartais traktuoja tave kaip eilės numerį. Buvo atvejis, kai vienas didelis žaidėjas paliko kliento sofa prie laiptinės, nes "taip buvo nurodyta policy". Mes tokios politikos neturim. Ir kaina pas mus dažnai mažesnė, nes nereikia šerti devynių administratorių. Bet jei veži visą fabriko įrangą – rinkis didįjį. Kambario baldams ir buto turiniui – mus rinktis prasminga. Kiekvienas savo kirviu kertam.

Ar jūs vežat ir atgal iš JK į Lietuvą?

Taip, dažnai važiuojam tuščiomis arba dalinai pakrautomis atgal. Jei kas nors nori parvežti daiktus iš Londono į Vilnių – klausk. Kaina panaši, nors JK-Calai... Calais kryptis kartais brangesnė dėl muitinės formalių. Formalumų. Nes iš JK išvažiuojant dabar daugiau popierių nei anksčiau. Bet mes tai darom nuolat. Grįžtantys reisai vadinami "atgaliniais" ir jų metu kartais galima gauti nuolaidą, jei esi lankstus dėl datos. Štai, pavyzdžiui, kitą savaitę turim vietą iš Birmingemo – jei kas turit dėžių grįžtančių, skambinkit.

Ką daryti, jei daiktai atkeliavo pažeisti?

Pirmiausia – fiksuok viską nuotraukose dar prieš išpakuojant. Tada rašyk mums iš karto. Jei pripažįstam kaltę, siulom... siūlom susitarti arba taisymą, arba nuolaidą, arba kompensaciją. Aš nebijau tokių situacijų – jos retos, bet pasitaiko. Kartais pavydi... pavydas? Ne, ne tai. Kartais pažeidimai atsiranda dėl netinkamo pakavimo, o ne dėl važiavimo. Vaizdžiai: jei tu sudėjai porcelianą į krepšį be apsaugos ir jis dūžo, mes neatsakom. Bet jei dūžo dėl duobių kelyje... tada aišku, spręsim. Svarbu nepraleisti laiko – pretenzijos po trijų dienų nuo gavimo – problemos, po mėnesio – be šansų.

Dalykai, kuriuos žmonės pamiršta, o nereikėtų

Ar reikia užsakyti parkavimo vietą prie namų, kai atvažiuoja mikroautobusas?

Jei gyveni centre prie Londono siauros gatvės – taip, labai reikia. Mūsų mikroautobusai nėra maži, o dviguba geltona linija Anglijoj baudžiama žiauriai. Vairuotojai nežino tavo kvartalo taisyklių. Kartais mums tenka stovėti už trijų kvartalų ir nešt daiktus. Prisimenu vieną atvejį Islingtone... ar ne, Hacney... kur palikom mašiną penkioms minutėms – grįžom, o ten jau 130 svarų bauda ant valytuvo. Klientas pasiūlė padengti pusę, nes sakė "jūs gi matėt ženklus". Visai nesu tikras ar matė, bet pakalbėjom ir sutarėm. Planuok parkavimą iš anksto, ypatingai Londone.

Kaip su gyvūnais? Ar jie skaičiuojasi į krovinių kainą?

Gyvūnai nėra kroviniai, jie – keleiviai su jausmais. Techniškai šunis ar kates galima vežti, bet reikia veterinarinio paso, dresuotų... arba ne, skiepų, ir JK taisyklių žinojimo. Bet turi žinoti, kad aš asmeniškai gyvūnų nenoriu vežti be narvo. Nes jei šuo išsigąsta ir įkanda vairuotojui, arba katė pabėga tinkluose prie uosto, tai tragedija. Kaina gyvūnui nėra tokia kaip dėžei – ten reikia priežiūros, sustojimų, vandens. Kartais atsisakau vežti gyvūnus, jei sąlygos netinkamos. Nemėgstu savo darbe turėt katinų ašarų, grimasos, ta prasme, kai gyvūnai jaudinasi. Verčiau pagyvenkite be jų tą kelionę, jei galit.

Ar reikia atjunkyti skalbykių, indaplovių vandens žarnas prieš pakraunant?

Reikia, ir dar kaip reikia! Vieną kartą vežėm skalbyklę, klientas sakė "viskas atjungyta". Pasiekėm Solihulą... ar ne, Sautamptoną... vis tiek niekur, vanduo pratekėjo visą kelią per guminius padėklus. Sugadino dvi dėžes su dokumentais. Jei sandėlyje paliekam techniką ilgiau nei dieną, ji turi būti sausa. Šaldytuvai irgi – atitirpink. Nes kondensatas kelionėje kaip vaiduoklis. T.y. problemų pridaro. Tai taip, atjunkyk, išvalyk, išdžiovink. Tada apkrausim. Tai ne mūsų reikalavimas dėl smagumo – tai realybės reikalavimas.

Ar galima vežti augalus? Turiu kelis didelius fikusus.

Augalus vežti galima, bet JK muitinė žiūri atidžiai. Dirvožemis gali turėt organizmų, kurie nepageidaujami saloje. Fikusai, jei tik augalas ir be žemių, gal ir praeis. Bet tie, kur veža medžius su vazonais ir visugruntų... grunto kiekiu, kartais patiria patikrinimus. Aš ne botanikas, tai tavo pareiga pasitikrinti, ar tavo konkretus augalas leidžiamas. Phytosanitarinis sertifikatas kartais reikalingas. Personali patirtis: dirbtiniai augalai vežami be problemų. Gyvi geriau palauks tavęs čia, arba perduosi draugui. Aš nesu tikras dėl tos fikoso... fikuso, kaip taisyklingai, rūšies. Sorry. Nebandyk slėpt žemės.

Ar verta daryti inventorizaciją prieš pakrovimą?

Taip verta, nes pasirašai, kad paėmėm. Mes irgi kuriame sąrašą. Kartais klientai juokiasi "ko ten taip skrupulingai". O po to skambina: "kur mano raudona dėžė su trim porom batu". Jei sąraše nėra – negalim atsakyti. Inventorius... inventorinus... ne, inventorizacija padeda ir tau prisiminti, ką kur dėjai. Nereikia brandinti daiktų iki paskutinės minutės. Gerai supakuok, užrašyk, fotografuok. Mes ne visada turim laiko kiekvieną dėžę pravardžiuoti "Jonų šeimos daiktai". Yra daugiau klientų eilėj. Tvarka tavo rankose – kainą tai mažina, nes keli greičiai.

Išvada

Taigi, krovinių vežimo kaina į JK su mikroautobusais – tai ne skaičius iš skaičiuoklės, o pokalbis. Kuo tiksliau papasakosi, ką, kur ir kada reikia vežti, tuo sąžiningesnė bus mūsų sutartis. Per tuos beveik dvidešimt keturis metus mačiau visko, bet vis dar galvoju, kad geriausi klientai – tie, kurie klausia, net jei klausimai atrodo kvaili. Skambink, rašyk, teiraukis. Jei reikia, atvažiuosim pažiūrėt ir įvertint nemokamai. Į Angliją vežam nuolat, pažįstam kelius kaip savo penkis... keturias... na, labai gerai. Nueisim kartu iki galo, kaip ir kiekvienam daiktui – vietą surasim.