Kokia krovinių pristatymo kaina į Angliją pas mus? Štai ką aš atsakau jau dvidešimt ketvirtus metus

Jau daugiau nei du dešimtmečius vežioju žmonių daiktus po Europą, o paskutinius penkerius metus vis dažniau tenka vežti į Angliją. Žinot, ko žmonės klausia pirmiausia? Kiek kainuos. Atvirai – kartais net nežinau iš karto. Ne dėlto, kad norėčiau slėpti, o tiesiog kiekvienas krovinys yra atskira istorija. Priklauso nuo adreso, kur pakuositės, kiek tų dėžių, ar reikia tempti į trečią aukštą be lifto. Brexit viską apsunkino, muitai atsirado, popieriai reiškia daugiau nei anksčiau. Bet jeigu norite suprasti, kaip mes skaičiuojam krovinių pristatymo kainą į Angliją pas mus, tai bandysiu paaiškinti paprastai, be jokių rinkodarinių gudrybių.

Apie kainą – ką skaičiuojam mes ir ką turėtumėt žinoti jūs

Kokia krovinių pristatymo kaina į Angliją pas mus, jei vežu tik vieną kambario baldus?

Bendrai, jei kalbam apie vieną kambarį – pavyzdžiui, sofą, spintą, komodą ir kelias dėžes – dažnai tai būna apie 3–5 kubinius metrus. Kaina paprastai svyruoja nuo 350 iki 700 eurų, bet gali iškristi ir iš šių rėžių. Jeigu gyvenat Pašventyje prie Joniškio ir reikia tempti į Londono centrą be galimybės pastatyti mašiną – bus brangiau. O jei Kaunas–Birmingamas, gatvėje vietos pakankamai – pigiau. Mes skaičiuojam pagal tūrį ir maršrutą. Tik nepamirškite, kad baldas reikia apmatuoti net netinkamai atsuktas – kažkada klientas pamiršo, kad sofa netelpa pro duris, teko ardyti laiptinėje. Už darbą laiptinėje mokama atskirai, jei nebuvo sutarta kitaip.

Ar kaina skiriasi, kai siunčiu iš Vilniaus ir iš kokio nors mažo miestelio?

Žinoma, skiriasi. Iš Vilniaus ar Kauno išvažiuoti paprasta – furgonas pilnas arba bent pusė, degalų kaina vienam kilometrui mažesnė dėl to, kad nereikia užsukinėti į kaimus. O jei jūs gyvenat Rokiškio rajone, kur kelias neasfaltuotas paskutinius tris kilometrus, tai jau problematiškiau. Kartais tenka derinti, kad krovinį pasiimtume didesniame mieste, o jūs pristatytumėte į mūsų sandėlį. Arba mokėti papildomai už privažiavimą. Aš asmeniškai mėgstu rinktis variantą, kai klientas atveža į Vilnių – taip ir greičiau, ir kaina mažesnė. Bet jei negalit – sudėliosim, tikėkitės, kad bus mažesnis nei standartas.

Kodėl man sako, kad reikia žinoti kubinius metrus, o ne kilogramus?

Kilogramai tarptautiniuose pervežimuose dažnai apgaulingi. Įsivaizduokit – vežate plunksninę antklodę. Sunkios? Nelabai. Bet užima vietos furgone tiek, kad telpa mažiau kitų daiktų. Todėl vežėjai skaičiuoja kubiniais metrais: ilgis x plotis x aukštis. Jūsų daiktai statomi furgone kaip Tetris, bet realybėje niekada nesigaus tobula Lego. Yra tuštumų, reikia palikti vietą pritvirtinimo juostoms. Jei sveriate giljotiną – tada kilogramai svarbūs, bet tokie atvejai reti. Paprastai žmonės veža baldus, dėžes, buitinę techniką, o ten tūris reiškia daugiau nei svoris. Kubinis metras – jūsų draugas, bent jau skaičiuojant.

Kiek maždaug kainuoja pristatyti 5 kubinius metrus asmeninių daiktų į Londoną?

Penki kubiniai metrai – tai jau nemenka krūva, maždaug pusė standartinio furgono. Šiuo metu, rašant šiandien, orientacinė kaina būtų tarp 800 ir 1200 eurų. Tačiau jeigu reikia skubiai, tarkim, per savaitę – štuką gali ir nepakakti. Jei turit laiko mėnesiui – galima sukomplektuoti furgoną su kitais kroviniais ir kaina kris. Be to, Londone parkingas ir užimtumas – košmaras. Kartais dėl vienos klaidingai suparkuotės gatvėje pristatymas užtrunka valandą ilgiau, o valanda Londone kainuoja. Aš dažnai sakau: pinigai svarūs, bet kantrybė svarbiau.

Ar sezonas turi įtakos kainai, ar čia jūs išgalvojate pasiteisinimus?

Turi, ir dar kaip. Rugsėjis ir vasara yra išprotėjimo laikas – studentai grįžta, žmonės keičia darbus, visi važiuoja. Furgonų trūksta, vairuotojai pervargsta, ir kaina natūraliai kyla. Žiemą, ypač sausį–vasarį, situacija ramesnė. Bet tada gali vargti dėl oro sąlygų per Lamanšą. Aš prisimenu vieną sausį, kai keltas dėl audros neplaukė dvi dienas, ir mes turėjome sustabdyti tris krovinius. Klientai pyko, bet ką padarysi – jūra didesnė už mūsų planus. Tai ne pasiteisinimas. Tai tiesiog logistika. Jei galit rinktis – rinkitės balandį ar gegužę, ten kainos ir oras dažniausiai žmoniški.

Apie pristatymą, pakuotę ir dalykus, kuriuos žmonės bando kišti

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jūs tai padarote?

Galite patys, bet jei norit, kad daiktai atvyktų sveiki – geriau leiskite mums. Mes ne tik supakuojame, bet ir aprašome turinį ant dėžių, kad jums pačiam būtų lengviau iškraustyt. Kaina už pakavimą pridedama atskirai – maždaug 15–30 eurų už kubinį metrą, priklausomai nuo medžiagų. Kartais klientas sako „aš pats, aš pats“, o paskui ateina su maišeliais iš parduotuvių, kuriuos aš net nežinau, kaip tempti. Tai užtrunka dvigubai. Jūsų laikas irgi pinigai. Aš nesakau, kad jūsų neįmanoma supakuoti gerai – bet profesionalas paprastai padaro greičiau. Ir ne taip skauda nugarą, kai ne jūs nešiojat.

Kas bus, jei aš supakuosiu netvarkingai ir dėl to kažkas sulūš?

Tai čia jau atsakomybės zona. Jei patys supakavote ir porcelianas suplyšo, nes dėžėje buvo vien popieriniai rankšluoščiai – draudimas dažniausiai nekompensuoja neprofesionalios pakuotės. Aš prisimenu situaciją, kai klientas supakavo krištolines taures į laikraščius. Atvažiavo – viskas žvynuose. Graudu žiūrėti. Mes stengiamės kiekvieną dėžę paženklinti „dėmesio, stiklas“, bet jeigu viduje yra chaosas, net geriausias ženklinimas nepadės. Jei norit ramybės, mokėkit už pakavimo medžiagas arba bent jau nusipirkite burbulinių vyniojimo plėvelių. Nespalvotų laikraščių nebeužtenka jau seniai.

Ar galima vežti augalus, maistą arba vyno kolekciją po Brexit?

Augalai – galima, bet reikia fitosanitarinio pažymėjimo. Maistas – praktiškai neįmanoma oficialiai, nors šaukštelis lietuviško medaus lagamine dar nieko nenustebins. O vyną... va čia kuriozas. Po Brexit alkoholio kiekis ribotas, o muitai už komercines siuntas gali būti baisūs. Jei tai jūsų asmeninė kolekcija, reikia deklaruoti. Aš esu matęs, kaip muitininkas pasilenkia prie dėžės, paima butelį, pastato į šoną ir sako – muitas šitam. Jei neturit dokumentų, galite ir atsisveikinti. Tai brangu, rizikinga ir... šiaip geriau išgert prieš kraustymąsi, negu tempt į kitą šalį. Juokauju. Tik pusiau.

Ką reiškia „durų iki durų“ ir ar tai stipriai pabrangina pristatymą?

Durų iki durų (arba, tiksliau, sandėlio iki jūsų naujų durų Anglijoje) reiškia, kad mes dirbam nuo jūsų senojo adreso iki naujojo. Jums nereikia niekur vežioti daiktų. Ar brangiau? Na, jei palyginsit su tuo, kad patys nuvežat daiktus į mūsų terminalą ir paskui pasiimate iš kažkurio sandėlio – tai taip, brangiau. Bet jei skaičiuojate taksi, laisvą dieną darbe, nugaros skausmus ir vyrą, kuris paskui sako „jau niekada nebenesiok tokių spintų“ – tai durų iki durų krovinių pristatymas į Angliją pas mus dažniausiai atsiperka. Mes ne visada įeiname į butą, jei liftas neveikia ir aukštas penktas. Tada jau deramės atskirai.

Ar tikrai negalima vežti benzininių vejapjovių, ar čia jūs per daug atsargūs?

Negalima. Na, galima, bet tik visiškai išvalius baką ir atskiedus liekanas. Benzinas – degus skystis, o furgonai per Kalais tikrinami juodai. Jei užeina šuo ar detektorius – bauda, krovinys užlaikytas, o jūs dar ir problemų prisidursit, jei bus rimta. Aš prisimenu, kai vienas ponas paslėpė kanistrą su žibalu tarp dėžių. Radus muitinėje, prasidėjo tokie šokiai, kad net gėda pasakoti. Jei norit vejapjovę siųsti – parduokit čia, Anglijoj nusipirksit kitą. Arba vežkit elektrinę. Su elektra problemų mažiau, nors ir ten baterijos turi savo taisykles. Kurios, beje, nuolat keičiasi.

Muitai, dokumentai ir Brexit – ten, kur dažnai nusibrozdinama oda

Po Brexit ar man reikia mokėti muitus už savo naudotus baldus į Angliją?

Brexit viską apsunkino. Jei daiktai naudoti, daugiau nei pusę metų priklausę jums ir deklaruojami kaip asmeniniai – muito neturėtų būti. Turėtų. Bet praktikoje muitininkas turi patikėti, kad tai tikrai naudoti. Jei spintelė atrodo kaip iš salono – gali užklausti. Reikia pildyti C3 formą, pateikti sąskaitas jei yra, nurodyti buvimo kadenciją. Aš asmeniškai jau nebesuskaičiuoju, kiek kartų teko aiškinti, kad „naudoti“ nereiškia „apipeliję“. Dokumentai turi būti tvarkingi. Jei klystat formoje – savaitė uoste. Ta savaitė kainuoja. Rimtai, nejuokauju. Dabar Anglijoje popieriai svarbiau už pakuotę.

Kokie popieriai reikalingi, kad daiktai praeitų muitinę be problemų?

Pagrindas – C3 muitinės deklaracija, kurią pateikiate HMRC. Reikia sąrašo daiktų su vertėmis, paso arba asmens tapatybės dokumento kopijos, ir kartais nuomos sutarties naujame būste Anglijoje, kad įrodytumėte, jog ten gyvensite. Kartais paklausia dar darbo sutarties. Aš nežinau, kas ten HMRC galvoje kiekvieną savaitę – galvoja, kad mes vežame kontrabandos baldus. Jei važiuojate pirmą kartą, geriau kreiptis į agentą. Mes turime savo žmogų Doverio uoste, bet paslaugos kainuoja. Žodžiu, be popierių geriau nesiųskite net dviračio. Jie gali sugrąžinti viską atgal. Už jūsų sąskaitą.

Ar galiu tiesiog viską supakuoti į juodas šiukšlių maišus ir vežti?

Galite, bet tai bus blogiausia diena jūsų gyvenime. Muitininkai juoda spalva nemėgsta, nes negali matyti turinio. Jie paprašys atidaryti. Atidaręs maišą su šlepetėmis, senais megztiniais ir – oi – netyčia įmestu peilių rinkiniu (buvę ir taip), muitininkas gali iškviesti antrinę patikrą. Be to, maišai plaštosi, plyšta, daiktai byra. Aš esu matęs furgoną, kuris atrodė kaip sąvartynas ant ratų po to, kai klientas atvežė maišų krūvą. Tvarkingos dėžės ant kurių parašyta „Virtuvė“, „Miegamasis“ – tai jūsų ramybės garantija. Investuokit į kartoną. Tai ne išdaiga.

Kiek laiko dažniausia užtrunka muitinės tikrinimas Kalais ar Doveryje?

Teoriškai – kelios valandos. Praktiškai – nuo trijų valandų iki trijų dienų. Kiekviena siunta su asmeniniais daiktais tikrinama bent jau metalo detektoriumi. Jei signalas pyptelėjo – atidarinėjam. Jei atidarėme ir radome augalą be dokumento – stabdoma. Aš sakau klientams: skaičiuokite ne dienomis, o savaitėmis. Jei pasakysiu, kad savaitė – o atvažiuos per penkias dienas – jūs džiaugsitės. Jei atvirkščiai – keiksitės. Tai normalu. Štai kodėl kaina į Angliją dabar ne tik už kilometrus, bet ir už mūsų nervus bei laukimo laiką. Tiesiog taip yra.

Ar verta meluoti muitinei, kad daiktai nauji, nes naudotų muitas didesnis?

Ne, nėra didesnis, jūs kažką supainiojot. Naudotiems asmeniniams daiktams dažniausiai taikoma lengvata, o naujiems – muitai ir PVM. Jei sakysite, kad naujas šaldytuvas yra naudotas, o randame dar pakuotę viduje – bus labai blogai. Muitininkai nekvaili, jie matė šimtus tokių „naudotų“ televizorių. Baudos, konfiskavimas, juodas sąrašas. Aš jau nekalbu apie moralę. Žinau žmonių, kurie taip prarado pusę krovinio. Verslūs vežėjai kartais pasiūlo „padėti“, bet tai – sukčiavimas. O jei mus pagaus su jūsų melaginga deklaracija – baudžiami visi. Neįsivelkit. Nusipirkkit bilietą arba sumokėkit muitą. Rimtai.

Pristatymo procesas – ką veikia vairuotojas, o ką turite veikti jūs

Kiek laiko trunka pristatymas į Angliją nuo atvykimo paimti daiktų?

Priklauso nuo to, ar tai tiesioginis reisas ar kombinuotas. Tiesioginis – furgonas pilnas jūsų daiktų važiuoja tiesiai. Tada per dvi–tris dienas galite tikėtis. Bet geriau skaičiuoti 4–7 darbo dienas (nors gal ir penkias, jei savaitgalis įsiterpia). Jei kombinuotas – surenkame kelių klientų krovinius, važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją. Tada gali užtrukti ir 10–14 dienų. Aš vieną kartą vežiau krovinį į Mancesterį, bet pirma reikėjo mesti krovinį Diuseldorfe – truko trylika dienų. Klientas panikavo, bet aš iš anksto sakiau. Skaidrumas svarbiau už greitį. Kartais, jei labai skubu, reikia samdyti atskirą mašiną. Tada kaina kyla kartais dvigubai.

Ar jūs pristatote tiesiai į butą Londone, ar tik iki slenksčio?

Durys, slenkstis, liftas – čia amžinas klausimas. Mes nešame iki buto durų, jei liftas veikia. Jei ne – iki namo įėjimo, o tada deramės dėl laiptų nešimo. Nesakau, kad vilktume daiktus per 8 aukštus be lifto už dyką. Buvę tokių norų. Aišku, pasitaiko ir tokių senų laiptinių Londone, kur net lovos neįmanoma įverti. Tada tenka palikti prie angos ir klientas pats gudrojasi. Vieną kartą lova liko gatvėje Islington rajone – klientas paskambino draugams, išardė, užnešė, susirinko. Mes padėjom tik iki gatvės lygio. Toks jau gyvenimas. Ne viskas telpa į sutartį.

Kas nutinka, jei pristatymo dieną vėluoju ir neatvykstu atsivežti daiktų?

Skambinate iš anksto. Jei žinot, kad vėluosite bent porą valandų – mes galim derinti. Bet jei to nežinote, o vairuotojas laukia – prasideda prastovos mokestis. Ypač Londone, kur sustot pusvalandžiui be teisių vietos – prabanga. Vairuotojai dirba pagal grafiką, jie negali laukti iki vakaro. Kartais nuvežame daiktus į artimiausią saugomą aikštelę ir paliekame. Tada jūs pasiimate patys arba mokate už kitą pristatymą. Geriau būkit namie, kai sakėte, kad būsit. Aš suprantu, kad gyvenimas netvarkingas – mano irgi. Bet furgonas nepakeičia grafiko vien dėlto, kad kažkas užmiršo pasiimti vaiką iš mokyklos. Būna ir taip.

Ar jūs naudojate furgonus, konteinerius, o gal kažką trečia?

Asmeniniams kroviniams į Angliją dažniausiai naudojame 20 ar 40 kubinių metrų furgonus – vadinamus „sprinteriais“ arba autotraukiniais, jei krovinys didelis. Jei vežate visą namą – gali prireikti 40 kubinių konteinerio, bet tada jau kalba eina apie 3000 eurų ir daugiau. Maži siuntiniai kartais keliauja per siuntų terminalus, bet aš asmeniškai nerekomenduoju brangių daiktų siųsti per standartines siuntų tarnybas – ten mėto. Pamenate tuos vaizdo įrašus, kur dėžės iš lektuvo svaidosi? Maždaug taip. Mūsų furgonuose kroviniai pritvirtinti juostomis, tarpus tarp baldų kimšti antklodėmis. Tai rankų darbas. Kaina didesnė, bet daiktai sveiki. Dažniausiai.

Ar gali vėluoti pristatymas dėl oro, keltų ar dar ko nors?

Oho, gali. Vėjas Lamanše nespėlios jūsų grafiko. Aš turėjau situaciją, kai galinga audra uždarė uostą, ir mes įstrigome prie Dunkerque visas savaitgalis. Vairuotojas gyveno kabinoje, valgė tai, ką turėjo, o klientas Murpijoje laukė sofos. Pirmadienį atplaukėme, bet jau vėlavo dvi dienos. Kaltas? Ne, oras. Tokius dalykus įrašome sutartyje – force majeure. Techniškai galime pasiūlyti draudimą nuo vėlavimo, bet jis brangus ir ne visada apmoka oro sąlygas. Tai vėl ta pati istorija – skaičiuokit atsargiai. Jei jums reikia sofos gimtadieniui tiksliai birželio 10-ąją – užsakinėkit gegužę. Geriau atvažiuos anksčiau nei vėluos.

Keistenybės, apie kurias niekas neparašo, o aš mačiau per dvidešimt metų

Kodėl kai kurios įmonės duoda žemesnę kainą, o paskui prisideda priedai?

Klasika. Paskambina pasiūlyti „super kainą“ – tarkim, 400 eurų už viską. O paskui paaiškėja, kad tai tik kėdės ir niekas nešti nepadės. Plius kuras, plius muitas, plius „neužfiksuotas“ kelių mokestis. Aš vadinu tai žvejojimu – užmestas masalas, paskui tempiama iš kliento kas ką išgaus. Mes stengiamės duoti kainą, kuri apima viską, kas bent jau numatoma. Aišku, jei pamiršit pasakyti apie šunį, kurį reikia perkelti atskirai – tai kita kalba. Bet standartiniai dalykai turi būti įskaičiuoti. Patikrinkite, ar sutartyje nėra žodžio „nuo“. Jeigu rašo „kaina nuo 500“, tai ir bus 500 tik tada, jei pernakvausite furgone. Skaudu, bet tiesa.

Ar apsimoka vežti visą butą, ar geriau ten nusipirkti naujus baldus?

Matematika paprasta: jei baldai seni, pigūs, iš IKEA, ir tempti kainuoja 1500 eurų – parduokit čia. Jei tai senelės komoda – vežkit, nepaisant kainos. Aš mačiau, kaip žmonės mokėjo už sofą daugiau nei verta rinkoje. Sentimentali vertė dažnai lenkia rinkos. Jei taupot – vežkit tik neatstatinamą: dokumentai, nuotraukos. Baldus nusipirksit B&Q. Anglijoje dažnai pigiau pirkti nei tempti per kanalą. Ne visada, bet dažniausiai. Aš taip galvoju.

Ką daryti, jei suradau klaidą dokumente, kai krovinys jau išvažiavęs?

Skambinat nedelsdami. Jei rimta – blogas adresas, trūksta kodo – bandome pasiekti vairuotoją. Kartais pavyksta, jei dar nepasiekė uosto. Jei jau keltas – sunkiau. Buvę atvejis: klientas supainiojo 15B su 51B. Furgonas nuvažiavo ne į tą miestą. Teko mokėti už redirektą. Ar galėjome to išvengti? Galbūt. Bet klientas pats pildė. Aš nesiimčiau kaltės, bet ir nepasakysiu, kad viskas idealu. Žmogiška klaida. Pasitaiko ir mums. (O jei pasitaiko mums, tai jums – juo labiau.)

Ar tikrai reikia draudimo, jei daiktai ir taip gerai supakuoti?

Reikia. Pakuotė saugo nuo įbrėžimų, o draudimas – nuo totalaus praradimo. Aš mačiau, kaip blizgus furgonas pateko į avariją Ostende. Vairuotojas sveikas, bet baldais rūpinosi nebe mes, o draudimo bendrovė. Be papildomo draudimo krovinys būtų likęs bevertis. Jei vertinate daiktus emocionaliai – drauskite. Jei jie tik daiktai – irgi drauskite. Kainuoja apie 1–1,5 proc. nuo deklaruotos vertės. Ne daug, o ramybės per daug. Yra tokių klientų, kur sako „ai, Dievas davė, Dievas atėmė“ – bet kai atsitinka, dejuoja, kad neapdraudėm. Aš jau girdėjau visus dejavimus. Nebenoriu girdėt.

Tai galiausiai, kokia kaina, jei aš skambinu iš Kauno į Birmingemą su 10 kubinių metrų?

Galiausiai? Nežinau. Turiu pasitikslinti, ar gatvėje statyti 12 metrų furgoną, ar reikia perkrauti. Ar jus reikia supakuoti, ar pats. Ar tą savaitę turime reisą. Bet jei spėčiau – 10 kubų Kaunas–Birmingamas, durų iki durų, standartinė pakuotė – kaina turėtų suktis apie 1200–1600 eurų. Jei laiko daug – sutrauksim. Jei skubu – lengvai 2000 ir nežiūrėkite žemyn. Krovinių pristatymo kaina į Angliją pas mus nėra fiksuota lentelė. Tai derybos, aplinkybės ir dažnai – geras požiūris iš abiejų pusių. Skambinkit, pakalbėsim.

Taigi, kokia krovinių pristatymo kaina į Angliją pas mus? Kaip supratote – nėra vieno atsakymo. Kiekvienas kraustymasis yra unikalus kaip pirštų atspaudai. Skaičiuojame pagal tūrį, atstumą, muitus ir tai, ar gyvenate su liftu. Brexit paliko savo randus, bet mes dirbam. Jei norite žinoti tiksliai – paskambinkite, pasakysite, ką ir kur vežat, o mes be jokių paslapčių pasakysime kainą. Kartais net ir per daug atvirai. Toks mūsų darbas. Ilgas, žmogiškas, bet daiktus pristatom.